Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Rita Tverijonienei, dalyvaujant ieškovui S. E., jo atstovui advokatui A. Š., atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Medvėgalis“ medžiotojų būrelio atstovui ir trečiojo asmens G. L. atstovui advokatui K. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. E. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Medvėgalis“ medžiotojų būreliui, trečiajam asmeniui G. L. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas S. E. 2014-09-05 teismo posėdžio metu po 2014-08-18 teismo priimtos nutarties dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pakeitė atsakovą ir vietoje buvusio atsakovo G. L. patraukė atsakovu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalis“ medžiotojų būrelį o G. L. trečiuoju asmeniu . Ryšium su tuo, ieškovas 2014-10-16 teismo posėdžio metu patikslino savo ieškininius reikalavimus ir prašė įpareigoti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžiotojų būrelį „Medvėgalis“ išsiųsti sekančioms institucijoms ir pareigūnams: Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijai, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui A. K., Generalinei miškų urėdijai, Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūrai, Rietavo miškų urėdijai, Tenenių girininkijai, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, Klaipėdos regiono Gyvosios gamtos apsaugos Tauragės regiono agentūrai, Dienraščio „Lietuvos rytas“ redakcijai, kuriems atsakovas paskleidė jo garbę ir orumą žeminančias, tikrovės neatitinkančius duomenis, sekančio turinio paneigimą: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Medvėgalis“ medžiotojų būrelis paskelbė tikrovės neatitinkančias, S. L. garbę ir orumą pažeidžiančias žinias. Atsakovo 2013-10-28 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ ( toliau medžiotojų būrelis „ Medvėgalis“) pasirašytame rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui V. M., paskleistos šios tikrovės neatitinkančios žinios:

“Rasti įkalčiai – pirštinės, negyvi balandžiai, džipo vėžės – liudijo apie galimą medžiotojo S. E. brakonieriavimą, tačiau dėl neaiškių aplinkybių prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors buvo daug įrodymų”. “Po kiek laiko girininkas S. E. buvo įspėtas ir net pastebėtas brakonieriaujant, galimai nušovė du šernus prie šėryklos pasibaigus medžioklės sezonui. Šį atvejį tiesiogiai mate medžiotojai bijojo liudyti dėl galimo susidorojimo su jais, nes apie S. E. nebaudžiamumą jau sklido legendos.“ “2012 m. rudenį išgirdus šūvį buvo sulaikytas klaipėdietis medžiotojas su ginklu mašinoje, tačiau pareigūnai, išgirdę S. E. pavardę (kuris galimai kartu brakonieriavo), vėl nerado priežasties pradėti tyrimo“. „Belaukiant pareigūnų, palikęs stirną kabėti, S. E. išvažiavo.“„S. E., kuris dirba Rietavo miškų urėdijos Tenenių girininkijos girininku, akivaizdžiai naudojasi tarnybine padėtimi. Mūsų įsitikinimu, pareigūnai vieni kitus dangsto, sudaro galimybę išvengti atsakomybės, tačiau vietiniai žmonės tokios situacijos nebegali toleruoti.“

Taip pat prašo iš atsakovo atlyginti 2000 Lt neturtinę žalą.

dėl teiginio, kad rasti įkalčiai – pirštinės, negyvi balandžiai, džipo vėžės – liudijo apie galimą medžiotojo S. E. brakonieriavimą, tačiau dėl neaiškių aplinkybių prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors buvo daug įrodymų, tai gali pasakyti, kad toje vietoje daug važinėjasi automobilių su tokiomis padangomis. Tyrimai buvo atlikti, tačiau jo kaltė nebuvo nieko įrodyta;

dėl antrojo punkto, tai gali pasakyti, kad tai visai netiesa. Su P. S. jau nuo 2010m. nebendrauja, todėl jis negalėjo prašyti jam padėti. Kol jis nebuvo medžiotoju, tai jis bendravo su juo. Nuo 2010m. jis buvo priimtas į medžioklę ir jis tada perėjo į būrelio pusę;

