Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TLSC“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilrena“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TLSC“ dėl sąskaitos neapmokėjimo ir su tuo susijusių išlaidų išieškojimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eskala“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, juo prašė priteisti iš atsakovės UAB „TLSC“ 70 Eur žalą, patirtą dėl nutrauktos sutarties su UAB „Poligreta“ 430 Eur baudą už krovinio nepateikimą pagal šalių sudarytą 2015 m. liepos 8 d. FT/ESK 001 užsakymą kroviniui vežti ir 48,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 7 d. ji, būdama krovinio vežėja, ir UAB „Poligreta“ - užsakovas kroviniui vežti, pasirašė sutartį Nr. 2015/07/07-02, kuria užsakovas įsipareigojo pateikti krovinį 2015 m liepos 8 d. ir sumokėti vežėjui 1900,00 Eur po krovinio pristatymo. Ieškovė atsisakė šio krovinio ir sumokėjo UAB „Poligreta“ už netesybas 70,00 eurų pagal sąskaitą AT Nr.006. Pažymėjo, kad pasirinko įmonės UAB „TLSC“ pasiūlymą, kuri garantavo greitą krovinio pakrovimą 2015 m. liepos 8 d. ir didesnį apmokėjimą 2150,00 Eur plius PVM, kuris padengia 70,00 Eur nuostolius už nutrauktą sutartį su UAB „Poligreta“. Ieškovė pasirašė sutartį Nr.FT/ESK 001 su užsakovu kroviniui vežti - UAB „TLSC“. Ieškovės transportui atvykus sutartyje numatytu laiku - 2015 m. liepos 8 d. 13.00 valandą į pakrovimo vietą, teko laukti. Tik po paros laukimo, t. y. 2015 m. liepos 9 d. 15.03 val. gautas patvirtinimas, kad krovinys nebus pateiktas pervežimui atlikti. Ieškovės manymu, atsakovė UAB „TLSC“ pažeidžia pačių sudarytos sutarties Nr. FT/ESK 001 22 punktą, kuriuo įsipareigoja pateikti krovinį. Ieškovė vadovaudamasi šios sutarties 26 punktu išrašė sąskaitą VL Nr. 367 430,00 Eur sumai, tai yra 20 procentų sutarties 15 punkte numatytos kainos (2150,00 Eur), kurios apmokėjimo terminas 2015 m. liepos 16 d. ir pateikė atsakovei apmokėjimui. Ieškovė nurodė, kad atsakovė gavusi ieškovės sąskaitą-pretenziją, pareiškė ieškovei, kad neapmokės sąskaitos kadangi pateikti krovinio negalėjo, nes krovinys buvo sulaikytas teisėsaugos institucijų. Ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė sutartį ir ji turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė sudarė 2015 m. liepos 8 d. užsakymą Nr. FT/ESK 001, pagal kurį atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo pervežti 24 tonas anglies iš Klaipėdos į Valensijos miestą, Ispanijoje. Atsakovė nepateikė krovinio pervežimui, kadangi jis buvo sulaikytas teisėsaugos institucijų, įtarus, kad jame gali būti paslėptos narkotinės medžiagos. Šie teisėsaugos institucijų įtarimai pasitvirtino ir dėl šio fakto šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 430,00 Eur baudą, atsakovė nurodė, kad ji negalėjo įvykdyti tarp šalių pasirašytos sutarties dėl nenugalimos jėgos. Atsakovė pažymi, kad nėra ir nebuvo krovinio savininkė, taip pat nėra susijusi su narkotinių medžiagų paslėpimu krovinyje ir nėra atsakinga už krovinio sulaikymą teisėsaugos institucijų. Būtent dėl krovinio sulaikymo atsakovė prarado galimybę jį perduoti ieškovei ir pavesti gabenti į užsakyme nurodytą paskirties vietą. Atsakovė teigė, kad ji kaip ir ieškovė finansiškai nukentėjo dėl krovinio sulaikymo, praradusi galimybę organizuoti jo pervežimą. Atsakovė nurodė, jog negalėjo numatyti narkotinių medžiagų paslėpimo krovinyje ir vėlesnio jo sulaikymo teisėsaugos institucijų. Atsakovės manymu, ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievoles pagal užsakymą, kadangi tai padaryti tapo neįmanoma ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių ir aplinkybių, todėl nėra pagrindo reikalauti įvykdyti jas natūra ar taikyti atsakomybę už jų neįvykdymą. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė negali būti atsakinga už 70,00 Eur ieškovės patirtą žalą, kadangi nepriklausomai nuo to, būtų užsakymas realiai įvykdytas ar ne, ieškovė būtų patyrusi šias išlaidas, nes ji savo noru atsisakė sutarties, tikėdamasi naudos iš užsakymo. Atsakovei nebuvo leista valdyti krovinio teisėsaugos institucijų žodiniu nurodymu nuo 2015 m. liepos 9 d. Krovinys buvo sulaikytas poėmio 2015 m. rugpjūčio 27 d. protokolu. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad 48,40 Eur išlaidos buvo patirtos būtent dėl krovinio nepateikimo ir užsakymo neįvykdymo.

