- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2-1636-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28520-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė (pirm.)
- Ieškovas
- Č. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Advokatai
- Milda Volkovienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Č. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 6403,00 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2005 m. lapkričio 8 d. sudaryta Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi iš Č. B. nusipirko gyvenamąją patalpą - 5/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Likusią 3/8 dalį minėto buto turėjo paveldėti pardavėjos dukra E. B., tačiau ji dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties į notarą nesikreipė, nes ketino palikimo atsisakyti. Kadangi M. B. kitų pirmos ir antros eilės įstatyminių įpėdinių neturėjo, jo dukrai atsisakius nuo palikimo, 3/8 dalį buto ketino priimti mirusiojo sutuoktinė Č. B.. Kuri 2005 m. rugsėjo 23 d. su ieškove pasirašė Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dėl viso dviejų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta po to, kai Č. B. pereis nuosavybės teisė į 3/8 dalis buto. Už butą buvo susidariusios didelės skolos ir antstolis rengėsi butą parduoti iš varžytinių, todėl įkalbėjo ieškovę likusios palikimo dalies sutvarkymo ir nupirkti 5/8 dalis buto, o vėliau - papildomai nupirkti likusią 3/8 dalį buto. Sumokėjusi visas skolas už butą ir 2005 m. lapkričio 8 d. sudariuss Pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovė tapo 5/8 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininke. Nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR) nuosavybės teisė į likusias 3/8 dalis minėto buto liko registruota M. B. vardu, nes Č. B. iki savo mirties nespėjo gauti palikimo liudijimo į šią turto dalį. Įsikėlusi į minėtą butą, ieškovė atliko viso buto remontą, nes suremontuoti tik dalį (5/8) buto, techniškai neįmanoma. 2006-2007 metais minėtame bute, ūkio būdu buvo atlikti remonto darbai (įstatytos durys, pakeisti langai, atnaujinta santechnika, sutvarkytas dujų tiekimas, vonios ir tualeto patalpos, paklota grindų danga ir kt.). Atliktų remonto darbų sąmata sudaro 9748,24 Eur. Išlaidos už atsakovei priklausiusios buto dalies remontą sudaro 3655,59 Eur sumą. Kadangi už butą buvo susidaręs įsiskolinimas, prieš pirkdama buto dalį, ieškovė sumokėjo antstoliams 4685,15 Eur (16176,88 Lt). Tik 2017 m. gegužės 16 d. buvo gauta informacija, kad 3/8 dalį minėto buto paveldėjo Valstybė ir bus organizuojamas šios dalies pardavimas viešame aukcione. Išdavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, ieškovė toliau viena mokėjo visus mokesčius, o kita savininkė jai priklausančiu turtu nesidomėjo. 2019 m. balandžio 23 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovė iš atsakovės (Valstybės) įsigijo 3/8 dalį buto ir tapo vienintele buto savininke. Nurodo, kad atsakovė turėtų atlyginti viso 6403,09 Eur išlaidų už minėto buto dalies išlaikymą laikotarpyje nuo 2006 m. vasario 9 d. iki 2019 m. balandžio 23 d.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, pritaikius ieškinio senatį. Nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ neadministruoja jokio palikėjos Č. B. turto. Paveldėtas valstybės turtas, kurį administravo atsakovė, 2019 m. balandžio 23 d. Buto dalies pirkimo - pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovei. Vienintelis mirusios Č. B. likęs kilnojamasis turtas - reikalavimo teisė į 6868,92 Eur sumą. Reikalavimams dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti) baigusi remonto darbus, nes tada suvokti, patyrusi nekompensuotų išlaidų ir, būdama atidi, sąžininga bei protinga, galėjo inicijuoti, kad Č. B. turtą paveldėtų Valstybė arba savo kreditorinį reikalavimą ji galėtų pasitvirtinti teisme. Ieškovė į atsakovę kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 24 d., t.y. praėjus beveik 10 metų nuo Č. B. mirties, taigi ji nesiėmė aktyvių veiksmų mirusiojo įpėdiniams nustatyti ir nesilaikė šalių aktyvaus bendradarbiavimo principo. Ieškiniu nepagrįstai reikalaujama priteisti nuostolius patirtus už buto remontą ir išlaikymą (nuo 2006 m. iki 2007 m.), nes daliai reiškiamų ieškinio