Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-309-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
1-309-1095/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
H. B.
Civilinis ieškovas
S. U.
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas, Dainius Tamošiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-309-1095/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19708-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Evelinai Urbonaitei,dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,kaltinamajam H. B. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. U.,nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. U. ir A. J. atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,kaltinamojo laiduotoja sutikusiai būti A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis UAB „K“ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. B. 2019 m. gegužės 12 d. apie 13 val. 27 min. Panevėžio rajone, kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 102 km 275 m, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119 punkto reikalavimus – privalėdamas važiuoti savo eismo juosta kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kelyje nesant jokios kliūties, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. U., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta „VW Passat“ vairuotojo S. U. ir to paties automobilio keleivės A. J. sveikata: S. U. nustatyti krūtinės ląstos, dešinio riešo, dešinės čiurnos ir dešinės pėdos sumušimai, pasireiškę: krūtinės ląstos kairės pusės I ir dešinės pusės VI–VII šonkaulių lūžiais, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiu, dešinio šeivikaulio tolimojo galo lūžiu, dešinės pėdos kaulų – kulnakaulio, laivakaulio ir kubakaulio lūžiais; A. J. nustatyti galvos, krūtinės ir kairės plaštakos sričių sumušimai, pasireiškę: poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kaktoje, nenurodyto pobūdžio (tikėtina – muštinėmis) žaizdomis kairio apatinio voko ir viršutinės lūpos srityse, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu momeninėse srityse abipus, viršutinio žandikaulio lūžiu kairėje, krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžiu, IV ir V delnakaulių lūžiais kairėje.

Kaltinamasis H. B. teismo posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog važiuodamas iš žvejybos į Panevėžį, neatsimena kaip, bet išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusia mašina. Atsimena, kad atvažiavo iki posūkio link Paliūniškio, daugiau nieko neatsimena. Vairavimo sąlygos buvo geros, oras buvo gražus, saulėtas, sausas asfaltas. Kai važiavo, segėjo saugos diržą, buvo įjungtos artimosios šviesos, apie 90 km/h greičiu važiavo, toje vietoje toks greitis ir yra leidžiamas. Atsimena tik smūgį, o po to atsimena, kaip ištraukė įstrigusias kojas tarp pedalų, išlipo iš mašinos, atsistojo ant žolės ir tada suprato, kad yra kitoje gatvės pusėse, suprato, kad išvažiavo į priešingą eismo juostą. Nežino, kodėl išvažiavo į priešpriešinį eismą. Teigti, kad prisnūdo, negali, nes galėjo bet koks sveikatos sutrikimas nutikti. Iki įvykio jaučiausi normaliai. Į žvejybą išvažiavo ryte, apie 4.30 val., kėlėsi apie 4 val., atsikėlė išmiegojęs apie 8 valandas, nes anksti nuėjo miegoti. Įvykio metu, kiek atsimena, nebuvo praradęs sąmonės, po smūgio viską atsimena. Žmonės jį paguldė ant žolės, atvažiavo greitoji medicinos pagalba, uždėjo įtvarą ir išvežė į ligoninę. Pastebėjo priešais jo automobilį stovintį automobilį. Klausė kitų žmonių, ar visi sveiki, pasakė, kad žuvusių nėra. Ligoninėje vėmė krauju, buvo atlikti tyrimai ir buvo išvežtas į reanimaciją. Jam pačiam pasekmės buvo tragiškos, sepsis buvo gydomas 24 paras, rinkosi vanduo plaučiuose, lūžo 12 šonkaulių, trūko žarnos, negalėjo valdyti rankos ir pirštų, dar dabar ranka visiškai neatsitaisė, negali jos normaliai pakelti. Praėjus 13 d. po avarijos darė operaciją ir buvo komoje. Po įvykio su nukentėjusiaisiais yra bendravęs, skambino jiems, atsiprašė. Žino, kokia žala jiems padaryta. Visi vairuotojai drausti privalomuoju draudimu, nukentėjusieji gavo išmokas, mano, kad jos nėra labai mažos. Jeigu prie tų sumų pridėjus įmoką, kurią jo sutuoktinė pervedė A. – 500 Eur, tai atlyginta iš viso virš 6000 Eur neturtinės žalos. Mano, kad tai pakankama suma, tačiau jeigu teismas nuspręs, kad dar turi atlyginti žalą, įsipareigoja ją atlyginti. Anksčiau nėra tokių įvykių buvę, kad vairuojant kažko neatsimintų. Anksčiau nėra buvę eismo įvykių, avarija įvyko netyčia. Labai nuoširdžiai gailisi, dar kartą nori atsiprašyti nukentėjusiųjų. Teisę vairuoti turi nuo 1982 m., bet šiuo metu neturi mašinos, tačiau kartais tenka pavairuoti. A. B. yra jo sutuoktinė nuo 1984 m., su ja sutaria gerai, į jos nuomonę įsiklauso, įsipareigoja, kad nebus daugiau tokių nusikaltimų. Administracinis nusižengimas buvo padarytas 2014 m., viršijo leistiną greitį, daugiau nusižengimų nėra padaręs. Po įvykio apie 5 mėnesius išdirbo, o dabar vėl yra po operacijos, nedarbingas, nes dar kartą prapjautas pilvas, o kairę ranką pakelti labai sunku, reikia tyrimų, po kurių bus nusręsta, ar reikės daryti operaciją. Darbo užmokestis yra apie 600 Eur. Sutuoktinė jo negyrė dėl įvykio, sakė, kad taip negalima, apie tai, kas įvyko, ji sužinojo telefonu, kai jai medikai paskambino. Jo ir nukentjusiųjų advokatai kalbėjosi dėl žalos atlyginimo, bet susitarimas nebuvo pasiektas, nes nukentėjusiųjų buvo prašyta viena suma, jis nesutiko, siūlė kitą sumą, bet nukentėjusieji nesutiko, todėl dabar tegu teismas sprendžia.