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „TLSC“ 430 Eur netesybų ir 12,90 Eur žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Vilrena“ 168 Eur išlaidų teisinės pagalbos išlaidų atsakovei UAB „TLSC“. Nurodė, jog aplinkybės, kad atsakovės kontrahentai gali pažeisti sutartį, pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis ir įmonė (verslininkas), sudarydamas sutartį, tai privalo žinoti bei prisiima riziką dėl tokių aplinkybių atsiradimo. Teismas nenustatė būtinųjų sąlygų pripažinti, kad sutarties atsakovė neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, visumos. Atsižvelgė į tai, kad atsakovė savo sutartinių prievolių nustatytais terminais nevykdė, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovės UAB „Vilrena“ reikalavimą priteisti 430 Eur netesybų iš atsakovės tenkintino. Konstatavo, kad atsakovė ieškovės patirtų 70 Eur nuostolių negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinos prievolės neįvykdymo pasekmės, todėl ieškovės reikalavimo dėl 70 Eur nuostolių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Vertino tai, kad teisines paslaugas ieškovei suteikė ne adevokatas ir/ar advokato padėjkėjas, prašymo dėl 48,40 Eur priteisimo netenkino. Nustatė, kad tenkino 86 procentus ieškovės ieškinio, o atmetė 14 procentų ieškinio, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimtt naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Apeliantės nuomone, sutartinė atsakomybė už krovinio nepateikimą jai negali būti taikoma, nes prievolės perduoti krovinį ieškovei pervežti ji neįvykdė dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių. Pažymi, kad atsakovė neperdavė krovinio ieškovei pervežimui, kadangi jis buvo sulaikytas teisėsaugos institucijų, įtarus, kad jame gali būti paslėptos narkotinės medžiagos. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo patenkintų / nepatenkintų ieškinio reikalavimo proporcijas.

5. Atsiliepime ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog atsakovė turėjo krovinį gauti iš trečiojo asmens UAB „Eskala“, be to, dar nebuvo atliktos muitinės procedūros.

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 7 d. ieškovė – krovinio vežėja ir UAB „Poligreta“ – užsakovė, pasirašė krovinio pervežimo sutartį Nr. 2015/07/07-02, pagal kurią užsakovė įsipareigojo pateikti krovinį vežėjui 2015 m liepos 8 d. Šilutės pl. 101, Klaipėdoje, ir sumokėti krovinio vežėjui 1900 Eur per 30 kalendorinių dienų po 2 CMR originalų ir sąskaitos gavimo. Ieškovė neįvykdžiusi 2015 m. liepos 7 d. krovinio pervežimo sutarties 2015 m. liepos 8 d. pavedimu sumokėjo UAB „Poligreta“ 70 Eur sumą, kaip netesybas, pagal 2015 m. liepos 7 d. sąskaitą AT Nr. 006. Pagal 2015 m. liepos 8 d. ieškovės UAB „Vilrena“ ir atsakovės UAB „TLSC“ sudarytą užsakymą-sutartį Nr. FT/ESK 001, ieškovė atsakovei turėjo suteikti transportavimo paslaugas, t. y. atlikti krovinio pervežimą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti vežėjui 2150 Eur plius PVM už suteiktas paslaugas. Pagal šį užsakymą atsakovė UAB „TLSC“ turėjo pateikti ieškovei UAB „Vilrena“ krovinį 2015 m. liepos 8 d. 13:00 val. Malkų įlankos Jūrų uosto poste UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, esančiame Perkėlos g. 8, Klaipėdoje. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2016 m. kovo 21 d. rašte Nr. 20-S-46434 (1.16K) nurodyta, kad 2015-08-27 poėmio protokolu malkų įlankos Jūrų uosto poste UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, Perkėlos g. 8, Klaipėdoje, buvo paimti jūriniai konteineriai su akmens anglimi Nr. CLNU 4449970, MRKU 0010297, PONU 1466025. Dėl šio fakto Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37254-15 pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis bei kontrabandos). Ieškovė UAB „Vilrena“ vadovaudamasi užsakymo-sutarties Nr. FT/ESK 001 26 punktu 2016 m. liepos 9 d. pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą VL Nr.367 430 Eur sumai, t. y. 20 procentų sutarties 15 punkte numatytos kainos (2150 Eur) – netesybų sumokėjimo, kurios apmokėjimo terminas 2015 m. liepos 16 d.

