- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- TA-1040-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01153-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. L. (A. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 8 000 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK jis buvo laikomas nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. vasario 26 d. Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiamos higienos normos, dušuose nebuvo jokių pertvarų, vienu metu paslauga naudojosi daug nuteistųjų, todėl buvo pažeidžiamas asmens privatumas. Persirengimo vieta taip pat nebuvo atskirta nuo dušų. Pareiškėjas teigė dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų patyręs neturtinę žalą: sutriko ir pablogėjo jo sveikata, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, nepagrįstai baikštus bei įtarus, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK Trečiame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. vasario 26 d. Teisės aktai nenumato pataisos namams prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose, o reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Pagal teismų praktiką, kadangi sienelių dušo patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Nors pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Pataisos namai laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose, atsakovas nesiekė sąmoningai pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė.
Atsiliepimas
6. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų ir eksploatavimo taisyklės nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai dėl dušo kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms yra nenumatyti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo dušinės patalpas visiškai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas), taip pat įrengti atskiras persirengimo patalpas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl privatumo pažeidimo į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl privatumo pažeidimo duše ir pertvaros persirengimo kambaryje nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.
9. Teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, t. y. būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo skundą atmetė.
III.
10. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.
11. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos užtikrinti privatumą nuteistiesiems naudojantis dušais (pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2022, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019 ir kt.). Teismai tokio pobūdžio bylose priteisia neturtinės žalos atlyginimą. Iš pareiškėjo negali būti reikalaujama pateikti įrodymus apie patirtą žalą ir kančią. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, todėl jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
13. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nekonstatuota jokių kitų atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Ginčas byloje kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. L. kildino iš neužtikrinto privatumo naudojantis dušu nesant įrengtų pertvarų Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. vasario 26 d., atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, nes teisės aktai nenumato pertvarų dušo patalpose pataisos namuose, pareiškėjas dėl to nesiskundė ir nesant kitų pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal teismų praktiką, nors teisės aktai ir nenumato pertvarų dušo patalpose įrengimo, tokio pobūdžio bylose yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas ir pareiškėjas neprivalo įrodinėti neturtinės žalos.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
18. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).
19. Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
22. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. vasario 26 d. Atsakovas neneigia, kad pertvaros Pravieniškių PN-AK dušo patalpose įrengtos nebuvo, o pareiškėjas teigia, kad dėl to patyrė privatumo pažeidimą, nemalonius išgyvenimus bei nepatogumus, pažeminimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.), t. y. Pravieniškių PN-AK prieš pareiškėją atlikto neteisėtus veiksmus, o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
23. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
24. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje įvertinus individualias aplinkybes, yra pripažįstama, jog dėl analogiško pažeidimo priteistina piniginė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu nesuteikimas), mastą (dušu pareiškėjas naudojosi 1 kartą per savaitę) ir trukmę (ginčo laikotarpis – 6 savaitės), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, bei į naujausią EŽTT praktiką (žr., pvz., EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20), sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, jog pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 60 Eur. Pareiškėjo prašomos 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo trukmę bei mastą, priteisti nėra pagrindo, nes ji neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų bei aptartų neturtinės žalos nustatymo kriterijų.
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. L. (A. L.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.