reikalavimų yra praleistas ieškinio senaties terminas, kurį pritaikius dalis ieškinio reikalavimų atmestini. Iš byloje esančio Vertinimo akto matyti, kad atlikti buto remonto darbai nebuvo būtini ar privalomi. Be to, norėdama gauti dalį šių išlaidų, prieš jas patirdama, ieškovė turėjo gauti kito bendraturčio sutikimą (suderinimą). Konkrečiu atveju tokio sutikimo nebuvo, todėl visų bendraturčių vertei padidėjus proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims, ieškovė prarado teisę reikalauti daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Nors valstybė paveldėjo 3/8 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau juo nesinaudojo, todėl už teiktas komunalines paslaugas turi apmokėti tas asmuo, kuris faktiškai jomis naudojosi. Atsakovei, kaip bendraturtei, kyla pareiga kompensuoti išlaidas, tiesiogiai susijusias su turto išlaikymu (už buto šildymą), bet ne daugiau nei už trejus metus. Atsakovei neatsiranda pareiga kompensuoti su asmeninių poreikių tenkinimu susijusių išlaidų (už vandenį, elektrą, ryšio priemones).
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir / ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Ieškovė 2019 m. gegužės 23 d. Prašymu, kreipėsi į VMI dėl informacijos ar Lietuvos Respublika ketina reikšti reikalavimą dėl įsiskolinimo už įsigytą butą, apmokėjimo. 2019 m. rugpjūčio 27 d. el. paštu VĮ „Turto bankas“ buvo paprašyta apie palikimo priėmimo valstybei liudijimo papildymą. VĮ „Turto bankas“ papildomai kreipėsi į VĮ “Registrų centras“ dėl išdavimo Pirkimo - pardavimo sutarties, o taip pat į ieškovę, dėl dokumentų ir informacijos pateikimo apie skolą. Iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. tokia informacijos nebuvo pateikta, todėl buvo paruoštas prašymas notarui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo papildymo, įtraukiant į jį mirusiosios reikalavimo teisę. Gavus patikslintą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, paveldėta reikalavimo teisė bus perduota administruoti VMI. Šiuo metu VMI jokio palikėjos Č. B. turto ar reikalavimo teisės neadministruoja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Milda Volkovienė, iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad teismui nustačius, jog ieškinio senatis praleista, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Teismo posėdžio metu ieškovė Č. N. paaiškino, kad visus buto mokesčius mokėjo ir įsigijusi butą 2005 m. lapkričio mėn., nuolat kreipėsi į advokatus, notarus, kitus teisininkus, savivaldybę dėl minėto buto dokumentų sutvarkymo. Ėjo ir į „Turto banką“ (2015 m.), kur parašė pareiškimą, tačiau tik 2017 m. gruodžio mėn. gavo pranešimą, o vėliau sužinojo, kad kita buto dalis bus pardavinėjama iš varžytinių ir bus atliktas suremontuoto buto vertinimas. Patirtino, kad butas buvo visiškai apleistas, todėl pradžioje remontas buvo derintas su Č. B. dukra J.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Ernestas Knezevičius, iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas Algirdas Paulauskas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. P., ieškovės pusseserė patvirtino, kad 2005 metais ieškovė nusipirko visai apleistą butą, panašų į landynę (be langų, durų, elektros ir kt.). Ieškovė visą butą suremontavo. Perkant butą iš Č. B., buvo pasirašyta Preliminarioji sutartis, bet pardavėja mirė, o jos dukra ruošėsi sutvarkyti palikimą ir visą butą parduoti ieškovei, tačiau pati prapuolė. Ieškovė lankėsi savivaldybėje, VMI, policijoje, pas notarus, pas advokatus, kitus teisininkus ir 2015 metais sužinojo, jog kai nėra paveldėtojų, turtą paveldi Turto bankas. Prieš varžytines, ieškovė sužinojo, kad 3/8 dalis buto paveldėjo Turto bankas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojai J. Ž., G. Č. ir V. U. iš esmės patvirtino, kad iki ieškovės, butas buvo apleistas („narkomanų lizdas”, landynė), jame gyveno asociali šeima, buvo kviečiama policija, butas degė du kartus. Nauja savininkė – ieškovė, butą suremontavo. Kaimynai tuo džiaugėsi.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. N., ieškovės sūnus, taip pat patvirtino, kad nupirktas butas nebuvo tinkamas gyventi (purvas, smarvė, išpaišytos sienos, sulaužytos durys ir langai, šiukšlės). Tėvai butą suremontavo.