dėl trečio punkto tai gali pasakyti, kad šis faktas buvo išgalvotas, jis tą vakarą nemedžiojo. Tą vakarą pas jį buvo atvykęs G., kurio būrelis medžiojo. Tada G., kuris yra dabar žuvęs, pasiūlė medžioti, tačiau jis nevažiavo. Žino, kad pas G. atvyko policija ir padarė kratą ir tada rado jo šautuvą. Dar tenai pas jį buvo atvažiavęs P. S. su A. L., kurie policijai nurodinėjo ką daryti. Dėl to punkto daugiau jis nieko negali pasakyti;

dėl ketvirto punkto, tai tyrimas buvo atliekamas ministerijos lygiu. Jeigu jie matė, tai kodėl nesulaikė jo. Kaip P. S. galėjo matyti, kad tai buvo stirninas. Garažas kur buvo stirna priklauso apie 30- čiai savininkų. Kas ten pakabino stirniną sunku suprasti, asmenų nebuvo nustatyta.

Dėl penkto punkto, tai jis iš moralinės pusės pripažįsta, kad jis nuvažiuodavo asmeniniais reikalais, tačiau tai įrodyta nebuvo.

Jo santykiai su liudytojais buvo labai normalūs, o pablogėjo 2010 metais, kai jis pradėjo kelti klausimą dėl žemės savininkų atsiskirimo nuo medžiotojų būrelio. P. S. medžioja medžiotojų būrelyje. M. Č. medžioja būrelyje, todėl duoda naudingus parodymus jo nenaudai. Prieš tai jis buvo savininkų būrelio narys, o dabar grįžo į medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ Buvo dėl rašto atvažiavusi komisija tirti rašte nurodytų aplinkybių, taip pat buvo atvažiavęs iš ministerijos tyrėjas. Jeigu būtų raštas parašytas prokuratūrai, tai nebūtų kėlęs garbės ir orumo klausimo. Reikėjo prima kreiptis su raštu į į žemesnę, o vėliau į aukštesnę instanciją. Jis su G. L. anksčiau buvo draugai, tačiau dabar jis šiuo metu yra žemės savininkų medžiotojų būrelio „Medžiotojų ragas“ narys. Kad būtų apginta jo garbė ir orumas, jam užtektų, kad atsakovas tikrovės neatitinkantį raštą išsiųstų tik Aplinkos ministerijai, tačiau vis tiek palaiko savo reikalavimą dėl tokio rašto išsiuntimo ieškinyje nurodytoms institucijoms. Jis dokumentų apie išsiuntinėjimą kitoms institucijoms neturi. Nuo 2005 jis buvo medžiotojų būrelio Medvėgalis“ būrelio narys, o 2012 m. jį pašalino iš būrelio. Jis nevykdė būrelio politikos, todėl jį pašalino iš būrelio valdybos. Jis buvo įtrauktas į juodąjį sąrašą. M. Č. sakė, kad jį privertė liudyti. A. M. pasakė, kad M. Č. pasakė, jog jį atsakovas vers liudyti prieš ieškovą. Jis jautė, kad jį persekioja atsakovas.

Tretysis asmuo G. L. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad dėl ieškovo elgesio jau seniai kilo nesutarimai. Jis buvo įtariamas brakonieriaujant. Todėl vieną kartą jo vadovaujamas medžiotojų būrelis „ Medvėgalis“ savo valdybos susirinkime įvykusiame 2013-10-25 nutarė kreiptis į Lietuvos Aplinkos apsaugos ministeriją raštu ir išdėstyti visas aplinkybes apie S. E. veiksmus. Kadangi jam valdybos susirinkime buvo pavesta parašyti raštą Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministrui, todėl jis tą raštą ir parašė. Jis raštą pasirašė ant firminio medžiotojų būrelio blanko, kaip būrelio atstovas.

