- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-441-861/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09481-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Indema“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EDM statyba“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDM statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indema“ dėl sulaikytų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDM Statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Indema“ 29 137,52 Eur skolą, 11,15 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus sporto paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Rangos sutarties vykdymo metu tarp šalių kilus nesutarimams dėl atsiskaitymo už darbus, atsakovė 2023 m. balandžio 7 d. vienašaliu pranešimu nutraukė rangos sutartį dėl ieškovės kaltės ir skyrė jai baudą, atliko įskaitymus su ieškovei mokėtinomis sumomis. Ieškovė su įskaitymais nesutiko ir, kadangi visi darbai pagal sutartį buvo baigti, 2024 m. vasario 5 d. vienašališkai pasirašė galutinį perdavimo aktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-954-1089/2024, ieškovės ieškinį patenkino – pripažino atsakovės atliktą rangos sutarties nutraukimą bei įskaitymą neteisėtais, ir, be kita ko, įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 14 d. nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su ieškove galutinį perdavimo aktą. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi teismo sprendimo dalies, kuria ji įpareigota pasirašyti galutinį perdavimo aktą. Ieškovės vertinimu, jos vienašališkai pasirašytas galutinis perdavimo aktas galioja. 2025 m. kovo 10 d. raštu ieškovė pateikė atsakovei garantinio laikotarpio draudimą ir pareikalavo atsakovę sumokėti 10 proc. sulaikymą pagal rangos sutartį. Iš viso ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų bendrai 291 375,23 Eur sumai, todėl sulaikyta suma yra 29 137,52 Eur. Tokio dydžio sulaikymą yra patvirtinęs ir apeliacinės instancijos teismas pirmiau išnagrinėtoje byloje. Šiuo metu yra įvykusios abi sąlygos, kad sulaikymas ieškovei turėtų būti sumokėtas – 1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad ieškovės vienašališkai 2024 m. vasario 5 d. pasirašytas galutinis perdavimo aktas yra teisėtas; 2) ieškovė atsakovei 2025 m. kovo 10 d. pateikė garantinio laikotarpio draudimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Indema“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė neatskleidė visų aktualių su ginču susijusių aplinkybių. 2024 m. kovo 27 d. teismo sprendimas buvo priimtas ir ginčas kilo dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškove pagal ieškovės atsakovei išrašytas 3 PVM sąskaitas faktūras. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d., taigi šalys galutinį atliktų darbų perdavimo aktą turėjo pasirašyti ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. Sprendime teismas nenurodė, kad atsakovė turi pasirašyti 2024 m. balandžio 5 d. ieškovės į bylą pateiktą aktą. Ieškovės pateiktas 2024 m. vasario 5 d. aktas nėra pasirašytas vienašališkai, nes jo pateikimo metu dar nebuvo priimtas 2024 m. kovo 27 d. teismo sprendimas. Sprendime teismas nurodė, kad šalys turi pasirašyti galutinį darbų perdavimo aktą pagal sutarties priedą Nr. 6, tai yra naują aktą, o ne ieškovės į bylą pateiktą aktą. Galutinis atliktų darbų perdavimo aktas turėjo apimti visus sutartimi numatytus ir faktiškai bei tinkamai atliktus darbus, kuriuos atliko ieškovė. Tai, kad ieškovės pateiktas 2024 m. vasario 5 d. galutinis atliktų darbų perdavimo aktas nėra ir negalėjo būti pasirašytas vienašališkai, patvirtina ir tai, kad įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovė gavo antstolio 2024 m. rugsėjo 6 d. patvarkymą dėl įpareigojimo pasirašyti galutinį atliktų darbų perdavimo aktą. Gavusi aktą, atsakovė nustatė, kad akte nurodyti papildomi dokumentai, tačiau prie akto jie nepridėti (statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijos – 1 komplektas). Atsakovė parengė koreguotą aktą ir 2025 