Teismo posėdžio metu liudytoja H. A., ieškovės sesuo, parodė, kad butas buvo užkaltomis durimis, jame mėtėsi buteliai, švirkštai, buvo daug šiukšlių, buvo išpaišytos sienos, virtuvės langas užkaltas kartonu. Padėjo tvarkyti butą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad ieškovė iš Č. B. 2005 m. lapkričio 8 d. įsigijo 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Č. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. 329286). Likusi buto dalis (3/8) priklausė M. B. (2015-11-18 NTR išrašas). 2015 m. lapkričio 24 d. Prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl likusios buto 3/8 dalies savininko. 2017 m. gegužės 16 d. atliktos buto apžiūros metu nustatyta, kad jame gyvena ieškovė ir apmoka mokesčius. 2019 m. birželio 11 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad po M. B. mirties, 3/8 dalis buto paveldėjo Č. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)). 2017 m. kovo 9 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo Valstybė paveldėjo 3/8 dalis minėto buto (priklausiusias Č. B.). 2019 m. liepos 29 d. atlikto buto vertinimo metu nustatyta vidaus remonto darbų kaina - 9748,24 Eur be PVM (11795,37 Eur su PVM). 2019 m. rugsėjo 17 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimu Valstybei perėjo Č. B. reikalavimų teisė į pinigų sumą – 6868,92 Eur. Atsakovė ieškovei neatlygino jos patirtų išlaidų (už komunalines paslaugas). Į bylą pateikti įrodymai (kvitai, čekiai, mokestiniai pranešimai, sąskaitos faktūros) patvirtina, kad ieškovė atliko minėto buto remontą ir mokėjo už komunalines paslaugas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įsitikinti ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
Dėl ieškinio senaties
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga, kurios pradžia siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Ieškinio senatis nėra taikoma mechaniškai, nes tai nebūtų suderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, bet atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018, 41 punktas, 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 26 punktas ir nutartyse nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą priteisti nuostolius patirtus už nurodyto buto remontą ir išlaikymą (laikotarpis nuo 2006-02-09 iki 2019-04-23) iš esmės grindžia duomenimis, jog iki 2017 m. gegužės 16 d. ji nežinojo kitos - 3/8 buto dalies tikrojo savininko, nes NTR duomenimis iki 2015 m. lapkričio 18 d. tos dalies savininku buvo nurodytas miręs asmuo – M. B. ir tik 2017 m. kovo 30 d. ja įregistruota atsakovė.
Teismo posėdžio metu tiek pati ieškovė, tiek liudytojos J. P., H. A. patvirtino, kad įsigijusi dalį minėto buto, ieškovė siekė sutvarkyti visus su juo susijusius dokumentus, todėl ir kreipėsi į teisininkus, bet buvo neišsamiai, netinkamai pakonsultuota. Konkrečiu atveju vertinant ieškovei objektyviai susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visumą (buvusių buto savininkų mirtys; notarės, tvarkiusios su butu susijusius dokumentus, mirtis; savininkės dukters delsimas perimti palikimą ir jos pradingimas, teikta nekvalifikuota teisinė pagalba, nepakankamai pareigingas valstybinių institucijų elgesys ir kt. ) iš esmės sudarė situaciją, kad senaties terminą ieškovė praleido ne dėl savo kaltės. Atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovė į atsakovę su Prašymu kreipėsi 2015 metais, o pastaroji buto apžiūrą organizavo ir ją atliko tik 2017 m. gegužės 16 d., teismas sprendžia, kad trijų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, juolab, kad valstybės institucijų netinkamas ir nesavalaikis veikimas/neveikimas negali varžyti kitų asmenų teisių.
