Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo V. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

V. P., vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš V. P., remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai priteista konfiskuotino turto vertė – 790 Eur.

V. P. iki bausmės vykdymo pradžios palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – nurodyta panaikinti.

Automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. birželio 2 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 27, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRK-0099, jam nustatytas 2, 22 promilių neblaivumas, vairavo R. R.priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. V. P. pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad 2023 m. sausio 12 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti šiuo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams šešiems mėnesiams ir po to, kai 2023 m. gegužės 16 d. Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2024 m. birželio 2 d. apie 23.00 val. vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRK-0099, patikros Nr. 2138562, jam nustatytas 2, 22 promilių neblaivumas, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su paskirta bausme bei tvirtina šią esant per griežtą.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek V. P. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytų veikų, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią, bausmę.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.).

9. Taip pat, be pirmiau minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018). Kartu bausmės skyrimo procesas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-788/2021). Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

10. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcija numato, jog už šios veikos padarymą gali būti skirta bauda arba areštas. Pirmosios instancijos teismas V. P. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimo padarymą skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo – 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir V. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu, V. P. paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas V. P. skirtinų bausmių rūšis bei dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o būtent, V. P. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms – tiesa, šios veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, be to, anksčiau buvo teistas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (1 t., 117-123 b.l.), baustas administracine tvarka daugiausia už nusižengimus, susijusius su girtavimu: neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės jas vairuoti bei kitokio pobūdžio teisės pažeidimus (1 t., 135-149 b.l.), nedirbantis. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai V. P. gali būti pasiekti tik paskiriant bausmes, susijusias su realiu laisvės atėmimu, bei jų trukmę nustatant didesnę nei sankcijose numatytas, galimas skirti bausmių vidurkis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Papildomai akcentuotina, jog anksčiau apeliantui buvo skirtos laisvės apribojimo, laisvės atėmimo bausmės (taip pat ir jų vykdymą atidedant), tačiau jos nesustabdė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei neprivertė pakeisti gyvenimo būdo. Pirmiau aptarti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys tik patvirtina V. P. vis darant naujas tyčines veikas bei nededant jokių pastangų keistis, taigi šiuo atveju bausmės tikslai apeliantui gali būti pasiekti skiriant tik pačias griežčiausias iš sankcijose numatytų bausmių. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė – prisipažinimas bei gailestis jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, tai pripažįstant V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo. Tų pačių aplinkybių pagrindu dar labiau švelninti nuteistajam skirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu kitų reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų švelnesnės bausmės rūšies, trukmės ar kitų nuteistojo teisinę padėtį lengvinančių nuostatų taikymo pagrįstumą, byloje nėra konstatuota.

12. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui skirtos bausmės buvo subendrintos jam palankiausiu – bausmių apėmimo būdu, kuomet griežčiausia iš skirtų bausmių apima švelnesnes bausmes (atsižvelgus ir į apeliaciniame skunde akcentuojamą idealiąją veikų sutaptį), bei paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, įvertinus, jog byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, visiškai pagrįstai dar buvo sumažinta vienu trečdaliu.

13. Teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo nuteistajam V. P.. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, visgi, turi būti nustatytas pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Kaip skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai V. P. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, šiuo atveju nėra. Akcentuotina, jog BK 75 straipsnio nuostatos apelianto atžvilgiu praeityje jau buvo taikytos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam), apeliantas per trejų metų laikotarpį padaro jau trečią kartą. Taigi net ir realiai atlikęs ankstesniais nuosprendžiais už analogiškas nusikalstamas veikas skirtas laisvės atėmimo bausmes, apeliantas ir vėl padarė tokią pačią nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde dėstomas siekis dirbti bei keisti gyvenimo būdą yra sveikintinas, tačiau jis turi būtį pagrįstas realiais veiksmais bei juos patvirtinančiais duomenimis, ko šiuo atveju nėra. Tuo tarpu tik skunde dėstomi deklaratyvūs teiginiai daryti išvados, jog bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti atidedant skirtos bausmės vykdymą, kuomet jis jau ne kartą yra nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo, neleidžia.

14. Papildomai pažymėtina, jog nė viena iš apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų, nereikalauja jokių padarinių kilimo, o tai, kad šiuo atveju nebuvo padaryta jokia žala, apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo niekaip nemažina. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio teiginiai tik rodo atsainų apelianto požiūrį į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei leidžia spręsti jį savo poelgio nevertinant kritiškai, kas tik dar kartą patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų teisingumą.

15. Atsižvelgusi į pirmiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant V. P. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. P. apeliacinį skundą.