Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų atstovui adv. padėjėjui Erikui Rugieniui, suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei pareiškėjo atstovo patvirtintais teismo posėdžio metu: Strėvininkų socialinės globos namai (buv. Strėvininkų pensionatas) 1975 m. įrengė: tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 13.859 m², adresu (duomenys neskelbtini).; tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 5.019 m², adresu (duomenys neskelbtini), tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 1.255 m², adresu (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 11.713 m², adresu (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 21.480 m², adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nežinomų priežasčių šie statiniai Strėvininkų socialinės globos namų vardu nebuvo įregistruoti. 2012 m. gruodžio 12 d. VĮ Registrų centras parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą adresu (duomenys neskelbtini), statiniams suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini). Statiniams nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke daiktinės teisės neįregistruotos. Strėvininkų socialinės globos namai iki šiol valdo ir naudoja minėtą nekilnojamąjį turtą. Visą valdymo laikotarpį ginčų dėl šio nekilnojamojo turto nebuvo ir nėra ir nėra jokių Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų atstovas prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (LAT 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 74-2263).

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad nekilnojamiesiems daiktams – hidrotechniniams tvenkinių statiniams, adresu Cerkvės g. 21, Mūro Strėvininkų k., Kaišiadorių r. sav.; unikalus Nr. 4400-2504-4255, atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas registro Nr. 44/1035878.

Iš pareiškėjo pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų, taip pat pareiškėjo atstovo paaiškinimų matyti, kad 1975 m. Strėvininkų socialinės globos namai (buv. Strėvininkų pensiontas) įrengė tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 13.859 m², adresu Cerkvės g. 21, Mūro Strėvininkų k., Kaišiadorių r. sav.; tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 5.019 m², adresu (duomenys neskelbtini), tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 1.255 m², adresu (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 11.713 m², adresu (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 21.480 m², adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl nežinomų priežasčių šie statiniai Strėvininkų socialinės globos namų vardu nebuvo registruoti. Nuo pat šių statinių pastatymo momento, statinius valdė, prižiūrėjo ir jais naudojosi ir naudojasi Strėvininkų socialinės globos namai (b. l. 6-15). Statinių nuosavybės ir/ar valdymo teisės niekada nebuvo ir nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre, minėti statiniai apžiūrėti, įvertinti ir apskaityti 2013 m. rugsėjo 10 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktu (b. l. 16-17).

Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pareiškėjo atstovas bei suinteresuotas asmuo atsiliepime patvirtino, kad nėra šių statinių savininkų, VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad statiniai, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruoti nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinti savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi, Strėvininkų socialinės globos namų reikalavimo objektas atitinka Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir viešajame registre nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu (Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 3 d.).

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (LAT 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėjas Strėvininkų socialinės globos namų nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į minėtus tvenkinių statinius – hidrotechninius statinius kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bet statinius valdo kaip savus; juos valdo nepertraukiamai ir sąžiningai t. y. būdamas pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą; tvenkinių statinius – hidrotechninius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuo pat jų įrengimo momento (1975 m.) valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei 10 metų. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė statinį, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 29-30), nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

Vertinant šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąją turtą: tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 13.859 m², adresu (duomenys neskelbtini).; tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 5.019 m², adresu (duomenys neskelbtini), 1.255 m², adresu (duomenys neskelbtini)r. sav.; tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 11.713 m², adresu (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 21.480 m², adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad Strėvininkų socialinės globos namai (j. a. k. 290796410) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 13.859 m², adresu (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 5.019 m², adresu (duomenys neskelbtini), tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 1.255 m², adresu (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 11.713 m², adresu (duomenys neskelbtini); tvenkinių statinį – hidrotechninį statinį, 21.480 m², adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.