m. kovo 28 d. pateikė ieškovei, tačiau ieškovė jo nepasirašė iki šiol. Atsakovė iš ieškovės priėmė pagal sutartį atliktų darbų už bendrą 260 170,25 Eur sumą. Su galutiniu atliktų darbų perdavimo aktu turi būti pateikta visa išpildomoji dokumentacija, deklaracijos, sertifikatai. Kol šių duomenų ir dokumentų nėra, atsakovė gali pateikti tik skaičius, kuriuos turi pagal tarpinius atliktų darbų aktus ir dalį gautos išpildomosios dokumentacijos. Todėl atsakovė negalėjo pasirašyti tokio galutinio perdavimo akto, kokį pateikė ieškovė, jis nebuvo pasirašytas vienašališkai. Kadangi atsakovė 2025 m. kovo 28 d. galutiniu atliktų darbų perdavimo aktu priėmė iš ieškovės faktiškai atliktų darbų už bendrą 260 170,25 Eur sumą be PVM, nuo šios sumos ieškovė turėjo sumokėti atsakovei 5 proc. plius PVM generalinės rangos mokestį (t. y. 15 740,30 Eur). Atsakovė išrašė ieškovei 2023 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už skardos gaminius bendrai 809,67 Eur sumai, vadinasi, iš viso atsakovė už faktiškai atliktus darbus turėjo sumokėti ieškovei 243 620,28 Eur (260 170,25 Eur – 15 740,30 Eur – 809,67 Eur). Šiuo metu atėmus 2024 m. kovo 27 d. sprendimu priteistas ir antstolio išieškotas netesybas, bylinėjimosi išlaidas, palūkanas ir kt., vien tik už faktiškai atliktus darbus atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 243 799,83 Eur, tai yra permokėjusi 179,55 Eur. Taigi jokių ieškovei sulaikytų ir atsakovės nesumokėtų už faktiškai atliktus darbus sumų nėra. Jeigu ieškovė laiko, kad ji atliko darbų už 291 375,23 Eur be PVM, remiantis imperatyviomis teisės normomis išduoto garantinių įsipareigojimų vykdymo suma turėjo būti 17 628,20 Eur, tuo tarpu ieškovė gavo draudimą 14 568,76 Eur sumai. Garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinantis laidavimo raštas turi galioti ne iki 2027 m. vasario 4 d., o mažiausiai iki 2027 m. rugpjūčio 20 d., kai pagal 2024 m. kovo 27 d. teismo sprendimą šalys turėjo pasirašyti galutinį atliktų darbų perdavimo aktą arba iki 2028 m. kovo 28 d., kai atsakovė priėmė galutiniu atliktų darbų perdavimo aktu ieškovės faktiškai pagal sutartį atliktus darbus.
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino savo pareigą pasirašyti galutinį darbų perdavimo aktą. Atsakovė netgi nurodė, kad yra pasirašiusi savo sukurtą galutinį perdavimo aktą. Ši aplinkybė patvirtina, kad yra įvykusi sąlyga, reikalinga 5 proc. dydžio sulaikymo ieškovei sumokėjimui. Atsakovė klaidingai nurodė neva ji yra permokėjusi pagal rangos sutartį, todėl sulaikymo iš viso neturi mokėti. Tokią atsakovės versiją paneigia įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais buvo konstatuotas tiek sulaikytos sumos dydis, tiek faktas, kad atsakovė nėra jos sumokėjusi ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino sulaikymo sumą – 29 137,52 Eur. Atsakovės dėstomos aplinkybės, susijusios su galutinio akto pasirašymu, išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-15264-466/2025, kurioje teismas paskyrė atsakovei 50 Eur baudą už teismo įpareigojimo pasirašyti galutinį atliktų darbų aktą nevykdymo. Tuo pačiu teismas aiškiai nurodė, kad atsakovės sukurtas galutinis perdavimo aktas yra neteisėtas. Minėtoje byloje teismas taip pat patvirtino tiek sulaikymo sumą, tiek bendrą pagal rangos sutartį sumokėtą sumą, tiek tai, kad atsakovė privalo pasirašyti ieškovės vienašališkai pasirašytą galutinį perdavimo aktą. Garantiją išdavusi LIBERTY MUTUAL INSURANCE EUROPE SE yra įtraukta į draudimo bendrovių, galinčių išduoti laidavimus, įskaitant garantijas, sąrašą. Ieškovė vienašališkai pasirašytą galutinį perdavimo aktą atsakovei pateikė 2024 m. vasario 5 d., todėl ir garantijos galiojimo terminas yra iki 2027 m. vasario 4 d., t. y. 3 metus. Pati atsakovė vienašališkai nutraukė rangos sutartį 2023 m. balandžio 7 d. pranešimu, o tai reiškia, kad jau tuomet ieškovei kilo pareiga perduoti visus darbus galutiniu perdavimo aktu, ką ji ir padarė atsakovei pateikusi galutinį perdavimo aktą, tačiau atsakovė atsisakė jį pasirašyti.
5. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad galutinis atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas nėra ir negali būti laikomas pasirašytu, atsakovei nekyla pareiga sumokėti ieškovei sumokėtų sumų, kadangi: 1) galutinio atliktų darbų perdavimo akto surašymo data – atgalinė, o turėjo būti data, nurodyta po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos; 2) ieškovės pateiktas galutinis atliktų darbų perdavimo aktas neatitinka tarp šalių išnagrinėto ginčo ir teismų priimtų sprendimų reikalavimų; 3) su galutiniu atliktų darbų perdavimo aktu atsakovei ieškovė neperdavė nei pačios ieškovės akte nurodytos dokumentacijos, nei visos pagal sutartį privalomos pateikti dokumentacijos; 4) ieškovės pateiktas galutinis atliktų darbų perdavimo aktas nėra pasirašytas ieškovės vienašališkai, todėl nekyla atsakovės pareigos sumokėti sulaikytą sumą; 5) byloje yra ginčas dėl atsakovės ieškovei mokėtinų sumų, nes ankstesnis ginčas buvo nagrinėjamas dėl skolos pagal tris sąskaitas faktūras, o ne pagal visas ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras. Ieškovės minima nutartis dėl baudos atsakovei paskyrimo už galutinio priėmimo perdavimo akto nepasirašymą nėra galutinė ir įsiteisėjusi. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės pateikta garantija yra galiojanti, jog LIBERTY MUTUAL INSURANCE EUROPE SE turi teisę vykdyti tokią veiklą Lietuvoje neįsteigus filialo. Tik priėmus galutinį sprendimą šalys turėjo pasirašyti galutinį atliktų darbų perdavimo aktą, atitinkantį sutarties sąlygas, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad draudimo garantija turi galioti nuo 2024 m. vasario 5 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
6.1 Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pagal 2022 m. balandžio 27 d. statybos rangos sutartį sulaikytų sumų priteisimo. Ieškovė byloje įrodinėja, kad egzistuoja abi sutartyje nurodytos sąlygos 10 proc. sulaikymo sumai sumokėti, tuo tarpu atsakovė įrodinėja, kad tokių sąlygų nėra.
6.2 Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog ieškovė įrodė turinti teisę į 29 137,52 Eur dydžio atsakovės sulaikytą sumą.
6.3 Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl sulaikytos sumos dydžio. Teismas iš bylos duomenų, taip pat iš šalių paaiškinimų nustatė, jog iš viso ieškovė pagal minėtą rangos sutartį atliko darbų būtent už 291 375,23 Eur sumą. Vertino, kad atsakovės nesumokėtas sulaikytos sumos dydis sudaro 29 137,52 Eur sumą, kaip ir nurodė ieškovė. Pažymėjo, kad būtent toks sulaikytos sumos dydis konstatuotas ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1484-794/2024.
6.4 Atsakovės argumentus, kad jai nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog visa dokumentacija atsakovei yra perduota.
