Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-345-459/2015

Teisėjas Edmundas Žukauskas (Proceso Nr. 2-42-3-00147-2014-0)

NUTARTIS

2015 m. kovo 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. E. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. E. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžiotojų būreliui „Medvėgalis“, trečiajam asmeniui G. L. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-10-28 atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžiotojų būrelis „Medvėgalis“ raštu kreipėsi į tuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pareigas ėjusį V. M. dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Pareiškime nurodė, kad medžiotojų būrelis „Medvėgalis“ aktyviai kovoja su brakonieriavimu, saugo būrelio ploto vienetą, o Rietavo miškų urėdijos Tenenių girininkijos girininkas S. E. „galimai“ brakonieriauja, pareiškime taip pat nurodytos aplinkybės, kurios „galimai“ patvirtina brakonieriavimo faktus. Teigia, kad tyrimai dėl S. E. veikų nutraukiami, nors įkalčių yra, pareigūnai neranda priežasties pradėti tyrimą, vieni kitus dangsto, sudaro galimybę išvengti S. E. atsakomybės, taip pat S. E. naudojasi savo tarnybiniu automobiliu asmeninėms reikmėms. Ieškovas, vertindamas pareiškime nurodytas aplinkybes, teigia, kad pareiškimo atskiri punktai žeidžią jo garbę ir orumą, nes paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios. Ieškovas prašo paneigti penkis pareiškimo punktus, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą: 1) „Rasti įkalčiai – pirštinės, negyvi balandžiai, džipo vėžės – liudijo apie galimą medžiotojo S. E. brakonieriavimą, tačiau dėl neaiškių aplinkybių prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors buvo daug įrodymų.“; 2) „Po kiek laiko girininkas S. E. buvo įspėtas ir net pastebėtas brakonieriaujant, galimai nušovė du šernus prie šėryklos pasibaigus medžioklės sezonui. Šį atvejį tiesiogiai matę medžiotojai bijojo liudyti dėl galimo susidorojimo su jais, nes apie S. E. nebaudžiamumą jau sklido legendos.“; 3) „2012 m. rudenį išgirdus šūvį buvo sulaikytas klaipėdietis medžiotojas su ginklu mašinoje, tačiau pareigūnai, išgirdę S. E. pavardę (kuris galimai kartu brakonieriavo), vėl nerado priežasties pradėti tyrimo.“; 4) „Belaukiant pareigūnų, palikęs stirną kabėti, S. E. išvažiavo.“; 5 ) „S. E., kuris dirba Rietavo miškų urėdijos Tenenių girininkijos girininku, akivaizdžiai naudojasi tarnybine padėtimi. Mūsų įsitikinimu, pareigūnai vieni kitus dangsto, sudaro galimybę išvengti atsakomybės, tačiau vietiniai žmonės tokios situacijos nebegali toleruoti.“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. Petkevičiūtė ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2013-10-28 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pareigas ėjusį V. M., norėdamas atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją dėl galimo S. E. brakonieriavimo jo būreliui priklausančiuose medžioklės plotuose, nes, atsakovo nuomone, yra įkalčių, kad S. E. brakonieriauja, tačiau S. E. išvengia atsakomybės.

Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims. Ieškovas nurodė, jog duomenys, kuriais pažeistos jo asmeninės neturinės teisės, buvo paskleisti atsakovės pareiškime aplinkos ministrui, nors Aplinkos ministerija pati netiria tokių skundą, o, be to, žeminančios žinios, persiuntus pareiškimą, buvo paskleistos net ir toms institucijoms, kurios neturi kompetencijos tirti brakonieriavimo atvejus.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią situaciją, pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad sąžiningas kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004).

Kaip jau minėta, atsakovo pranešimas buvo adresuotas Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija 2014-01-10 rašte Nr. (16-4) D8, kuriame atsakyta į atsakovo pranešimą, nurodė, jog raštas persiųstas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Generalinei urėdijai prie Aplinkos ministerijos. Atsakyme nurodyta, jog Aplinkos ministerija pavedė nurodytoms institucijoms pagal kompetenciją ištirti pranešime nurodytus aplinkybes, o apie tyrimo rezultatus ir priimtus sprendimus informuoti Aplinkos ministeriją. Toliau ministerijos atsakyme dėstomos kompetentingų institucijų nustatytos aplinkybės, atliktų tyrimų rezultatai. Išanalizavusi turimą medžiagą ir atsižvelgdama į rašte nurodytas aplinkybes, Aplinkos ministerija nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad Klaipėdos RAAD Tauragės rajono agentūros vyresnysis specialistas V. M. ir Šilalės agentūros vedėjas A. L. savo veiksmais pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o Klaipėdos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas V. M., tirdamas administracini teisės pažeidimo bylą dėl neteisėtai nušauto ir 2013-10-07 rasto stirnos patino, nesiėmė visų priemonių. Atsakyme taip pat nurodyta, jog dėl atsakovo pareiškime nurodytų faktų Klaipėdos RAAD direktoriui bus duotas pavedimas sustiprinti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių laikymosi kontrolę „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio ploto vienete, o šis atsakymas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai LR administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka arba teismui vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakymas pasirašytas aplinkos viceministro. Taigi iš atsakymo turinio akivaizdu, jog tyrimas, pavedus jį kompetentingoms institucijoms, atsakovo pareiškimo pagrindu buvo atliktas, Aplinkos ministerija pagal savo kompetenciją apibendrino tyrimo rezultatus ir atsakė į atsakovo pareiškimą, nurodydama, kad atsakymas gali būti skundžiamas administracine tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog atsakovas tyčia kreipėsi į nekompetentingą instituciją, kuri netiria tokio pobūdžio skundų, pagrindo nėra. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai yra pavestos funkcijos, susijusios su medžioklės reglamentavimu bei priežiūra. Be visų Medžioklės įstatyme nurodytų kompetencijos sričių, Aplinkos ministerija tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius; medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką; saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus bei kitus medžiojimo reikalavimus (Medžioklės įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Pagal 2010 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1473 patvirtintų Aplinkos ministerijos nuostatų 7.4 punktą Aplinkos ministerija siekia užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, apsaugą, gausinimą ir atkūrimą. Viena iš Aplinkos ministerijos kuruojamų sričių yra gamtos apsauga - gyvūnijos, taip pat ir medžiojamų gyvūnų, apsauga ir naudojimas atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Įvertinusi nurodytų teisės aktų nuostatas bei Aplinkos ministerijos kompetenciją medžioklės srityje, Aplinkos ministerijos atsakymo pobūdį, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas kreipėsi į tinkamą instituciją, kuri pavedė pareiškime nurodytas aplinkybes ištirti kompetentingoms institucijoms ir apibendrinusi administracinės procedūros rezultatus atsakė į atsakovo raštą, t. y. pateikė savo išvadą dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. Kadangi byloje nenustatyta, jog atsakovo pareiškimo turinį pareigūnai, kuriems buvo pavesta atlikti tyrimą, būtų paskleidę tretiesiems asmenims, t.y. asmenims, kurie nesusiję su skundo nagrinėjimu, nenustačius paskleidimo fakto, teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinį tenkinti. Asmens garbė ir orumas gali būti laikomi pažeisti, kai asmuo, kreipdamasis (skundu, pareiškimu ir kt.) į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, peržengia savo teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises. Šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nenustatyta.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo paneigti penkis pareiškimo punktus, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą: 1) „Rasti įkalčiai – pirštinės, negyvi balandžiai, džipo vėžės – liudijo apie galimą medžiotojo S. E. brakonieriavimą, tačiau dėl neaiškių aplinkybių prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors buvo daug įrodymų.“; 2) „Po kiek laiko girininkas S. E. buvo įspėtas ir net pastebėtas brakonieriaujant, galimai nušovė du šernus prie šėryklos pasibaigus medžioklės sezonui. Šį atvejį tiesiogiai matę medžiotojai bijojo liudyti dėl galimo susidorojimo su jais, nes apie S. E. nebaudžiamumą jau sklido legendos.“; 3) „2012 m. rudenį išgirdus šūvį buvo sulaikytas klaipėdietis medžiotojas su ginklu mašinoje, tačiau pareigūnai, išgirdę S. E. pavardę (kuris galimai kartu brakonieriavo), vėl nerado priežasties pradėti tyrimo.“; 4) „Belaukiant pareigūnų, palikęs stirną kabėti, S. E. išvažiavo.“; 5 ) „S. E., kuris dirba Rietavo miškų urėdijos Tenenių girininkijos girininku, akivaizdžiai naudojasi tarnybine padėtimi. Mūsų įsitikinimu, pareigūnai vieni kitus dangsto, sudaro galimybę išvengti atsakomybės, tačiau vietiniai žmonės tokios situacijos nebegali toleruoti.“ Kolegija, įvertinusi prašomų paneigti pareiškimo punktų sakinių konstrukciją, atsižvelgusi į tai, kad visuose sakiniuose išdėstytos aplinkybės, naudojant tokius žodžius ir konstrukcijas kaip „galimas“, „galimai“, „dėl neaiškių aplinkybių“, perteiktos kaip nekategoriškas pareiškimo autoriaus vertinimas, prielaidos, kad nurodytos aplinkybės galbūt egzistuoja, o ne kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kadangi pareiškimas, kuriame nurodytos galbūt egzistuojančios aplinkybės, buvo adresuotas kompetentingai institucijai, kad ši įvertintų pareiškimą, darytina išvada, jog nebuvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys. Taigi pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ieškinyje nurodytus pareiškimo punktus, kurie, ieškovo manymu, pažemino jo garbę ir orumą, pagrįstai nustatė, kad visos nurodytos aplinkybės buvo vienaip ar kitaip susijusios su atsakovo nuomone apie tai, jog ieškovas galbūt pažeidinėja atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atskiros aplinkybės sudarė pagrindą atsakovui manyti, kad ieškovas elgiasi netinkamai, todėl atsakovas turėjo pagrindą raštu kreiptis į kompetentingą instituciją dėl ieškovo veiksmų įvertinimo. Atsakovas, kreipdamasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, neperžengė savo teisių realizavimo ribų, nepažeidė kitų asmenų teisių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustatęs, kad buvo paskleistos žinios, žeminančios ieškovo garbę ir orumą, ieškinį atmetė.

