Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės ir Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, jam paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. skirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) ir nuspręsta laikyti, kad A. S. yra atlikęs vieną parą arešto bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 4 metus uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 18 d. iki arešto bausmės pradžios ir po jos atlikimo; turto konfiskavimas, konfiskuojant iš A. S. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1 170 Eur.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

4. Atsiliepimų į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl paskirtos bausmės rūšies

7. Kaip minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti jam paskirtą arešto bausmę į švelnesnę bausmę – baudą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti tokio nuteistojo prašymo.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmės rūšį.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba areštas.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. S. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamajam nusižengimui ir nesunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (teistumas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-08-26 baudžiamąjį įsakymą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jau yra išnykęs, nes kaltinamasis 2025-03-17 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas)). Nors nuteistasis A. S. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad nuteistasis A. S. prokuroro 2018-06-08 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-06-22 nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas. Be to, nuteistasis 2024-08-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir taikant BK 64¹ straipsnį – jam buvo paskirta 20 parų arešto bausmė, ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymas buvo atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir turto konfiskavimas. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad nuteistasis 2021 m. spalio 11 d. 7 val. 48 min. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 0,56 prom. neblaivumas, ir 2021 m. spalio 26 d. nutarimu nubaustas administracine nuobauda. Visi šie duomenys kartu su naujai padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis (vairavo transporto priemonę, kai nustatytas neblaivumo lygis ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė – 1,98 promilių neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti, kadangi tuo metu nevykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, patvirtina, kad A. S. yra linkęs daryti analogiškas nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą nuteistajam A. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, pagrįstai paskyrė ne baudos bausmę, o sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą bei jos dydį nustatė didesnį nei arešto bausmės vidurkis (vidurkis už padarytą nusikaltimą – 52,5 paros, už baudžiamąjį nusižengimą – 27,5 paros BK 49 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, pritaikęs BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto ir 64¹ straipsnio nuostatas, pagrįstai paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, šią subendrintą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, bei įskaitė laikiname sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą).

14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, juos atmeta, nes net ir įvertinus apelianto argumentus – teistumas jam yra išnykęs, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, ankstesnę bausmę vykdė tinkamai, įvertino netinkamą savo elgesį ir yra pasiryžęs visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo, be to, nuo 2025-11-28 pradėjo dirbti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, su žmona augina mažametį sūnų, kuris turi negalią – nuteistajam skiriama bausmė nelaikytina akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes.

Dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

15. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

16. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog nors nuteistasis šiuo skundžiamu nuosprendžiu padarytas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau nuteistasis šiuo skundžiamu nuosprendžiu yra teisiamas trečią kartą už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, be to, nuteistasis yra baustas ir administracine tvarka už automobilio vairavimą būnant neblaiviam (nustatytas 0,56 prom. neblaivumas).

17. Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų nedaro visiškai jokių išvadų ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų.

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pasirašytą darbo sutartį – įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2025 m. gruodžio 1 d., tačiau patikrinus VSDFV duomenis matyti, kad asmuo šioje įmonėje dirbo iki 2025 m. gruodžio 17 d., šiuo metu asmuo niekur nedirba. Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog gyvena kartu su žmona ir neįgaliu sūnumi, kuriais jis rūpinasi. Tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad savo pareigą rūpintis mažamečiu sūnumi, kuriam yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir jį prižiūrėti, nuteistasis privalėjo įvertinti prieš nusikalstamų veikų darymą, o ne remtis tuo kaip pagrindu, siekdamas baudžiamosios atsakomybės sušvelninimo. Tuo labiau, jog akivaizdu, kad nuteistojo turimi socialiniai ryšiai nesulaiko jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Nuteistojo asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug nuteistojo ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, socialinių ryšių įtakos nebuvimas, ilgalaikis legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje nuteistasis nebenusikals. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės neužkardė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. nuteistojo pažadu laikytis įstatymų ir vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą.

19. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be reikšmingo laisvės suvaržymo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

20. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog nuteistasis gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Teisės taikymo aspektu paskirtoji arešto bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nesama pagrindo nuteistajam taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

21. Šiaulių apygardos teisme 2026 m. vasario 3 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 3 d. prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. APD-2026-01345, kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 120,83 Eur – iš A. S. (2 t., b. l. 22).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi A. S. buvo paskirta gynėja advokatė (2 t., b. l. 16).

23. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti (duomenys neskelbtini) yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti (duomenys neskelbtini) kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos sprendimu parinkta gynėja advokatė, suteikusi nuteistajam antrinę teisinę pagalbą. Kadangi nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta arešto bausmė, manytina, jog artimoje ateityje nuteistasis gali neturėti legalaus pajamų šaltinio, be to, asmuo šiuo metu yra nedirbantis, todėl atstovavimo išlaidų atlyginimas gali būti itin apsunkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą iš A. S. priteisti 120,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti.