- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- e2-1226-657/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01015-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Ekonovus“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 158643) procedūrų nutraukimo; pripažinti neteisėtu Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti UAB „Ekonovus“ 2015 m. gruodžio 17 d. pretenziją; grąžinti šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovės vykdytam viešajam pirkimui „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 158643). Ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas laimėtoju 2 ginčo pirkimo dalyje. 2015 m. gruodžio 2 d. perkančioji organizacija, nenurodydama sprendimo motyvų, ieškovę informavo apie konkurso procedūrų nutraukimą, remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 4S-3951. Ieškovė dėl konkurso nutraukimo atsakovei pateikė pretenziją, tačiau atsakovė pretenzijos nenagrinėjo, nurodžiusi, kad konkurso procedūros yra pasibaigusios. Perkančioji organizacija neteisėtai nutraukė Konkurso procedūras, nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją. Atsakovės sprendimas dėl pirkimo procedūrų nutraukimo yra motyvuojamas išimtinai VPT 2015 m. lapkričio 26 d. išvada, kurioje yra neteisėtai ir nepagrįstai konstatuojami VPĮ pažeidimai, o nustatyti procedūrų trūkumai yra neesminiai ir gali būti pašalinami, todėl nesudaro pagrindo nutraukti konkurso procedūras. VPT įpareigojimas ir perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra neadekvati priemonė pirkimo procedūrų trūkumams. Perkančioji organizacija, atsisakydama nagrinėti ieškovės pretenziją, pažeidė viešųjų pirkimų principus, įstatymo nuostatas, numatančias, kad pretenzijų nagrinėjimas yra privaloma ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo stadija.
Atsakovei buvo nustatytas 7 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dalyje dėl procedūrų nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsisakymo nagrinėti pretenziją pripažinimo neteisėtu atmesti; dėl ieškinio dalies dėl šalių grąžinimo į iki pirkimo procedūrų nutraukimo, buvusią padėtį nepasisakė; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Ginčo pirkimas nutrauktas, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą ir perkančiajai organizacijai sutikus su tarnybos išvadomis. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija, tačiau pagal VPĮ 7 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 94¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ji gali būti nagrinėjama, kol nepasibaigęs pirkimas. Atsižvelgus, kad ieškinys iš esmės grįstas VPT vertinimo išvada, perkančioji organizacija dėl šalių grąžinimo į iki viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo buvusią padėtį nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė Kauno rajono savivaldybė vykdė atvirąjį konkursą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 158643). Pirkimas vykdomas pagal Konkurso sąlygas patvirtintas Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos posėdyje. Pirkimo objektas – Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas buvo skirstomas į 2 dalis (Konkurso sąlygų 11 p.).
Ieškovė pateikė pasiūlymą dalyvauti minėtame konkurse abejose pirkimo dalyse. Pasiūlymus pirkimui taip pat pateikė: pirmajai pirkimo daliai UAB „Ecoservice“, UAB VSA Vilnius“; antrai pirkimo daliai be ieškovės pasiūlymą taip pat pateikė UAB VSA Vilnius“. Konkurso laimėtoju antroje pirkimo dalyje buvo pripažintas ieškovės UAB „Econovus“ pasiūlymas. Apie tai ieškovė buvo informuota 2015-09-22 pranešimu Nr. 3762305 per CVP IS. Pranešime taip pat nurodyta, jog pirkimo procedūros stabdomos, kol bus gauta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, o sutartys bus pasirašomos suėjus sutarties sudarymo atidėjimo terminui, kuris prasidės atnaujinus procedūras. Perkančioji organizacija 2015-12-02 pranešimu Nr. 3919720 per CVP IS informavo ieškovę, jog gavus Viešųjų pirkimų tarnybos raštą Nr. 4S-3951, perkančioji organizacija pirkimo procedūras nutraukia. Ieškovė 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. EKN-KA2015/12-01-03 paprašė pateikti Viešųjų pirkimo tarnybos išvadą ir detalius motyvus dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Atsakovė per CVP IS 2015-12-03 pranešimu Nr. 3922644 pateikė ieškovei prašomą Viešųjų pirkimo tarnybos išvadą.
Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovė 2015 m. gruodžio 17 d. pateikė atsakovei pretenziją Nr. EKN-VP2015/12-05 nurodydama nesutikimo su priimtu sprendimo dėl pirkimo procedūrų nutraukimo motyvus. Perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjos UAB „Econovus“ pretenziją, nes pirkimo procedūros nutrauktos ir pirkimas pasibaigęs (2015-12-17 pranešimas Nr. 3959771 per CVP IS).
Byloje kilo ginčas dėl pirkimo procedūrų nutraukimo ir atsisakymo nagrinėti ieškovės pretenziją pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Tiek Civilinio kodekso, tiek Civilinio proceso kodekso nuostatos, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų Įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).
Dėl pirkimo vertės skaičiavimo ir kainodaros taisyklių (Išvados 1 ir 3 punktai). Ieškovės nuomone, Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nepagrįstai nurodė motyvus dėl tariamai netinkamo pirkimo vertės skaičiavimo (VPĮ 9 str.) ir neaiškių konkurso sąlygų, kadangi išvadoje nepagrįstai teigiama, kad perkančioji organizacija netinkamai apskaičiavo numatomą pirkimo vertę ir jos neišskyrė atskirai kiekvienai pirkimo daliai, ir tokiu būdu nebuvo galimybės įvertinti, ar tiekėjų pasiūlytos kainos buvo priimtinos perkančiajai organizacijai (VPĮ 9 str.). Toks galimai per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos (VPĮ 39 str. 2 d. 3 p.) ar per mažos kainos (VPĮ 40 str.) numatomos pirkimo vertės skaičiavimas neturėjo jokios įtakos pirkimo rezultatams, išvadoje nenurodoma, kad tai būtų lėmę kokį nors konkretų pažeidimą, dėl kurio reiktų nutraukti pirkimo procedūras. Juolab, kad konkurso sąlygos buvo aiškios ir tikslios, suprantamos visiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams, be to šių sąlygų niekas neginčijo.
Sutiktina su ieškovės UAB „Ekonovus“ teiginiu, jog pirkimo vertė neprivalo būti apskaičiuojama labai tiksliai, tačiau negalima paneigti to fakto, kad pirkimo vertė turi būti apskaičiuota tinkamai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimas yra reglamentuotas Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnyje, detalizuotas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintoje Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikoje, Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė viešojo pirkimo sutartyje kainą nustatyti ir atitinkamai vykdyti pirkimo procedūras dviem būdais – pirkimą vykdyti už konkrečią fiksuotą kainą ar nustatyti kainodaros taisykles, pagal kurias būtų apskaičiuojama kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012).
Iš byloje pateiktų Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijos ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimo sąlygų 11 punkto matyti, jog pirkimas turėjo būti skaidomas į 2 pirkimo dalis: 1 pirkimo dalis – paslaugų pirkimas pietinėje zonoje ir 2 pirkimo dalis – šiaurinėje zonoje. Tiekėjas galėjo teikti pasiūlymą ir tik vienai pirkimo daliai (Pirkimo sąlygų 35 p.).
Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintinos Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos 5 punkte nustatyta, jog prekių ar paslaugų viešojo pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į numatomą prekių ar paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių vertę, o 19 punkte nurodyta, kad kai perkamos paslaugos yra suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šios metodikos nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims. Pažymėtina, jog kainodaros taisyklės nustatomos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką (VPĮ 18 str. 6 d. 3 p.). Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (aktuali redakcija nuo 2015-01-01) 2 punkte nurodyta, jog sutarties kaina – suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Šios metodikos 4 punkte nustatyta, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos ir atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus, o kaina gali būti apskaičiuojama keliais būdais: fiksuotos kainos nustatymas; fiksuoto įkainio nustatymas; įkainio bazės nustatymas; dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimas (6 p.). Metodikos 36.5.2 punkte numatyta, kad jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingi prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių arba lyginamųjų koeficientų, suma.
