Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sąskaitos neapmokėjimo ir su tuo susijusių išlaidų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas A. K. teismo posėdžio pažymėjo, kad dėl krovinio konfiskavimo atsakovė, taip pat kaip ir ieškovė, patyrė nuostolius. Mano, kad krovinio sulaikymas teisėsaugos institucijų laikytinas nenugalimos jėgos aplinkybe (force majeure). Teigia, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovės atstovo nuomone, civilinė atsakomybė atsakovei šiuo atveju kilti negali, nes atsakovė objektybiai dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių neturėjo galimybės įvykdyti sutartį-užsakymą pateikiant krovinį ieškovei. Taip pat nurodė, kad apie galimą krovinio sulaikymą atsakovės darbuotojai sužinojo tik 2015 m. liepos 8 d. vakare, kai su atsakove susisiekė teisėsaugos pareigūnai, tačiau vis dar buvo tikėtasi sutvarkyti formalumus ir krovinį ieškovei pateikti. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės darbuotojui (vairuotojui) kaip kompensaciją sumokėjo 100,00 Eur už nepatogumus laukiant krovinio.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį tretysis asmuo nepateikė, prašymų nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant byloje negauta, todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnis).

Teismo posėdžio metu liudytojas J. Z. (J. Z.) nurodė, kad yra atsakovės darbuotojas, Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas. Liudytojas, būdamas tiesiogiai susijęs su ginčo krovinio pervežimo organizavimu, nurodė, kad atsakovės įmonėje yra atsakingas už pardavimus - klientų paiešką, užsakymų perdavimą į operatyvinius skyrius vykdyti ir jų priežiūrą. Nurodė, kad į jį kreipėsi užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio pervežimo. Suderinus užsakymo sąlygas ir kainą, jis buvo perduotas į operatyvinį skyrių vykdyti. Liudytojas nurodė, kad su užsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. liepos 7 d. buvo susitarta žodžiu dėl krovinio pervežimo, o rašytinė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti pasirašyta krovino pervežimo dieną. Pažymėjo, kad tokia yra susiformavusi jų įmonės verslo praktika, kad rašytinė sutartis yra pasirašoma krovinio pervežimo dieną. 2015 m. liepos 8 d. ieškovės transportui atvažiavus paimti krovinį, iškilo problemų dėl krovinio muitinės patikrinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo atsakovę apie kilusias problemas. Liudytojas pažymėjo, kad ne visi kroviniai muitinėje yra tikrinami detaliai. 2015 m. liepos 9 d. ryte UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad nėra sutvarkyti krovinio muitinės patikrinimo dokumentai, o po pietų atsakovei susisiekti su užsakove nebepavyko. Rašytinė sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės pasirašyta nebuvo. Krovinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip ir nepristatė atsakovei pervežimui atlikti, kadangi kaip nurodo liudytojas, krovinys buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų muitiniam patikrinimui atlikti. Liudytojas patvirtino, kad ieškovės darbuotojui (vairuotojui) kaip kompensaciją trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 100,00 Eur už nepatogumus laukiant krovinio. Liudytojas nurodė, jog apie tai, kad krovinys nebus pristatytas sužinojo tik 2015 m. liepos 10 d. ryte, tačiau atsakovės vadybininkė susisiekusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkais sužinojo apie krovinio nepateikimą anksčiau, t.y. 2015 m. liepos 9 d. bei informavo ieškovę apie tai elektroniniu paštu bei telefonu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. liepos 7 d. ieškovė - krovinio vežėja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – užsakovas, pasirašė krovinio pervežimo sutartį Nr. 2015/07/07-02, pagal kurią užsakovas įsipareigojo pateikti krovinį vežėjui 2015 m liepos 8 d. Šilutės pl. 101, Klaipėdoje ir sumokėti krovinio vežėjui 1900,00 Eur per 30 kalendorinių dienų po 2 CMR originalų ir sąskaitos gavimo. Ieškovė neįvykdžiusi 2015 m. liepos 7 d. krovinio pervežimo sutarties 2015 m. liepos 8 d. pavedimu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70,00 Eur sumą, kaip netesybas, pagal 2015 m. liepos 7 d. sąskaitą AT Nr. 006. Pagal 2015 m. liepos 8 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą užsakymą-sutartį Nr. FT/(duomenys neskelbtini), ieškovė atsakovei turėjo suteikti transportavimo paslaugas, t.y. atlikti krovinių pervežimą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti vežėjui 2150,00 Eur plius PVM už suteiktas paslaugas. Pagal šį užsakymą atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pateikti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį 2015 m. liepos 8 d. 13:00 val. Malkų įlankos Jūrų uosto poste UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, esančiame Perkėlos g. 8, Klaipėdoje. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2016 m. kovo 21 d. rašte Nr. 20-S-46434 (1.16K) nurodyta, kad 2015-08-27 poėmio protokolu malkų įlankos Jūrų uosto poste UAB „Klaipėdos konteinerių terminale“, Perkėlos g. 8, Klaipėdoje, buvo paimti jūriniai konteineriai su akmens anglimi Nr. CLNU 4449970, MRKU 0010297, PONU 1466025. Dėl šio fakto Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37254-15 pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis bei kontrabandos). Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaudamasi užsakymo-sutarties Nr. FT/(duomenys neskelbtini) 26 punktu 2016 m. liepos 9 d. pateikė atsakovei sąskaitą-faktūrą VL Nr.367 430,00 Eur sumai, t. y. 20% sutarties 15 punkte numatytos kainos (2150,00 Eur) – netesybų sumokėjimo, kurios apmokėjimo terminas 2015 m. liepos 16 d.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 430,00 Eur netesybas

Ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimų darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pervežimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.808, 6.617, 6.717, 6.720 straipsniai). Pagal 2015 m. liepos 8 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą užsakymą-sutartį Nr. FT/(duomenys neskelbtini), ieškovė atsakovei įsipareigojo suteikti transportavimo paslaugas, t.y. atlikti krovinių pervežimą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei (vežėjui) 2150,00 Eur plius PVM už suteiktas paslaugas.

Ieškovė prašo teismo priteisti sutartyje numatytas netesybas už netinkamą sutarties įvykdymą – t.y. krovinio nepateikimą pagal užsakymą Nr. FT/(duomenys neskelbtini) sutartam pervežimui atlikti. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės ieškinį teigia, kad 2015 m. liepos 8 d. užsakyme nurodytas atsakovo turimas pateikti krovinys pervežimui nebuvo pateiktas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nesant jo kaltės, nes krovinys buvo sulaikytas teisėsaugos institucijų, įtarus, kad jame gali būti paslėptos narkotinės medžiagos. Atsakovas teigia, kad šie teisėsaugos institucijų įtarimai pasitvirtino ir dėl šio fakto yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pažymi, kad atsakovas nėra ir nebuvo krovinio savininkas, taip pat nėra susijęs su narkotinių medžiagų paslėpimu krovinyje ir nėra atsakingas už krovinio sulaikymą teisėsaugos institucijų. Atsakovė nurodė, kad krovinį jai turėjo pateikti tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, šioje byloje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar aplinkybės, dėl kurių atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties, sudaro įstatymo nustatytą pagrindą netaikyti jai sutartinės civilinės atsakomybės arba nuo jos atleisti.