6.5 Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad ji neturi pareigos pasirašyti ieškovės pateikto 2024 m. vasario 5 d. galutinio perdavimo akto. Nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog ieškovė įmonės žinioje buvusius dokumentus perdavė atsakovei 2024 m. vasario 2 d. Darbai, nurodyti galutiniame perdavimo akte, taip pat jau buvo perduoti pagal tarpinius atliktų darbų aktus, sudarytus laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės iki 2023 m. vasario mėn. Akcentavo, kad 2024 m. vasario 5 d. atsakovė jau turėjo pareigą pasirašyti galutinį atliktų darbų aktą.
6.6 Aplinkybė, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir buvo tai įpareigota padaryti teismo sprendimu, nereiškia, kad atsakovės sutartinė pareiga pasirašyti galutinį atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui.
6.7 Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2024 m. vasario 5 d. jau turėjo pareigą pasirašyti galutinį perdavimo aktą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad 3 metų garantijos terminas pagrįstai skaičiuojamas būtent nuo 2024 m. vasario 5 d., t. y. iki 2027 m. vasario 4 d.
6.8 Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 11,15 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (29 137,52 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (atsakovė) UAB „Indema“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1 Nurodo, kad atsakovė niekada nepripažino ir nesutiko, kad ieškovė atliko darbų už 291 375,23 Eur sumą be PVM, jog sulaikyta ir / ar mokėtina suma yra 29 137,52 Eur. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė skolinga ieškovei 29 137,52 Eur sumą.
7.2 Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė ar jos atstovė neginčijo ieškovės atliktų darbų vertės. Ši teismo sprendimo išvada yra pagrįsta prielaida, o ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
7.3 Teismo motyvas, neva kartu su ieškiniu pateiktos ieškovės pažymos patvirtina, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 29 137,52 Eur sumą yra nepagrįsti. Ieškovė pateikė du dokumentus (nepasirašytus): PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą, kuriame nurodytos visos ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir apyvartos žiniaraštį, kuriame nurodyta, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 71 082,39 Eur. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra aiškiai nurodyta ir į bylą ieškovė nepateikė pažymos, kuri patvirtintų, tikrą ir teisingą ieškovės ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymų ir mokėtinos sumos likutį, kurioje turėjo būti nurodyta: 1) ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros; 2) atsakovės atlikti mokėjimai; 3) ieškovės pagal Statybos rangos sutarties Specialiosios dalies 6.4. punktą bei Sutarties Bendrosios dalies 4.7.2. punkte atsakovei mokėtinas 5 proc. dydžio nuo atliktų Darbų vertės genrangos mokestis (tai yra nėra apskritai įtrauktos atsakovės išrašytos ieškovei sąskaitos faktūros už genrangos); 4) atsakovės atlikti mokėjimai ieškovei; 5) galutinė atsakovės ieškovei mokėtina ir nesumokėta suma.
7.4 Šalys turėjo pasirašyti Galutinį perdavimo aktą tik įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-954-1089/2024. Galutinio perdavimo akto data galėjo būti tik data, nurodyta po sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-954-1089/2024 įsiteisėjimo.
7.5 Galutinis atliktų darbų perdavimo aktas pagal Rangos sutartį negalėjo būti pasirašomas atgaline data, kai dar nebuvo išnagrinėtas ginčas tarp ieškovės ir atsakovės, ir juo labiau data, kurią nurodė ieškovė, tai yra 2024 m. vasario 4 d.
7.6 Nurodo, kad teismai civilinėje byloje Nr. e2S-109/460/2025, civilinėje byloje Nr. e2YT-26320-862/2024 bei civilinėje byloje Nr. e2-954-1089/2024 priėjo vienareikšmės išvados, jog atsakovė turi pasirašyti Galutinį atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, tačiau aktas neturi būti surašytas 2024 m. vasario 5 d. data, o turi būti pasirašytas po civilinės bylos Nr. e2-954-1089/2024 priimto sprendimo įsiteisėjimo datos; taip pat tai, jog Galutinis perdavimo aktas yra su trūkumais, kas iš esmės reiškia, jog nekyla atsakovės pareiga jo pasirašyti, atsakovė turi pasirašyti aktą tik ištaisiusi ieškovės Galutinio atliktų darbų priėmimo perdavimo akto trūkumus.
