Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Šalčininkų rajono 3-ojo notarų biuro notarė Marija Miliūnienė, Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarė Danguolė Miškinė, R. B., G. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 5 d. ieškovo brolis R. B. atvyko į Šalčininkų rajono 3-iąjį notaro biurą su savimi turėdamas ieškovo V. V. bei sesers G. B. pranešimus apie palikimo atsisakymą. Tuomet notaro biuro darbuotoja patikrino duomenų bazę ir pranešė, kad į mirusiojo šeimos sudėties sąrašą vaiku yra įrašytas tik ieškovas V. V.

Atsisakydamas palikimo (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 11-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas buvo suklaidintas, kadangi per klaidą manė atsisakantis palikimo su tuo tikslu, kad palikimas pereis kitam įpėdiniui pagal įstatymą – kitam velionio Z. V. vaikui R. B. Po pareiškimo dėl palikimo atsisakymo paaiškėjus, kad oficialiai ieškovas yra vienintelis Z. V., vaikas, kuris atsisakė palikimo, CK 5.62 straipsnio pagrindu paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kas visiškai neatitinka tikrosios ieškovo valios pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pasirašymo metu, nes jis klaidingai manė, kad egzistuoja dar du tėvo įstatyminiai įpėdiniai – ieškovo sesuo G. B. ir brolis R. B. 2020 m. spalio 9 d. ieškovas išsiuntė pranešimą Šalčininkų rajono 3-iajam notaro biurui, prašydamas pranešimą laikyti pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Ieškovas, būdamas įsitikinęs, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. Šalčininkų rajono 3-iojo notaro biuro darbuotojos E. Z. išduotoje VĮ Registrų centras pažymoje nurodyti duomenys apie tai, kad velionis turi du vaikus yra teisingi, bei patikėjęs VĮ Registrų centras darbuotojos pasakymu, kad per valandą laiko bus papildyti duomenys apie ieškovo tėvo šeimos sudėtį, jis (duomenys neskelbtini). pasirašė atsisakymą nuo palikimo. Tik po palikimo atsisakymo 2020 m. spalio 5 d. gavus naują tėvo šeimos sudėties pažymėjimą paaiškėjo, kad ieškovas yra vienintelis įpėdinis, kadangi Z. V. tėvystė nei sesers, nei brolio atžvilgiu nėra nustatyta. Ieškovo valia buvo ta, jog jis norėjo, kad tėvo palikimą priimtų vienas iš velionio tėvo įpėdinių. Žinodamas, jog jam atsisakius palikimo priėmimo, tėvo palikimas atiteks valstybei, jis niekada nebūtų tokio sandorio pasirašęs. Šiuo atveju paveldėjimo bylą tvarkiusi notarė privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir atsakingai įvertinti ieškovo ir brolio pateiktus gimimo liudijimus, informuoti ieškovą apie esamą situaciją, kad brolio tėvystė nėra nustatyta, kas yra esminė kliūtis palikimui pagal įstatymą priimti. Atsisakymą nuo palikimo tvirtinusi notarė turėjo įsitikinti, kad ieškovas iš tikrųjų suvokė, kokius teisinius padarinius sukels jo atsisakymas nuo palikimo priėmimo pagal įstatymą. Tačiau ieškovui nebuvo išaiškintos palikimo atsisakymo pasekmės ir jis nesuprato jo sukeliamų teisinių padarinių, jam nebuvo pakankamai išsamiai išaiškintos jo atsisakymo pasekmės. Sužinojęs, jog jo brolis ir sesuo neturi teisės priimti palikimo ir turtas paveldėjimo teise pereis valstybei, ieškovas iš karto kreipėsi į notarą su prašymu laikyti prašymą pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarė Danguolė Miškinė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė advokatė prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. B. prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog V. V. yra Z. V. sūnus ((duomenys neskelbtini) buvo išduotas tėvystės nustatymo liudijimas). Ieškovo tėvas Z. V. mirė (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 11-ajame notarų biuro notarė patvirtino V. V. pareiškimą, kuriuo V. V. pareiškė, kad atsisako nuo palikimo (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui Z. V. Pareiškimas pateiktas palikimo atsiradimo vietos notarei, t. Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarei M. Miliūnienei.

