Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24230030280 (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos tyrėjas D. T. (D. T.) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalimi, priėmė 2024 m. vasario 27 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl pareiškėjo pranešime nurodytų galimai padaryto administracinių nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodyta, kad nustatyti pažeidimą trūksta, objektyvių ir faktinių įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.

Skundą padavęs asmuo S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo kaimynai yra piktybiški, jis bandė su jais bendrauti draugiškai, bet jie pradėjo ignoruoti jo prašymus. Todėl jis kiekvieną kartą kviečia policijos pareigūnus ir pradeda viską fiksuoti. O kaimynai, kai atvyksta policijos pareigūnai neatidaro durų. Jis dėl nagrinėjamo įvykio buvo pateikęs pareiškimą per „E. policiją“ bei įrašus, o civilinio ieškinio jis nepareiškė ir nereikš, nes nežino, kaip galima įrodyti, kad visą naktį nemiegojo. Norėdamas sužinoti tyrimo eigą jis paklausė tyrėjo, kuris po jo paklausimo atmetė visus keturis pareiškimus, tai jam sukėlė įtarimą. Be to administracinio nusižengimo tyrimo metu, nebuvo apklausta jo žmona, kaimynai.

Į teismo posėdį neatvyko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas (gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant), todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinėtu.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, o ANK 619 straipsnyje numatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas turi teisę priimti, be kita ko, sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jeigu yra bent viena iš šio kodekso 565¹ straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

S. V. skundžiamu Institucijos nutarimu nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), t. y. trūkstant objektyvių ir faktinių įrodymų. Skundu S. V. nesutinka su Institucijos tyrėjo nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, mano, kad nutarimas yra neteisėtas, pareiškimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną nebuvo išsamiai išnagrinėtas.

Šiuo atveju pirmiausia teismas patikrina, ar pagrįstai pareiškėjas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes šiuo atveju svarbus jo procesinis statusas – ANK 621 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Nustatyta, jog pareiškėjas pranešė apie galimai padarytą administracinį nusižengimą: t. y. apie triukšmą kaimynų bute. Šį galimą administracinį nusižengimą reglamentuoja ANK 488 straipsnio 1 dalies normos. Taigi, svarbu nustatyti, kaip pareiškėjo subjektines teises ar interesus pažeidė kaimynų keliamas triukšmas. Nors iš S. V. paaiškinimų galima spręsti, jog jis visą naktį nemiegojo, tačiau to nesusiejo su jokios žalos atlyginimu – nei turtinės, nei neturtinės. Taigi, nors pranešime yra nurodyta, kad padaryta neturtinė žala – trukdė ilsėtis pranešėjui ir jo šeimai, tačiau tokie teiginiai laikomi deklaratyviais, nesuteikiančiais pareiškėjui teisės būti pripažintam nukentėjusiuoju (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-201-417/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-162-576/2024; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-49-926/2024), nes pats pranešėjas pranešime nurodė, jog atsisako civilinio ieškinio.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad civilinio ieškinio nepareiškė ir nereikš. Taigi, administracinio nusižengimo byloje nėra nustatytas S. V. žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju S. V. pasinaudojo teise pranešti atitinkamoms institucijoms apie, jo manymu, galbūt daromą administracinį nusižengimą ir deklaratyviai nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad S. V. patyrė kokią nors žalą dėl pranešime nurodyto atvejo, tokių duomenų skunde teismui nepateikė ir pats pareiškėjas. Šiuo atveju S. V. laikytinas pranešėju, nenurodžiusiu apie jam padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, todėl nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai, o pareiškėjas laikytinas tiesiog informacijos pranešėju. Todėl ANK normos ir nenumato teisės tokiam subjektui teikti skundą dėl priimamo nutarimo.

Kita vertus, atkreiptinas Institucijos dėmesys į tą aplinkybę, kad ANK 578 str. 2 dalyje numatyta, jog nukentėjusysis ar asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju, gali būti apklaustas kaip liudytojas.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nėra subjektas, galintis apskųsti Institucijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimą, S. V. skundas paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

S. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2024 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24230030280 palikti nenagrinėtu.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.