Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. A. ir J. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

- 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir J. V. paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 22 parų arešto bausme, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir J. V. paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 3 d. baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. baudžiamąjį įsakymą su visais juose nurodytais įskaitymais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 27 d. 19.40 val. iki 2024 m. sausio 28 d. 14.35 val. (viena para).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio J. V. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

T. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK:

- 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė;

- 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta – 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 27 d. 19.40 val. iki 2024 m. sausio 28 d. 12.51 val. (viena para).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio T. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

UAB „Lidl Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas ir civilinio ieškovo UAB „Lidl Lietuva“ naudai iš D. G., J. V. ir T. A. solidariai priteista 630,96 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas ir D. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nebuvo pateiktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Dėl T. A. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo

13. Visgi, aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. A., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo.

14. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad T. A. pasikėsino padaryti vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą bei padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Apeliaciniame skunde T. A. nurodo, kad atlygino trečdalį nusikalstama veika padarytos žalos ir tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis pateikė įmoką patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad jis 2024 m. birželio 5 d. į UAB „LIDL Lietuva“ sąskaitą pervedė 211 Eur civilinio ieškinio atlyginimui (5 t.b.l. 5). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Žalos atlyginimo motyvai gali būti įvairūs, tačiau svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus padaro savo noru. Pažymėtina ir tai, kad kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014, 2K-362-942/2015, 2K-326-303/2019). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-326-303/2019).

16. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad žalos atlyginimas pirmos instancijos teismo negalėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nuteistasis 1/3 dalį žalos atlygino tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Vertindama, ar apeliacinio proceso metu yra pagrindas dalinį žalos atlyginimą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, kad turtinė 630,96 Eur žala UAB „Lidl Lietuva“ padaryta trijų bendrininkų bendrais veiksmais ir priteista iš nuteistųjų solidariai, o tai reiškia, kad kiekvienas iš nuteistųjų atsako kreditoriui visa prievole bei įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš kitų bendraskolių (CK 6.280 straipsnis). Taigi, nurodytu atveju spręstina, kad apeliantas atlygino tik vieną trečiąją dalį padarytos turtinės žalos ir tą padarė tik po nuosprendžio priėmimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atlygintos žalos dalis nėra pakankama, kad sudarytų pagrįstas prielaidas civiliniam ieškovui tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o nuteistojo ketinimai atlyginti likusią padarytos žalos dalį nėra pakankamai nuoširdūs. Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas dalinio žalos atlyginimo nepripažįsta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

17. Skirdamas nuteistajam T. A. bausmę, pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad jo padaryta veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, jog pasikėsintos pagrobti prekės grąžintos į prekybą, į pasikėsinto atvirai pagrobti turto vertę. Taip pat skundžiamame nuosprendyje teismas įvertino nuteistojo asmenybę, pažymėjo, kad T. A. praeityje teistas 8 kartus, bausmes atlikęs, teistumas išnykęs (3 t., b. l. 66-79), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (3 t., b. l. 80-86), dirba, gydėsi priklausomybių centre (3 t., b. l. 94). Atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu T. A. atžvilgiu pradėti kiti keturi ikiteisminiai tyrimai.

18. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmos instancijos teismas nuteistajam T. A. už nusikalstamų veikų padarymą parinko arešto bausmes ir su šios rūšies bausmės parinkimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde nuteistajam T. A. ankstesni teistumai yra išnykę, vis tik teisėjų kolegijos vertinimu ankstesni nuteistojo teistumai nagrinėjamu atveju aktualūs tame kontekste, kiek jie charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir atskleidžia praeityje taikytų poveikio priemonių efektyvumą jo asmenybės korekcijos procese. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pakartotinai nusikalto, akivaizdu, kad praeityje nuteistajam taikytos kriminalinės bausmės ir poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Nuteistojo asmenybės korekcijai nepakankamos ir administracinės nuobaudos, nes paskirtų baudų jis nemoka, o administracinius nusižengimus daro pakartotinai. Ta aplinkybė, kad nuteistasis dirba ir gydosi priklausomybės ligas, be abejonės teigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, rodo, kad vis tik jis suvokia, kad pajamas reikia gauti teisėtais būdais ir savo priklausomybę vertina kritiškai, kas duoda pagrindą tikėtis teigiamų jo asmenybės pokyčių ateityje. Vis tik, nagrinėjamu atveju nuteistojo šios aplinkybės nesustabdė nuo nusikalstamų veikų, todėl teisėjų kolegijai jos negali būti reikšmingesnės nei pačiam nuteistajam ir suponuoti pagrindą skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmos instancijos teismas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju paskyrus nuteistajam švelnesnės rūšies bausmę, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

19. Skundą nagrinėjantis teismas įvertinęs aptartas aplinkybes konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu T. A. paskirta arešto bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta.

20. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, T. A. paskyręs galutinę subendrintą arešto bausmę, svarstė galimybę dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau įvertinęs nuteistojo asmenybę sprendė, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti šio instituto nuostatų. Šiai pozicijai pritardama teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti intensyvią priežiūrą, baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

22. Nagrinėjamu atveju T. A., nuteistas arešto bausme pirmą kartą už tyčinį apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, taigi, formalus pagrindas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui egzistuoja, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praeityje T. A. eilę kartų taikytos kriminalinės bausmės – tiek laisvės apribojimas, tiek ir laisvės atėmimo bausmė taip pat ir atidedant jos vykdymą – parodo, kad nei reali bausmė, nei probacija teigiamo poveikio nuteistojo asmenybės korekcijai nepadarė, nes jis pakartotinai nusikalto. Be to, vien per paskutinius metus T. A. padarė aštuonis administracinius nusižengimus, kurie yra susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimu bei smulkiu svetimo turto grobimu. Paskirtų baudų nuteistasis nesumoka (3 t., b. l. 80-86), kas teisėjų kolegijai taip pat parodo, kad T. A. nesistengia savanoriškai vykdyti paskirtų sankcijų ir yra linkęs nesilaikyti įstatymų bei juos pažeisti. Aptartų aplinkybių kontekste, nuteistojo teiginiai, kad šiuo metu dirba, gauna legalias pajamas, atlygino dalį priteisto civilinio ieškinio, nesiekia išvengti bausmės, nepaneigia jo polinkio nusikalsti ir nesuponuoja išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

23. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus T. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nes tai prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria be kita ko siekiama ir sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl T. A. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

Dėl J. V. paskirtos bausmės.

24. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo J. V. apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę J. V., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

25. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam J. V. paskirta bausmė yra proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą ir padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė, kad nebuvo nustatyta J. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir buvo nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino tai, kad J. V. anksčiau teistas 22 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, bausmių neatlikęs, teistumas neišnykęs (4 t., b. l. 19-62). Be to, J. V. yra ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes (4 t., b. l. 63-78) ir nors dirba, tačiau paskirtų baudų nemoka. Nuteistojo asmenybė yra pakankamai pavojinga visuomenei, todėl švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimas jam nesvarstytinas.

26. Skunde nuteistasis J. V. nurodo, kad dirba, kartu su skundu pateikė darbdavio atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad J. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2023 m. liepos 24 d. kelio darbininko pareigose. Darbuotojas charakterizuojamas kaip užduotis atliekantis atsakingai, punktualus. Nusiskundimų dėl jo elgesio darbe nebuvo (5 t.b.l. 8). Be to, nuteistasis pateikė ir 2024 m. birželio 17 d. surašytą Respublikinio priklausomybės ligų centro charakteristiką, kuri patvirtina, kad nuteistasis nuo 2024 m. sausio 24 d. gydosi metadonu. Charakteristikoje teigiama, kad nuteistasis priklausomybės ligų centre konsultacijose lankosi reguliariai, ne rečiau nei kartą per mėnesį. Rekomenduojama sudaryti sąlygas tęsti paskirtą ambulatorinį gydymą, užtikrinant jo tęstinumą (5 t.b.l. 9-10). Teisėjų kolegija, vertindama aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis paskirtos bausmės kontekste, atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, parinkdamas J. V. bausmę, įvertino aplinkybę, kad nuteistasis dirba. J. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir nusikalstamų veikų padarymo metu (nuo 2023 m. liepos 24 d.), tačiau darbas jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl vadovaujantis šia aplinkybe, teisėjų kolegija neturi pagrindo parinkti švelnesnės bausmės rūšies. Šiame kontekste svarbu tai, kad J. V. nors ir turi darbą, tačiau nemoka jam paskirtų baudų, tokiu būdu demonstruodamas neigiamą nusistatymą jam taikomoms švelnesnio pobūdžio sankcijoms.

27. Gydytis nuo priklausomybės nuteistasis pradėjo tik 2024 m. sausio 24 d., o praėjus trims dienoms nuo gydymosi pradžios (2024 m. sausio 27 d.), J. V. padarė nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, kas parodo, kad pats nuteistasis gydymosi fakto nesureikšmino ir savo elgesio nekeitė teigiama linkme. Tad teisėjų kolegija paties savaime priklausomybės ligų gydymosi fakto, nenustačius įtikinamų teigiamų asmenybės pokyčių, negali laikyti išskirtine aplinkybe, duodančia pagrindą švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis padarytų nusikalstamų veikų priežastis aiškina abstinencijos bei apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų vartojimo būsenomis, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad abi šios būsenos yra susiję nuteistojo valia ir pasirinkimu, todėl baudžiamosios atsakomybės nešalina. Priešingai nei mano apeliantas, apsvaigimas narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, laikytinas pagrindu svarstyti klausimą dėl bausmės griežtinimo, o ne švelninimo.

28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais J. V. atžvilgiu buvo taikytos ir švelnesnės rūšies bausmės – bauda, taip pat buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, arešto bausmė ir net laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistajam paskirtos bausmės bei probacija nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė, nes nuteistasis ir vėl nusikalto. Šiame kontekste svarbu tai, kad J. V. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamų veikų padarymą paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra daug mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl dar labiau švelninti paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.

29. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo ne kartą teistas, jo atžvilgiu anksčiau buvo taikomos taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, kurios nuteistajam nepadarė jokios įtakos, į rūšinį padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai apeliantui parinko griežčiausias straipsnių sankcijose numatytų bausmių rūšis, išsamiai motyvuodamas tokį sprendimą. Subendrinus skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirtas bausmes, J. V. pagrįstai buvo paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta.

30. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. A. ir J. V. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti skunduose nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistųjų T. A. ir J. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistųjų T. A. ir J. V. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.