2020 m. spalio 9 d. ieškovas raštu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę, tikslu priimti palikimą, mirus tėvui Z. V.

Šalčininkų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė 2020 m. spalio 13 d. raštu atsisakė laikyti ieškovo išreikštą valią palikimo priėmimu, kadangi (duomenys neskelbtini) ieškovas atsisakė nuo palikimo, mirus Z. V.

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu jo (duomenys neskelbtini) pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės Danguolės Miškinės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės suklydus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.50 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga – po įpėdinio atsisakymo priimti palikimą palikimo priėmimo teisė turi atsirasti kitiems asmenims, iki tol jos neturėjusiems, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams. Tokia teisė atsiranda tik tada, kai be atsisakiusiojo priimti palikimą nėra tos pačios eilės įpėdinių arba kai jie taip pat atsisakė teisės priimti palikimą, arba kai iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju remiantis Valstybės įmonės registrų centras 2020 m. spalio 5 d. gyventojų registro įrašo duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miręs Z. V. turėjo vieną pilnametį vaiką, t. y. sūnų V. V. Nors teismo posėdžio metu tiek ieškovas V. V., tiek trečiasis asmuo R. B. teigė, kad tretieji asmenys R. B. ir G. B. yra mirusiojo Z. V. vaikai, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė. Duomenų, kad tretieji asmenys būtų kreipęsi į teismą, tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie yra mirusiojo Z. V. vaikai, taip pat nėra.

Ieškovui V. V., kaip vieninteliam remiantis gyventojų registro duomenimis įpėdiniui (duomenys neskelbtini) pareiškus atsisakymą nuo palikimo, mirus tėvui Z. V., kitų pirmos eilės įpėdinių neliko. Duomenų apie paskesnės eilės įpėdinius teismui nepateikta. Ieškovas nurodė, kad nesant Z. V. teisėtų įpėdinių, turtines teises po Z. V. mirties paveldės Lietuvos valstybė. Tačiau ieškovas teigia, kad tokia situacija neatitinka nei jo, nei mirusiojo valios. Ieškovas neturėjo tikslo visai atsisakyti nuo palikimo. Pareiškimą pasirašė turėdamas tik tikslą, kad turtą paveldėtų R. B. Nesutinka, kad R. B. neturint teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo, jis taip pat nebegali paveldėti.

Teismas pažymi, kad palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią atsisakyti priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti. Tačiau jei palikimo atsisakymo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 str. ir kt.).

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Aiškindamas CK 1.90 straipsnyje išdėstytų teisės normų prasmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Ieškovas teigia suklydęs, nesupratęs palikimo atsisakymo pasekmių. Ieškovas paaiškino, kad jis neturėjo tikslo, kad turtą po tėvo mirties paveldėtų valstybė.

Ieškovas norėjo, kad visą palikimą priimtų vienas iš Z. V. vaikų. Dėl teisinių žinių stokos, ieškovui nebuvo žinoma aplinkybė, kad jo brolis R. B. neturi teisės paveldėti Z. V. turto, kadangi nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog Z. V. yra R. B. tėvas. Nei palikimo atsiradimo vietos notarė, nei atsisakymą nuo palikimo tvirtinusi notarė nei šios aplinkybės, nei apskritai aplinkybės, kad ieškovas yra vienintelis įpėdinis galintis priimti Z. V. palikimą, ieškovui neišaiškino. Priešingai, ieškovui buvo išaiškinta, kad siekdami jog turtą paveldėtų vienas iš įpėdinių, kiti įpėdiniai turi teisę atsisakyti priimti palikimą, paskirtas R. B. konkretus laikas atvykti priimti palikimą, prieš tai Registrų centrui paprašius pakeisti duomenis apie Z. V. šeimos sudėtį.

Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu teigė, kad mirus tėvui, 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas su broliu R. B., kuris Z. V. laiko tėvu, buvo nuvykę pas palikimo atsiradimo vietos notarę. Ieškovas teigia, kad notaro biuro darbuotojai ieškovas ir trečiasis asmuo paaiškino, kad jie pageidauja, kad palikimą priimtų tik vienas iš įpėdinių. Notaro biuro darbuotoja E. Z. patikrino duomenis apie Z. V. šeimos sudėtį jam mirus, tikslu nustatyti mirusiojo įpėdinius. Į bylą ieškovas pateikė 2020 m. rugpjūčio 17 d. gyventojų registro išrašą, kuris patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad duomenis tikrino E. Z. Pagal minėta 2020 m. rugpjūčio 17 d. gyventojų registro išrašą Z. V. pilnamečiais vaikais buvo nurodyti ieškovas V. V. ir G. B. Tiek ieškovas, tiek trečiais asmuo R. B. teigia, kad jiems buvo patarta vykti į Registrų centrą, tikslu papildyti registrų duomenis. Kadangi Z. V. buvo pripažintas tik ieškovo V. V. tėvu ((duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymo liudijimas), o pagal 2020 m. rugpjūčio 17 d. gyventojų registro išrašą Z. V. vaiku nurodyta ir G. B., ieškovui nekilo abejonių, kad nebus kliūčių patikslinti Z. V. šeimos duomenis, įtraukiant ir R. B.

Tačiau kaip paaiškėjo, neturint Z. V. tėvystės nustatymo liudijimo R. B. atžvilgiu, ne tik, kad nebuvo įrašyti R. B. duomenys, tačiau pagal 2020 m. spalio 5 d. gyventojų registro išrašą, buvo pakeista Z. V. šeimos sudėtis, t. y. pagal naują išrašą miręs Z. V. turėjo tik vieną vaiką, iš Z. V. šeimos sudėtis pašalinta ir G. B.

Teismo vertinimu, skirtingi Gyventojų registro išrašai vertinant juos kitų ieškovo ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių kontekste, t. y. kad ieškovo tėvai nebuvo susituokę, tačiau gyveno kartu, kartu augo ir G. B., ir R. B., kurie Z. V. laikė savo tėvu, tai, kad G. B. (duomenys neskelbtini) pareiškė apie palikimo atsisakymą mirs Z. V., ir jos atsisakymas patvirtintas Ukmergės r. 3-ojo notaro biuro notarės V. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo sąlygoti ieškovo klaidingą suvokimą vertinant kas iš artimųjų turi teisę kreiptis dėl Z. V. palikimo priėmimo.

Teismas pažymi, kad įstatymo įtvirtinta nuostata, kad notaras tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nagrinėjamu atveju taip pat svarbus yra Notariato įstatymo 30 straipsnyje numatytas reikalavimas išaiškinti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir padarinius. Ieškovas teigia, kad jis (duomenys neskelbtini) pasirašydamas atisakymą priimti palikimą nesuprato, kad jo brolis R. B. negalės priimti palikimo, ir kad tokiu atveju, ieškovas taip pat nebegalės pakeisti savo išreikštos valios. Teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų, jog atsisakymą nuo palikimo tvirtinusi notarė (duomenys neskelbtini) patikrino gyventojų registro duomenis, paaiškinusi, kad jis yra vienintelis Z. V. įpėdinis, kad nebus galima atšaukti atsisakymą nuo palikimo, ir ieškovas būtų supratęs atliekamo veiksmo pasekmes, byloje nėra.

Byloje nepaneigta, kad ieškovui nebuvo tinkamai išaiškinta atsisakymo nuo palikimo padariniai, paaiškinta, kad jis yra vienintelis Z. V. įpėdinis, ir kad nesant kitų įpėdinių, palikimą priims valstybė. Iš (duomenys neskelbtini) V. V. pareiškimo turinio matyti, kad jis pasirašė atsisakymą nuo palikimo. Tačiau pačiame pareiškimo tekste duomenų, kad V. V. išaiškintos atsisakymo pasekmes ir jis pasekmes suprato, nėra.

Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovas nesuvokė palikimo atsisakymo kaip negrįžtamo be jokių sąlygų ir išlygų vienašalio sandorio pasirašymo pasekmių, t. y. nesuprato tikrosios pasirašyto dokumento reikšmės.

Teismas taip pat pažymi, kad palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad po tėvo mirties ieškovas kiekvieną mėnesį moka mokesčius UAB „Ignitis“ už teikiamą elektros energiją, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis važiuoja į sodybą, pjauna žolę, ir toliau rūpinasi Z. V. turtu. Į bylą ieškovas pateikė E. M. ir M. V. rašytinius paaiškinimus, kuriuose gretimų sklypų kaimynai nurodo, kad V. V. naudojasi po Z. V. mirties namų valda, esančia (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neturėjo aiškiai išreikštos valios visiškai atsisakyti nuo palikimo, atsiradusio po tėvo mirties.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pabrėžti ir tai, kad paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Z. V. testamento nebuvo sudaręs, t. y. nebuvo išreiškęs valios, kas turėti paveldėti turtą po jo mirties. Todėl Z. V. turtines teises pagal įstatymą paveldėti gali jo įpėdiniai – pagal byloje esančius rašytinius įrodymus – sūnus V. V. Ieškovui V. V. pareiškus atsisakymą priimti palikimą, kitų Z. V. pirmos eilės įpėdinių neliko. Nesant ir paskesnės eilės įpėdinių, teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo pereina valstybei. Tačiau nagrinėjamu atveju, nebūtų užtikrintas teisinių santykių pereinamumas.

Bylos duomenimis dėl Z. V. palikimo priėmimo, išskyrus V. V., kuris (duomenys neskelbtini) raštu prašė jo prašymą laikyti pareiškimo dėl palikimo priėmimo, į notarą nieks nesikreipė ir Z. V. palikimo nepriėmė. Taigi nagrinėjamu atveju pripažinus atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu, nebus pažeistas ir civilinių teisinių santykių stabilumas.

Atsižvelgus į išdėstytą, remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti V. V. (duomenys neskelbtini) palikimo atsisakymą negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str. 1 d. ).

Kaip jau buvo minėta, palikimo atsisakymas yra sandoris, todėl jį ginčijant taikomos bendrosios sandorių nuginčijimo taisyklės. Palikimo atsisakymo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. Pripažintas negaliojančiu palikimo atsisakymas laikomas negaliojančiu ab initio – nuo jo sudarymo momento(CK1.95 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio, pretenduojančio į palikimą, palikimo atsisakymo nuginčijimas (pripažinimas negaliojančiu) neatsiejamas nuo kitų įpėdinių palikimo priėmimo atitinkamos dalies nuginčijimo. Nuginčijus palikimo atsisakymą, atsiranda CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės: asmuo, kurio teisė nuginčyta, laikomas palikimo nepriėmusiu, o teisę nuginčijęs įpėdinis – priėmusiu palikimą ir įgijusiu nuosavybės teisę į paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. V. L. , bylos Nr. 3K-3-206/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kitų Z. V. įpėdinių nėra. Paveldėjimo teisės liudijimas į Z. V. turtą nebuvo išduotas. Pats ieškovas nepraleidęs įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino (duomenys neskelbtini) pateikė palikimo atsiradimo vietos notarei prašymą jo pareiškimą laikyti kaip pareiškimą dėl Z. V. palikimo priėmimo.

Atsakovas VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad miręs Z. V. jokio turto neturėjo. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2005 m. birželio 30 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog Z. V. po savo motinos S. V. mirties priėmė visą jos palikimą, t. y. namų valdą ir kitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentui gauti. (duomenys neskelbtini) Z. V. padavė prašymą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą, mirus motinai S. V. Teismo vertinimu šie įrodymai patvirtina, kad Z. V. įgyvendino savo teisę paveldėti savo motinos S. V. turtą, tik neužbaigė paveldėjimo procedūrų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovo V. V. (duomenys neskelbtini) pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės Danguolės Miškinės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.