Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusio labdaros ir paramos fondo „A.“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus MB „Tavix“, ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl 18959,00 Eur žalos atlyginimo

21. Pažymėtina, kad bankroto bylų, ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, nagrinėjimo procese įrodinėjimo procesas yra specifiškas, nes jose ginamas tiek privatus, tiek ir viešasis interesas, todėl teismas šiose bylose yra aktyvesnis nei kitose bylose. Bankroto bylose teismas ne tik pasiūlo šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio renka įrodymus, siekdamas nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Civilinėje byloje, kurioje bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas kreditorių interesus, reiškia actio Pauliana, teismas savo iniciatyva renka įrodymus, juos tiria ir vertina, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nevisiškai įvykdo savo pareigas įrodinėjimo procese (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnis).

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

27. Kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos būdais, tam turi įrodyti teisinį pagrindą – turimą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir įstatyme įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

28. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent bankroto administratorius, įrodinėdamas neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Jeigu bankroto byloje patvirtinti kreditoriai savo reikalavimus įgijo vėliau, nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, tai nesant vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana institutas negali būti taikomas.

29. Ieškovo nemokumo (bankroto) administratorius pateikė įrodymus, kurie pagrindžia aplinkybę, jog iki ginčijamų atsargų pardavimo ir atsargų atidavimo sandorių sudarymo laikotarpiu nuo 2019-06-12 iki 2019-07-03 Labdaros ir paramos fondas „A.“ turėjo pradelstų skolų kreditoriams. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 6713,50 Eur įsiskolinimas susidarė 2018 m. IV ketvirtyje, apie tai ieškovas buvo informuotas 2019-01-31; be to R. A. 6693,00 Eur skola priteista 2018-08-29 teismo įsakymu; AB „Šiaulių energija“ 6433,06 Eur skola priteista 2017 m. birželio 21 d. teismo įsakymu; Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 13829,79 Eur skola buvo priteista 2018-04-11 teismo įsakymu; AS Luminor Bank Lietuvos skyriui 3403,67 Eur skola priteista 2017-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu. Minėti kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti Šiaulių apygardos teismo 2019-11-18 nutartimi Labdaros ir paramos fondo „A.“ bankroto byloje (151-188 b.l.). Laikytina, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos egzistavimą, t. y. kad ginčijamo sandorio sudarymo metu kreditoriai turėjo neabejotiną reikalavimo teisę.

Dėl ieškovo kreditorių teisių pažeidimo

30. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

31. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ –reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriams nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriams patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditorių teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievolę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

32. Laikytina, kad siekiant nustatyti, ar skolininko sudarytas sandoris pažeidė kreditorių teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).

34. Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusia 2019-07-09 nutartimi, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, konstatavo įmonės nemokumą. Ginčo sandoriai (labdaros pardavimo ir labdaros, paramos suteikimo sandoriai) sudaryti laikotarpiu nuo 2019-06-12 iki 2019-07-03. 2019-07-09 nutartimi, kuria ieškovui iškelta bankroto byla ir konstatuotas įmonės nemokumas, nemokumas vertintas pagal 2018-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, 2019-06-05 pateiktą preliminarų balansą, t.y. apima ir laikotarpį, kurio metu sudaryti ginčo sandoriai, todėl teismas papildomai nebeįrodinėja labdaros ir paramos fondo „A.“ nemokumo sandorių sudarymo metu ir remiasi įsiteisėjusia 2019-07-09 nutartimi nustatytomis aplinkybėmis.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovas fondui padarytos žalos dydį įrodinėja vieninteliu įrodymu -2019-06-05 preliminariame balanse nurodyta atsargų verte, pagal ją nustatydamas ir reikalaujamos žalos dydį. Sudarant finansines ataskaitas, duomenys apie atsargas pateikiami balanse pagal 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ reikalavimus ir įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, ta, kuri iš jų yra mažesnė. Atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina palyginama su tų pačių atsargų grynąja galimo realizavimo verte paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Jeigu grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, atsargos nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės, o skirtumas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio bendrąsias ir administracines sąnaudas (9-ojo verslo apskaitos standarto „ATSARGOS“ metodinių rekomendacijų III dalis). darytina išvada, kad atsargos preliminariame balanse turėjo būti įkainotos jų savikaina, nes ji yra mažesnė, nei galimo realizavimo vertė.