Be to, tretysis asmuo G. L., dar būdamas kaip atsakovas, savo rašytuose teismui procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teigė, kad anksčiau santykiai su ieškovu buvo geri , jie ilgą laiką medžiojo būrelyje „ Medvėgalis“. Tačiau ieškovas medžiodavo vienas, jis darė medžioklės pažeidimus, tačiau būrelis atlaidžiai žiūrėjo, nenorėjo teršti būrelio vardą. 2010m. antroje pusėje ieškovas pradėjo kelti reikalavimus dėl žemės savininkų teisę medžioti atskirai nuo medžioklės būrelio. Jis su tais ūkininkais ieškojo kompromiso dėl medžioklės jų plotuose. Ieškovas apie 2010-2011 m. įkūrė kitą būrelį“ Medžioklės ragas“ . Pradžioje kai kurie medžiotojų būrelio nariai buvo pašalinti iš medžioklės būrelio, nes jie perėjo į „ Medžioklės ragas“. Tačiau po kiek laiko, supratę savo klaidą, jie grįžo atgal į būrelį. Jie pasakė, kad S. E. tikslai yra kiti negu jų, todėl atgal ir sugrįžo. Mano, kad buvo kreiptasi į ministerija pagal kompetenciją, nes anksčiau buvo kreipęsis į policiją, į Šilalės agentūros apsaugą, tačiau pagalbos nesulaukė. Dėl brakonieriavimo policija sakė, kad čia yra ne jos reikalas, nes tai yra gamtos apsaugos reikalas. Todėl būrelio valdyba nusprendė kreiptis į ministeriją.

Dėl pirmo epizodo jis gali pasakyti, kad rašte buvo pasakyta, jog galimai ieškovas padarė pažeidimą. Iš G. jis sužinojo, kad medžioja S. E., jis matė, kad jis nušovė stirną, tačiau jis nenori eiti liudyti. Buvo atvažiavusi policija, vietoje matėsi džipo vėžės. P. S. sakė, kad tai padarė J. E., nes matėsi džipo vėžės vedančios į J. E. sodybą, balandžio plunksnos, nes tik J. E. laiko balandžius. Buvo įkalčiai surinkti, o policiją atsisakė pradėti tyrimą dėl įrodymų trūkumų, o aplinkos apsauga šio įrodymų tyrimo nesiėmė, nes nenorėjo, Prieš tai jie buvo pranešę Šilalės gamtos apsaugos agentūrai, o ji savo ruožtu išsikvietė policijos pareigūnus. Mano, kad pareigūnai netinkamai atliko savo darbą. Kadangi nebuvo įrodyta, kad S. E. brakonieriavo, todėl jis ir parašė apie galimą J. E. brakonieriavimą. Bet visi faktai liudijo, kad tai J. E. darbas. Jis tarpininkavo tyrimui, vežė mėginius į Telšius, bet viskas kaip į sieną. Buvo ir daugiau nusiskundimų jo atžvilgiu.

Dėl antro atvejo, tai gali pasakyti, kad nuvažiavus į šėryklą pamatė daug kraujo. Jis buvo nuvažiavęs su broliu. Buvo džipo vėžės ir šuns pėdos. Kadangi tik P. S. turi šunį, tai iš karto buvo įtarę jį, tačiau jo paklausus jis pasakė, kad J. E. jį buvo paprašęs surasti vieną sužalotą šerną su šunimi. Jis sakė, kad J. E. jam sakė, jog nušovė šerną, o kitą sužeidė. Po to jie abu šiuos šernus apdorojo. Tą neneigė ir pats J. E., nes jis buvo su juo kalbėjęs ir jis prisipažino, tačiau sakė, kad jam to niekas neįrodys. Jis sakė S. E., kad jį vyrai išmes iš būrelio. Kad vyrus nuraminti S. E. pažadėjo paleisti keturis danielius į laukus. Jis, kaip būrelio vadovas, nenorėjo triukšmo, todėl tada niekur nesikreipė. Taip pat jis tai aptarė su kitais medžiotojais, ten buvo apie 5-6 žmonės, prisimena, kad buvo J. T. , A. L. , Š. ir tada J. E. prisipažino dėl šernų nušovimo.

Dėl trečio atvejo gali pasakyti, kad tada buvo Vilniuje ir jam paskambinę medžiotojai pasakė, kad matė, kaip G. su J. E. nušovė stirną , pasikrovė į automobilį ir nuvažiavo pas J. E. į namus. Tada jie skambino į policiją į Šilalės agentūra neprisiskambino. Matė, kaip iš J. E. G. grįžo ir nuvažiavo į namus. Buvo pas G. atvažiavę policijos pareigūnai, kurie jo mašinoje rado ginklą. P. S. ir A. L. girdėjo pokalbį tarp policininkų ir G., taip pat policininkai atsisakė važiuoti pas J. E., nes jis yra keistas. Šilalės gamtos apsaugos vadovui L. jis pasakojo apie J. E. pažeidimus, tačiau jis sakė, kad nėra įrodymų.

