- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-646-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01015-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.5.11.4Viešasis pirkimas-pardavimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1226-657/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Ekonovus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas”, pirkimo Nr. 158643 (toliau – pirkimas, konkursas); pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovės pretenziją; grąžinti šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė pateikusi pasiūlymą vienai iš dviejų atsakovės vykdyto pirkimo dalių, jos pasiūlymas pateiktoje pirkimo dalyje buvo pripažintas laimėjusiu. 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu perkančioji organizacija informavo apie ginčo pirkimo procedūrų nutraukimą, kurį grindė Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015 m. lapkričio 26 d. išvada apie nustatytus Viešojo pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) pažeidimus. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti pirkimo procedūras, ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurią pastaroji 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu atsisakė nagrinėti, motyvuodama pirkimo procedūrų pasibaigimu. Ieškovės teigimu, minėti perkančiosios organizacijos sprendimai neteisėti: sprendimas nutraukti pirkimo procedūras grindžiamas nepagrįsta Tarnybos išvada, kurioje nustatyti neesminiai ir ištaisomi VPĮ pažeidimai, tuo tarpu atsisakydama nagrinėti pretenziją, atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų principus, VPĮ nuostatas, reglamentuojančias, kad pretenzijų nagrinėjimas yra privaloma ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo stadija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovė nesutinka su 2015 m. lapkričio 26 d. išvadoje pateikta Tarnybos pozicija, jog perkančioji organizacija netinkamai apskaičiavo numatomą pirkimo vertę, kadangi nustačiusi bendrą pirkimo vertę, nenurodė vertės dalies, tenkančioms I ir II pirkimo objekto dalims atskirai ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 9 straipsnio 1 ir 4 dalių bei Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 „Dėl Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 30.3 punkto nuostatas. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė atskiroms pirkimo objekto dalims nebuvo nustatyta, perkančioji organizacija neturėjo galimybės užtikrinti VPĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi bei pasiūlymų priimtinumo patikrinimo, nes, vertindama pasiūlymus, pateiktus atskiroms pirkimo objekto dalims, negalėjo priimti pagrįstų sprendimų, ar tiekėjų pasiūlytos kainos nebuvo per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos ar neįprastai mažos. Teismas sutiko su ieškove, kad pirkimo vertė neprivalo būti apskaičiuojama labai tiksliai, tačiau pažymėjo, jog negalima paneigti teisės aktų reikalavimus atitinkančio pirkimo vertės apskaičiavimo. Nustatęs, kad ginčo pirkimo objektas yra suskaidytas į dvi pirkimo dalis: I pirkimo dalis – paslaugų pirkimas pietinėje Kauno rajono savivaldybės zonoje, 2 pirkimo dalis – šiaurinėje zonoje, kad tiekėjas galėjo pateikti pasiūlymą tik vienai pirkimo daliai, taip pat įvertinęs VPĮ, Metodikos nuostatas, teismas sprendė, kad pirkimo vertė turėjo būti nustatyta atskirai kiekvienai pirkimo daliai. Priešingu atveju, teismo nuomone, būtų pažeistas skaidrumo principas ir neužtikrintas viešųjų pirkimų tikslas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl per didelių ir nepriimtinų perkančiajai organizacijai kainų arba neįprastai mažos kainos nėra teisiškai reikšmingi, nes ieškovės pasiūlymas nebuvo atmestas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto ar 40 straipsnio pagrindu.
