Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. (E. G. teisių perėmėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-02-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. (E. G. teisių perėmėjas) ieškinį atsakovei D. K.-D. dėl rentos sutarties nutraukimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo notarė J. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei D. K.-D. dėl rentos sutarties nutraukimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo notarė J. K..2017-12-14 teisėjos rezoliucija byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2018-02-13 10:00 val. Į teismo posėdį ieškovas A. G. neatvyko.Prieš teismo posėdį į teismo elektroninį paštą gautas A. G. prašymas atidėti teismo posėdį, nes jis toliau nesinaudos advokatės J. S. paslaugomis. Nurodė, kad 2018-02-09 sudarė atstovavimo sutartį su advokate G. C., kuri neturėjo galimybės iki teismo posėdžio susipažinti su bylos medžiaga.Taip pat teisme 2018-02-12 gautas advokatės G. C. prašymas atidėti paskirtą posėdį, nes atstovavimo sutartį su A. G. sudarė tik 2019-02-09, todėl neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti bylai. Pateikė 2018-02-09 atstovavimo sutartį, kuri nepasirašyta nei advokatės, nei A. G..Advokatė J. S. teismo posėdyje nurodė, kad A. G. su ja nebendradarbiavo, į telefoninius skambučius neatsiliepdavo, apie tai, kad A. G. atsisako jos paslaugų, ji sužinojo iš naktį prieš teismo posėdį atsiųsto jo elektroninio laiško.Atsakovės atstovė su prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo negali būti tenkinamas, kadangi advokatas, negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje ir tinkamai atstovauti asmenį, negali sudaryti susitarimo. Be to, byloje dalyvaujantis asmuo, siekdamas atidėti teismo posėdį, turi apie tai informuoti kitus byloje dalyvaujančius advokatus.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-02-13 nutartimi prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo atmestas ir ieškinys paliktas nenagrinėtas.Teismas nurodė, kad posėdis šioje byloje buvo paskirtas 2017-12-01, o teismo šaukimas į posėdį ieškovui įteiktas 2017-12-17. Teismas vertino, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko išspręsti atstovavimo klausimus, todėl atstovo keitimą likus dienai iki paskirto teismo posėdžio, kai byloje jau dalyvauja atstovė pagal pavedimą, nepripažino svarbia priežastimi ieškovui neatvykti į teismo posėdį. Tokį ieškovo elgesį teismas vertino kaip ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas sprendė, jog tai, kad advokatė, pažeisdama profesinės etikos kodeksą, galimai prisiėmė pavedimą bylai iš anksto žinodama, kad negalės jo tinkamai įvykdyti dėl laiko stokos ar kitų priežasčių, nepateikė teismui Advokatūros įstatymo 49 str. reikalavimus atitinkančio jos įgalinimus patvirtinančio dokumento, nėra ne tik nepateisinama, bet iš viso nėra priežastis atidėti teismo posėdį, todėl prašymą atidėti teismo posėdį atmetė. Kadangi ieškovas ir advokatė G. C. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, o atsakovo atstovė neprašė priimti sprendimą už akių, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 240 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atskiruoju skundu ieškovas A. G. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-02-13 nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atstovė per klaidą teismui išsiuntė nepasirašytą atstovavimo sutartį. Atstovė informavo ieškovą, kad posėdžio dienai byla tinkamai pasiruošti negalės. Pabrėžia, kad ieškovas yra brandaus amžiaus, kuriam greitai suvokti ir apsispręsti yra gan sudėtinga, todėl teismo motyvai apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįsti.

Atsakovė D. K.-D. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-13 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Advokatė G. C., žinodama teismo posėdžio laiką ir suvokdama, kad negalės tinkamai atlikti pavedimo, sudarė susitarimą su ieškovu, likus vienai darbo dienai iki teismo posėdžio. Pažymėjo, kad prašymas atidėti posėdį nesuteikė teisės ieškovui, o taip pat jo atstovei iš viso, be jokios pateisinamos priežasties neatvykti į posėdį.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018-02-13 nutartimi nutarė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo atmesti ir ieškinį palikti nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2018-02-13 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-12-14 teisėjos rezoliucija byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2018-02-13 10:00 val. Apie parengiamąjį posėdį ieškovas buvo informuotas, šaukimą įteikiant 2017-12-17 jam asmeniškai. 2018-02-12 advokatė G. C. teismui pateikė prašymą atidėti 2018-02-13 paskirtą teismo posėdį, nurodydama, kad atstovavimo sutartį su ieškovu sudarė tik 2018-02-09. Ieškovas A. G. 2018-02-12 22:13 išsiuntė elektroninį laišką adresu traku.rumai@teismas.lt, kuris teisme užregistruotas 2018-02-13 09:06 val., kuriuo prašė atidėti 2018-02-13 10:00 val. paskirtą teismo posėdį. Atsakovės atstovė išreiškė nuomonę, jog prašymas atidėti teismo posėdį neturėtų būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymo atidėti teismo posėdį netenkino ir nustatęs, kad ieškovas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog advokatė nepažeidė Advokatų etikos kodekso nuostatų ir elgėsi tinkamai, o ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis - užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir aukščiau aptartą teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl jo ar jo naujos atstovės neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Byloje nėra duomenų, jog iki paskirto teismo posėdžio ieškovas buvo pasyvus ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl būtų neekonomiška ir netikslinga sudaryti sąlygas pradėti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.Be to, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovui dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos.Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Ši skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regionos apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.