- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- AN2-49-926/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00076-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 21.2.4Nukentėjusysis (ANK 578 str.)
- 21.3.2Pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną (ANK 590 str.)
- 21.5.1Administracinio nusižengimo protokolo surašymas (ANK 608 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.11.13Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai (ANK 656 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė priimti pareiškėjo R. M. skundą dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Teismas nurodė, kad skundžiamas Institucijos nutarimas neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai, todėl atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra subjektas, galintis apskųsti Institucijos nutarimą, pareiškėjo R. M. skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
2. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
2.1. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 578 straipsnio nuostata numato, kad nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas asmuo ir teismo nutartimi, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismui priėmus skundą galėjo būti atliktas veiksmas, t. y. priimta nutartis arba sprendžiamas klausimas pripažinti atitinkamą asmenį, šiuo atveju R. M. ar jo nepilnametį vaiką, nukentėjusiuoju.
2.2. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skundą ikiteismine tvarka nagrinėjusi institucija galėjo savo iniciatyva pripažinti nukentėjusiuoju arba pareiškėjo vaiką, ar pati pareiškėją, o įstatymas nenumato imperatyviai, kad toks pripažinimas turi būti tik tuomet, kai yra pateiktas paties pareiškėjo prašymas. Pareigūnas, nagrinėjantis bylą, tą gali padaryti savo iniciatyva arba pasiūlyti atitinkam subjektui tą padaryti, tačiau tai nebuvo atlikta. Todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nenurodė, kad neva jo sūnus ar jis pats patyrė žalą, kai pareigūnas ikiteisminėje stadijoje net šių aplinkybių neišsiaiškino, negali būti pagrindu atsisakyti priimti skundą. ANK 73 straipsnyje numatytas pažeidimas neabejotinai gali sukelti žalą tiek nepilnamečiui, tiek jo įstatyminiam atstovui, tačiau nagrinėjant skundą ikiteisminėje stadijoje buvo apsiribota paviršutinišku nagrinėjimu, visiškai net nesprendžiant klausimo dėl nepilnamečio vaiko ar jo įstatyminio atstovo pripažinimo nukentėjusiais.
2.3. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje neturi teisės vertinti, ar asmuo pripažintas nukentėjusiuoju ar ne, ar padaryta žala ar ne, nes tas vyksta skundą nagrinėjant iš esmės. Kita vertus, skundas buvo susijęs su viešu interesu, nes galimai buvo padaryta žala ir nepilnamečiui vaikui, kas visiškai buvo ignoruojama pirmosios instancijos teismo.
2.4. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad pareiškėjas, kuris pranešė apie galimai jo sūnaus atžvilgiu padarytą teisės pažeidimą, neturi teisės skųsti atitinkamo procesinio sprendimo vien todėl, kad jis pareigūno, kuris nagrinėjo skundą, nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ar nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas jo atstovaujamas asmuo, riboja tiek tėvo, tiek nepilnamečio vaiko, kurio interesais yra paduotas skundas, teisę į veiksmingą gynybą, o galimai administracinį nusižengimą padaręs asmuo yra reabilituojamas net tinkamai neišnagrinėjus jo veikos.
Atsiliepimas
3. Institucija atsiliepimu prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas, laikantis ANK nuostatų, buvo vertinama visa Institucijoje turima medžiaga apie pareiškėjo R. M. ir D. B. situaciją. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimas buvo priimtas, remiantis ne tik R. M. skundu, bet ir Institucijoje turėtų bei papildomai surinktų įrodymu visuma. R. M. pranešime prašoma įvertinti, ar D. B. veiksmai nepažeidžia teisės į nekonfliktišką aplinką. Tyrimą atlikusio pareigūno vidiniu įsitikinimu, nepilnametį ar pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju nebuvo pagrindo.
3.2. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjas, kuris pranešė apie galimai vaiko atžvilgiu padarytą teisės pažeidimą ir pranešime nenurodė apie galimai patirtą turtinę ar neturtinę žalą, kuris nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, neturi teisės skųsti atitinkamo procesinio sprendimo (ANK 608 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo R. M. atskirasis skundas atmetamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
5. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti R. M. skundą dėl Institucijos 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo, kadangi R. M. nagrinėjamu atveju, remiantis imperatyviomis teisės normomis, nėra subjektas turintis teisę skųsti Institucijos procesinio sprendimo.
6. ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tikslingai akcentavo, jog ANK 621 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Taigi šioje ANK normoje yra aiškiai nustatyta, kokie subjektai turi teisę skųsti nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Pareiškėjo skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog minėta teisės norma negali būti aiškinama plečiamai, todėl nors aptartos aplinkybės ir nepaneigia pareiškėjo teisės, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pranešti atitinkamoms institucijoms apie, jo manymu, galimai daromą administracinį nusižengimą, tačiau, kita vertus, jos nesuteikia pareiškėjui ir nukentėjusiojo statuso, atitinkamai ir ANK 621 straipsnyje numatytos teisės apskųsti apylinkės teismui Institucijos nutarimą, kuriuo buvo nepradėta administracinio nusižengimo teisena.
7. Kaip teisingai nurodė Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ANK 608 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Be to, ANK 621 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundo argumentas, kad įstatymas imperatyviai nenumato, kad asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju tik tuo atveju, jeigu jis yra nurodęs patyręs atitinkamą žalą, atmestinas kaip deklaratyvus.
8. ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju, Kauno apylinkės teismas nenagrinėjo administracinio nusižengimo bylos, o sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nesprendė pareiškėjo ar jo sūnaus pripažinimo nukentėjusiuoju klausimo ir, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, tokiu būdu procesinės teisės skundžiama nutartimi pažeistos nebuvo.
9. Pažymėtina tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina Kauno apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, kad nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai, pareiškėjas laikytinas tiesiog informacijos pranešėju. Taip pat pritartina Kauno apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentui, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškime nurodytos veikos pareiškėjui galimai buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nes tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė nei Institucijai, nei skunde pirmosios instancijos teismui, be to, pareiškėjas savo skunde apygardos teismui taip pat nenurodė, kad jam būtų padaryta žala. Šiuo atveju pareiškėjas skunde tik pateikia deklaratyvų teiginį, kad ANK 73 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas neabejotinai gali padaryti žalos, tačiau, kaip minėta, jokios patirtos žalos savo ar savo sūnaus atžvilgiu konkrečiai nenurodo ir nepagrindžia objektyviais duomenimis, kas vėlgi aukštesniajam teismui nesudaro jokio pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti R. M. skundą dėl Institucijos nutarimo, ir keisti ar naikinti nutarties pareiškėjo skunde nurodomais argumentas nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.