Kaltinamojo laiduotoja sutikusi būti A. B. teismo posėdyje nurodė, kad jos išsilavinimas aukštasis, darbe nuobaudų neturėjo, nėra teista, administracinių nuobaudų taip pat neturėjo, su kaltinamuoju gyvena nuo 1984 m. Prašo būti paskirta laiduotoja, nes sutuoktinis labai išgyvena dėl to, kas įvyko. Įvykio dieną paskambino sutuoktiniui 11.30 val., jis pasakė, kad važiuoja namo, nes nekimba žuvys. Vėliau sutuoktiniui skambino apie14.30 val., bet jis nebeatsiliepė. Tada jai paskambino iš ligoninės priimamojo ir pasakė, aks nutiko. Kai nuvyko į ligoninę, sutuoktinis paklausė, kaip tie žmonės, kurie nukentėjo, tai pirmas jo žodis buvo. Sutuoktinis pradėjo krauju vemti, paguldė jį į reanimaciją. Gydytojai pasakė, kad čia kažkas su žarnynu. Kitą dieną sutuoktinis jau buvo operuojamas. Ji sutuoktiniu pasitiki, jie tariasi visais gyvenimo klausimais, bendrauja artimai daug metų. Mano, kad galėtų daryti įtaką savo sutuoktiniui. Pati vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl važiuodavo kartu su sutuoktiniu, kai jis vairuodavo, jam vairuojant anksčiau nėra buvę jokių avarinių situacijų ar eismo įvykių. Jos atlyginimas 951 Eur (neatskaičius mokesčių). Daugiau jokių pajamų neturi. A. J. 500 Eur, nes sutuoktinis tuo metu buvo reanimacijoje. Paskambino A., atsiprašė jos, ji viską suprato, kitą dieną paskambino, pasakė sumą, sumokėjo jai 500 Eur ir daugiau nebesusiskambino.

Civilinis ieškovas S. U. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Visa turtinė žala jam yra atlyginta. Neturtinę žalą iš viso vertina 5500 Eur. Draudimas yra atlyginęs 3000 Eur neturtinės žalos, todėl prašo dar priteist 2500 Eur neturtinės žalos. Po įvykio išlipo iš mašinos, koja buvo nusukta į kitą pusę, pamatė J., atsilošusią gulinčią ant galinės sėdynės, galva buvo kruvina, ji sakė, kad labai skauda kairę ranką, nežino, ar ji segėjo diržą. Išvažiuojant iš namų J. tikrai segėjo diržą, o vėliau nežino, ar ji atsisegė diržą ar ne. Kalbėjo, kad sustos prie parduotuvės, nuo to pokalbio iki įvykio praėjo gal minutė. Iki įvykio dirbo pašte, buvo vairuojantis laiškininkas, reikėjo daug vaikščioti (reikėdavo nueiti apie 7 km per dieną, nes aptarnavo Bernatonių apylinkę, ten daug įmonių, turėdavo mašiną pasistatyti ir vaikščioti, t. y. važiuodavo su mašina, o iki pašto dėžučių pėsčiomis eidavo), o po įvykio negali daug vaikščioti, todėl negali ir dirbti darbo, kurį dirbo iki tol. Įvykio metu buvo koja, šonkauliai, ranka sulaužyta. Iš pradžių 5 paras gydėsi ligoninėje, vėliau namuose, reabilitacijos ligoninėje (sanatorijoje) buvo liepą–rugpjūtį, ir dabar dar gydosi, koją treniruoja, kaip gydytojai rekomendavo. Nedarbingumą turėjo 90 d., iki rugsėjo 9 d., ir į darbą po to nebegrįžo, jautė, kad nieko nebus, nes skauda koją, gydytojai pasakė, kad negalės daug vaikščioti. Kai baigėsi nedarbingumo laikas, kalbėjo su darbdaviu, jo prašė dirbti, bet jis negali dirbti, todėl darbe jam pasakė, pagal kokį straipsnį prašyti atleisti, atspausdino lapą (prašymą atleisti) ir jis pasirašė reikiamus dokumentus dėl atleidimo iš darbo. Nebuvo parašyta pažyma, kad negali dirbti, išvadoje tik parašyta, kad ribotas vaikščiojimas. Atleido iš darbo 2019 m. rugsėjo mėn., po savaitės užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, išėjo iš jos sausio mėn., nes nesiūlė darbo. Jo išsilavinimas aukštasis, specialybė inžinierius – mechanikas, baigęs žemės ūkio akademiją. Ieškodamas darbo, kreipėsi daug kur, bet nepriėmė dirbti dėl amžiaus. Po įvykio gyvenimas nebe toks, bedarbis liko ir sveikata nebe tokia.

