Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. S., ieškovo atstovei A. S., ieškovo atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams J. S. ir K. S. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas asmens garbės ir orumo pažeidimo klausimas, iš kurio pagal Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnio nuostatas kildinama ieškovo A. S. teisė į neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad šalys -giminaičiai. Atsakovė -buvusi ieškovo brolio G. S. (mirusio 2016-05-06) sutuoktinė, atsakovas K. S.-ieškovo brolio G. S. sūnus. Atsakovė J. S. su sutuoktiniu G. S. dirbo Norvegijos įmonėje (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. toje pačioje įmonėje padėjo įsidarbinti ir ieškovui A. S.. Po G. S. mirties 2016-05-06, tarp šalių atsirado nesutarimai. 2017 m. rugsėjo mėn. šalys, išskyrus atsakovę, buvo pakviestos darbui į žuvies perdirbimo įmonę (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. S. įtarė, kad prie to, jog ji nepakviesta darbui, gali būti pridėjęs ieškovas A. S., apkalbėdamas ją įmonės vadovui.

2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovai K. S. ir J. S. sukūrė laiško tekstą, o atsakovas K. S. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką anglų kalba ieškovo A. S. darbdaviui S. R. adresu (duomenys neskelbtini), kurio turinys lietuvių kalba toks: : ,,Laba diena, ar galiu jus sutrukdyti? Mes norėtume sužinoti, kodėl šiais metais mano mama negavo darbo jūsų gamykloje. Mes taip pat gavome žinių, kad mano dėdė A. kalba daug netiesos apie mano motiną. Mes norime jus perspėti ir jūs turėtumėte žinoti, kad jis yra vagis ir nesąžiningas žmogus. Jūs patys turėtumetė tuo įsitikinti. Laikas parodys, kas teisus, o kas ne. mano mamai labia reikėjo darbo, kadangi ji turi mažą dukrelę.”

Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskeltbtini) nustatyta, kad 2017-12-28 A. S. kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 154 str.1d., nurodydamas, kad 2017-09-19 K. S. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) parašė elektroninį laišką A. S. darbdaviui S. R. adresu (duomenys neskelbtini), kuriame domimasi dėl kokių priežasčių J. S. negavo darbo 2017 m., ir kuriame tyčia A. S. įvardino vagimi ir nesąžiningu žmogumi; prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos -šmeižimo (LR BK 154 str.1d.) ir patraukti K. S. baudžiamojon atsakomybėn.

2018-01-05 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00001-18 pagal A. S. pareiškimą pagal LR BK 154 str.1d.2018-04-11 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūras G. T. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nesant J. S. veikloje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str.1d. požymių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informaciją, laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. CK 1.114 straipsnis saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, taip pat asmens garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Taip pat teismas, nustatydamas faktą, jog paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, turi vadovautis šiomis sampratomis. Garbė – tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera viešoji nuomonė apie jį, o orumas yra asmens savęs vertinimas, kaip jis atrodo visuomenės akyse, tačiau orumas nėra subjektyvus asmens savęs vertinimas, jį lemia visuomeninis vertinimas – visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, o kokie neigiami, todėl asmens savęs vertinimo kriterijus turi būti viešoji nuomonė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką būtina nustatyti, ką asmuo paskleidė – žinią ar nuomonę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Tuo tarpu nuomonė– tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015).

Atsakovė J. S. atsiliepime ir teismo posėdžių metu įrodinėjo, kad laiške fabriko vadovybei, t.y. S. R. ji išdėstė savo asmeninę, subjektyvią nuomonę apie tos įmonės darbuotoją (ieškovą), kurią grindė savo asmenine patirtimi, kai 2016 m. 12 mėn. šalims darbdavio Norvegijoje suteiktose gyvenamosiose patalpose su sūnumi rado pilną šaldiklį žuvies, kuri priklausė įmonei (duomenys neskelbtini); kad tiksliai žinojo, kad žuvies ieškovas iš įmonės nepirko, todėl yra įsitikinusi, kad žuvį ieškovas buvo pavogęs.

Lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio „vagis“ reikšmė: asmuo, kuris vagia; neteisėtai savinasi turtą.Vertinant atsakovų teiginį, kad „dėdė A. yra vagis ir nesąžiningas žmogus“, nustatyta, kad šis teiginys išreikštas siekiant konstatuoti objektyviai egzistuojantį faktą apie tai, kad ieškovas vagia ar neteisėtai savinasi svetimą turtą, siekiant pakirsti ieškovo darbdavio pasitikėjimą ieškovu. Duomenų apie tai, kad atsakovai būtų išreiškę abejonę dėl minėto teiginio tikrumo, byloje nėra. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovai nesuprato savo veiksmų ar žodžių prasmės ar kad atsakovų veiksmai turi kitokių valios trūkumų.