Nenugalimos jėgos (force majeure) institutas, įtvirtintas Civilinio kodekso šeštosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, nustato pagrindą atleisti sutarties neįvykdžiusią šalį nuo atsakomybės esant aplinkybėms, kurios pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Šios aplinkybės yra nustatytos Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje, joje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sudarydama sutartį ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti. Šioje dalyje taip pat nustatyta, jog nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šioje teisės normoje (Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje) vartojamas atsakomybės už sutarties nevykdymą terminas savo turiniu yra platesnis už Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, vartojamą sutartinės atsakomybės terminą (Civilinio kodekso 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Force majeure instituto (Civilinio kodekso 6.212 straipsnis) nuostatos į Civilinio kodekso yra inkorporuotos UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnio pagrindu, todėl jas aiškinant atsižvelgtina ir į UNIDROIT principų formuluotes. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi, nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų Civilinio kodekso 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2006; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnio, kuriame yra įtvirtinti prievolių vykdymo principai, 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už šių asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Civilinio šeštosios knygos XXII skyriaus antrojo skirsnio, reglamentuojančio sutartinę atsakomybę, 6.257 straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus, nustatyta, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Civilinio kodekso 6.717 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma ne tik tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, bet ir tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia prievoles. Taigi, teisės normoje, kurioje atskirai pabrėžiama, kokios aplinkybės, dėl kurių sutarties šalis neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nelaikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, yra atskirai specialiai pažymima, kad force majeure aplinkybėmis nelaikomos aplinkybės, kai sutartis neįvykdyta dėl ją privalančios vykdyti sutarties šalies kontrahentų padarytų pažeidimų.

Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalies nuostata, jog nenugalima jėga nelaikoma situacija, kai skolininko kontrahentai pažeidžia prievoles, yra imperatyvi, o teisės aktai nenustato išimčių. Aiškinant šią nuostatą ir Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą normą, pagal kurią sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, akivaizdu, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jam iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje jau ne kartą yra pasisakyta, kad įmonei (verslininkui) nustatomos griežtesnės atsakomybės sąlygos. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad minimizuotų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, jog būtent dėl krovinio sulaikymo atsakovas prarado galimybę jį perduoti ieškovei ir pavesti gabenti į užsakyme nurodytą paskirties vietą. Tarp šalių sudaryto užsakymo 1 punkte yra numatytas krovinio siuntėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tretysis asmuo byloje). Teismo posėdžio metu liudytojas J. Z. (J. Z.) patvirtino, kad į jį kreipėsi užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio pervežimo, o atsakovės vadybininkai kreipėsi į ieškovę dėl krovinio pervežimo, kurį turėjo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės nuomone, jos prievolė pagal užsakymą pasibaigė, kadangi šią prievolę tapo neįmanoma įvykdyti ne dėl atsakovės kaltės – tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė krovinio atsakovei, kad ši galėtų pateikti krovinį ieškovei pervežimui atlikti dėl teisėsaugos institucijų veiksmų, todėl nėra pagrindo reikalauti įvykdyti prievolę natūra ar taikyti atsakomybę už jos neįvykdymą. Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ši įrodymų vertinimo taisyklė išplėtota teismų praktikoje tuo aspektu, kad pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę, kaip sutarties neįvykdymo priežastį, privalo įrodyti ja besiremianti šalis (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalis). Atsakovė teigdama, kad sutartis nebuvo įvykdyta dėl nenugalimos jėgos, remiasi tuo, kad jos kontrahentas UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo susitarta žodžiu dėl krovinio pervežimo, nepateikė atsakovei krovinio pervežimui atlikti, nes krovinys buvo sulaikytas teisėsaugos institucijų. Aplinkybės, kad atsakovės kontrahentai gali pažeisti sutartį, pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis ir įmonė (verslininkas), sudarydamas sutartį, tai privalo žinoti bei prisiima riziką dėl tokių aplinkybių atsiradimo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtinos sąlygų pripažinti, kad sutarties ieškovas neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, visumos.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako be kaltės, o jos civilinę atsakomybę pašalina tik force majeure, jei sutartyje nenustatyta, kad nuostoliai atlyginami ar civilinė atsakomybė taikoma esant kaltei (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Civilinio kodekso 6.38, 6.59 straipsniai). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.59 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Nesilaikant šios pareigos asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pasirašydamos 2015 m. liepos 8 d. užsakymą-sutartį Nr. FT/(duomenys neskelbtini) kroviniui vežti šalys 26 punkte susitarė, kad užsakovas sumoka vežėjui 20 procentų šio užsakymo 15 punkte nurodytos vežimo kainos dydžio netesybas, jei nepateikė krovinio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad atsakovė pažeidė tarp šalių sudarytą 2015 m. liepos 8 d. užsakymą-sutartį Nr. FT/(duomenys neskelbtini) kroviniui vežti, t.y. nepateikė ieškovei krovinio pervežimui atlikti, todėl turi sumokėti ieškovei sutartyje numatytas netesybas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Sutarties šalių valia, jei ji neprieštarauja bendriesiems teisės principams (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (Civilinio kodekso 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Civilinio kodekso 6.157 straipsnis), negali būti ignoruojama ne tik sutarties šalių tarpusavio santykiuose, bet ir sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių prievolių nustatytais terminais nevykdė, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas priteisti 430,00 Eur netesybų iš atsakovės tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Dėl 70,00 Eur nuostolių priteisimo