Analizuojant teisės normos tekstą pagal bendrinėje ar specialiojoje kalboje priimtas žodžių reikšmes ir taikant įvairių kalbotyros sričių suformuluotas kalbos taisykles, akivaizdu, jog suma – tai skaičius, gaunamas, sudėjus kelis skaičius. Toks teisės normos aiškinimas suponuoja neginčijamą išvadą, jog numatoma pirkimo vertė turėjo būti nustatyta kiekvienai pirkimo daliai atskirai. Priešingu atveju būtų pažeistas skaidrumo principas, suponuojantis perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą ir neužtikrintas viešųjų pirkimų tikslas (VPĮ 3 str.). Šiuo atveju ieškovės argumentai dėl per didelių ir nepriimtinų perkančiajai organizacijai kainų arba neįprastai mažos kainos nėra teisiškai reikšmingos, nes UAB „Ekonovus“ pasiūlymas nebuvo atmestas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto ar 40 straipsnio pagrindu.
Dėl techninės specifikacijos 10.3 punkto ir atsisakymo nagrinėti UAB „VSA Vilnius“ pretenziją (Išvados 2 ir 6 punktai). Ieškovė nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu taip pat nurodė, jog perkančioji organizacija techninės specifikacijos 10.3 punktą numatė atsižvelgdama į savo ilgametę patirtį atliekų tvarkymo sektoriuje ir siekdama užtikrinti VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą viešųjų pirkimų tikslą, o ne jį pažeisti, tokiu būdu realizuodama savo diskrecijos teisę suformuoti pirkimo objektą ir geriausiai patenkinti poreikius (VPĮ 24 str., 25 str.), todėl nėra pagrindo sutikti su Viešųjų pirkimų tarnybos išvados 3 punktu, kur nurodyta, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą ir neužtikrino šio straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo. Be to, ieškovė UAB „Ekonovus“ taip pat nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada dėl UAB „VSA Vilnius“ 2015 m. balandžio 29 d. pretenzijos ir nurodė, jog Viešųjų pirkimų tarnybos specialistas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti pretenziją ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, bei šio tariamo pažeidimo įtaką pirkimo rezultatams.
Kaip matyti iš Konkurso sąlygų 2 priedo techninės specifikacijos 10.3 punkto buvo nustatytas reikalavimas, jog paslaugos teikėjo naudojami konteineriai turi būti ne senesni kaip 3 metų per visą paslaugos teikimo laikotarpį ir atitikti minimalius reikalavimus, nurodytus 2 priede. Iš pateikto Kauno rajono savivaldybės 2015-04-20 pranešimo Nr. 3433949 nustatyta, jog atsakovė, atsakydama į tiekėjo klausimą dėl Techninės specifikacijos 10.3. punkte numatytų reikalavimų, paaiškino, jog šio reikalavimo netikslins, todėl gavo UAB „VSA Vilnius“ 2015 m. balandžio 29 d. pretenziją (pranešimo Nr. 3458630) dėl Techninės specifikacijos 10.3 punkto reikalavimo bei atsisakymo jį patikslinti, kurią perkančioji organizacija nagrinėti atsisakė (Pirkimo komisijos 2015 m. balandžio 30 d. protokolas Nr. 12).
Vertindama atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. 158643) Viešųjų pirkimų tarnyba, konstatavo, kad 10.3 punkto sąlyga negarantuoja, jog pasibaigus pirkimo sutarčiai (galimai po 6 metų) perkančiajai organizacijai perduoti konteineriai bus nesusidėvėję, nesugadinti ir tinkami naudoti, todėl šis nustatytas reikalavimas yra nelogiškas, neproporcingas ir nepagrįstas, o perkančioji organizacija atsisakydama nagrinėti tiekėjo pretenziją pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvą, jog perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos ir apie tai raštu informuoti tiekėją.
Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. Vienas iš tokių būdų, numatytų Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 9 punkte – reikalavimas pateikti pažymą apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones, kt.