Dėl ketvirtojo atvejo, tai gali paaiškinti, kad jis taip pat buvo Vilniuje, kai 2013m spalio 7d. mėn. jam paskambino P. S. ir pasakė , jog išgirdo šūvį, kur yra J. E. aptvarai. P. S. sakė, kad pravažiavo S. E. . P. S. nuvažiavo prie garažų ir pamatė J. E. bedorojantį stirną. Tada P. S. vėl jam paskambino ir apie tai pasakė. Jis P. S. pasakė toliau stabėti J. E., o pats skambino pareigūnams. Nuo tada ir pranešė L.. ir Tauragės kitiems inspektoriams ir pasakė, kad yra pažeidimas . Žino, kad pareigūnai atvažiavo bet nieko nerado.

Dėl penkto punkto , tai gali pasakyti, kad S. E. savo tarnybinę mašina naudoja asmeniniams tikslais, tam reikia kelią užkirsti. Mano, kad darbdaviai pridengia savo pavaldinius , todėl laiko, kad pareigūnai vieni kiti dangsto, todėl taip ir parašė. Tai yra nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti ieškovas, pakeisdamas atsakovą , nurodė, kad visos jo ieškinyje nurodytos aplinkybės išlieka neapkitusios, tačiau tik reikalavimą dėl jo garbės ir orumo įžeidimo bei neturtinės žalos atlyginimą reiškia tinkamam pakeistam atsakovui medžiotojų būreliui „Medvėgalis“, kaip juridiniam asmeniui, o minėto būrelio vadovą, buvusį atsakovą G. L., traukia trečiuoju asmeniu. Be to, nurodė, kad būrelis, kaip juridinis asmuo, taip pat negalėjo tokio pobūdžio rašto rašyti Lietuvos Aplinkos ministrui. Kokių nors kitokių duomenų apie tai, kad atsakovas, kaip juridinis asmuo, tokio pobūdžio rašto negalėjo rašyti nenurodė.

Kaip matyti iš elektroninės bylos medžiagos, ieškovas pateikdamas teismui ieškinį savo viename iš reikalavimų nurodė, kad atsakovas būtų įpareigotas pateikti raštišką paneigimą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui V. M., tačiau šiuo metu V. M. nesant ministru patikslino savo reikalavimą ir prašo , jog paneigimas būtų išsiųstas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai. Dėl minėtų priežasčių toks patikslinimas priimtinas.

Kaip matyti iš ieškovo S. E. ir trečiojo asmens G. L. paaiškinimų, jų tarpusavio santykiai nėra geri . Jie nurodo, kad anksčiau jie abu buvo medžiotojų būrelio“ Medvėgalis“ nariais. Nesutarimai tarp jų prasidėjo, kai iškilo klausimas dėl medžiojimo medžioklės plotų tose teritorijose, kurios apima žemės savininkų plotus, kai žemės savininkai ( medžiotojai) norėjo atsiskirti nuo šio būrelio ir šie žemės savininkai apie 2010 m. įkūrė kitą atskirą būrelį „ Medžiotojų ragas“ . Ieškovas ir tretysis asmuo teigia, kad į šį būrelį perėjo dalis žemės savininkų priklausančių medžiotojų būreliui „ Medvėgalis“ ir jie norėjo atskirai nuo jų, ir atskirai medžioti. Dėl to, kaip teigia šalys, ir prasidėjo nesutarimai, įvairūs teismai, pašalinimai iš medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ narių. Nors byloje nėra pridėti atsitinkami įrodymai dėl šių šalių nurodytų aplinkybių, tačiau jiems tai pripažįstant dėl atitinkamų nesutarimų dėl medžioklės plotų ir tvarkos jame nustatymo, nėra pagrindo jų nurodytomis aplinkybėmis netikėti. Todėl teismas laiko, kad tokie šalių nurodyti ginčai dėl medžioklės plotų tarp minėtų medžioklės būrelių vyksta.

