Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1871-258/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-08-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
e2A-1871-258/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17750-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
AS „PlusPlus Capital“
Atsakovas
E. Š., Ž. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1871-258/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17750-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AS „PlusPlus Capital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovams E. Š. ir Ž. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AS „PlusPlus Capital“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. Š. ir Ž. Š. 12601,42 Eur negrąžinto kredito, 27,30 Eur administravimo mokesčio, 1472,43 Eur negautų mokėjimo palūkanų kaip negautų pajamų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos, 10,70 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (12601,42 Eur) už laikotarpį nuo 2020-06-17 iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023-06-20, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovai su Bigbank AS filialas sudarė sutartį Nr. 1800050/95au, pagal kurią bankas suteikė atsakovams sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovai sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant mėnesio įmokas ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovai savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl bankas 2019 m. rugsėjo 16 d. sutartį nutraukė. 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi visos iš sutarties kylančios banko reikalavimo teisės į atsakovus buvo perleistos PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisės į atsakovus buvo perleistos ieškovui, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena 2019 m. spalio 8 d.

3. Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini. Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti 2020 m. birželio 27 d. CPK 123 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta tvarka, t. y. įteikiant atsakovams procesinius dokumentus asmeniškai ir šeimos nariui. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui AS „PlusPlus Capital“ solidariai iš atsakovų E. Š. ir Ž. Š. 12601,42 Eur negrąžinto kredito, 27,30 Eur administravimo mokesčio, 537,82 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13139,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 295,68 Eur, t. y. po 147,84 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius Bigbank AS filialas su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nutraukė 2019-09-16, o ieškovas mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų, prašo priteisti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2019-10-08 – 537,82 Eur ir nuo reikalavimo perleidimo dienos 2019-10-08 iki 2020-06-18, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos, – 934,61 Eur, nurodė, kad pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, t. y. 1472,43 Eur (537,82 Eur + 934,61 Eur), tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų šių pajamų negavo, todėl ši suma priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma. Ieškovas taip pat prašo priteisti ir 10,70 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovės negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 12601,42 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2020-06-18 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2023-06-20, t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos. Atsižvelgdamas į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2019-09-16 ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, ieškovo reikalavimą teismas tenkino iš dalies, kadangi nepateikti duomenys, kad ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog atsakovai tinkamai įvykdys sutartines prievoles: kaip suteikdamas kreditą ieškovas įvertino atsakovų kreditingumą, ar elgėsi protingai, sąžiningai aiškindamas sutarties sąlygas ir t. t. Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteisė 537,82 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, o dėl 934,61 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (2020-06-18) atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų 10,70 proc. metinių palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiuojamų nuo 12601,42 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-06-18) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-06-20 (sutarties grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) nurodė, jog ieškovas negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 10,70 proc. metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodė, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Todėl teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų (CPK 185 straipsnis). Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį reikalavimą atmetė. Pažymėjo, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti byloje priimtą sprendimą už akių ir ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovams E. Š. ir Ž. Š. tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs ieškovo teisę į negautų pajamų atlyginimą, laikė, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų fakto bei dydžio, todėl ieškinį tenkino tik iš dalies. Ieškovo įsitikinimu tokios teismo išvados visiškai nepagrįstos. Egzistuoja visi kriterijai, būtini negautų pajamų atsiradimo faktui konstatuoti, t.y. teisėtai (kas šioje byloje nėra paneigta) sudarant kredito sutartį kreditorius pagrįstai, realiai ir nehipotetiškai numatė ne tik atgauti kreditą, bet ir gauti sutartyje sulygtas pajamas (pelno palūkanas), kas ir būtų įvykę, jeigu atsakovai būtų vykdė tinkamai savo sutartinius įsipareigojimus (mokėję sutarties grafike numatytas įmokas). Tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (sutartinių įsipareigojimo nesilaikymo, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas) kredito sutartis buvo nutraukta ir kreditorius iki šiol nėra gavęs iš skolininkų to, ko pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal kredito sutartį. Ta aplinkybė, kad po sutarties nutraukimo iš jo kylančias reikalavimo teises į atsakovus pradinis kreditorius perleido ieškovui, neturi jokios įtakos atsakovų civilinei atsakomybei ar jos apimčiai.