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasirinko atsakovės pasiūlymą dėl krovinio pervežimo, kadangi ji garantavo greitą krovinio pakrovimą 2015 m. liepos 8 d. ir didesnį apmokėjimą (2150 Eur plius PVM), kuris padengė 70,00 Eur nuostolį už ieškovės nutrauktą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė šią sumą prašo priteisti iš atsakovės kaip nuostolius dėl nutrauktos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad už netinkamą sutarties įvykdymą (krovinio nepateikimą pervežimui atlikti, termino praleidimą, pavėluotą krovinio pristatymą) šalys sutartyje susitarė dėl sutartinės atsakomybės (26, 27, 29 sutarties punktai). 70,00 Eur ieškovės sumokėta suma įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sutarties nutraukimą tarp ieškovės ir atsakovės į šalių sudarytą sutartį nebuvo įtraukta. Ieškovė yra pelno siekianti įmonė, veikia įprastoje verslo srityje, todėl pasirinkdama sau naudingesnį verslo sandorį turi įvertinti rizikos veiksnius, patiriamus nuostolius. Ieškovė neįvykus pervežimui būdama verslo subjektas turėjo teisę pasirinkti kitą įmonę bei atlikti sekantį pervežimą kaip pati nurodė atsakovei 2015 m. liepos 9 d. 14:47 val. adresuotame elektroniniame pašte – „Laba diena, patvirtinkit, kad krovinys nebus pateiktas ir mes ieškomės kito, nes laikas bėga“. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė ieškovės patirtų 70,00 Eur nuostolių negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinos prievolės neįvykdymo pasekmės, todėl ieškovės reikalavimas dėl 70,00 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 15,00 Eur žyminio mokesčio, 48,40 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė į bylą pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad ji sumokėjo 48,40 Eur už teisinę konsultaciją (vežimo sutarties išaiškinimą). Iš į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ND Nr. 00279 nustatyta, kad teisines paslaugas ieškovei suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-2019/2015 konstatavo, jog civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus ir joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl išlaidos už teisines paslaugas, kurias teikė juridinis asmuo, negali būti priskiriamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytoms išlaidoms.

Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą bei Lietuvos teismų formuojamą teisinę praktiką, ieškovės patirtos teisinės konsultacijos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, ieškovės prašymas priteisti 48,40 Eur išlaidų už teisines paslaugas netenkintinas. Kadangi teismas tenkino 86 procentus ieškovės ieškinio, o atmetė 14 procentų ieškinio, ieškovei iš atsakovės priteistina 12,90 Eur dalis sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad iš viso patyrė 1200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme. Kadangi teismas atmetė 14 procentų ieškinio reikalavimo atsakovei iš ieškovės priteistina 168,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 430,00 Eur netesybų ir 12,90 Eur žyminio mokesčio, ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 168,00 Eur išlaidų teisinės pagalbos išlaidų atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.