38. 2019-06-05 preliminariame balanse nurodyto trumpalaikio turto (atsargų ) turinys – gauta labdara. Byloje apklausta liudytoja, dirbusi labdaros ir paramos fondo „A.“ buhaltere, J. Č. patvirtino, kad labdara būdavo gaunama nemokamai, dažnai jos atvežimą apmokėdavo ir pats labdaros davėjas (užsienio valstybių atitinkamos organizacijos), todėl preliminariame balanse nurodyta atsargų vertė neatitiko realios jų vertės. Buhalterė J. Č. parodė, kad išdalinant gautą labdarą kitiems asmenims būdavo nurodyta mažiausia galima vertė 0,10 Eur, nes vertę nurodyti buvo būtina, nors ir parama gauta nemokamai. Kartais fondas patirdavo išlaidų, kai reikėdavo suteiktą labdarą patiems parsigabenti, todėl tos išlaidos būdavo laikomos šių atsargų verte. 0,10 Eur/kg suteiktos paramos vertė nurodyta ir 2019-06-27 tarptautiniame važtaraštyje, kuriuo gavėjui Labdaros ir paramos fondui „A.“ davėja Pederstore parapija atvežė 8000,00 kg naudotų buities daiktų, batų, rūbų. Nors šis suteiktos labdaros kiekis ir nėra šios bylos ginčo dalykas, tačiau teismas tai vertina kaip papildomą įrodymą, siekiant nustatyti labdaros savikainą.

39. Teismas šiuo aspektu sutinka su atsakovo argumentais, kad vien preliminariame balanse nurodyta atsargų vertė (7,67 Eur/kg) nerodo realios atsargų rinkos vertės. Laikotarpiu nuo 2019-06-12 iki 2019-07-05 sudaryti labdaros pardavimo sandoriai rodo, kad dalis labdaros parduota už 1,50 Eur/kg, 1 Eur/kg, 2,00 Eur/kg, 3,00 Eur/kg (970/670), todėl vidutinė paramos vertė buvo 1,45 Eur/kg. Pardavimo sandoriai sudaryti su skirtingais pirkėjais, parduoti skirtingi labdaros kiekiai, todėl teismas vertina, kad šiais sandoriais apibrėžtina reali atsargų rinkos vertė, todėl atsakovas, sudarydamas gautos labdaros pardavimo sandorius už realią dėvėtų rūbų rinkos vertę, kitų kreditorių teisių nepažeidė.

40. Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, kryptingai ir sąmoningai perleido įmonės turtą kitiems asmenims, taip pažeidžiant kreditorių interesus. 2019-04-04 Šiaulių apygardos teisme gautas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo LPF „A.“, 2019-05-16 atsakovas teikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo labdaros ir paramos fondui „A.“. Šis ieškinys vėliau sujungtas su teisme gautu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo labdaros ir paramos fondui „A.“. Tai rodo, kad pardavimo sandorių ir paramos suteikimo sandorių metu, atsakovas, turintis daugiau nei 20 metų veiklos patirties, pagrįstai galėjo tikėtis, kad įmonei dar gali būti iškelta restruktūrizavimo byla, kas leidžia tęsti įmonės veiklą, todėl atlikti labdaros pardavimo sandoriai atitiko normalią tokios įmonės veiklą.

41. Teismas sutinka su atsakovo motyvais, kad pagal Fondo įstatų 5.6, 5.6.1, 5.6.2 punktus (79 b.l.) įmonė turi teisę parduoti iki 50 proc. gautos paramos ir šias lėšas naudoti administravimo išlaidoms, fondo veiklai plėtoti, fondui priklausančioms įmonėms steigti ar plėtoti bei komercinei – ūkinei veiklai plėtoti, o likusi paramos dalis turi būti išdalinta labdarai. Todėl iš 2019-06-05 turimų 2470,00 kg atsargų įmonė privalėjo išdalinti labdarai ne mažiau kaip 1235 kg ir parduoti ne daugiau kaip 1235 kg gautos labdaros. Iš 2470 kg ieškovas pardavė 670 kg, o atidavė paramai 1800 kg. (565 kg daugiau nei pusė), t.y. labdaros ir paramos fondas „A.“ atidavė paramai daugiau nei 50 proc. gautos labdaros, ir pardavė mažiau labdaros, ir tą padaryti leidžia įmonės įstatai.