Civilinių ieškovų atstovas advokatas Dainius Tamošiūnas teismo posėdyje dėl A. J. pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad patvirtina tai, kas nurodyta A. J. civiliniame ieškinyje. A. J. 500 Eur žalos atlygino kaltinamojo sutuoktinė, o dar 2858,11 Eur (2775 Eur neturtinės žalos ir 83,11 Eur turtinės žalos) – draudimo bendrovė. J. prašo priteisti dar 3598,40 Eur (3500 Eur neturtinės žalos ir 98,40 Eur turtinės žalos). Bendra patirta turtinė ir neturtinė žala – 6956,51 Eur. Prašoma, kad civilinis atsakovas ir draudimo bendrovė žalą atlygintų solidariai. Turtinę žalą sudaro akinių įsigijimo išlaidos, o neturtinę žalą įvertino atsižvelgusi į sužalojimus, nurodytus civiliniame ieškinyje ir jo prieduose, tai, kad jai svaigsta galva, pykina, negali būti uždarose patalpose. Po eismo įvykio J. sveikata pablogėjo, jaučia fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, yra padidėjęs jautrumas, nemiga, baimė dėl sveikatos, apsunkintas bendravimas su aplinkiniais. Iki įvykio A. J. daug sportuodavo, mėgdavo pasivaikščioti, dabar nebegali to daryti, nes pykina, kyla kraujospūdis, turi vartoti vaistus. 6000 Eur yra tokiais atvejais atlyginamos neturtinės žalos vidurkis, maždaug pusę šios sumos yra atlyginta, todėl A. J. prašoma priteisti suma yra reali. Tiek J., tiek U. patyrė išlaidų už teisines paslaugas. Buvo teikti draudimo bendrovei dokumentai dėl akinių įsigijimo sumos atlyginimo, bet draudimo bendrovė neatlygino tokios žalos. Jokių kitų dokumentų dėl akinių poreikio J. neturi, todėl nepateikė, bet prieš įvykį jai nebuvo reikalingi akiniai, regėjimas pablogėjo tik po įvykio. Iki įvykio J. nedirbo, nes yra pensininkė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamajam H. B. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo H. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 102 km 275 m. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7,2 m. Kelkraščio plotis abiejose pusėse 1,6 m. Leistinas važiavimo greitis 90 km/h. Važiavimo juostos paženklintos pagal KET 3 priedo 1.5 p. siaura brūkšnine linija. Matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje dienos metu 200 m. Važiuojamojoje kelio dalyje, dešinėje kelio pusėje į šiaurinę pusę priekine dalimi stovi automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo dešinės pusės galinis ratas 1,7 m atstumu iki rytinio kelkraščio pradžios, bei 725 m atstumu iki kilometražo stulpelio „103“. Automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra ant rytinio kelkraščio pradžios. Rytinėje pusėje esančioje pievoje stovi kitas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis stovi priekine dalimi į pietvakarių pusę. Jo dešinės pusės priekinis ratas 1 m atstumu iki rytinio kelkraščio pradžios, jo galinis dešinės pusės ratas 1,9 m atstumu iki minėto kelkraščio pradžios. Tarp stovinčių transporto priemonių matosi išsibarsčiusių automobilio detalių šleifas (1 t., b. l. 10–20).

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suskilęs priekinis stiklas, apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, kairės ir dešinės pusės priekinės durys, kairės ir dešinės pusės priekinis sparnas, išdužę priekiniai žibintai, suveikę oro saugos pagalvės, padangos tvarkingos, protektoriaus gylis 4–5 mm, sugadinti šoniniai užpakalinio vaizdo veidrodėliai (1 t., b. l. 21–23).

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, išdužę priekiniai žibintai, variklio dangtis, sudužęs priekinis stiklas, sugadinti priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, priekinės abejos durelės, suveikę oro saugos pagalvės, padangos tvarkingos, protektoriaus gylis 4,5–5,5 mm (1 t., b. l. 24–26).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos. Automobilio yra sugadinta visa priekinė dalis: bamperis, variklio dangtis, radiatorius, variklis, visi priekiniai žibintai, abu priekiniai sparnai. Visas automobilio priekis yra deformavęsis į automobilio vidų iki priekinių ratų pradžios. Didžiausi apgadinimai matyti priekio dešiniame krašte. Suskilęs automobilio priekinis stiklas. Automobilio salone priekinėje dalyje pasislinkusi į salono gilumą visa priekinė panelė. Išsiskleidusios priekinės oro saugos pagalvės. Priekinės keleivio sėdynės atlošas nugarai yra pasisvėręs į priekį (link priekinio stiklo), o atlošas galvai nulinkęs į priekį žemyn. Automobilio salone ant priekinės keleivio sėdynės matyti molinio indo dūženos bei įvairios išlūžusios plastikinės automobilio dalys. Salono gale ant keleivio sėdynės už vairuotojo matyti dideliame medžiaginiame baltame maiše supakuota guminė valtis, kuri salone yra nepritvirtinta, atsirėmusi į atlošą ir kairės pusės galines dureles, ant grindų matyti metalinės stačiakampio formos dalys, sudėtos plastikinės priekinio bamperio dalys. Visas salonas pasidengęs baltomis dulkėmis, galimai statybinės medžiagos ar panašiai, didžiausia jo koncentracija ant užpakalinės sėdynės. Automobilio bagažinės atidaryti nepavyko, užsikirtusi. Vairuotojo diržas užsifiksavęs ištrauktoje padėtyje (1 t., b. l. 149–152).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio apgadinta visa priekinė dalis: bamperis, variklio dangtis, radiatorius, variklis, išdužę visi priekiniai žibintai, sulankstyti abu priekiniai sparnai, suskilęs priekinis stiklas. Automobilio priekis deformavęsis į automobilio vidų. Giliausias įlinkimas matyti priekio dešinėje pusėje. Automobilio abejos priekinės durelės yra pasislinkusios atgal, t. y. į užpakalinių durelių pusę. Automobilio spidometro rodyklė yra užstrigusi ties maždaug 40 km/h (1 t., b. l. 155–159).