Ieškovė taip pat nesutiko su Tarnybos išvada, kad perkančioji organizacija techninės specifikacijos 10.3 punkte nustatė ginčo pirkimo tikslui neproporcingą reikalavimą, jog paslaugos tiekėjo naudojami konteineriai turi būti ne senesni kaip trejų metų per visą paslaugos teikimo laikotarpį. Įvertinusi tai, kad pirkimo sąlygos nustato 60 mėnesių paslaugų teikimo laikotarpį, su galimybe šį laikotarpį pratęsti ne daugiau kaip vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, kad sutarties vykdymo metu tiekėjas turės pakeisti konteinerius, nepaisant to, kad jie bus tinkami naudoti, ir dėl to patirs papildomas išlaidas, kad techninės specifikacijos 10.3 punkte nustatytas reikalavimas negarantuos, jog pasibaigus pirkimo sutarčiai perkančiajai organizacijai perduoti konteineriai bus nenusidėvėję, nesugadinti ir tinkami naudoti, Tarnyba sprendė, kad perkančioji organizacija minėtu reikalavimu pažeidė proporcingumo principą ir neužtikrino pirkimo tikslo. Tarnyba VPĮ pažeidimu laikė ir perkančiosios organizacijos atsisakymą nagrinėti vienos iš tiekėjų – UAB „VSA Vilnius“ pretenziją, kuria ji ginčijo paminėtą pirkimo sąlygą. Spręsdamas dėl šių Tarnybos išvadų pagrįstumo, teismas nurodė, kad perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl tiekėjams nustatytinų kvalifikacijos reikalavimų, tačiau tokia perkančiosios organizacijos teisė nėra absoliuti, o siejama su būtinumu ir pakankamumu užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodė argumentų, kurie pagrįstų techninės specifikacijos 10.3 punkte nustatyto reikalavimo būtinumą. Įvertinęs tai, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimo procedūras, nenagrinėjo ne tik UAB „VSA Vilnius”, bet ir ieškovės pretenzijos, teismas nurodė, kad perkančioji organizacija nevykdo įstatyme jai nustatytų pareigų, todėl pripažino Tarnybos išvadą, kad atsakovė pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą ir neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo, pagrįsta.
Ieškovė nesutiko ir su kitais Tarnybos nustatytais pirkimo procedūrų vykdymo pažeidimais: UAB „Ecoservice“ atitiktį pirkimo sąlygų 15.2 punkto 2 lentelės 6 punkto kvalifikaciniam reikalavimui (tiekėjas per paskutinius trejus metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos turi būti įvykdęs ir (ar) vykdo bent vieną mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo sutartį, kurios vertė – 6 mln. Lt (su PVM)), įrodinėjo 2015 m. balandžio 27 d. užsakovo pažyma apie vykdomą jungtinės veiklos sutartį, tačiau iš pažymoje pateiktos informacijos nėra aišku, kokia įvykdytų įsipareigojimų dalis tenka UAB „Ecoservice“; UAB „Ekonovus“ ir UAB „Ecoservice“, pateikdamos laidavimo draudimo pratęsimo raštus, kuriuose nurodyta, kad laidavimo raštai galioja tik su laidavimo draudimo liudijimu, kartu nepateikė minėtų dokumentų kopijų ir mokestinių pavedimų, patvirtinančių draudimo liudijimuose nurodytų draudimo įmokų sumokėjimą draudimo bendrovei, kaip reikalaujama pirkimo sąlygų 5 priedo 2 punkte; UAB „VSA Vilnius“ nepateikė mokestinių pavedimo kopijų, įrodančių draudimo liudijimuose nurodytų draudimo įmokų sumokėjimą draudimo bendrovei. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad nurodyti tiekėjų kvalifikacijos trūkumai galėjo būti pašalinti perkančiajai organizacijai paprašius tiekėjų patikslinti jų kvalifikacijos duomenis, tačiau įvertinęs, kad perkančioji organizacija 2015 m. liepos 1 d. sprendimu pripažino, jog minėti tiekėjai atitinka minimalius pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, teismas sprendė, kad Tarnybos išvada dėl perkančiosios organizacijos pažeisto skaidrumo principo – pagrįsta.
Teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais, kad Tarnybos nustatyti pirkimo dokumentų netikslumai ar atskiri VPĮ pažeidimai nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai neleisti jų ištaisyti ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymus, tačiau sprendė, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti Tarnybos išvados nepagrįsta ir neteisėta. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Tarnybos buvo įpareigota nutraukti ginčo pirkimą atlikus išsamų pirkimo procedūrų vertinimą.
Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog perkančioji organizacija nenagrinėjo ieškovės 2015 m. gruodžio 17 d. pretenzijos dėl ginčo pirkimo procedūrų nutraukimo nėra reikšminga, nes ieškovės ieškinys buvo priimtas ir nagrinėtas teisme, nepažeidžiant teisminės gynybos veiksmingumo principo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Ekonovus“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir sprendė dėl teisinio pagrindo, kada Tarnybos įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras ir atitinkamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras laikytinas teisėtu. Tik dėl esminių ir neištaisomų pažeidimų, t. y. pažeidimų, kurie turi esminės įtakos pirkimo rezultatams arba negali būti pašalinami, gali būti reikalaujama nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012). Ginčo pirkimo atveju pirkimo dokumentų sąlygos, pavyzdžiui dėl techninės specifikacijos 10.3 punkto, kainodaros sąlygų, buvo taikomos visų tiekėjų atžvilgiu vienodai, o visi tiekėjai, pateikę pasiūlymus, sutiko su pirkimo dokumentų sąlygomis. Nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pirkimo dokumentų sąlygos ar procedūrų trūkumai būtų lėmę ir turėję įtakos pirkimo rezultatams. Tuo tarpu kiti Tarnybos išvadoje nustatyti pirkimo procedūrų trukumai galėjo būti lengvai ištaisomi. Tarnybos išvadoje nėra pateikta jokių teiginių ar motyvų, kodėl nurodomų mažareikšmių, neturėjusių įtakos procedūroms arba lengvai ištaisomų procedūrų trūkumų visuma turėtų lemti būtinumą nutrauki pirkimo procedūras. Tokiu būdu siekiama sukurti įspūdį dėl perkančiosios organizacijos vykdyto sistemingo VPĮ nesilaikymo.
2. Teismas neteisingai vertino dalį Tarnybos išvadoje nurodomų pažeidimų ir su tuo susijusių ieškovės motyvų, kurie patvirtina, kad Tarnybos nurodomi pažeidimai neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, buvo neesminiai. Teismas nustatė, o to neneigia ir pati Tarnyba, kad pirkimo būdas ginčo konkurso atveju buvo parinktas tinkamai ir pagrįstai.
3. Teismas, pritardamas ieškovės pozicijai, kad procedūrinis trūkumas dėl pirkimo organizacinėje stadijoje tariamai netinkamai nustatytos pirkimo vertės, t. y. pirkimo vertės kiekvienai iš dviejų pirkimo dalių, neturėjo teisinės reikšmės, nepagrįstai sprendė, jog tai gali būti laikoma pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti pirkimo procedūras.
4. Spręsdamas dėl techninės specifikacijos 10.3 punkto, teismas neatsižvelgė, kad perkančioji organizacija, pirkdama paslaugas, turi teisę reikalauti, jog jos būtų teikiamos su tam tikros kokybės priemonėmis ir įranga, šiuo atveju nenudėvėtais konteineriais. Su šia sąlyga sutiko visi tiekėjai, pateikę pasiūlymus, t. y. tiek ieškovė, tiek ir tiekėja UAB „VSA Vilnius“, kuri buvo pateikusi pretenziją dėl minėtos pirkimo sąlygos. Tarnybos išvada šiuo klausimu visiškai nepagrįsta. Perkančiajai organizacijai suteikta teisė laisvai nustatyti pirkimo sutarties objektą ir nustatyti sąlygas, kurias tiekėjų pateikti pasiūlymai privalo atitikti. Pažymėtina, kad Tarnyba 2014 m. kovo 12 d. buvo paskelbusi vertinimo išvadą dėl atsakovės 2013 m. gruodžio 16 d. paskelbto analogiško pirkimo, kurio techninės specifikacijos 10.3 punkte taip pat buvo nurodyta, kad paslaugos tiekėjo naudojami konteineriai turi būti ne senesni kaip trejų metų per visą paslaugos teikimo ir laikotarpį ir atitikti minimalius reikalavimus, nurodytus techninės specifikacijos priede. Minėtoje išvadoje Tarnyba nepasisakė tik dėl teismine tvarka ginčijamų sąlygų, kurių tarpe techninės specifikacijos 10.3 punkto nebuvo. Todėl akivaizdu, kad Tarnyba jau vertino analogiškas pirkimo sąlygų nuostatas bei jų atžvilgiu nebuvo nustačiusi prieštaravimo VPĮ 3 straipsnio 2 daliai. Ginčo techninės specifikacijos sąlyga perkančioji organizacija siekia užtikrinti tiek atliekų tvarkymo sistemos patrauklumą, estetiškumą bei tinkamą paslaugų kokybę gyventojams, todėl turi teisę pasinaudoti diskrecija nuspręsti dėl reikalavimų paslaugų teikimo įrangai.