Byloje nustatyta, kad 2013-10-28 atsakovas, tai yra juridinis asmuo- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Medvėgalis“ medžiotojų būrelis, raštu kreipėsi į tuo metu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro pareigas einantį V. M. dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Savo pareiškime jis nurodė aplinkybes, kad medžiotojų būrelis „ Medvėgalis „ aktyviai kovoja su brakonieriavimu, saugoja būrelio ploto vienetą, taip pat nurodo, kad Rietavo miškų urėdijos Tenenių girininkijos girininkas S. E. galimai brakonieriauja, bei nurodo aplinkybes kurios galimai patvirtina brakonieriavimo faktus. Teigia, kad dėl kažkokių tai aplinkybių tyrimai S. E. atžvilgiu nutraukiami, nors įkalčių yra, pareigūnai neranda priežasties pradėti tyrimą, pareigūnai vieni kitus dangsto, sudaro galimybę išvengti S. E. atsakomybės, taip pat S. E. naudojasi savo tarnybiniu automobiliu asmeninėms reikmėms. Ieškovas, vertindamas pareiškime nurodytas aplinkybes, teigia, kad šio pareiškimo atskiri punktai žeidžią jo garbę ir orumą dėl jame tikrovės neatitinkančių aplinkybių paskleidimo. Jis šiame pareiškime nurodo penkis punktus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą, kuriuos atsakovo prašo paneigti, tai:

1.Rasti įkalčiai – pirštinės, negyvi balandžiai, džipo vėžės – liudijo apie galimą medžiotojo S. E. brakonieriavimą, tačiau dėl neaiškių aplinkybių prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors buvo daug įrodymų.

2. Po kiek laiko girininkas S. E. buvo įspėtas ir net pastebėtas brakonieriaujant, galimai nušovė du šernus prie šėryklos pasibaigus medžioklės sezonui. Šį atvejį tiesiogiai mate medžiotojai bijojo liudyti dėl galimo susidorojimo su jais, nes apie S. E. nebaudžiamumą jau sklido legendos.

3.2012 m. rudenį išgirdus šūvį buvo sulaikytas klaipėdietis medžiotojas su ginklu mašinoje, tačiau pareigūnai, išgirdę S. E. pavardę (kuris galimai kartu brakonieriavo), vėl nerado priežasties pradėti tyrimo.

4.Belaukiant pareigūnų, palikęs stirną kabėti, S. E. išvažiavo.

5.S. E., kuris dirba Rietavo miškų urėdijos Tenenių girininkijos girininku, akivaizdžiai naudojasi tarnybine padėtimi. Mūsų įsitikinimu, pareigūnai vieni kitus dangsto, sudaro galimybę išvengti atsakomybės, tačiau vietiniai žmonės tokios situacijos nebegali toleruoti.

Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas (Konstitucijos 21 str.). Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 str.). Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 str.. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2. faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3. paskleistų žinių neatitiktį tikrovei , 4. faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą ( LAT 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2012 d. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012, kt. ).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Kaip matyti, atsakovas, kaip juridinis asmuo, 2013-10-28 raštu kreipėsi į tuo metu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro pareigas užimantį V. M., norėdamas atkreipti dėmesį į susidariusią situacija dėl galimo S. E. brakonieriavimo jo būreliui priklausančiame medžioklės plotuose, nes jo manymu yra įkalčių, kad brakonieriauja S. E., tačiau dėl pareigūnų atliekančių tyrimą nenoro ar dėl atitinkamų kitų aplinkybių S. E. išvengia atsakomybės. Raštas buvo parašytas ant firminio medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ blanko ir pasirašytas būrelio pirmininko G. L.. Kaip matosi iš 2013-10-25 medžiotojų būrelio „ Medvėgalis“ valdybos narių susirinkimo protokolo buvo nuspręsta pavesti raštą būrelio vardu parašyti ir pasirašyti būrelio pirmininkui G. L..

Lietuvos Teismų praktikoje nustatyta, kad sąžiningas kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių“. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo– žinių paskleidimo. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-56/2004).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 5 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai ( toliau LR AM) yra pavestos funkcijos, susijusios su medžioklės reglamentavimu bei priežiūra. Be visų Medžioklės įstatyme nurodytų kompetencijos sričių, LR AM tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius; medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką; saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus (Medžioklės įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).Taip pat vadovaujantis 2010 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1473 patvirtintų LR AM nuostatų 7.4. p., LR AM siekia užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, apsaugą, gausinimą ir atkūrimą. Šio tikslo įgyvendinimui, vadovaujantis nuostatų 8.4.3. p., LR AM atlieka medžioklės valstybinį valdymą. Taigi viena iš LR AM kuruojamų sričių yra gamtos apsauga - gyvūnijos, tame tarpe ir medžiojamų gyvūnų, apsauga ir naudojimas atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Be to, ir medžiotojų būrelio „ Medvėgalis“ įstatuose vienas iš pagrindinių būrelio tikslų yra rūpintis medžiojamos faunos apsauga, globa ir reprodukcija( 2.2.2p.). Taigi teismas laiko, kad atsakovas kreipdamasis su pareiškimu į LR AM kreipėsi į tinkamą instituciją. Šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos jurisprudencijoje nėra nustatyta konkreti tvarka dėl būtinybės iš pradžių pradėti kreiptis nuo žemiausios iki aukščiausios institucijos.

Vertinant kiekvieną atskirai ieškovo ieškinyje pateiktus penkis punktus, kurie jo manymu yra tikrovės neatitinkanti paskleista informacija įžeidžianti jo garbę ir orumą, tai galima teigti kad pareiškimas buvo rašomas įtariant ieškovo neteisėtus veiksmus medžiojat medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ medžioklės plotų teritorijoje, dėl jo naudojimosi tarnybine padėtimi, be nusiviliant priežiūros institucijų darbu.

Ieškovas neneigia, kad tokia situacija kai 2011 rudenį buvo rasta sumedžiota stirna, įvykio vietoje buvo rasti balandžio plunksnos, tačiau tai nereiškia , kad jis šią stirną sumedžiojo, nes buvo pradėtas tyrimas, tačiau nebuvo įrodyta, kad jis tą stirną sumedžiojo. Kaip jis teigia, tai balandžius ne jis vienas augina, o su tokiomis padangomis kaip jo, ne jis vienas važinėjasi. Tą faktą, kad buvo dėl šio įvykio pradėtas tyrimas, patvirtina ir elektroninėje byloje esanti nutraukta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kaip matosi iš šios bylos 201-12-09 ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti pagal BK 172 str. , nes nebuvo nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos. Iš minėtos medžiagos matyti, kad apie įvykį Šilalės rajono agentūrai pranešė G. L., o agentūra su pareiškimu kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės prokuratūrą. Taip pat šioje medžiagoje matyti, kad liudytojai apklausti nebuvo. Teismas laiko, kad atsakovas savo pareiškime LR AAM nurodydamas šias aplinkybes išreiškė medžiotojų būrelio“ Medvėgalis“ nuomonę apie S. E. brakonieriavimą, pridėdamas žodį „ galimai“. Todėl tai nelaikytinas konkretus kaltinimas ieškovui dėl jo brakonieriavimo. Be to, nuomonė apie tai, kad galimai brakonieriauti galėjo S. E. susidarė ne iš kokių nors nežinomų informacinių šaltinių, tačiau, kaip teismo posėdžio metu teigė G. L., jam šias aplinkybes nurodė Gumuliauskas, kuris nesutinka eiti į teismą liudyti, taip pat buvo vertinamos atitinkamos vėžės, balandžio plunksnos bei kitos aplinkybės, kurios, atsakovo manymu, galėtų patvirtinti, jeigu būtų atliekamas koks nors tyrimas, ieškovo neteisėtą veiką. Apie tai, kad nebuvo atliekamas kitas tyrimas ir atvykę į vietą pareigūnai nenorėjo atlikti kokių nors kitų veiksmų, parodo ir liudytojai P. S., A. P.. Taigi, atsakovas pareiškime pateikė duomenis ir paskleidė žinais ne tvirtindamas, kad ieškovas brakonieriavo, tačiau vertindamas jam žinomas aplinkybes ir tolesnio įvykio netyrimą išreiškė savo abejonę dėl tinkamo įvykio ištyrimo.