Liudytoja I. Š. parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., sekmadienį, apie 13.30 val., važiavo vyro R. Š. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valstybinių numerių neprisimena, iš Panevėžio į Kaubariškio sodus. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kai išvažiavo iš Vaivadų, važiavo apie 90 km/h greičiu. Priekyje jų važiavo šviesiai pilkos spalvos automobilis, jo markės neprisimena. Jie važiavo panašiu greičiu ir atstumas tarp jų automobilių buvo gal apie 10 m. Priešpriešais važiuojančių transporto priemonių buvo mažai. Ji žiūrėjo į kelią ir matė, kaip priešpriešais savo eismo juosta atvažiavo automobilis ir staigiai pasuko į kairę pusę, į jų eismo juostą. Kai šis automobilis pasuko, jis išvažiavo tiesiai priešais priekyje jų važiavusį automobilį. Dėl patirto streso atstumo nurodyti negali, bet buvo labai arti. Ir iš karto šie automobiliai susidūrė priekiais. Dar prieš pat susidūrimą priekyje jų važiavęs pilkas automobilis kažkiek pasuko į dešinę, bet susidūrimo išvengti jam nepavyko. Tuo pačiu momentu, kai priešpriešais važiavęs automobilis įvažiavo į jų eismo juostą, jos vyras staigiai pasuko į kairę pusę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, taip išvengdamas susidūrimo. Jie prasilenkė visiškai šalia šių automobilių. Jie iš karto sustojo ir pribėgo prie susidūrusių automobilių. Tamsaus automobilio vairuotojo sėdynėje sėdėjo vyriškis, buvo sąmoningas, nekalbėjo. Kitame automobilyje buvo vairuotojas vyras, o gale ant grindų kruvina gulėjo moteris. Kažkas iš kitų sustojusių automobilių iškvietė pagalbą. Jų automobilis kliudytas nebuvo, niekas nesugadinta, jie nenukentėjo. Priešais tamsų automobilį jo važiavimo kryptimi arti automobilių nebuvo, joks gyvūnas į kelią neišbėgo. Jai atrodo, kad vairuotojui gal kažkas atsitiko su sveikata, nes jam kelyje jokių trukdžių nebuvo (1 t., b. l. 78–81).

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Panevėžio link Karsakiškio. Jo važiavimo greitis buvo apie 80 km/h, kelias buvo sausas, diena buvo saulėta, matomumas geras. Kartu su juo važiavo žmona I. Š.. Priekyje jo ta pačia kryptimi važiavo „VW Passat“ automobilis. Jie važiavo panašiu greičiu, jis už „VW Passat“ automobilio važiavo maždaug apie 20 metrų atstumu. Priešpriešais važiuojančių transporto priemonių buvo nedaug, o jo važiavimo kryptimi eismas buvo intensyvesnis. Netoli kelio vingio, esančio ties Paliūniškiu, jis pastebėjo, kad iš priešpriešinės eismo juostos į jo važiavimo juostą pasuko automobilis „Opel Astra“, tai nebuvo visiškai staigus pasukimas, t. y. jis suko tolygiai. Kai šis automobilis pradėjo sukti iki jo buvo apie 50 m atstumas, o iki priekyje jo važiuojančio „VW Passat“ – apie 20 m atstumas. Matė, kaip „VW Passat“ automobilis dar pasuko vairą į dešinę pusę, bandydamas išvengti susidūrimo, o pats tuo pačiu metu pasuko į kairę, į priešpriešinę eismo juostą, kadangi matė, kad toliau priešpriešais atvažiuojančių automobilių nėra. Kai pilnai įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, „VW Passat“ ir „Opel Astra“ jo dešinėje susidūrė, t. y. jis susilygino su šiais automobiliais. Dar nuo smūgio kažkokios automobilių detalės atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės galinių durelių stiklą. Aplenkęs susidūrusius automobilius, sustojo dešiniame kelkraštyje ir iš karto nuėjo kartu su žmona prie susidūrusių automobilių. Už jo sustojo dar keli automobiliai, su kurių vairuotojais jie atjungė abiems automobiliams akumuliatorius. Matė, kad „Opel“ automobilyje buvo vairuotojas vyras, kuris sėdėjo ir dejavo, o iš „VW Passat“ automobilio buvo išlipęs vairuotojas vyras ir jo gale gulėjo moteris. Dėl ko „Opel“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, jis nežino, priekyje jo ta pačia kryptimi arti važiuojančių transporto priemonių tikrai nebuvo, į kelią tikrai neišbėgo joks gyvūnas ir jam jokių kliūčių nebuvo. Kai šis automobilis pasuko, jis paties vairuotojo nematė, nes labiau žiūrėjo į patį automobilį ir kaip šis manevruos. Jis jau po visko pastebėjo, kad „Opel“ automobilyje buvo prikrauta daug kažkokių daiktų, nes, ieškodamas kokios nors pagalvės, jis atidarė galines kairės pusės dureles ir iš ten iškrito kažkokie daiktai, dėl kurių net nebegalėjo pilnai uždaryti durelių. Tada ir pagalvojo, kad galbūt galėjo kažkas užkristi ant vairuotojo jam važiuojant, dėl ko jis išvažiavo į priešingą kelio pusę. Tačiau tiksliai nematė, tik taip pagalvojo (1 t., b. l. 84–87).

