Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui D. Č., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jos pajamos yra apie 500,00 Eur. Nekilnojamojo turto ir automašinų neturi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas (b. l. 2-3).

Ieškovė L. M. teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinį.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 12, 15, 23).

Institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės pastangas tenkinti fiziologinius, psichologinius, socialinius mažametės dukters poreikius, mergaitės susiformavusius stiprius emocinius ryšius su kartu gyvenančia mama, seserimis ir broliu, siekiant užtikrinti stabilumą mažametės gyvenime, teikia išvadą, kad mažametės V. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su motina jos gyvenamojoje vietoje atitiktų mergaitės interesus.

Vaiko teisių apsaugos skyriui kelia abejonių, kiek ieškovės siūloma dukters ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka bus realiai įgyvendinama, dukrai ir tėvui gyvenant skirtingose valstybėse (tuo labiau, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomai vykdytini). Manytina, kad tikslinga nustatyti mažametės Viltės ir tėvo bendravimo tvarką, numatant jų bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, atsakovui būnant užsienio valstybėje, o grįžus į Lietuvą - pagal ieškinyje nurodytą tvarką.

Atsakovas jauno amžiaus, darbingas, todėl manytina, kad yra pajėgus teikti materialinį išlaikymą dukrai, kuris tenkintų ne tik minimalius jos poreikius (b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnametė V. Č. yra ieškovės ir atsakovo dukra (b. l. 4). Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena kartu su mama, jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 10). Ieškovė šiuo metu nedirba, jos gaunamos pajamos sudaro vaiko išlaikymo išmoka (b. l. 6) ir gaunamos socialinės išmokos (b. l. 5). Teismas apie atsakovo gaunamas pajamas ar turimą turtą informacijos neturi. 2019-01-12 deklaravo išvykimą į Vokietiją (b. l. 21).

Pažymėtina, jog teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančius ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su motina. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsikirtimų, įrodymų apie gyvenimo sąlygas. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnametės V. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su motina jos gyvenamojoje vietoje užtikrintų jos teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje elgiasi pasyviai, nuomonės dėl bendravimo tvarkos su dukra neišreiškė. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atsakovui būnant Lietuvoje yra optimali ir atitinka nepilnametės mergaitės interesus, tačiau yra tikslinga nustatyti mažametės dukters ir tėvo bendravimo tvarką, numatant jų bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, atsakovui būnant užsienio valstybėje.

Teismas sutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, todėl ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, papildo, nurodydamas, kad atsakovui būnant užsienio valstybėje atsakovas D. Č. su dukra bendrauja telefonu, internetu, kitomis komunikavimo priemonėmis be apribojimų, jei tai nekenkia nepilnametės dukters interesams; atsakovui būnant Lietuvos Respublikoje atsakovas su dukra V. Č. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į dukters gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo priteisimo

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Be to, teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-596/2009; Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

Nustatyta, jog šalių turtinės padėtys, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, laikytinos lygiavertėmis, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo. Ieškovė šiuo metu nedirba, prižiūri šalių dukrą, nes dukra darželį pradės lankyti tik rugsėjo mėnesį, taip pat augina dar du nepilnamečius vaikus. Ieškovė neturi kilnojamo ar nekilnojamo turto. Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisti išlaikymą po 200,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Tuo tarpu atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, todėl tikroji jo turtinė padėtis nenustatyta, ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo dydžio neginčijo, prieštaravimų nepateikė. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui, nes jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nėra.

Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys gali dukrai teikti išlaikymą po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo dukros išlaikymui reikalinga suma sudaro 400,00 Eur.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas pilnai pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovė L. M. skirtina lėšų, skirtų nepilnametės dukros išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei 2019-01-11 sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 8-9). Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje nėra. Taigi iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 272,00 Eur (išlaikymas (200x12mėn.x3proc.=72,00 Eur, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas 100,00 Eur, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas 100,00 Eur). Atsižvelgiant į CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 272,00 Eur žyminis mokestis bei 13,28 Eur pašto išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2019-04-17 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-2503 (b. l. 29) sudaro 195,00 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 195,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnametės V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su tėvu D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: atsakovui būnant užsienio valstybėje atsakovas D. Č. su dukra bendrauja telefonu, internetu, kitomis komunikavimo priemonėmis be apribojimų, jei tai nekenkia nepilnametės dukters interesams; atsakovui būnant Lietuvos Respublikoje atsakovas su dukra V. Č. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant dukterį iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į dukters gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.

Priteisti iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo 2019-02-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 195,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.