7.2. Iki ieškinio pateikimo atsakovai nebuvo grąžinę visos kredito sumos, ieškovas, atsižvelgdamas į kredito sutartyje sulygtą mokėjimo palūkanų dydį bei laikotarpį iki ieškinio pareiškimo atitinkamai apskaičiavo negautų pajamų sumą. Negautos pajamos apskaičiuotos tuo pačiu būdu kaip ir būtų buvusios skaičiuojamos mokėjimo palūkanos tuo atveju, jeigu kredito sutartis būtų galiojusi, todėl toks skaičiavimas laikytina tiksliai pagrindžiančiu ieškovo duotuoju laikotarpiu negautų pajamų sumą. Kada atsakovai įvykdys savo sutartines prievoles ieškovui (ar apskritai jas įvykdys) nėra žinoma, todėl tiek pateikiant ieškinį, tiek ir šiuo metu nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius ieškovas patirs ateityje. Įvertinus situaciją, iš atsakovų ieškovo negautoms pajamoms kompensuoti ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas priteisti 10,70 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020.06.17) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki (2023.06.20) (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

7.3. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą priteisti 10,70 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, nuo negrąžinto kredito sumos, už laikotarpį nuo 2020-06-17 iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023-06-20 (t.y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), būtų užtikrintas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas t.y. ieškovas turėtų teisę į negautų pajamų atlyginimą, tačiau kartu nepagrįstai nepraturtėtų, kadangi atsakovams grąžinus kreditą negautų pajamų skaičiavimas būtų nutrauktas.

7.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino žalos, pasireiškiančios negautų pajamų forma, įrodinėjimo specifikos, padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovas neįrodė žalos fakto ir dydžio, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir ieškovo teisę į visišką nuostoliu atlyginimą paneigiantį sprendimą.

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys atsakovams dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl negautų 934,61 Eur pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo teisės įgijimo iki kreipimosi į teismą dienos (2020-06-18) bei priteisti 10,70 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, nuo negrąžintos kredito sumos, už laikotarpį nuo 2020-06-17 iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023-06-20 (t.y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

12. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Kasacinis teismas išaiškino, kad šio aiškinimo nekeis ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta kredito sutartis yra nutraukta 2019 m. rugsėjo 16 d. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., reikalavimas priteisti 934,61 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (2020-06-18) ir reikalavimas dėl 10,70 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, nuo negrąžintos kredito sumos, už laikotarpį nuo 2020-06-17 iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023-06-20 (t.y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) pirmosios instancijos teisme atmestas pagrįstai.

13. Ieškovas nurodo, kad tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (sutartinių įsipareigojimo nesilaikymo, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas) kredito sutartis buvo nutraukta ir kreditorius iki šiol nėra gavęs iš skolininkų to ko pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal kredito sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip nuostolių, iš esmės yra tapatus mokėjimo palūkanoms pagal reikalavimo esmę. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovai, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta, būtų privalėję sumokėti kreditoriui papildomai dar 934,61 EUR (12 601,42 EUR1 x 10,70 proc. x 253 d.) palūkanų. Taigi iš ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovas prašo priteisti palūkanas po sutarties nutraukimo, jas įvardydamas kaip negautas pajamas (nuostolius). Kaip jau nurodyta, pagal kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas iš kredito gavėjo reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų nebegali.

14. Teismų praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Taigi, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias jis pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, tačiau, vien ši aplinkybė savaime neįrodo patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

15. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą. Tai, kad ieškovas, atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškinyje įvardija kaip nuostolius (negautas pajamas), neįrodinėdamas jų dydžio ir reikalavimo pagrindo, o iš esmės po vartojimo sutarties nutraukimo reikalaudamas sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas kaip ir tinkamo sutarties vykdymo atveju, nėra pakankama kitaip vertinti šalių susitarimą ir ieškovo prašomų priteisti sumų prigimtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai buvo netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti ieškovo paskaičiuotas palūkanas po sutarties nutraukimo.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjos Rita KisielienėLiuda UckienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė