Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Moduloras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, jį patikslinusi, prašo: 1) pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp skolininko R. D. ir R. D. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia; 2) pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp R. D. ir G. D., sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia; 3) priteisti G. D. iš R. D. 60 000 Eur, sumokėtus pagal (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį; 4) taikyti restituciją – pripažinti, kad Turto: 638/1220 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1220 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), 5/8 dalies pastato – gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis Žemės sklypui), 5/8 dalies pastato – ūkio pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis Žemės sklypui), 5/8 dalies pastato – ūkio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis Žemės sklypui) bei 5/8 dalies kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis 638/1220 dalies žemės sklypui, kurio bendras plotas 0,1220 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininku yra R. D.; 5) sugrąžinti R. D. turtą; 6) nukreipti išieškojimą pagal ieškovės UAB „Moduloras“ 216 835,18 Eur dydžio reikalavimą į atsakovui R. D. grąžintą turtą, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, priteisti solidariai iš atsakovų pinigais jo tikrąją vertę, buvusią turto įgijimo metu, ir visus nuostolius, atsiradusius dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo; 7) priteisti iš atsakovo R. D. ieškovei UAB „Moduloras“ visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškina, kad 2007 m. liepos 4 d. su atsakovu R. D. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo 30 d. atsakovui per antstolį buvo įteiktas baigiamasis pastatyto gyvenamojo namo priėmimo–perdavimo aktas. Atsakovas neatsiskaitė su ieškove pagal Rangos sutartį. Ieškovė pažymi, kad 2011 m. gruodžio 16 d. tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) A. B. ir atsakovo buvo sudaryta žemės sklypo preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau atsakovas pradėjo vilkinti pirkimo pardavimo sutarties pasirašymą ir sutarties nesudarė. Ieškovė ir jos vienintelis (duomenys neskelbtini) A. B. ieškiniu 2018 m. liepos 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami priteisti A. B. iš atsakovės R. D. (šioje byloje atsakovė) pagal 2011 m. gruodžio 16 d. preliminariąją sutartį sumokėtą 28 962 Eur (100 000 Lt) avansą, 5 procentų dydžio palūkanas už be pagrindo įgytą pinigų sumą kaip patirtus nuostolius – 9 513,82 Eur (32 849,32 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovei UAB „Moduloras“ (šioje byloje ieškovė) iš atsakovų R. D. (atsakovė) ir R. D. (atsakovas) solidariai užmokestį už darbus pagal Rangos sutartį – 272 634,96 Eur (941 354 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-432/2019 ieškovės ieškinio dalį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo R. D. 189 764,25 Eur skolą pagal rangos sutartį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 189 764,25 Eur sumos nuo 2018 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovui A. B. iš atsakovės R. D. 28 962 Eur avansą, 9 272,74 Eur palūkanas pagal neįgyvendintą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 28 962 Eur sumos nuo 2018 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-874-781/2020 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šios aplinkybės patvirtina galiojančią ir neginčijamą ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimo teisę į atsakovą R. D.. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į antstolį Donatą Kisielių su prašymu patikrinti ir pateikti dokumentus ir (ar) kitus duomenis dėl atsakovo R. D. perleisto turto tretiesiems asmenims laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., kadangi ieškovės duomenimis, rangos sutarties pasirašymo ir baigiamojo objekto priėmimo–perdavimo akto įteikimo metu, atsakovas disponavo didesnės vertė turtu. Antstolis 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. S-21-174-8423 informavo ieškovę, kad atsakovas R. D. (duomenys neskelbtini) su atsakove R. D. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ginčijamą sandorį, kurio pagrindu atsakovas savo dukrai R. D. pardavė didelės vertės turtą už 14 481 Eur (50 000 litų) sumą. Taip pat paaiškėjo, kad R. D. vėliau, t. y. