- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- 2S-1142-730/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- J. M., A. M.
- Kategorijos
- 3.1.9Teismo nuobaudos
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1142-730/2016
Teisėja Danutė Žvinklytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13281-2015-4)
2016 m. rugsėjo 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir A. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Stumbras“, byloje išvadą teikiančiai savivaldybės institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškėjų sutikimu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų J. M. ir A. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Stumbras“, byloje išvadą teikiančiai savivaldybės institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškėjų sutikimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-04 nutartimi paskyrė J. M. 100,00 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tai yra, neįtraukimą į procesą sutuoktinių kreditorės garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Stumbras“. Pareiškėja J. M. pateikė pirmosios instancijos teismui pašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-27 nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vertinant ieškovės procesinį elgesį viso bylos nagrinėjimo proceso metu, nėra pagrindo panaikinti paskirtos teismo nuobaudos. Apeliantė atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2016-04-27 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 100,00 EUR baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu:
3.1.Nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis neįtraukdama į procesą kreditoriaus, kadangi apie susidariusią skolą garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Stumbras“ apeliantė sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, nes ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio ketveri metai. Atsakovas naudodavosi šeimai priklausančiais garažais, atlikdavo visokius kalvystės darbus.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas panaikinti 100,00 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-04 nutartimi ieškovei ir atsakovui paskyrė po 100,00 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Skundžiama nutartimi apeliantės prašymas panaikinti baudą netenkintas.Atskirąjį skundą apeliantė iš esmės motyvuoja tuo, kad ieškovė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis neįtraukdama į procesą kreditoriaus, kadangi apie susidariusią skolą garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Stumbras“ apeliantė sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, nes ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio ketveri metai. Atsakovas naudodavosi garažais, kadangi ten atlikdavo visokius kalvystės darbus.Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis.).Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantė 2015-10-21 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui A. M., savivaldybės institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt. Ieškovė nurodė, jog kreditinių įsipareigojimų, bendrų su atsakovu, neturi. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į 2015-12-14 parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Įrodymai, pagrindžiantys, jog už santuokos metu įgytų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimo paslaugas (elektra, kelių eksploatavimas) susidarė 1066,11 EUR skola garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Stumbras“, pateikti į bylą 2016-02-19. Minėtus įrodymus pateikė atsakovas, tačiau 2016-02-04 teismo posėdžio metu apie susidariusius įsiskolinimus teismui nenurodė. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad šalys ketverius metus neveda bendro ūkio, atsakovas 2016-02-04 teismo posėdžio metu tvirtino, jog minėtuose garažuose atlieka kalvystės, suvirinimo, metalo techninius darbus, laiko minėtiems darbams atlikti reikalingus įrankius, stakles, sutiktina su apeliantės argumentais, jog jai nebuvo žinoma apie esamus įsiskolinimus už garažų eksploatavimo paslaugas. Dėl šių priežasčių tai, kad ieškovė pateikdama ieškinį teismui jame trečiuoju asmeniu neįtraukė į procesą garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Stumbras“, nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tai yra nesiekia greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Be to, įstatyme numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016-03-04 nutartimi savo iniciatyva garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Stumbras“ įtraukė į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Papildomai pažymėtina tai, kad teismas spręsdamas dėl apeliantės prašymo panaikinti paskirtą baudą vertino apeliantės procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu ir nustatė, kad teismui 2015-12-14 nutartimi pasiūlius patikslinti ieškinį ir trečiuoju asmeniu įtraukti į bylą G. A., ieškovė šia teise nepasinaudojo, tačiau teismas savo iniciatyva minėtą asmenį įtraukė dalyvauti byloje žodine nutartimi 2016-02-04 teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tą aplinkybę, jog atliekant turto vertinimą, ieškovė neįleido turto vertintojo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų šias aplinkybes, išskyrus atsakovo pranešimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas praėjus pusei metų nuo bylos iškėlimo įrodo, jog ieškovė nesiekia greito bylos išnagrinėjimo, tačiau civilinio proceso įstatyme numatyta, kad nagrinėjant šeimos bylas, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį (CPK 377 straipsnis). Esant šių aplinkybių visumai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą viso proceso metu, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovei taikyti teisinės atsakomybės priemones, numatytas CPK 95 straipsnyje. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 95, 107 straipsniai), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį, kuria netekintas apeliantės prašymas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutartimi paskirtą baudą, išdėstyti taip – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutartimi J. M. paskirtą 100,00 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį, kuria netenkintas apeliantės J. M. prašymas panaikinti paskirtą 100,00 EUR baudą, išdėstyti taip:
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi J. M. paskirtą 100,00 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.