42. Vis dėl to atsižvelgtina į tai, kad paramos suteikimo sandorių sudarymo metu fondas jau buvo nemokus, apygardos teisme pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o atsakovas siekė restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kas rodo, kad ir pats atsakovas fondo finansinę situaciją matė kaip sudėtingą, todėl nors fondas ir turėjo formaliai teisę neatlygintai išdalinti daugiau nei 50 proc. gautos paramos, tačiau turint didelių finansinių sunkumų, ekonomiškai naudingiau ir logiškiau būtų sudaryti gautos labdaros pardavimo sandorius, o ne gautą paramą išdalyti nemokamai. Teismo vertinumu, iš 2470 kg gautos paramos neatlygintai išdalinta apie 73 proc., todėl labdaros suteikimo sandorių dalis dėl 565 kg paramos išdalinimo vertintina kaip kreditorių interesus pažeidžiantis sandoris, nes bendrovė turėjo teisę parduoti daugiau paramos nei realiai pardavė ir vietoj to sudarė neatlygintinus paramos suteikimo sandorius.

Dėl privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

44. Atsakovas nurodė, kad pagal įmonės veiklos tikslas - labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo ir jo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims socialinės globos ir rūpybos srityje bei kultūros, švietimo ir sporto srityse veikiantiems fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims. Kaip jau minėta, įmonė turėjo teisę parduoti ne daugiau kaip 50 proc. labdaros ir paramos pajamų, iš ko seka, kad ne mažiau kaip 50 proc. labdaros ir paramai gautų lėšų gali naudoti tik pagal paskirtį įstatuose nurodytiems tikslams.

45. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad byloje ginčijamo labdaros – paramos suteikimo sandorių sudarymą lėmė objektyvių aplinkybių nulemtas poreikis sudaryti sandorį. Nors labdaros, paramos suteikimo sandoriai nebuvo draudžiami ir iš esmės atitiko įmonės įstatus, tačiau šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad neatlygintai labdaros ir paramos suteikta 565 kg daugiau nei įmonė privalėjo suteikti, turint didelių prievolių kitiems kreditoriams, tai leidžia teismui spręsti, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti paramos ir labdaros suteikimo sandorių dėl 565 kg. Labdaros ir paramos suteikimo sandorių sudarymas dėl 1235 kg dėvėtų rūbų laikytinas privalomu pagal įmonės įstatus, todėl labdaros ir paramos suteikimo sandoriai dėl 1235 kg dėvėtų rūbų laikytini tokiais, kuriuos atsakovas privalėjo sudaryti, tačiau sandorių dėl 565 kg dėvėtų rūbų suteikimo įmonė sudaryti neprivalėjo.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą).

47. Teismas sprendžia, kad paramos ir labdaros suteikimo sandorių metu atsakovui, kaip įmonės vadovui, apie įmonės sunkią finansinę būklę, teisme jau buvo pareikšti ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl jam buvo aiškiai suprantama, kad paramos ir labdaros suteikimo sandoriai, viršijantys pagal įmonės įstatus 50 proc. dalį, t.y. dėl 565 kg dėvėtų rūbų, sumažina fondo galimybes įvykdyti kreditorių reikalavimus ir taip didinamas fondo nemokumas, todėl teismas sprendžia, kad įrodyta ir ši actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl senaties termino

48. Pagal įstatymą, ieškiniai CK 6.66 straipsnio pagrindu gali būti reiškiami per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). Šiuo atveju bankroto byla iškelta 2019-07-09, nutartis dėl bankroto bylos įsiteisėjo 2019-08-29, ieškinys pareikštas 2020-07-03, todėl senaties terminas ieškiniui pateikti nepraleistas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Dėl restitucijos taikymo

49. Dėl nustatytų CK 6.66 straipsnio sąlygų viseto yra pagrindas pripažinti labdaros, paramos suteikimo sandorius negaliojančius dalyje dėl 565 kg dėvėtų rūbų suteikimo negaliojančiais ir spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo. Nagrinėjamu atveju nustačius visas actio Pauliana taikymo sąlygas dėl 565 kg labdaros ir paramos suteikimo, atsižvelgus į tai, kad ieškinys pareikštas bankroto administratorės, ginančios ieškovo kreditorių interesus, kurių bendra nepatenkintų reikalavimo suma viršija ieškinio sumą, yra pagrindas ieškinį tenkinti dalyje 565 kg dėvėtų rūbų suteikimo neatlygintai. Teismas jau anksčiau pasisakė, kad pagal sudarytų dėvėtų rūbų pardavimo sandorių vidutinę vertę, laikytina 1 kg dėvėtų rūbų rinkos vidutinė vertė jų sudarymo momentu buvo 1,45 Eur/kg, todėl laikytina kad pripažintų negaliojančių sandorių vertė – 819,25 Eur (565x1,45).