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi šį turtą pardavė atsakovei G. D.. Ieškovės vertinimu, minėti sandoriai sudaryti siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove ir yra visos įstatyme Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnyje numatytos actio Pauliana sąlygos pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs: kreditoriaus teises gali pažeisti ir tokie sandoriai, kurie nesukelia bendro (visiško) skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, masę ir (ar) jo vertę, o sumažėjusios vertės turto arba i) neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti, arba ii) atsiranda reali grėsmė, kad skolininko įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Tokiu atveju kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti aplinkybę, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Kasacinio teismo spręsta, kad pvz., turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina vertintinas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau minėtas kainų skirtumas turi būti reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Ieškovė paaiškina, kad pagal antstolio parengtą atsakovo R. D. turto aprašą (ieškinio 9 priedas), bendra jo turimo turto vertė yra apie 14 000,00 Eur, kai tuo tarpu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista suma yra 189 764,25 Eur. Todėl akivaizdu, kad atsakovui priklausančio turto vertės nepakaktų įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Ieškovės vertinimu, atsakovas R. D., sudarydamas su savo artimu giminaičiu ginčijamą sandorį, sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas ieškovo išieškojimas, masę ir vertę. Ginčijamo sandorio 1.1.9 punkte nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 199 000 litų (57 634 Eur), o 4 puslapyje nurodyta, kad Pastatų vertė 728 450 litų (210 973 Eur), tačiau šis turtas buvo parduotas už 14 481 Eur, t. y. 18 kartų mažiau nei vidutinė rinkos vertė. Atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, o vieninteliai R. D. ir R. D. ginčijamo sandorio sudarymo motyvai buvo siekis paslėpti turtą, padaryti atsakovą nemokiu taip išvengiant savo prievolių vykdymo. Ieškovės vertinimu, vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas, nes apie (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė sužinojo iš antstolio 2021 m. balandžio 6 d. rašto. Tačiau teismui konstatavus kitaip, senaties terminas turėtų būti atnaujintas, nes ieškovė aktyviai siekė ginti savo teises. Ieškovės kaip kreditorės kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas tik Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi ir ieškovė tik tada galėjo realiai pradėti ginti savo, kaip kreditorės, teises pareikšdama ieškinį, kurį teismui padavė 2021 m. liepos 2 d. Be to ieškovė siekė savo teises apginti kitu būdu, t. y. buvo pareiškusi ieškinį dėl to, kad R. D. prievolė būtų pripažinta bendra su R. D., o toks pasirinktas teisių gynimo būdas buvo nesuderinamas su actio Pauliana, nes pripažinus, kad skola yra bendra abiejų atsakovų, nebūtų svarbu, kurio žinioje yra perleistas ginčo turtas. Ieškovė paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-179-432/2019 ieškovė prašė priteisti skolą pagal rangos sutartį solidariai iš atsakovų R. D. ir R. D.. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad atsakovų prievolė yra solidari ir kad ieškovė galės savo teises apginti prisiteisdama skolą iš abiejų atsakovų solidariai, o kadangi abiejų atsakovų turimo turto pakako ieškovės skolai padengti, ji neturėjo pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinį. Ieškovė pažymi, kad realizuoti teisę dėl actio Pauliana ieškinio pareiškimo ji realiai galėjo tik po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu nustatė, kad atsakovų R. D. ir R. D. prievolė ieškovei, kilusi iš rangos sutarties, nėra solidari. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. liepos 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. D. ir G. D., prašo pripažinti negaliojančia, remiantis netiesioginio ieškinio taisyklėmis, t. y. reikšdama ieškinį atsakovėms R. D. ir G. D. kaip skolininko R. D. skolininkėms, nes pats skolininkas be pagrindo negina savo teisių. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti. Ieškovė teigia, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi R. D. pardavė nekilnojamąjį turtą savo giminaitei, o pardavimo kaina buvo net kelis kartus mažesnė nei rinkos kaina, todėl toks sandoris turi būti panaikintas pagal netiesioginio ieškinio nuostatas. Esant nesąžiningam nekilnojamojo daikto įgijėjui, taikytina neribota vindikacija ir konstatuojama, kad R. D. turi teisę išreikalauti ginčo turtą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Tokiu atveju, ginčo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia, pirkėjoms grąžintina už ginčo pastatus sumokėta kaina – 60000 Eur (CK 6.323 straipsnio 1 dalis).