Dėl ieškovo ieškinyje nurodytame antrame punkte išdėstytų aplinkybių, tai yra dėl galimai dviejų šernų nušovimo pasibaigus medžioklės sezonui, tai ieškovas neigia šio fakto buvimą ir nurodo, kad čia yra išgalvotas dalykas, norint su juo , kaip ir visais kitais atvejais, susidoroti. Tačiau tretysis asmuo G. L. nurodo aplinkybes, kad toks faktas , jog buvo nušauti du šernai buvo ir nurodo, kad tai gali patvirtinti liudytojai P. S., kuris ir patvirtino, kad S. E. pasakė jam , jog S. E. nušovė du šernus. Vieną šerną P. S. su šunimi padėjo S. E. surasti. Be to, liudytojai J. T. ir A. P., A. L., A. L., S. L. parodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės dėl šerno nušovimo buvo, ir buvo susirinkę medžiotojai kartu su S. E. ir tada jis patvirtino, jog šernus nušovė, tačiau jis sakė, kad tai jam niekas neįrodys, tačiau , kaip kompensaciją , jis paleis į mišką danielius. Taip pat jie nurodo, kad pareigūnai dėl S. E. veiksmų netinkami atliko savo pareigas, žmonės nenorėdavo prieš jį liudyti. Šiame atvejyje atsakovas savo pareiškime taip pat kategoriškai neteigia, kad ieškovas nušovė du šernus, o nurodo, kad galimai jis nušovė tuos šernus. Kaip matyti, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojas P. S., kuris netgi padėjo S. E. surasti šerną. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų prieštaraujančių šioms atsakovo ir minėtų liudytojų parodymams, todėl dėl to negalima, nors ir šių liudytojų santykiai su ieškovu nėra geri, laikyti, kad ši žinia neatitinka tikrovės arba atitinka tikrovę.

Dėl ieškinyje trečiame punkte išdėstytų aplinkybių, tai yra dėl to, kad 2012 m. rudenį buvo sulaikytas klaipėdietis medžiotojas su ginklu mašinoje ir pareigūnai išgirdę S. E. pavardę (kuris galimai kartu brakonieriavo), vėl nerado priežasties pradėti tyrimo, tai S. E. teigia, jog nebuvo įrodyta, jog jis kartu ar vienas su tuo medžiotoju medžiojo. Visa tai, kad jis kartu medžiojo yra atsakovo išsigalvojimai. Bet vėl, liudytojai P. S. ir A. L. teigia, kad jie matė, kaip A. G. su S. E. kėlė į automobilį nušautą stirną ir nusivežė ją link S. E. namų, o po to pastebėjo, kad grįžo vienas Girčys. Dėl to jie skambino aplinkos apsaugai, bet nepriskambino, o po to paskambino policijai. Atvažiavę policijos pareigūnai nuvažiavo tik pas A. G., tačiau pas S. E. kažkodėl tai nevažiavo. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų prieštaraujančių ir nuginčijančių atsakovo ir liudytojų parodymus, todėl taip pat negalima laikyti, kad ši žinia neatitinka tikrovės arba atitinka tikrovę. Taip pat atsakovas pareiškime nurodė, kad atsakovas galimai brakonieriavo. Teismas laiko, kad šios aplinkybės galėjo leisti susidaryti įspūdį dėl ieškovo brakonieriavimo ir dėl pareigūnų netinkamo elgesio atliekant savo darbines pareigas.

Dėl ieškinyje ketvirtame punkte nurodytos frazės „Belaukiant pareigūnų, palikęs stirną kabėti, S. E. išvažiavo.“, tai ieškovas nurodo, kad tai yra kalbama apie 2013-10-7 įvykį. Laiko, kad atsakovas pareiškime jį kaltina nušovus stirną, tačiau kas ją nušovė nebuvo nustatyta. Byloje iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos yra gauta medžiaga dėl šio įvykio ištyrimo. Šis įvykis buvo pradėtas tirti LR AM nurodymu , gavus 2013-10-28 atsakovo raštą. Iš šios medžiagos matyti, kad įvykis buvo ištirtas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, tačiau asmuo nušovęs ir dorojęs stirną nebuvo nustatytas. Iš šios bylos matyti, kad tyrimas dėl šio įvykio prasidėjo pagal 2013-10-7 G. L. skambutį Tauragės ir Šilalės aplinkos apsaugos agentūroms, o po to 2013-10-28 buvo parašytas raštas LR AAM dėl S. E. neteisėtų veiksmų. Teismas laiko, kad dėl aukščiau minėtų aplinkybių atsakovas galėjo kreiptis į LR AM su pareiškimu dėl šio įvykio ištyrimo.