Liudytoja A. B. parodė, kad jos sutuoktinis H. B. 2019 m. gegužės 12 d. apie 4.30 val. iš namų išvažiavo į žvejybą, į Kupiškį. Apie 11.30 val. ji jam paskambino, jis pasakė, kad nekimba ir kad maždaug už valandos važiuos namo. Apie 14.30 val., nesulaukusi grįžtančio vyro, ji jam vėl paskambino, tačiau jis neatsiliepė. Neužilgo jai paskambino iš ligoninės ir pranešė apie eismo įvykį, į kurį pateko jos vyras. Kaip įvyko eismo įvykis, ji nežino, negalėjo jai paaiškinti ir vyras, kuris apie įvykį nieko neprisimena. Jos sutuoktinis iki šio eismo įvykio sveikata nesiskundė. Po eismo įvykio ji kalbėjo su nukentėjusiąja A., kadangi jos vyras šio eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas ir gulėjo reanimacijoje. Ji A. pasiūlė finansinę pagalbą. Ji manė, kad A. su eismo įvykio metu nukentėjusiu vyru yra susituokę, žinojo, kad jie kartu gyvena. Kai siūlė pagalbą, įsivaizdavo, kad pagalbą siūlo jiems kaip šeimai. Tik vėliau sužinojo, kad jie nėra susituokę. Moteris pasakė, kad pagalvos, ar jai reikia pagalbos. Kitą dieną ji pasakė, kad jai reikėtų 500 Eur, kadangi jai reikia važiuoti į reabilitaciją ir trūksta pinigų. A. jai padiktavo savo banko sąskaitos numerį ir ji iš karto pervedė jai 500 Eur. Jos tada susitarė, kad jeigu pagalbos reikėtų daugiau, A. jai paskambins, tačiau nebepaskambino. Jos vyras sveiksta, jau grįžo į darbą, tačiau pasekmės vis dar yra (1 t., b. l. 90–93).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir AB „Swedbank“ mokėjimo išrašo matyti, kad A. B. 2019 m. gegužės 22 d. A. J. į banko sąskaitą pervedė 500 Eur žalai atlyginti (1 t., b. l. 94–97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 895/2019 (05) nurodyta, kad H. B. nustatytas krūtinės ląstos ir pilvo sumušimas, pasireiškęs dešinių I–X-to šonkaulių lūžiais, kairių VII–IX-to šonkaulių lūžiais, krūtininio IV-to slankstelio lanko lūžiu, daugybiniais plonosios žarnos pasaito plyšimais, tai komplikavosi kraujavimu į pilvo ertmę, mažakraujyste, plaučių uždegimu. Medicininiuose dokumentuose duomenų, kad H. B. eismo įvykio metu sutriko sveikata, dėl ko galėjo prarasti sąmonę prieš pat eismo įvykį, nėra. H. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 105–106).

VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad H. B., ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenimis, sveikatos sutrikimų neturėjo, epilepsija, psichinėmis ligomis nesirgo, pas gydytojus psichiatrus nesilankė ir vaistų nevartojo. 2013 m. balandžio 19 d. H. B. profilaktiškai tikrinta sveikata dėl vairavimo, išvada: vairuoti gali B kategorijos transporto priemones 5 metus. Šiuo metu pacientas gydomas po patirtų traumų: daugybinių šonkaulių lūžio, kairio stipininio nervo pažeidimo, torokalinio 4 stuburo slankstelio lanko lūžio. Gydymo tęstinumui nukreiptas ambulatorinės reabilitacijos procedūroms (1 t., b. l. 180).

Iš H. B. vairuotojo pažymėjimo Nr. R1122621 matyti, kad H. B. teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turi nuo 1982 m. gruodžio 2 d., pažymėjimas galioja iki 2023 m. gegužės 25 d. (1 t., b. l. 189).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. AJA 9923908, išduotame AAS „BTA Baltic Insurance Company“, nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 26 d. (1 t., b. l. 38).

Nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 13 val. ji su sugyventiniu S. U. jo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Panevėžio į sodus, esančius Naujikų k. S. vairavo automobilį, o ji sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje. Važiuodami jie abu segėjo saugos diržus. Išvažiavus iš Vaivadų ji dar su S. pasikalbėjo, kad sustotų Paliūniškyje parduotuvėje. Maždaug pusiaukelėje tarp Vaivadų ir Paliūniškio ji pamatė, kaip priešinga kryptimi važiuojantis tamsios spalvos automobilis staiga visiškai priešais jų automobilį pasuko į jų važiavimo juostą. Koks atstumas buvo tarp automobilių, kai šis išvažiavo į jų važiavimo juostą, pasakyti negali, bet labai arti. Kaip įvyko pats susidūrimas, jau nebeprisimena. Atsipeikėjo dar įvykio vietoje greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Tiksliai neprisimena, bet mano, kad saugos diržą atsisegė tada, kai pakalbėjo su S., kad sustotų Paliūniškyje parduotuvėje. Atsisegė saugos diržą, nes jau ruošėsi, kad sustojus automobiliui jai reiks išlipti, taip yra dariusi ir anksčiau. Eismo įvykio metu buvo sugadinti jos rūbai (medikai sukarpė), tačiau dėl mažos jų vertės jų nevertins. Jai dėl eismo įvykio padaryta neturtinė žala. Jai buvo nustatyti įvairūs lūžiai, mėlynės bei žaizdos (1 t., b. l. 42–45).