9. Apeliantės nuomone, ji turėtų būti atleista nu sutartinės atsakomybės, kadangi neperdavė krovinio ieškovei pervežimui, nes jis buvo sulaikytas teisėsaugos institucijų, įtarus, kad jame gali būti paslėptos narkotinės medžiagos. Apeliantės nuomone, šių aplinkybių ji numatyti negalėjo.

10. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė aktualią teismų praktiką nenugalimos jėgos (force majeure) kontekste (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Atkreipė dėmesį, kad force majeure instituto (CK 6.212 straipsnis) nuostatos į Civilinį kodeksą yra inkorporuotos UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnio pagrindu, pažymėjo, kad jas aiškinant atsižvelgtina ir į UNIDROIT principų formuluotes. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė.

11. Šiai teisinei situacijai įvertinti itin isvarbios faktinės aplinkybės: akcentuotina, kad atsakovė,sudarydama sutartį su ieškove dėl krovinio pervežimo, su krovinio savininke trečiuoju asmeniu UAB „Eskala“ jokios rašytinės sutarties dėl krovinio perdavimo / pateikimo sudariusi nebuvo. Verta paminėti ir tai, jog atsakovė savo žinioje krovinio, skirto pervežimui, neturėjo, krovinio dokumentai dar nebuvo paruošti.

12. Kasacinio teismo praktikoje jau ne kartą yra pasisakyta, kad įmonei (verslininkui) nustatomos griežtesnės atsakomybės sąlygos. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad minimizuotų jų poveikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kemira GrowHow“ v. ŽŪB „Anglininkai“ ir kt, bylos Nr. 3K-3-606/2004; 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. S. ir k. v. UAB „Abuva“,bylos Nr. 3K-3-421/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; kt.).

13. Aptartų aplinkybių, įrodymų ir teismų praktikos kontekste teisėjų kolegija mano, kad būtent dėl pačios atsakovės rizikingų sprendimų ir veiksmų – sutarties su trečiuoju asmeniu nebuvimu, krovinio nedisponavimu, per ankstyvu įsipareigojimu ieškovei pateikti krovinį pervežimui kilo atsakovei nenaudingų padarinių – sutartinė atsakomybė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kad atsakovės kontrahentai gali pažeisti sutartį, pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis ir įmonė (verslininkas), sudarydama sutartį, tai privalo žinoti bei prisiima riziką dėl tokių aplinkybių atsiradimo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad sutarties ieškovė neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių visumos.

14. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas tinkamai taikė civilinės atsakomybės taikymą bei atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.212, 6.256-6257 straipsniai), taip pat nepažeidė įrodymų ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, dėl to priėmė teisėtą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 430 Eur netesybų, atsisakydamas ieškovei priteisti 70 Eur nuostolių atlyginimo ir 48,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų, teisingai konstatavo, kad tenkina 86 procentus ieškovės ieškinio, o atmeta 14 procentų ieškinio reikalavimų. Apeliantės argumentai dėl proporcijų atmestini kaip nepagrįsti. Aktualu tai, kad šioje byloje ieškovė pateikė du reikalavimus: materialųjį – dėl 430 Eur netesybų ir 70 Eur nuostolių atlyginimo bei procesinį – dėl 48,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad į ieškinio sumą 48,40 Eur procesinės teisinės pagalbos išlaidos neįskaičiuojamos. Atitinkamai, apylinkės teismas patenkino ieškovės 86 procentus materialinio reikalavimo (430 Eur / 500 Eur), taigi teisingai apskaičiavo ieškinio patenkintų / nepatenkintų reikalavimų proporcijas ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.