Teismas, įvertinęs elektroninio laiško turinį, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, jų lingvistinę konstrukciją, sprendžia, kad atsakovų K. S. ir J. S. 2017 m. rugsėjo 19 d. išsiųstame elektroniniame laiške ieškovo S. darbdaviui S. R. adresu (duomenys neskelbtini), parašytas teiginys, kad „dėdė A. yra vagis ir nesąžiningas žmogus“ yra atsakovų paskelbta žinia.

Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011).

Nagrinėjamoje byloje rašytiniai įrodymai- 2017-09-19 13.26 val. atsakovų išsiųstas elektroninis laiškas įmonės (duomenys neskelbtini)vadovui S. R. adresu (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini)vadovo S. R. persiuntimas minėto atsakovų laiško 2017-09-17 15.43 val. įmonės (duomenys neskelbtini)gamybos vadovui F. C. adresu (duomenys neskelbtini); ieškovo pateiktas 2018-11-09 rašytinis įmonės (duomenys neskelbtini) vadovų S. R., F. C. pareiškimas apie gautą oficialų elektroninį laišką neabejotinai patvirtina, kad aukščiau nurodytas atsakovų teiginys buvo perduotas elektroniniu paštu mažiausiai 2 asmenims.

S. R., F. C. pareiškime nurodo apklausę visus įmonės darbuotojus dėl informacijos pagrįstumo, tačiau nenurodo ar pagarsino jiems atsakovų atsiųstą laišką, nenurodo, koks darbuotojų skaičius buvo apklaustas. Teismas laiko ieškovo neįrodytu, kad atsakovai laišką atsiuntė į ieškovo darbovietės elektroninį paštą, kuriuo gali naudotis daugiau nei 20 žmonių; kad informacija buvo paskleista plačiam subjektų ratui. Teismas kritiškai vertina liudytojo M. S. parodymus dėl to, kad jam skambino įmonės vadovas S. R. ir aiškinosi dėl laiško parašymo aplinkybių, kad jis perskaitė atsakovų elektroninį laišką nuvykęs pas ieškovo žmoną A. S.; liudytojos A. S.-Š. parodymus dėl to, kad įmonės (duomenys neskelbtini)vadovas S. R. buvo atvykęs į jos darbovietę aiškintis apie laiško parašymo aplinkybes ir kad jai žinomas laiško turinys. Liudytojų nurodytų aplinkybių nepatvirtino 2018-11-09 rašytiniu pareiškimu įmonės (duomenys neskelbtini)vadovai S. R., F. C.. Be to, S. R. tą pačią elektroninio laiško gavimo dieną laišką persiuntė F. C., kas įrodo, kad informacijos pagrįstumu įsitikinti buvo pavesta (duomenys neskelbtini)gamybos vadovui F. C.. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovų santykiai su S. gimine yra priešiški, konfliktiški, liudytojai M. S., A. S.-Š. –šalių giminaičiai, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

Atsakovai skleidžiamoje žinioje aiškiai įvardino asmenį, nurodydami, kad tas asmuo yra „dėdė A.“. Elektroninio laiško gavėjui (duomenys neskelbtini) vadovui S. R., taip pat ir ieškovui nekilo abejonių, kad minėti teiginiai yra apie ieškovą. Darbdavio atsakymas į atsakovų elektroninį laišką patvirtina, kad darbdaviui buvo žinoma, kad atsakovų nurodoma informacija yra būtent apie ieškovą.

Teismų praktikoje nurodyta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Tačiau bet kokiu atveju, faktą, kad nurodyta informacija atitinka tikrovę privalo įrodyti atsakovas (CK 2.24 str. 1 d.).