Nukentėjusioji A. J. papildomos 2019 m. gruodžio 27 d. apklausos metu parodė, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo 2775 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 83,11 Eur patirtoms gydymo išlaidoms atlyginti. Jai tai yra nepakankama suma žalai atlyginti. Įtariamojo žmona jai yra pervedusi 500 Eur netrukus po eismo įvykio, kad ji turėtų už ką važiuoti į sanatoriją. Šiuo metu vis dar jaučia pykinimą, nuovargį ir silpnumą (2 t., b. l. 55–57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 811/2019 (05) nurodyta, kad A. J. nustatyti galvos, krūtinės ir kairės plaštakos sričių sumušimai, pasireiškę: poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kaktoje, nenurodyto pobūdžio (tikėtina – muštinėmis) žaizdomis kairio apatinio voko ir viršutinės lūpos srityse; kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu momeninėse srityse abipus; viršutinio žandikaulio lūžiu kairėje, krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžiu, IV ir IV delnakaulių lūžiais kairėje. A. J. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 109–110).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1213/2019 (05) nurodyta, kad A. J. nustatyti galvos, krūtinės ir kairės plaštakos sričių sumušimai, pasireiškę: poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kaktoje, nenurodyto pobūdžio (tikėtina – muštinėmis) žaizdomis kairio apatinio voko ir viršutinės lūpos srityse; kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu momeninėse srityse abipus; viršutinio žandikaulio lūžiu kairėje, krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžiu, IV ir V delnakaulių lūžiais kairėje. Naujų sužalojimų pateiktoje asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuota. A. J. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių tiriamosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 114–115).

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 98,40 Eur turtinės žalos ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 58–63).

Nukentėjusysis S. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., sekmadienį, apie 13.30 val., važiavo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio į Naujikų sodus. Automobilį vairavo jis, jo sugyventinė A. J. sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje. Tuo metu buvo geras oras, matomumas buvo geras, kritulių nebuvo. Ar švietė saulė, neprisimena. Jis segėjo saugos diržą. Ar A. segėjo diržą, pasakyti negali, bet kai išvažiavo, ji diržą buvo užsisegusi. Kai išvažiavo iš Vaivadų, važiavo apie 80 km/h greičiu. Jo važiavimo kryptimi buvo kolona automobilių, dėl ko nelabai ir galėjo greičiau važiuoti. Priekyje jo automobilio apie 50 m atstumu važiavo lengvasis automobilis. Priešpriešais važiuojančių transporto priemonių buvo mažai, kokie 4–5 automobiliai. Pamatė, kaip priešinga kryptimi važiavęs tamsios spalvos automobilis, markės neįsidėmėjo, staigiai pasuko į jo važiavimo juostą. Kai jis staigiai pasuko, tarp jų automobilių buvo labai mažas atstumas, ne daugiau 15 m. Jis važiavo arčiau dešiniojo krašto, neprisimena, ar jis stabdė ir ar bandė kaip nors išvengti susidūrimo. Realiai nebuvo ir laiko tinkamai sureaguoti, nes nuo automobilio išsukimo į jo važiavimo juostą iki susidūrimo nepraėjo nė 1 sekundė. Pajuto smūgį į automobilio priekį, dar matė, kaip suskilo stiklas. Automobiliui sustojus, jis pats išlipo iš automobilio. Matė, kad A. guli ant sėdynės, matė kruviną jos galvą, ji dejavo, kad skauda rankos pirštą. Jis nepastebėjo, ar iš kito automobilio, kuris į juos trenkėsi, kas nors išlipo. Dėl ko šis automobilis išvažiavo taip staigiai, pasakyti negali. Prieš automobiliui išsukant į jo važiavimo juostą, atstumas tarp šio automobilio ir priekyje jo ta pačia (šio automobilio) kryptimi važiavusio kito automobilio buvo apie 50 m. Šio eismo įvykio metu jam buvo padaryta apie 2000 Eur turtinė žala už automobilio sugadinimą, jis buvo sužalotas, jam lūžo dešinė koja, dešinė ranka, krūtinkaulis ir 3 šonkauliai. Jam dėl sužalojimų padaryta ir neturtinė žala (1 t., b. l. 58–59).