Pagal esamą teisinį reglamentavimą perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl viešojo pirkimo sąlygų, t.y. tiekėjams kvalifikacinių reikalavimų nustatymo, patvirtinančių dokumentų pateikimo ir kt. (VPĮ 24 str. 2 d.). Tačiau tokia perkančiosios organizacijos teisė nėra absoliuti, siejama su būtinumu ir pakankamumu užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Kitaip tariant, perkančioji organizacija įgyvendindama minėtą diskrecijos teisę, nurodyti vienas ar kitas pirkimo sąlygas, reikalaujamus dokumentus, turėtų atsižvelgti į jos adekvatumą viešojo pirkimo tikslui bei nesąlygoti situacijų, kurios būtų akivaizdžiai nesąžiningos, neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros, sukūrimo tiekėjų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Teismo vertinimu, tokie reikalavimai buvo nurodyti tarp Minimalių reikalavimų paslaugos tiekėjo naudojamiems konteineriams – pateikti sertifikatą, konteinerių surinkimo, eksploatacijos aptarnavimo bei priežiūros instrukcijas lietuvių ir originalo kalbomis, suteikiama ne mažesnė kaip 2 metų garantija. Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike nenurodė pagrįstų motyvų dėl tokio reikalavimo būtinumo įtraukti šią Konkurso sąlygos į pirkimo dokumentus. Iš bylos duomenų matyti, jog perkančioji organizacija nenagrinėjo ne tik UAB „VSA Vilnius“ pretenzijos, bet ir ieškovės pretenzijos, ką pastaroji ginčija šioje byloje. Tokie atsakovės veiksmai vykdant viešąjį pirkimą suponuoja išvadą, jog perkančioji organizacija nevykdo įstatyme jai nustatytų pareigų, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba pripažinusi, kad atsakovė, nustatydama nepagristai aukštą reikalavimą tiekėjo siūlomiems konteineriams, bei nenagrinėdama UAB „VSA Vilnius“ pretenzijos pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – siekimo, tinkamai įvertino perkančiosios organizacijos diskrecijos ribas, bei viešųjų pirkimų principų pažeidimą (VPĮ 3 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).
Dėl kvalifikacijos vertinimo ir pasiūlymų galiojimo užtikrinimų pratęsimo (Išvados 4 ir 5 punktai). Ieškovės teigimu, jog net jei ir pagrįstai viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodyta, jog buvo pažeisti VPĮ reikalavimai dėl tiekėjų kvalifikacijos (UAB „Ecoservice“) ir tiekėjų pateiktų pasiūlymų galiojimo užtikrinimų vertinimo, tačiau ir tokiu atveju perkančioji organizacija neturėjo pagrindo nutraukti pirkimo procedūrų, nes sprendimo nutraukti Konkursą, priėmimo metu viešojo pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, t.y. nebuvo pasibaigusios pirkimo procedūros, ir perkančioji organizacija privalėjo papildomai kreiptis į UAB „Ecoservice“ dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo ir paaiškinimo VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, ir galėjo pasiūlymą atmesti. Tačiau bet kokiu atveju, klausimo dėl UAB „Ecoservice“ pasiūlymo atitikimo / neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams sprendimas negalėjo turėti buvo įtakos pirkimo objekto antrosios dalies procedūrų rezultatams, nes šis tiekėjas buvo pateikęs pasiūlymą tik pirmajai pirkimo daliai. Analogiškai turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl tiekėjų pasiūlymų galiojimo užtikrinimų pratęsimo.
Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais (VPĮ 32 str. 7 d.).
Kaip matyti iš atsakovės pirkimo komisijos 2015 m. liepos 1 d. posėdžio protokolo Nr. 20, buvo nuspręsta, jog UAB „Ecoservice“ atitinka minimalius Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus; 2015 m. rugsėjo 18 d. posėdyje (protokolas Nr. 28) nuspręsta, jog UAB „Ecoservice“ ir UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymai Pirkimo I daliai ir UAB „Ekonovus“ ir UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymai Pirkimo II daliai atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus; taip pat 2015 m. rugsėjo 22 d. (protokolas Nr. 29) nuspręsta, kad UAB „Ekonovus“ pasiūlymas Pirkimo I daliai atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, jog UAB „Ecoservice“ atitiktį Pirkimo sąlygų 15 punkto 2 lentelės 6 punkto kvalifikaciniam reikalavimui įrodinėjo 2015 m. balandžio 27 d. užsakovo pažyma Nr. (1.29.) SD-206 „Dėl sutarties vykdymo“ apie vykdomą jungtinės veiklos sutartį, tačiau iš pažymoje pateiktos informacijos nėra aišku, kokia įvykdytų įsipareigojimų dalis tenka UAB „Ecoservice“. Be to išvadoje nurodė, kad UAB „Ekonovus“ 2015 m. rugpjūčio 13 d. (pranešimas Nr. 3686989) ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. (pranešimas Nr. 3707287) pateikdama laidavimo draudimo pratęsimo raštus Nr. 1980397, Nr. 1980392 ir Nr. 1982330, kuriuose nurodyta, kad šis laidavimo raštas galioja tik su laidavimo draudimo liudijimu (polisu), kartu nepateikė šių kopijų ir mokestinių pavedimų, įrodančių polisuose nurodytų draudimo įmokų sumokėjimą draudimo bendrovei, o UAB „VSA Vilnius“ 2015 m. rugpjūčio 18 d. (pranešimas Nr. 3695189) pateikdama laidavimo draudimo pratęsimo raštus ir liudijimus/polisus Nr. SĮLD 099585 ir Nr. SĮLD 099586, nepateikė mokestinių pavedimų kopijų, įrodančių polisuose nurodytos draudimo įmokų sumokėjimą draudimo bendrovei, kaip reikalaujama Pirkimo sąlygų 5 priedo „Prievolių įvykdymo užtikrinimo formos“ 2 punkte „Pasiūlymo laidavimo rašto forma“.
Sutiktina su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju atsakovė turėjo prašyti, jog dalyviai patikslintų duomenis, tačiau atsakovė nesivadovavo savo pačios nustatytomis pirkimo sąlygomis, pripažino, jog tiekėjų UAB „Ecoservice“, UAB „Ekonovus“, UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymai atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo pagrindą konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalies įtvirtintų nuostatų ir 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo pažeidimus.
Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija nutraukė viešąjį pirkimą remdamasi išimtinai neteisėtu Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu, kuriame nėra nustatyta jokių esminių ar neištaisomų pirkimo procedūrų trūkumų. Be to, tai yra neadekvati priemonė tariamiems pažeidimams / procedūrų trūkumams, kurie neturi įtakos pažeidimo rezultatams.
Sutinkamai su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti institucija (VPĮ 8 str. 1 d., 8² str.). Tarnyba atlikusi atsakovės vykdyto viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 158643) vertinimą nustatė, jog atsakovė, vykdydama konkursą nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių imperatyvių teisės aktų nuostatų, pažeidė proporcingumo ir skaidrumo principus bei neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimo, todėl 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu (Išvada Nr. 4S-3951) įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, ir tokiais veiksmais įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų; tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtą pirkimo procedūras tuo atveju, kai jos vykdomos ne pagal supaprastintiems pirkimams (VPĮ VI skyrius) taikomas procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti; pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji; VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, tai – teismų praktikos reikalas; neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus; svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t.y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas, bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras, tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
Sutiktina iš dalies su tais ieškovės argumentais, jog atskiri formalūs „kitus reikalavimus“ pagrindžiančių dokumentų (formos ar turinio) netikslumai ar tam tikri Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai neleisti jų ištaisyti ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymus, kad šie pirkimo procedūrų trūkumai galėtų būti ištaisomi nenutraukiant pirkimo procedūrų, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti Viešųjų pirkimų tarnybos išvados nepagrįsta ar neteisėta, nes atsakovė buvo įpareigota nutraukti pirkimo procedūras atlikus išsamų pirkimo procedūrų vertinimą ir nustačius, kad egzistuoja Vertinimo taisyklėse įtvirtintų kriterijų visuma.
Dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti tiekėjo pretenziją. Ieškovė nurodo, jog perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos pateiktą pretenziją.
Pažymėtina, jog tiek CPK 423² straipsnyje, tiek Viešųjų pirkimų įstatyme įvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 str. 3 d.). Šios teisių gynybos stadijos esmė – leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t.y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
Pagal CPK 423² straipsnio 3 dalį, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi; teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnis 1 dalyje.
Kasacinio teismo praktikoje dėl nurodytų įstatymo nuostatų išaiškinta, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir jis pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-384-248/2015).
Byloje nustatyta, jog ieškovė, norėdama ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, tačiau atsakovė jos nenagrinėjo, nes pirkimo procedūros yra pasibaigusios. Ta aplinkybė, jog šiuo nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nenagrinėjo ieškovės pretenzijos nėra reikšminga, nes ieškinys buvo priimtas ir nagrinėtas teisme, nepažeidžiant teisminės gynybos veiksmingumo principo.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad ieškinyje ir dublike išdėstyti motyvai, nesudaro pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimą, todėl ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės UAB „Ekonovus“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.