5. Teismas neatsižvelgė, kad UAB „VSA Vilnius“ buvo praleidusi terminą pretenzijai pateikti dėl pirkimo sąlygų ginčijimo, todėl perkančioji organizacija visiškai teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti minėtos tiekėjos pretenziją. Be to, UAB „VSA Vilnius“ pati pateikė pasiūlymą ginčo pirkime ir tokiais savo veiksmais sutiko su pirkimo sąlygomis, įskaitant techninės specifikacijos 10.3 punktu. Pažymėtina ir tai, kad atsisakymas nagrinėti pretenziją neužkerta galimybių tiekėjams tokius perkančiųjų organizacijų sprendimus ir pirkimo dokumentų nuostatas ginčyti teismine tvarka. Perkančiajai organizacijai atsisakius nagrinėti pretenziją, UAB „VSA Vilnius“ teismine tvarka neginčijo nei tokio perkančiosios organizacijos sprendimo, nei pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 10.3 punkto. Priešingai, minėta tiekėja pateikė pasiūlymą ginčo pirkime.
6. Teismas, pasisakęs, jog dėl dalies Tarnybos nurodytų perkančiosios organizacijos pažeidimų tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti atmetami arba turėjo būti reikalaujama pateikti papildomus paaiškinimus, patikslinimus, neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kad ginčo pirkimo atveju buvo būtina nutraukti pirkimo procedūras, o tokio turinio Tarnybos išvada yra pagrįsta ir teisėta. Perkančioji organizacija užtikrino viešųjų pirkimų principų laikymąsi, kadangi visos pirkimo sąlygos buvo taikomos visų dalyvių atžvilgiu vienodai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, o Tarnyba neįrodė, kad dėl jos išvadoje nurodytų neesminių arba pašalinamų procedūrinių trūkumų, pirkimo procedūros privalėjo būti nutrauktos.
7. Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su sudėtingu ir kompleksiniu teisės klausimu, apimančiu atliekų tvarkymo paslaugų organizavimo teisinius ir ekonominius aspektus, taip pat Tarnybos, kaip viešojo administravimo institucijos, galimus akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, kurie gali turėti tiesioginės įtakos jos civilinei atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tik žodinis bylos nagrinėjimas sudarys sąlygas tinkamai išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir išdėstyti šalių poziciją bei itin operatyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Tarnybos įpareigojimas perkančiajai organizacijai panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinančius sprendimus ar veiksmus – valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-918/2004). Perkančioji organizacija privalo arba tokį teisės aktą vykdyti, arba ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo nutraukti ginčo pirkimo procedūras, darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos sprendimas yra teisėtas tiek, kiek jis grindžiamas valdingo pobūdžio privalomo vykdyti teisės akto įgyvendinimu. Perkančioji organizacija, įvykdžiusi Tarnybos įpareigojimą, de jure sutiko su šios institucijos nustatytais viešojo pirkimo procedūros pažeidimas, taip pat su jos pozicija, jog padaryti pažeidimai esminiai, turėjo įtakos pirkimo rezultatams, dėl kurių Tarnyba priėmė sprendimą įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras.
