Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 pagal pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-11-04 sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė, kad Strėvininkų socialinės globos namai (j. a. k. 290796410) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 13,859 m², adresu (duomenys neskelbtini). k., Kaišiadorių r. sav.; tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 5.019 m², adresu (duomenys neskelbtini). k., Kaišiadorių r. sav.; tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 1,255 m², adresu (duomenys neskelbtini)k., Kaišiadorių r. sav.; tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 11,713 m², adresu (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių r. sav.; tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 21,480 m², adresu (duomenys neskelbtini)., Kaišiadorių r. sav.

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2015-08-28 buvo priimtas pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 1-1333-753/2014 bei priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Strėvininkų socialinės globos namai įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t.y.: tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kuriuos sudaro tvenkinio iškasos TI1 (12500 m²), TI2 (4100 m²), TI3 (660 m²), TI4 (10500 m²), TI5 (20000 m²), pylimai P1 (1359 m²), P2 (919 m²), P3 (388 m²), P4 (1178 m²), P5 (1480 m²), iškasos I1 (207 m²), I2 (35 m²), laiptai cl, šachtinės vandens pralaidos ŠVP1 (7 m²), ŠVP2 (7 m²), ŠVP3 (6 m²), ŠVP4 (7 m²), ŠVP5 (8 m²), pralaida 8-9, latakas c2.

Prašyme nurodoma, jog pareiškėjas Strėvininkų socialinės globos namai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimo pagrindu kreipėsi į VĮ Registrų centras, kuris išnagrinėjęs prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – tvenkinio statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą ir įregistruoti daiktines teises į juos bei pateiktus dokumentus (2012-12-05 kadastro duomenų bylą, 2014-11-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą), nusprendė prašymą atmesti, kadangi dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Pateiktos 2012-12-05 kadastro duomenų bylos duomenimis tvenkinių statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaro tvenkinio iškasos TI1 (12500 m²), TI2 (4100 m²), TI3 (660 m²), TI4 (10500 m²), TI5 (20000 m²), pylimai P1 (1359 m²), P2 (919 m²), P3 (388 m²), P4 (1178 m²), P5 (1480 m²), iškasos I1 (207 m²), I2 (35 m²), laiptai cl, šachtinės vandens pralaidos ŠVP1 (7 m²), ŠVP2 (7 m²), ŠVP3 (6 m²), ŠVP4 (7 m²), ŠVP5 (8 m²), pralaida 8-9, latakas c2. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu – naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodoma, kad teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardina kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismo sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Svarbu pažymėti, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuria siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, todėl teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, t.y. pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas, todėl proceso atnaujinimo institutu siekiama ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje teisines klaidas. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-565-567/2014; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-206-372/2014). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t.y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gali baigtis dvejopai: arba teismo nutartimi atnaujinti procesą (kai teismas nustato, kad prašymas paduotas nepažeidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu), arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą (jeigu teismas konstatuoja, kad praleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnio nustatytas prašymo padavimo terminas arba kad prašymas nepagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu).

Šioje byloje pareiškėjas Strėvininkų socialinės globos namai prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. CPK 366 str. 1 d. 2 p. yra numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardija tai, kad pareiškėjui pateikus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimą VĮ Registrų centras įrašyti nekilnojamojo daikto – tvenkinio statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą ir įregistruoti daiktines teises į juos bei pateiktus dokumentus, paaiškėjo, kad dokumento (2014-11-04 sprendimo), kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis.

Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 189/2010). Įvertinus pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje nurodytas aplinkybes, taip pat civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 esančius duomenis darytina išvada, jog šios aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas proceso atnaujinimas, buvo žinomos nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, nes nekilnojamojo turto – inžinerinių statinių (hidrotechninių statinių), esančių Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių apyl. sen., M. S. k., Cerkvės g. 21, kadastro ir registro dokumentų byla bylos nagrinėjimui buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. 1-1333-753/ 2014 medžiagos (b.l. 5). Šioje kadastrinių matavimų byloje ir yra užfiksuoti duomenys, nurodyti pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, pareiškėjo teigimu, sudarantys proceso atnaujinimo pagrindą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra vertintinos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014 atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Šioje situacijoje pažymėtina ir tai, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 1-1333-753/2014, byla būtų nagrinėjama pagal pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų 2014 m. liepos 24 d. pareiškimą (b.l. 3-5). Pareiškimo dalyko ir pagrindo keitimas nėra galimas, nes tai reikštų naujos civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą, kas neatitiktų civilinio proceso atnaujinimo instituto tikslų. Todėl pareiškėjui išaiškintina, kad pareiškėjas su nauju pareiškimu dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties būdu gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo prašymo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1333-753/2014.

Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjui, jo atstovui, suinteresuoto asmens atstovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.