50. Kasacinis teismas, aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, 30 punktas).

51. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais. Taigi, labdaros, paramos suteikimo sandorių dalį dėl 565 kg rūbų pripažinus negaliojančia, ieškovei turėtų būti atlygintina atlyginti šių sandorių vertė pinigais, t.y. 819,25 Eur.

Dėl 2055,00 Eur reikalavimo

52. Atsakovo atstovė prašo šiai reikalavimo daliai taikyti ieškinio senatį, nes 2019-07-15 kasos išlaidų orderis turėjo būti ginčijamas CK 6.66 nustatyta tvarka, ginčijant sandorį Actio Pauliana pagrindu. Ieškovės teigimu, šis reikalavimas patenka į reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

53. Įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

54. Būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-728-469/2019).

55. Teismas vertina, kad 2019-07-15 kasos išlaidų orderis šiuo konkrečiu nėra vertintinas kaip vienašalis sandoris, o laikytinas tiesiog įmonės apyskaitos veiksmas, todėl nėra pagrindo jo vertinti CK 6.66 straipsnio prasme. Todėl ieškinio senaties taikymas šiuo atveju neaktualus, todėl plačiau dėl jo nepasisakytina.

56. Tiek atsakovas, tiek teismo posėdžio metu apklausta buhalterė J. Č. patvirtino, kad įmonėje buvo įprasta praktika, jog fondo vadovas V. K. savo asmeninėmis lėšomis mokėdavo šios įmonės einamuosius mokėjimus už patalpų nuomą, telekomunikacijų paslaugas, o įmonei turint lėšų, atsakovui šios lėšos buvo grąžinamos. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2019-02-04 fiziniam asmeniui J. Č. sumokėjo 750,00 Eur už ieškovo 2018 metų gruodžio mėnesio patalpų nuomą, 2019-02-20 sumokėjo 750,00 Eur už 2019 metų sausio mėnesio patalpų nuomą, 2019-03-23 750,00 Eur už patalpų nuomą, 2019-05-18 300,00 Eur sumokėta kaip galutinis atsiskaitymas už ieškovo pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (109-112 b.l), t.y. iš viso sumokėjo 2550,00 Eur. Teismas konstatuoja, kad atsakovas pagrindė savo teiginius apie savo, kaip fondui atskaitingo asmens, asmeninių lėšų panaudojimą sumokėti einamiesiems įmonės, neturinčios reikiamų apyvartinių lėšų, mokėjimams, o 2019-07-15 kasos išlaidos orderyje taip pat nurodyta paskirtis „atsiskaitymui kaip atskaitingam asmeniui“, tai papildomai patvirtina. Teismas daro išvadą, kad 2019-07-15 iš įmonės lėšų padarytas 2055 Eur atskaitymas atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, buvo įprasta įmonės apskaitos operacija, neturi savarankiško sandorio požymių, žala įmonei šiuo buhalterinės apskaitos veiksmais nepadaryta, todėl atmestinas nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 2055,00 Eur žalos atlyginimo.

Dėl atsakovo atsakomybės

57. Konstatuotina, kad atsakovas V. K. buvo vienintelis labdaros ir paramos fondo „A.“ vadovas, ir, atstovaudamas ieškovą , sudarė labdaros ir paramos suteikimo sandorius dėl 565 kg dėvėtų rūbų, kurie ankščiau teismo aptartuose argumentuose pripažinti negaliojančiais, t.y. jis veikė priešingai ieškovo ir jo kreditorių interesams, bei tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą. Aptariamų atsakovo veiksmų priešingumas ieškovo ir ieškovo kreditorių interesams pasireiškė tuo, jog labdaros ir paramos suteikimo neatlygintinai sandoriai su kitais asmenimis, buvo atsakovo atlikti žinant, kad tokie veiksmai pažeidžia ieškovo turimų kreditorių interesus.

58. Juridinio asmens vadovo atsakomybė atsiranda dėl nevykdomų pareigų. CK 2.87 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; turi būti lojalus juridiniam asmeniui; privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams; negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

59. Aukščiausiojo Teismo praktika tokiais atvejais rodo, jog bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo (valdymo organų) veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, valdymo organų kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (LR CPK 178 straipsnis). Valdymo organų civilinei atsakomybei atsirasti būtina jų kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovai (valdymo organai) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovai (LR CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Apie juridinio asmens valdymo organų veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas, kitas valdymo organas ar jo narys laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-14-186/2015); žalos atlyginimo bylose vadovo nesąžiningumas kreditorių atžvilgiu nustatomas mutatis mutandis taikant CK 6.67 straipsnio prezumpciją, įvertinant ar: 1) įmonės sandoriai sudaryti su susijusiais asmenimis; 2) sandoryje nustatytas neproporcingas priešpriešinis patenkinimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).