2. Perkančiosios organizacijos atsisakymas nagrinėti ieškovės pretenziją teisėtai nutraukus pirkimo procedūras yra teisėtas. Tiekėjui tai neužkerta kelio ginti savo teises VPĮ nustatyta tvarka, nes perkančiajai organizacijai neišnagrinėjus tiekėjo pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui.
3. Atsižvelgiant į tai, kad visos pirkimo procedūros buvo vykdytos tik raštu ir visi įrodymai yra rašytiniai, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Byloje nustatyta, kad atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atviro konkurso būdu vykdė Pirkimą, kuriuo siekė įsigyti mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės administracijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugas. Pirkimas buvo suskirstytas į dvi dalis, numatant paminėtų paslaugų pietinėje Kauno rajono savivaldybės teritorijos zonoje įsigijimą (1 pirkimo dalis) ir šiaurinėje Kauno rajono savivaldybės teritorijos zonoje įsigijimą (2 pirkimo dalis). Perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovė UAB „Ekonovus“ buvo pripažinta antrosios Pirkimo dalies laimėtoja, tačiau 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu Pirkimo procedūros buvo nutrauktos. Tokį savo sprendimą perkančioji organizacija motyvavo Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. lapkričio 26 d. išvadoje pateiktu įpareigojimu nutraukti Pirkimą dėl nustatytų VPĮ pažeidimų. 2015 m. gruodžio 2 d. ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama detalizuoti sprendimą nutraukti ginčo Pirkimą, į kurį atsakydama pastaroji 2015 m. gruodžio 3 d. pateikė nurodytą Tarnybos išvadą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, taip pat su Tarnybos išvada, 2015 m. gruodžio 17 d. pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijai pretenziją dėl paminėtų sprendimų panaikinimo, kurią pastaroji atsisakė nagrinėti, motyvuodama pasibaigusiu ginčo pirkimu.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė ginčo pirkimo procedūras, o atsisakymas nagrinėti ieškovės pretenziją, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimų pagrįstumo klausimas buvo išnagrinėtas teisme, nėra reikšmingas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Ieškovė UAB „Ekonovus“ (apeliantė) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą apeliantė grindžia aplinkybėmis, kad byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su sudėtingu ir kompleksiniu teisės klausimu, apimančiu atliekų tvarkymo paslaugų organizavimo teisinius ir ekonominius aspektus, taip pat Tarnybos, kaip viešojo administravimo institucijos, galimus akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, kurie gali turėti tiesioginės įtakos jos civilinei atsakomybei.
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
Kaip jau buvo paminėta, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos pagrindą sudaro pirmosios instancijos teismo išvadų ir motyvų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, nustatant pirkimo vertę, techninės specifikacijos 10.3 punkto reikalavimą, atsisakant nagrinėti tiekėjos UAB „VSA Vilnius“ pretenziją (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teisėtumo vertinimas.
Apeliantė UAB „Ekonovus“ akcentuoja, jog tik dėl esminių ar neištaisomų pažeidimų, t. y. tokių, kurie turi esminės įtakos pirkimo rezultatams arba negali būti pašalinami, gali būti reikalaujama nutraukti pirkimo procedūras. Teisėjų kolegija nekvestionuoja tokios pozicijos, tačiau nesutinka su apeliante, kad 2015 m. lapkričio 26 d. Tarnybos išvadoje nenustatyta esminių ir neištaisomų perkančiosios organizacijos pažeidimų, vykdant ginčo pirkimo procedūras.
Pagal VPĮ 8² straipsnio 2 dalies 6 punktą Viešųjų pirkimų tarnyba, įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. Sprendimo įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras priėmimo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1S-52 patvirtintose Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėse ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintose Perkančiųjų organizacijų veiklos, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, tikrinimo taisyklėse.
Pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Skundžiamo teismo sprendimo motyvai nepatvirtina apeliantės skundo argumento, kad teismas pritarė jos pozicijai, jog procedūrinis trūkumas dėl pirkimo organizacinėje stadijoje tariamai netinkamai nustatytos pirkimo vertės neturėjo teisinės reikšmės pirkimo procedūrų vykdymui. Nors ir sutikdamas su apeliante, kad pirkimo vertė neprivalo būti apskaičiuojama labai tiksliai, teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos pirkimo vertę apskaičiuoti tinkamai ir laikantis teisės aktų reikalavimų.
Ginčo atveju perkančioji organizacija 2014 m. lapkričio 3 d. raštu „Dėl viešojo pirkimo“ nustatė bendrą viso pirkimo vertę, kurios neišskaidė kiekvienai pirkimo daliai.
VPĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Numatomo pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. VPĮ 9 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką. Pagal Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 2 punktą sutarties kaina – suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Šio teisės akto 36.5.2 punktas nustato, jog tuo atveju, kai pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių, nustatant sutarties kainą vertinama įkainių suma. Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) (toliau – Metodika) 3 punktas nustato, kad numatomo pirkimo vertė – perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Kai perkamos prekės, paslaugos yra suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šia metodika, suma (Metodikos 20 punktas). Metodikos 4.1 punktas nustato, kad už pirkimo vertės apskaičiavimą atsakinga pirkimą atliekanti perkančioji organizacija, kuri, nustatydama prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertę neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos, išskyrus atvejus, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai), pasirinktas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei. Sisteminis, lingvistinis bei loginis paminėtų teisės normų aiškinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad numatoma pirkimo vertė turi būti nustatyta kiekvienai pirkimo daliai atskirai bei tai, kad tik išimtiniais atvejais pirkimo vertė gali būti neskaidoma – jei bendrą vertę išskaidžius bus išvengiama VPĮ nustatytos pirkimų tvarkos. Nagrinėjamu atveju tokia išimtis nebuvo nustatyta.
Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo pirkimo vertės neišskaidymas, esant dviem atskiroms pirkimo dalims, pažeidžia vieną esminių pirkimo procedūrų principą – skaidrumą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Toks ankščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų neatitinkantis ginčo pirkimo kainos nustatymas lemia, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir siūlančius techninius reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą tam tikroje pirkimų dalyje, pasiūlymus, atsižvelgiant į jų siūlomas kainas, negali visapusiškai įvertinti ir tinkamai nuspręsti, kuris iš jų (pasiūlymų) yra priimtiniausias. Pažymėtina, kad mažiausia pasiūlymo kaina per se nereiškia, kad tokį pasiūlymą pateikęs tiekėjas pripažintinas pirkimo laimėtoju. Atitinkamo tiekėjo siūloma mažiausia kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys (VPĮ 40 straipsnis). Tuo tarpu neišskaidžius bendros pirkimų vertės kiekvienai iš ginčo pirkimo dalių, perkančiosios organizacijos sprendimų dėl pasiūlymų kainos įvertinimo nėra galimybės patikrinti objektyviais kriterijais. Dėl pirkimo vertės atskiroms jo dalims neišskaidymo nebūtų galima įvertinti ir aplinkybės, ar tiekėjo siūloma kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tiekėjų pasiūlymų priimtinumo vertinimo procese perkančioji organizacija negalėjo priimti pagrįstų sprendimų, todėl priešingai nei teigia apeliantė, aptariamas ginčo pirkimo procedūrų trūkumas galėjo turėti reikšmės pirkimo rezultatams, neužtikrino skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principų. Vien tai yra pakankamas ginčo pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas.
Skunde apeliantė taip pat kvestionuoja Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo išvadą dėl techninės specifikacijos 10.3 punkte tiekėjams nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neproporcingumo. UAB „Ekonovus“ teigimu, teismas neatsižvelgė, kad perkančioji organizacija, pirkdama paslaugas, turi teisę reikalauti, jog jos būtų teikiamos su tam tikromis kokybės priemonėmis ir įranga, šiuo atveju – ne senesniais nei trejų metų per visą paslaugos teikimo laikotarpį konteineriais. Apeliantė pažymi, kad su šia sąlyga sutiko visi tiekėjai, pateikę pasiūlymus ginčo pirkime.