Papildomai pasisakytina dėl to, jog Aplinkos ministerijos atsakyme į atsakovo pareiškimą pažymėta, jog Generalinė miškų urėdija konstatavo, kad VĮ Rietavo miškų urėdas V. J. netiesiogiai sudarė sąlygas keisti automobilio TOYOTA HILUX (valst. Nr.), kuris priskirtas Tenenių girininkijos girininkui S. E., ridos rodmenis ir automobilį naudoti asmeninimas poreikiams. Generalinis miškų urėdas, įvertinęs padarytus pažeidimus, 2013-12-10 įsakymu Nr. 3P-155 skyrė VĮ Rietavo miškų urėdui V. J. drausminę nuobaudą – pastabą. Be to, miškų urėdas įpareigotas iki 2014-02-01 įvertinti darbuotojo, naudojusio minėtą tarnybinį automobilį asmeniniams poreikiams, taip pat darbuotojų, tiesiogiai kontroliavusių šio automobilio naudojimą, veiksmus ir spręsti klausimą dėl miškų urėdijai padarytos materialinės žalos atlyginimo. Tai rodo, kad pasitvirtino atsakovo teiginiai dėl S. E. priskirto tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniams reikalams, taigi šios pareiškime nurodytos aplinkybės negalima pripažinti neatitinkančia tikrovės.

Be to, šiuo atveju atsakovė pareiškime kvestionavo ieškovo, kaip VĮ Rietavo miškų urėdijos Tenenių girininkijos girininko, tai yra kaip viešo asmens, veiksmus. Viešas asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo, viešam asmeniui, keliami aukštesni elgesio reikalavimai nei privačiam. Todėl viešas asmuo turi toleruoti apie jį skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę. Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad viešo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi (Oberschlick v. Austria, 1991 m. ir kt.). Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose.

Kadangi byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju būtų paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2014-11-05 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas prašė priteisti advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Iš pateikto mokėjimo pavedimo matyti, jog šias išlaidas sudaro 3630,00 Lt. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, būtų pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau priteistinos išlaidos mažintinos iki Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytos maksimalios sumos, rekomenduotinos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – iki 450 Eur (1554 Lt) (CPK 98 str.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžiotojų būreliui „Medvėgalis“ iš ieškovo S. E. priteisti 450 Eur (1554 Lt) advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.