Atsakovai teigė, kad turėjo pagrindą ieškovą A. S. pavadinti vagimi ir nesąžiningu žmogumi. Jie nurodė, kad su ieškovu 2016 m. gruodžio mėn. 7-8 d. kartu gyvendami Norvegijoje ir dirbdami įmonėje (duomenys neskelbtini), atkreipė dėmesį į svetainėje (svetainė buvo bendras nenaudojimas kambarys) buvusį šaldiklį, kuris buvo apjuostas juosta. Atsakovei tą juostą patraukus, pradėjo kristi iš šaldytuvo supakuota šaldyta žuvis. Supakuotą žuvį atpažino kaip mentės file ir kveitę. K. S. telefonu nufotografavo minėtą šaldytuvą su jame esančiu turiniu, nuotraukos pateiktos teismui kaip įrodymas. Jie tiksliai žinojo, kad žuvies ieškovas iš įmonės nepirko, todėl yra įsitikinę, kad žuvį ieškovas buvo pavogęs.

Ieškovas A. S. teismo posėdyje neigė atsakovų nurodytas aplinkybes. Šalių paaiškinimams esant priešingiems ir atsakovams nepateikus jokių objektyvių įrodymų, išskyrus fotonuotraukas, kurios neįrodo, kad žuvis ieškovo pavogta iš įmonės (duomenys neskelbtini), nurodytai aplinkybei pagrįsti, teismas minėtą aplinkybę pripažįsta neįrodyta. Atsakovams nepateikus įrodymų, kad jų išsakyti teiginiai atitinka tikrovę, taikoma CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija ir atsakovų teiginiai vertinami kaip išgalvoti, melagingi, netikri, t.y., neatitinkantys tikrovės.

Kad ar paskelbta žinia yra žeminanti, turi įrodyti ieškovas. Teiginys ”vagis” visuomenėje suprantamas vienareikšmiškai ir tokio teiginio paskelbimas apie asmenį protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie vagimi pavadintą asmenį.

EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodžio „vagys“, skirto apibūdinti žmones, pripažintus kaltais dėl nusikalstamai gautų daiktų įgijimo, vartojimas gali įžeisti asmenis, kurie nebuvo dėl to nuteisti (žr., pvz., mutatis mutandis cituotą Constantinescu prieš Rumuniją,par. 73). Šioje byloje nustatyta, kad atsakovai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad jis neva vagis ir nesąžiningas žmogus, todėl savaime yra įžeidžiantys bet kokį asmenį, kurio atžvilgiu nebuvo priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Atsakovų teiginiai, skirti ieškovui, yra nemalonūs, užgaulūs, įžeidūs. Todėl, teismo vertinimu, atsakovų paskleisti duomenys apie ieškovą sumenkino jo savivertę, tai yra orumą, be to, žvelgiant iš pasyvaus (pašalinio) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindą suabejoti jo veiksmų teisėtumu, tai yra, pažemino ir jo garbę. Taigi šioje byloje nustatyti visi pagrindai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK2.24 straipsnio 1 dalį taikyti.

Asmuo turi teisę reikalauti ne tik paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, bet ir reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą : reikalavimą paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės ir atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą neturtinę žalą.

Teismų praktikje pripažįstama, kad tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimas turi būti atliktas ta pačia forma, kaip ir duomenų paskleidimas, atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus K. S. ir J. S. per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją, išsiunčiant elektroninį laišką, adresu (duomenys neskelbtini), nurodant: „Mes, K. S. ir J. S., 2017 m. rugsėjo 19 d. elektroniniame laiške, siųstame iš elektroninio pašto adreso – (duomenys neskelbtini), teigdami tikrovės neatitinkančius teiginius, jog A. S. yra vagis ir nesąžiningas žmogus, pasielgėme netinkamai ir neetiškai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina A. S. garbę ir orumą. Dėl tokio savo netinkamo elgesio A. S. atsiprašome” yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad, atsakovams paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis apie jį, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, įtampą, sutriko miegas, pasireiškė galvos skausmas, nuovargis bei strėnų skausmas, todėl buvo priverstas kreiptis į medikus. Dėl patirtų išgyvenimų jam buvo paskirti vaistai. Dėl atsakovų veiksmų pasikeitė bendradarbių bendravimas su juo, darbdaviui turėjo pasiaiškinti dėl gauto elektroninio laiško.

Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK6.250str. 1 d.). Visgi žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, ir jos įrodinėjimas, šiuo atveju turi savitą specifiką. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanomai teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Kita vertus, įrodinėjant patirtą neturtinę žalą, svarbu turėti omenyje tai, jog šiuo atveju, inter alia yra kalbama ir apie konkretaus žmogaus vidinę subjektyvią būseną, kurią jis išgyvena dėl patirto jo teisių pažeidimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1000/2003). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. EŽTT pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją ( Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą ( Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (L. O. v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. Be to, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-342/2010).