Dėl ieškinyje penktame punkte išdėstytų aplinkybių tai yra dėl to, kad S. E., kuris dirba Rietavo miškų urėdijos Tenenių girininkijos girininku, akivaizdžiai naudojasi tarnybine padėtimi, matyti, kad LR AM ištyrusi atsakovo parašytą pareiškimą 2014-01-10 pateikė medžiotojų būreliui „ Medvėgalis“ atsakymą, kuriame nurodė, kad dėl atsakovo tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniams tikslams VĮ Rietavo miškų urėdui yra paskirta nuobauda- pastaba. Tai rodo, kad pasitvirtino atsakovo teiginiai dėl tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniams reikalams, o tai taip pat patvirtino byloje apklausti liudytojai. Tos pareiškime nurodytos aplinkybės negalima pripažinti neatitinkančia tikrove, nes tai buvo nustatyta.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad šioje byloje, pagrįstai buvo pakeistas atsakovas, nes iš bylos medžiagos matyti, 2013-10-28 raštas rašytas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministrui ant atsakovo medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ blanko, o jį pasirašė šio būrelio pirmininkas G. L. apie tai pažymėjęs savo pareiškime. Be to, pareiškimas buvo rašytas juridinio asmens į instituciją, kurios kompetencijoje yra pavestos funkcijos, susijusios su medžioklės reglamentavimu bei priežiūra. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Teismų praktikoje nustatyta, kad sąžiningas kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Byloje ištyrus ir įvertinus visus ieškinyje nurodytus penkis punktus, kurie ieškovo manymu pažemino jo garbę ir orumą, buvo nustatyta, kad visos šios nurodytos aplinkybės vienaip ar kitaip buvo susijusios su atsakovo nuomone apie tai, jog ieškovas galimai pažeidinėja atsakovo teises ir jų interesus. Atskiros atitinkamos aplinkybės davė pagrindą atsakovui manyti apie ieškovo netinkamą elgesį, todėl atsakovui buvo pagrindas esant nustatytoms aplinkybėms kreiptis raštu į kompetentingą instituciją dėl atitinkamų ieškovo veiksmų įvertinimo. Tai, kad buvo kreiptasi į tinkamą instituciją, patvirtina ir 2014-01-10 ministerijos atsakymas į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad dėl iškeltų klausimų bus duotas nurodymas sustiprinti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių laikymosi kontrolė“ Medvėgalio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose. Vadinasi atsakovas įrodė, kad buvo kreiptasi į kompetentingą instituciją, siekiant informuoti apie galimai daromus pažeidimus, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus. Dėl to negalima teigti, kad buvo paskleistos žinios žeminančios asmens garbę ir orumą, todėl ieškinys atmestinas.

Kadangi ieškinys atmestinas, todėl iš ieškovo atsakovo Lietuvos medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ naudai ir trečiojo asmens G. L. naudai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš 2014-06-02 sąskaitos – faktūros matyti, kad G. L. sumokėjo advokatui K. V. už atstovavimą byloje 3630 Lt , taip pat dar G. L. 2014-08-29 pagal pinigų priėmimo kvitą sumokėjo advokatui K. V. 1815 Lt už bylos medžiagos analizę, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą. Taip pat pakeitus byloje atsakovą medžiotojų būrelį „Medvėgalis“ advokatui K. V., atstovaujančiam atsakovą pagal 2014-09-02 susitarimą , atsakovas pagal 2014-09-09 sąskaitą faktūrą sumokėjo 1800 Lt( 521, 32 EUR) atstovavimo išlaidų. Kadangi atstovavimo išlaidos trečiajam asmeniui viršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, todėl jis mažintinas iki 3630 Lt ( CPK 93 str. 1d. 98 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str., 265 str.,270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. E. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovuo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus Medvėgalis“ medžiotojų būrelio, kodas 176640744, buveinės adresas Šilalės rajonas , Laukuvos mst., Draugystės g. 16, naudai 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų-521,32 EUR) advokato atstovavimo išlaidų, o trečiojo asmens G. L. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv, (duomenys neskelbtini), naudai 3630 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt litus – 1051, 32 EUR) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.