60. Kaip jau minėta, vertinant 565 kg labdaros ir paramos suteikimo sandorius actio Pauliana pagrindu, atsakovas V. K., kaip ieškovo vadovas, šią paramą neatlygintinai suteikė jau ieškovui būnant nemokumo būsenoje ir iš anksto žinodamas, kad tokie veiksmai pažeidžia kitų ieškovės kreditorių interesus – 565 kg gautos paramos galėjo būti parduota ir gautos lėšos panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. Nors teismas ir vertino, kad įmonė pagal savo tikslus ir įstatų nuostatas turėjo teisę neatlygintinai suteikti ir daugiau nei 50 proc. gautos paramos, tačiau pagal įmonės finansinę būklę ir turimus kreditorių reikalavimus, įmonės turto (gautos paramos dėvėtais rūbais) suteikimas neatlygintai tretiesiems asmenims, vertintinas kaip nesąžiningas. Atsakovo, kaip įmonės vadovo pareiga įvertinti atsargų (dėvėtų rūbų) pardavimo ekonominį pagrįstumą bei tikslingumą kyla iš vadovui pagal kompetenciją priskiriamų pareigų (CK 2.87 straipsnis), kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę. Aplinkybės, kad 565 kg labdaros ir paramos suteikimo sandoriai sudaryti ieškovui esant nemokiam, kuomet yra teisminis ginčas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kuomet pats atsakovas jau buvo inicijavęs restruktūrizavimo bylos iškėlimą, ieškovui aiškiai nenaudingomis sąlygomis bei pažeidžiant ieškovo ir jos turimų keditorių interesus, atsakovui buvo žinomos, be to taikoma CK 6.67 straipsnyje nurodyta nesąžiningumo prezumpcija. Atsakovui, kaip įmonės vadovui, padarius neteisėtus veiksmus, t.y. sudarius sandorius dėl 565 kg paramos ir labdaros suteikimo, įmonė negavo lėšų, vidutinės šios paramos rinkos vertės, t.y. 819,25 Eur, kurios galėjo būti skirtos kitų Ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.

61. Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos atsakovo, kaip įmonės vadovo, atsakomybei kilti, todėl, nustačius taikytinos restitucijos dydį, pripažinus sandorių dalį dėl 565 kg labdaros suteikimo negaliojančiais, ši suma – 819,25 Eur priteistina iš labdaros ir paramos fondo „A.“ vadovo ir atsakovo šioje byloje V. K..

Dėl procesinės bylos baigties

62. Nustačius visas actio Pauliana sąlygas, labdaros, paramos suteikimo sandorių dalis pagal labdaros, paramos suteikimo važtaraščius Nr. LABD 19.07/36, Nr. LABD 19.07/35, Nr. LABD 19.06/34 dėl 565 kg dėvėtų rūbų pripažinta negaliojančia ir taikytina restitucija, atsakovą įpareigojant ieškovei sumokėti 819,25 Eur. Ieškovės reikalavimai dėl 19210,65 Eur žalos atlyginimo atmestini. Taip pat tenkinamas ieškovo atstovės reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 819,25 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2020-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Ieškovo atstovė byloje neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė rašytinius duomenis, kad patyrė 1350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį rengimas, atstovavimas bylos nagrinėjime, susipažinimas su bylos duomenimis ir kt. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (tik apie 4 proc.), iš ieškovo atsakovui priteistina 1296,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

64. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 18,00 Eur žyminio mokesčio.

65. Proceso metu susidarė 11,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tačiau šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ši suma nepriteistina, nes ši suma mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia sandorių, sudarytų ieškovo labdaros ir paramos fondo „A.“ pagal labdaros, paramos suteikimo važtaraščius Nr. LABD 19.07/36, Nr.LABD 19.07/35, Nr.LABD 19.06/34, dalį dėl 565 kg paramos dėvėtais rūbais suteikimo, ir taikant restituciją, iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Labdaros ir paramos fondui „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 819,25 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų 25 centų).

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Labdaros ir paramos fondui „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 819,25 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2020-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Labdaros ir paramos fondo „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 1296,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.