Teismas laiko įrodytu, kad atsakovų veiksmai ieškovui sukėlė neigiamus išgyvenimus: stresą, neteisybės jausmą, pažeminimą. Ieškovas A. S. savo darbdaviui gavo pasiaiškinti dėl gauto elektroninio laiško, gavo įrodinėti, kad jis nėra vagis, bijodamas prarasti savo darbo vietą. Ši visa situacija kėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus.

Teismas laiko ieškovo neįrodytu, kad po šių įvykių ieškovo 2018-01-22 lankymasis pas šeimos gydytoją dėl miego sutrikimo, galvos skausmo, nuovargio, strėnų skausmo ir paskirtais vaistais, yra susijęs su patirtais išgyvenimais. Labiau tikėtina, kad ieškovo nurodyti požymiai jam galėjo pasireikšti nuo sunkaus darbo. Teismas laiko ieškovo neįrodytu, kad po šių įvykių pasikeitė bendradarbių bendravimas su juo, kad kurį laiką įmonės kolektyvo nariai į jį žiūrėjo įtariai, nes ieškovas nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusių asmens kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas laiko, kad atsakovų veiksmai ieškovui nesukėlė itin neigiamų pasekmių, ieškovas sėkmingai dirba buvusioje darbovietėje Norvegijoje, ieškovo darbdaviai tiki ieškovo sąžiningumu, ką patvirtina 2018-11-09 rašytiniu pareiškimu įmonės (duomenys neskelbtini) vadovai S. R., F. C.. Teismas atsižvelgia, į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys; į tai, kad šalys yra giminaičiai: į tai, kad atsakovė J. S. yra našlė ir viena augina ir išlaiko nepilnametę dukrą, kad atsakovės J. S. gaunamas uždarbis labai nedidelis. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas prašomą priteisti neturtinės žalos dydį mažina ir ieškovui A. S. solidariai iš atsakovų priteisia 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje ieškovas sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, 75 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą. Ieškovui teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas Piotras Orlovas, kuriam ieškovas sumokėjo iš viso 1300,00 Eur. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8. p. nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Ieškovas A. S. ieškinyje atsakovų atžvilgiu reiškia du reikalavimus, kurių kiekvieno procentinė išraiška – po 50 proc. Neturtinis ieškovės reikalavimas tenkintas pilna apimtimi. Reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintas iš dalies priteisiant 500,00 Eur, t. y. 17 proc. (50 proc. x 500,00 Eur : 1500,00 Eur). Ieškovės patenkintų reikalavimų procentinė išraiška – 67 proc. (50 proc. + 17 proc.). Už ieškovo reiškiamą neturtinį reikalavimą mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą priteisti neturtinę žalą mokėtinas 15,00 Eur (500,00 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis. Bendra iš atsakovų ieškovui priteistina žyminio mokesčio suma – 90,00 Eur (75,00 Eur + 15,00 Eur) (CPK 92 - 93 straipsniai). Ieškovo reikalavimus patenkinus iš dalies, iš atsakovų ieškovui priteistinos jo turėtos 961 Eur bylinėjimosi išlaidos ((1300 Eur x 67 proc. : 100 proc.) + 90,00 Eur žyminio mokesčio).

Atsakovė J. S. patyrė 150 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinį dokumentą-atsiliepimą į ieškinį. Atmesta 33 proc. (100 proc. - 67 proc.) ieškovo ieškinio reikalavimų. Ieškovo reikalavimus atmetus 33 proc., iš ieškovo atsakovų naudai priteistina 49,50 Eur (150,00 Eur x 33 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis ekonomiškumo principu ieškovui iš atsakovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina, išskaičiuojant iš ieškovo atsakovams priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Atitinkamai ieškovui iš atsakovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 911,50 Eur (961 Eur – 49,50 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją, išsiunčiant elektroninį laišką, adresu (duomenys neskelbtini), nurodant: „Mes, K. S. ir J. S., 2017 m. rugsėjo 19 d. elektroniniame laiške, siųstame iš elektroninio pašto adreso – (duomenys neskelbtini), teigdami tikrovės neatitinkančius teiginius, jog A. S. yra vagis ir nesąžiningas žmogus, pasielgėme netinkamai ir neetiškai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina A. S. garbę ir orumą. Dėl tokio savo netinkamo elgesio A. S. atsiprašome.”

Priteisti solidariai iš atsakovų J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

Priteisti iš atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 455,75 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.