Teisėjų kolegija sutinka, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau ši teisė nėra neribota, t. y., įgyvendindama šią teisę, perkančioji organizacija neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis).
Techninės specifikacijos 10.3 punktas nustato, kad paslaugos teikėjo naudojami konteineriai turi būti ne senesni kaip trejų metų per visą paslaugos teikimo laikotarpį ir atitikti minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nurodytus priede Nr. 2. Įvertinusi tai, kad paslaugų pagal pirkimo sutartį teikimo laikotarpis – 5 metai, kuris gali būti pratęstas vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui (Pirkimo sąlygų 14 punktas), kad toks sutarties vykdymo laikotarpis lemia, jog tiekėjas turėtų atnaujinti inventorių nepaisant to, kad konteineriai būtų tinkami naudoti, ir dėl to tiekėjas patirtų papildomų išlaidų, kad dėl to atitinkamai padidėtų pasiūlymo kaina, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nustatydama aptariamą reikalavimą, perkančioji organizacija pažeidė proporcingumo principą, apribojo tiekėjų konkurenciją (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad naudojami ilgiau kaip trejs metus nauji konteineriai praranda funkcionalumą, nusidėvi taip, kad neužtikrina estetiškos atliekų tvarkymo sistemos ir tinkamos paslaugų kokybės gyventojams. Nors minėtos sistemos patrauklumas ir estetiškumas, kuriuos skunde akcentuoja UAB „Ekonovus“, yra svarbūs siekiant kokybiškų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo, kolegijos vertinimu, nurodyti siekiai neturėtų paneigti prioritetinio racionalaus lėšų panaudojimo tikslo (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tuo labiau, kad konteinerių tinkamumą naudoti gali lemti ne tik jų naudojimo terminas, bet ir kitos aplinkybės (inventoriaus sugedimas, sulaužymas). Pažymėtina, kad perkančioji organizacija teismui nepateikė jokių techninės specifikacijos 10.3 punkte nustatytą tiekėjų techninio pajėgumo reikalavimą pagrindžiančių duomenų ir motyvų. Nepagrįstas perkančiosios organizacijos reikalavimas kas trejus metus atnaujinti visą inventorių galėjo apriboti konkurenciją, turėti įtakos pasiūlymų kainai, todėl toks reikalavimas neatitinka esminių viešųjų pirkimų principų, todėl taip pat pripažintinas esminiu bei neištaisomu procedūrų pažeidimu. Aplinkybė, kad visi ginčo pirkimo dalyviai, išskyrus UAB „VSA Vilnius“, techninės specifikacijos 10.3 punkto sąlygos neginčijo, o pastarasis nors ir ginčijo, vėliau pateikė pasiūlymus ginčo pirkime, nėra lemiamas kriterijus, vertinant perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir techninėms priemonėms, todėl nepaneigia išvados, kad techninės specifikacijos 10.3 punkto reikalavimas yra neproporcingas ginčo pirkimu siekiamiems tikslams.