Nukentėjusysis S. U. papildomos 2019 m. spalio 21 d. apklausos metu parodė, kad po reabilitacijos jam vis dar skaudėjo koją, dėl to kreipėsi pas gydytoją, jam 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo atlikti papildomi tyrimai ir nustatyta, kad dėl kaulo išnirimo ir lūžio išsivystė potrauminė artrozė. Šis tyrimas buvo atliktas konsultacinėje poliklinikoje. Lapkričio mėnesį ketina tvarkytis dokumentus dėl neįgalumo (kadangi taip yra užsiregistravęs pas gydytojus). Jis anksčiau turėjo neįgalumą dėl širdies, tačiau šeimos gydytoja rekomendavo, kad turi tvarkytis neįgalumą ir dėl patirtos traumos. Kai jam baigėsi nedarbingumas, grįžo į darbą, bet teko iš jo išeiti, kadangi išvežiodavo paštą, tačiau dėl eismo įvykio metu patirtos traumos nebegali daug vaikščioti. Turtinė žala už automobilį buvo atlyginta draudimo bendrovės, jam buvo išmokėti 1649 Eur (1 t., b. l. 69–72).

Papildomos 2019 m. gruodžio 27 d. apklausos metu nukentėjusysis S. U. parodė, kad jam draudimo bendrovė neturtinei žalai atlyginti išmokėjo 3000 Eur bei 654,23 Eur negautoms pajamoms atlyginti. Jam tai nepakankama suma žalai atlyginti, kadangi nebegali dirbti. Pasikonsultavo su šeimos gydytoja ir dėl neįgalumo nustatymo nebesikreips (2 t., b. l. 35–37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1155/2019 (05) nurodyta, kad S. U. nustatyti krūtinės ląstos, dešinio riešo, dešinės čiurnos ir dešinės pėdos sumušimai, pasireiškę: krūtinės ląstos kairės pusės I ir dešinės pusės VI–VII šonkaulių lūžiais; dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiu; dešinio šeivikaulio tolimojo galo lūžiu, dešinės pėdos kaulų – kulnakaulio, laivakaulio ir kubakaulio lūžiais. S. U. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl patirtų kaulų lūžių tiriamojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 118–119).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 71/2020 (05) nurodyta, kad S. U. nustatyti krūtinės ląstos, dešinio riešo, dešinės čiurnos ir dešinės pėdos sumušimai, pasireiškę: krūtinės ląstos kairės pusės I ir dešinės pusės VI–VII šonkaulių lūžiais; dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiu; dešinio šeivikaulio tolimojo galo lūžiu, dešinės pėdos kaulų – kulnakaulio, laivakaulio ir kubakaulio lūžiais. Naujų sužalojimų, įvertinus papildomam tyrimui pateiktus medicininius dokumentus, nenustatyta. S. U. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 122–123).

Ikiteisminio tyrimo metu S. U. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 38–43).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų, liudytojų ir paties kaltinamojo parodymai, taip pat rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kelių transporto priemonę (automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu S. U. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl kaltinamojo kaltės įvykusio eismo įvykio metu buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų („VW Passat“ vairuotojo S. U. ir to paties automobilio keleivės A. J.) sveikata. Specialistų išvadose nurodyti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai, kurie laikytini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

H. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (1 t., b. l. 196), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka yra baustas 2014 m. už greičio viršijimą, skirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 195), dirba (1 t., b. l. 193), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 190), jokios neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios informacijos byloje nėra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, eismo įvykio metu paties kaltinamojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Nors kaltinamasis mano, kad tiek, kiek nukentėjusiesiems turtinės ir neturtinės žalos yra atlyginęs draudimo bendrovė ir jo sutuoktinė, yra pakankamas žalos atlyginimas, tačiau jeigu teismas priteistų daugiau, įsipareigoja atlyginti teismo priteistą sumą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargus nusikaltimas), jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo laiduotoja siekia būti paskirta jo sutuoktinė A. B., su kuria kaltinamasis susituokęs nuo 1984 m. Kaltinamojo ir jo sutuoktinės teigimu, jų tarpusavio santykiai geri. A. B. darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta, teismo posėdyje paaiškino, kad jos sutuoktiniui vairuojant anksčiau nėra buvę jokių avarinių situacijų ar eismo įvykių, ji pati geranoriškai nukentėjusiajai pasiūlė finansinę pagalbą ir jos prašymu pervedė 500 Eur žalai atlyginti, kai sutuoktinis buvo gydomas. Atsižvelgęs į visas šias A. B. apibūdinančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jos reputacija ir asmeninės savybės yra tinkamos tam, jog ji būtų paskirta savo sutuoktinio laiduotoja.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojos nurodytas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes dėl jos turtinės padėties (gaunamo darbo užmokesčio dydžio), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas trumpiausias 1 metų laidavimo terminas, nes padarytas neatsargus nusikaltimas.