7.7 Pažymi, kad 2024 m. vasario 5 d. Galutiniame perdavimo akte atsirado naujas įrašas, jog perduodamas statinio statyboje panaudotų statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijos (1 komplektas), šie dokumentai nei elektroniniu paštu nagrinėjant bylą teisme civilinėje byloje Nr. e2-954-1089/2024, nei vėliau, nei vykdymo procese atsakovei nebuvo perduoti.
7.8 Dokumentai (medžiagų atitikties deklaracijos), atsirado kaip tariamai perduodamos 2024 m. vasario 5 d. Galutiniame perdavimo akte bei antstoliui perduotame Galutiniame perdavimo akte, tačiau jos niekada fiziškai atsakovei perduotos nebuvo. O pagal atsakovei perduotą išpildomąją dokumentaciją atsakovė įvertino, jog ieškovė darbų atliko už 260 170,25 Eur sumą be PVM, kas reiškia, jog atsakovė neperdavė ir visos išpildomosios dokumentacijos, jeigu teigė, jog atliko visus Sutartyje nurodytus darbus už bendrą 291 375,23 Eur sumą be PVM.
7.9 Vertina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo pasirašyti Galutinį atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą 2024 m. vasario 5 d. data ieškovei neperdavus visos dokumentacijos, šį aktą surašius atgaline data ir neatitinkantį Rangos sutarties bei civilinėje byloje Nr. e2-954-1089/2024 priimto sprendimo. Nepagrįsta teismo išvada, jog išduotas draudimo polisas atitinka Rangos sutarties sąlygas ir turi galioti iki 2027 m. vasario 5 d.
7.10 Tik bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė papildomą 2025 m. birželio 3 d. garantinio laikotarpio draudimo raštą papildomai 3 059,43 Eur sumai. Todėl procesinės palūkanos gali būti priteistos tik nuo 2025 m. birželio 10 d., o ne nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
8.1 Nurodo, kad sulaikytos sumos dydis buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje e2-954-1089/2024, kuriuo buvo išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
8.2 Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą sulaikymo sumą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas ir apyvartos žiniaraštis. Juose yra nurodyta bendra atliktų darbų vertė 291 375,23 Eur sumai.
8.3 Apeliantė neginčija savo prievolės pasirašyti Galutinį perdavimo aktą, ji kvestionuoja tik jo pasirašymo datą. Byloje yra nustatyta, kad apeliantė netgi yra pasirašiusi savo sukurtą Galutinį perdavimo aktą. Šios aplinkybės patvirtinta, kad yra įvykusi sąlyga, reikalinga 5 proc. dydžio sulaikymo ieškovei sumokėjimui. Tuo tarpu visos kitos apeliantės nurodomos aplinkybės dėl akto pasirašymo datos neturi reikšmės ir teismas pagrįstai sprendimu detaliau dėl jų nepasisakė.
8.4 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-954-1089/2024 įpareigojo apeliantę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su ieškove Galutinį perdavimo aktą. Šiai dienai apeliantė nėra įvykdžiusi minėto teismo sprendimo, dėl ko jai įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15264-466/2025 buvo skirta 50 Eur dydžio bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.
8.5 Vietoj to, kad apeliantė vykdytų teismo sprendimą, ji ir apeliaciniu skundu kvestionuoja įsiteisėjusius teismo sprendimus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, nors tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
8.6 Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja savo pareigą tinkamai su ieškove atsiskaityti dėl neva neperduotos dokumentacijos. Pažymi, kad šios aplinkybės nėra susijusios su teismo sprendimu išnagrinėtu ginču.
8.7 Ieškovė vienašališkai pasirašytą Galutinį perdavimo aktą apeliantei pateikė 2024 m. vasario 5 d., todėl ir Garantijos galiojimo terminas yra 2027 m. sausio 4 d. imtinai, t. y. 3 metai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Apeliantė atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, klaidingai vertino arba visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė ar jos atstovė neginčijo ieškovės atliktų darbų vertės. Ši teismo sprendimo išvada yra pagrįsta prielaida, o ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
12. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl to sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ne tik ieškovo reikalavimų pagrįstumą, bet ir atsakovo argumentus.
14. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).
15. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog teismas nevertino jo pateiktų teisinių argumentų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad ji niekada nepripažino ir nesutiko, jog ieškovė atliko darbų už 291 375,23 Eur sumą be PVM, jog sulaikyta ir / ar mokėtina suma yra 29 137,52 Eur. Teigia, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė skolinga ieškovei 29 137,52 Eur sumą. Aiškina, kad nei viename iš pateiktų dokumentų nėra aiškiai nurodyta ir į bylą ieškovė nepateikė pažymos, kuri patvirtintų, tikrą ir teisingą ieškovės ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymų ir mokėtinos sumos likutį.
18. Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs civilinės bylos faktines aplinkybes nurodė, kad ieškovė įrodė turinti teisę į 29 137,52 Eur dydžio atsakovės sulaikytą sumą. Byloje esantis panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas būtent ir patvirtina, kad ieškovė iš viso atsakovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 291 375,23 Eur be PVM sumą. Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 6.5 punkte šalys įtvirtino, kad iš kiekvienos Rangovui mokamos sumos Užsakovas sulaiko 10 proc. sumos be PVM. Vadinasi, sulaikymo suma yra 29 137,52 Eur (291 375,23 x 10 proc.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos abiejų šalių atstovų pasirašytos pažymos apie atliktų darbų vertę šiai sumai, taip pat abiejų šalių atstovų pasirašyti tarpiniai atliktų darbų aktai. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad būtent toks sulaikytos sumos dydis, t. y. 29 137,52 Eur, konstatuotas ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1484-794/2024, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-954-1089/2024.
19. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo pasirašyti Galutinį atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą 2024 m. vasario 5 d. data ieškovei neperdavus visos dokumentacijos, šį aktą surašius atgaline data ir neatitinkantį Rangos sutarties bei civilinėje byloje Nr. e2-954-1089/2024 priimto sprendimo. Nepagrįsta teismo išvada, jog išduotas draudimo polisas atitinka Rangos sutarties sąlygas ir turi galioti iki 2027 m. vasario 5 d. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
20. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimą perduoti visą būtiną dokumentaciją atsakovė reiškė civilinėje byloje Nr. e2-954-1089/2024 pateiktu priešieškiniu. Šie reikalavimai įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimu buvo atmesti, konstatavus, kad ieškovė įmonės žinioje buvusius dokumentus perdavė atsakovei 2024 m. vasario 2 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktu. Todėl atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovę perduoti dokumentus buvo įvykdytas (minėto sprendimo 84 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties 94 punkte konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad visa dokumentacija atsakovei yra perduota, todėl nėra jokios priežasties atsakovei nepasirašyti galutinio perdavimo akto.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais konstatavus, jog visa dokumentacija atsakovei buvo perduota, šios aplinkybės papildomai įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
22. Apeliantė deklaratyviai nurodo, jog ji neturi pareigos pasirašyti ieškovės pateikto 2024 m. vasario 5 d. galutinio perdavimo akto.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-954-1089/2024 įpareigojo apeliantę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su ieškove Galutinį perdavimo aktą. Kaip visiškai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir buvo tai įpareigota padaryti teismo sprendimu, nereiškia, kad atsakovės sutartinė pareiga pasirašyti galutinį atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui (suėjus jame nustatytam terminui pasirašyti galutinį atliktų darbų aktą). Įvertinus šiuos duomenis, apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
24. Nustatyta, kad 2024 m. vasario 5 d. atsakovė jau turėjo pareigą pasirašyti galutinį atliktų darbų aktą. Atsakovei šios pareigos nevykdant, ieškovė įgijo teisę į 5 proc. dydžio sulaikymo sumą, kuri sumokama po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo.
25. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo.
Dėl bylos baigties
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
27. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
29. Ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš atsakovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti 1 851,30 Eur atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,EDM statyba“, juridinio asmens kodas 300625880, 1 851,30 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.