Skunde apeliuojama ir į tai, kad Tarnyba 2014 m. kovo 12 d. paskelbė išvadą dėl analogiško pirkimo (pirkimo Nr. 146345), kurio techninės specifikacijos 10.3 punktu taip pat buvo reikalaujama, jog paslaugos teikėjo naudojami konteineriai būtų ne senesni kaip trejų metų per visą paslaugos teikimo laikotarpį ir atitiktų minimalius reikalavimus, nurodytus techninės specifikacijos priede. Taigi Tarnyba jau vertino analogiško konkurso sąlygų (techninės specifikacijos 10.3 punkto) nuostatas, tačiau jų atžvilgiu nenustatė prieštaravimo VPĮ 3 straipsnio 2 daliai. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė, atsižvelgiant į VPĮ nuostatas, reglamentuojančias Tarnybos teises ir pareigas (VPĮ 8² straipsnis), turi pagrindą teigti, jog Tarnyba turėjo visapusiškai įvertinti nurodyto pirkimo sąlygų reikalavimus. Kita vertus, 2014 m. kovo 12 d. išvadoje nustatyta, kad dalis pirkimo sąlygų yra teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl Tarnyba atsisakė dėl jų pasisakyti. Nors techninės specifikacijos 10.3 punktas nebuvo teisminio nagrinėjimo dėl paminėto pirkimo sąlygų teisėtumo dalykas, nustatyta aplinkybė leidžia abejoti visapusišku analogiško nagrinėjamam pirkimo sąlygų įvertinimu. Be to, Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. išvada savaime nepaneigia ginčo pirkimo procedūrų atžvilgiu pateiktos Tarnybos išvados teisėtumo ir pagrįstumo.
Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrįstai nutrauktų ginčo pirkimo procedūrų apeliantė argumentuoja ir nevisapusiškai teismo įvertinta tiekėjos UAB „VSA Vilnius“ pretenzijos nenagrinėjimo aplinkybe. Apeliantės teigimu, sutikdamas su Tarnybos pozicija, kad perkančioji organizacija 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti paminėtos tiekėjos 2015 m. balandžio 29 d. pretenziją, pateiktą ginčijant techninės specifikacijos 10.3 punkto reikalavimą, teismas neatsižvelgė, kad pretenzija buvo pateikta žymiai praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pretenzijos pateikimo terminą, nes ginčo pirkimo sąlygos buvo paskelbtos dar 2014 m. gruodžio 16 d. Tarnybos išvadoje nustatyti duomenys leidžia spręsti, kad tiekėja UAB „VSA Vilnius“ pretenzijos pateikimo termino pradžia laikė perkančiosios organizacijos 2015 m. balandžio 20 d. atsakymą į jos (tiekėjos UAB „VSA Vilnius) paklausimą dėl techninės specifikacijos 10.3 punkto reikalavimo, kuriame perkančioji organizacija informavo tiekėją, jog neketina koreguoti paminėtos pirkimo dokumentų sąlygos pagal tiekėjos pageidavimą nurodyti ne konteinerių pagaminimo metus, bet konkrečius reikalavimus konteinerių tinkamumui naudoti, t. y. švarūs, nesulaužyti, nesugadinti ir pan. Nors perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų paaiškinimai yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (VPĮ 2 straipsnio 21 dalis), kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudarė pagrindo UAB „VSA Vilnius“ pretenzijos pateikimo termino dėl pirkimo sąlygų, kurios buvo paskelbtos dar 2014 m. gruodžio 16 d. ir nekeistos iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (VPĮ 27 straipsnio 4 dalis), pradžia laikyti 2015 m. balandžio 20 d. – perkančiosios organizacijos atsakymo pateikimo dieną. Tuo labiau, kad dėl paminėto atsakovės atsakymo UAB „VSA Vilnius“ žinomų pirkimo sąlygų vertinimas neturėjo pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad perkančiosios organizacijos atsisakymas nagrinėti UAB „VSA Vilnius“ pretenziją nelėmė VPĮ 94¹ straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos nagrinėti tiekėjų pretenzijas pažeidimo. Tačiau ši aplinkybė neteikia pagrindo panaikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo, kadangi ankščiau nurodytais motyvais teisėjų kolegija pripažino, jog netinkamai nustatyta pirkimo vertė bei proporcingumo neatitinkantis techninės specifikacijos 10.3 punkto reikalavimas yra esminiai ir neištaisomi perkančiosios organizacijos padaryti ginčo pirkimo procedūrų pažeidimai, lėmę teisėtą šių procedūrų nutraukimą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis), tačiau įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas (CPK 177, 178 straipsniai), nepateikė. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.