Nukentėjusieji S. U. ir A. J. šioje byloje yra pareiškę civilinius ieškinius patirtai neturtinei žalai, o A. J. – dar ir turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiesiems draudimo bendrovė atlygino jų nurodytą turtinę žalą, išskyrus A. J. išlaidas (98,40 Eur) akiniams įsigyti. Šios A. J. išlaidos yra realios (2 t., b. l. 70), nes iš tikrųjų A. J. 2019 m. birželio 13 d. pirko akinius, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šios išlaidos akiniams įsigyti būtų susijusios su eismo įvykio metu A. J. patirtais sužalojimais, t. y. teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp akinių įsigijimo ir A. J. eismo įvykio metu padarytų sužalojimų. Byloje nėra recepto įsigyti akinius, medicininių duomenų, kokie akiniai ir dėl kokio sutrikimo A. J. reikalingi. Taigi civilinė ieškovė neįrodė šios civilinio ieškinio dalies pagrįstumo. Kaip nurodė A. J. atstovas teismo posėdyje, kitų įrodymų turtinei žalai pagrįsti, išskyrus akinių pirkimo čekį, civilinė ieškovė neturi. Teismo vertinimu, tai nėra pakankamas įrodymas priežastiniam nusikalstamos veikos ir jos padarinių ryšiui pagrįsti, nes specialisto išvadose jokių duomenų apie po eismo įvykio suprastėjusį A. J. regėjimą ir akinių poreikį nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Nagrinėjamu atveju S. U. nustatyti krūtinės ląstos, dešinio riešo, dešinės čiurnos ir dešinės pėdos sumušimai, pasireiškę: krūtinės ląstos kairės pusės I ir dešinės pusės VI–VII šonkaulių lūžiais, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiu, dešinio šeivikaulio tolimojo galo lūžiu, dešinės pėdos kaulų – kulnakaulio, laivakaulio ir kubakaulio lūžiais, o A. J. nustatyti galvos, krūtinės ir kairės plaštakos sričių sumušimai, pasireiškę: poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kaktoje, nenurodyto pobūdžio (tikėtina – muštinėmis) žaizdomis kairio apatinio voko ir viršutinės lūpos srityse, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu momeninėse srityse abipus, viršutinio žandikaulio lūžiu kairėje, krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžiu, IV ir V delnakaulių lūžiais kairėje.

Šioje byloje nustatyta, kad draudimo bendrovė S. U. išmokėjo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o A. J. – 2775 Eur neturtinei žalai atlyginti, be to, kaltinamojo sutuoktinė A. J. sumokėjo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taigi iš viso A. J. atlyginta 3275 Eur neturtinė žala.

Pažymėtina, kad šiuo atveju žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, o ne tyčia. Abiem nukentėjusiesiems konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 iki 3000 Eur (Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418-238/2017, 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51-485/2018; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-208-744/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-354/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-63-606/2017).

Dėl pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai atkreiptinas dėmesys, kad S. U. po eismo įvykio ligoninėje gydėsi 5 dienas, vėliau buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, vėliau dar konsultuotas specialistų, skirta reabilitacija (2 t., b. l. 80–83). S. U. 2019 m. rugsėjo 9 d. parašė prašymą nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Nors jis paaiškino, kad jam būtų buvę per sunku toliau dirbti dėl poreikio darbe vaikščioti, tačiau nedarbingumas, susijęs su eismo įvykio metu patirtomis traumomis, jam nebuvo nustatytas. A. J. po eismo įvykio 8 dienas gydėsi ligoninėje, nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 4 d. tęsė gydymą reabilitacijos ligoninėje, vėliau jai suteiktos specialistų konsultacijos (2 t., b. l. 80–83). 2019 m. rugpjūčio 8 d. lūžiai jau buvo sugiję, 2019 m. rugpjūčio 13 ir 20 d. konsultavo neurochirurgas ir šeimos gydytoja, tačiau jokia neigiama simptomatika nebebuvo stebima. Teismas pažymi, kad eismo įvykio metu automobiliai susidūrė priekiais, o A. J. sėdėjo automobilio gale neprisisegusi saugos diržo, taigi nukentėjusioji nebuvo rūpestinga ir tai taip pat turėjo įtakos tam, kokius sužalojimus eismo įvykio metu ji patyrė. Taigi nors A. J. buvo labiau sužalota, tačiau tam įtakos turėjo ir jos pačios elgesys (saugos diržo nesegėjimas). Į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio.

Teismas pripažįsta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, t. y. fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, kelis mėnesius gydėsi, kol sugijo lūžiai ir kiti sužalojimai, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias jų patirtus sužalojimus ir dėl to patirtą žalą, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose atlygintinas neturtinės žalos sumas, nukentėjusiųjų prašoma priteisti žala yra per didelė. Teismas sutinka su nukentėjusiųjų nuomone, kad šiuo atveju nukentėjusiesiems yra atlyginta per maža neturtinės žalos dalis, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neatlygintoje dalyje tenkintini iš dalies, nukentėjusiųjų naudai iš kaltinamojo (kadangi draudimo bendrovė jau atlygino maksimalią pagal teisės aktus jiems tenkančią žalos dalį (draudimo sutartis sudaryta iki 2018 m. lapkričio 1 d.)) priteisiant po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kiekvienam iš jų). Kitos civilinių ieškinių dalys atmestinos.

Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Abiem nukentėjusiesiems šioje byloje atstovavo advokatas Dainius Tamošiūnas, kuris rengė civilinius ieškinius, atstovavo nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje. Iš viso nukentėjusieji advokatui už teisines paslaugas sumokėjo po 280 Eur (2 t., b. l. 49–50, 73–74). Teismo vertinimu, šios išlaidos pagrįstos, realios ir proporcingos, todėl jos atlygintinos nukentėjusiesiems, jas priteisiant iš kaltinamojo.

Iš H. B. valstybei priteistina 9,50 Eur proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas) (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

H. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti H. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiųjų S. U. ir A. J. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš H. B. nukentėjusiųjų S. U. ir A. J. naudai (kiekvienam iš jų) priteisti po 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitas nukentėjusiųjų S. U. ir A. J. civilinių ieškinių dalis atmesti.

Priteisti iš H. B. nukentėjusiesiems S. U. ir A. J. po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) jų turėtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš H. B. 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė