- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- e2-9294-955/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04023-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- Omega Invest OU
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.20.1Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis)
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest OU ieškinį atsakovei R. D. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Omega Invest OU (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovės R. D. (toliau – atsakovė) 553,28 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį bei 275,00 Eur išlaidas už atstovo teisinę pagalbą.
Procesiniai dokumentai atsakovei laikomi įteiktais 2019 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad prašo priimti sprendimą už akių, atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba reikiamų parengiamųjų procesinių dokumentų. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2016 m. gegužės 19 d., 2016 m. liepos 7 d. „Swedbank“, AB pretenzijų atsakovei; 2012 m. rugpjūčio 27 d. Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutarties; 2016 m. rugsėjo 20 d. „Swedbank“ AB patvirtinimo dėl reikalavimo teisių perleidimo; išrašo iš „Swedbank“, AB bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2015 m. spalio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovės sąskaitos išrašo; ieškovės 2016 m. rugsėjo 2 d. pranešimo atsakovei – vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, daroma išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė ir pradinė kreditorė „Swedbank“ akcinė bendrovė (toliau – ir Bankas, arba pradinė kreditorė) sudarė Fiksuotų įmokų kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 2 000,00 Lt (579,24 Eur) kredito limitas, metinė palūkanų norma 19 procentų. Atsakovė 2016 m. lapkričio 9 d., 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. sausio 6 d. atliko dalinius mokėjimus, t. y. sumokėjo iš viso 300,00 Eur. Atsakovei, netinkamai vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus Bankas 2016 m. liepos 26 d. nutraukė sudaryta sutartį su atsakove. Pažymėtina, kad prieš nutraukiant sutartį Bankas siuntė atsakovei pretenzijas dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo.
2015 m. spalio 29 d. pradinė kreditorė reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido reikalavimą į atsakovę ieškovei. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu.
Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija, ieškovei iš atsakovės priteisiama 308,06 Eur negrąžinto kredito suma ir 125,08 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos.
Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 245,75 Eur delspinigių už 909 dienų laikotarpį priteisimo.
CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, kt.). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Šalių sudaryta sutartis yra vartojimo, todėl teismas savo iniciatyva, turi įvertinti sutarties sąlygas pagal įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.
Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (redakcija nuo 2016 m. vasario 1 d.), kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Pažymėtina ir tai, kad nors Vartojimo kredito įstatymas 2012 m. rugpjūčio 27 d. Fiksuotų įmokų kredito sutarties sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė delspinigius paskaičiavo už nepadengtą kredito sumą (540,71 Eur) taikydamas 0,05 proc. dydį už 909 dienas. Pabrėžtina, jog aukščiau nurodyta įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 dienų), vertintina ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai), bet kaip ribojanti kredito davėjo teises. Kitaip tariant, kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant tuo klausimu atsakovės prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus, kad tiek nuo reikalavimo perleidimo, tiek nuo vartojimo kredito galiojimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei treji metai, ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis mažinamas iki 48,66 Eur (540,71 Eur kreditas × 0,05 proc. delspinigiai / 100 × 180 dienų). Toks delspinigių dydis, teismo nuomone, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 87,08 ((308,06 + 125,08 + 48,66) × 100 proc. / 553,28) procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 275,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (75,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ir 200,00 Eur už ieškinio parengimą). Kadangi pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 87,08 procentai reikalavimų, ieškovei iš atsakovės iš viso priteisiama 13,06 Eur žyminio mokesčio (15 x 87,08 /100), 238,92 Eur teisinės pagalbos išlaidų (275,00 x 86,88 /100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 10 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi konstatavus, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, jai priimtas sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Papildomai apie sprendimo priėmimą atsakovė informuojama išsiunčiant jai sprendimo už akių kopiją paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ieškovei Omega Invest OU (juridinio asmens kodas: 10866568, buveinės adresas: Mustamäe tee 16, Tallinn 10617, Estija, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT74 7300 0101 4487 8991) 481,80 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 80 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,06 Eur žyminio mokesčio dalį bei 238,92 Eur išlaidų už atstovo teisinę pagalbą dalį.
Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti šalims.
Atsakovei sprendimą už akių įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.