Dėl nuostolių atlyginimo
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr.3K-7-18/2014 yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, kai palikimas įstatymo pagrindu pereina jai, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio l dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise valdė 3/8 dalį buto, esančio adresu Architektų g. 170-41, Vilniuje. CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, o taip pat privalo apmokėti išlaidas šiam turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Išlaidos skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti šiuo atveju yra bendrosios išlaikymo išlaidos. Todėl, prievolę įvykdęs ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo to, ką jis įvykdė (CK 4.76 straipsnis, 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 punktas).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad už buto išlaikymą (2006 - 2019 m.), už buto, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymą (šildymą ir kitas paslaugas) sumokėjo 7326,66 Eur. Taigi 3/8 dalies buto, tuo metu nuosavybės teise priklausiusio atsakovei, išlaikymas sudarė 2747,50 Eur sumą. Kadangi buto bendrasavininkai privalo proporcingai turimai bendro buto daliai dengti išlaidas, susijusias su buto išlaikymu, bet neturi pareigos dengti tų išlaidų, kurios susijusios su bute tuo metu gyvenančio konkretaus bendrasavininkio asmeninių poreikių tenkinimu, tai konkrečiu atveju, ginčo bute gyvenant išimtinai ieškovei, vienai iš bendrasavininkų naudojantis nurodytu butu, kyla pareiga apmokėti komunalines paslaugas, nes jomis realiai buvo tenkinami ieškovės (faktinės naudotojos) asmeniniai poreikiai. Taigi, nustačius, jog atsakovė nesinaudojo butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, prievolė atsiskaityti su paslaugas teikusiomis įmonėmis, kyla išimtinai tik ieškovei. Konkrečiu atveju to pagrindas yra faktiniai vartojimo santykiai, kuriuos patvirtina paslaugų tiekėjų sąskaitos. Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad atsakovei, kaip bendraturtei kyla pareiga kompensuoti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su turto išlaikymu, t.y. už buto šildymą, o už kitas išlaidas (vandenį, elektrą, ryšio priemones) atsakovei pareiga neatsiranda. Iš ieškovės į bylą pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad nurodytu laikotarpiu (2016 - 2019 m.) už šildymą buvo sumokėta 5213,39 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, atsakovė turi pareigą apmokėti ieškovei dalį sumos - 1955,02 Eur.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat prašo priteisti 3655,59 Eur išlaidų už buto remontą, kurias įrodinėja 2019 m. liepos 29 d. vertinimo aktu ir sudaryta lokaline sąmata. Visgi atkreipiant dėmesį į tai, jog buto remonto lokalinė sąmata sudaryta atsižvelgiant į 2019 m. kovo mėnesio kainas, o pats butas buvo remontuotas 2006-2007 metais, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimas dėl 3655,59 Eur priteisimo, todėl šis reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
Konkrečiu atveju yra pagrindas atmesti atsakovės teiginius apie tai, jog norėdama gauti dalį nurodytų išlaidų iš atsakovės, ieškovė prieš jas patirdama turėjo gauti bendraturčio sutikimą (suderinimą), nes kaip nustatyta, buto remonto atlikimą ieškovė pirmiausia derino su mirusios buto savininkės Č. B. dukra, o paaiškėjus, kad atsakovė yra 3/8 dalies buto savininkė, t.y. tik 2017 m. kovo 30 d., akivaizdu, kad ieškovė iš anksto niekaip negalėjo numatyti ar žinoti, kad tarp bendrasavininke su Valstybe. Taigi, byloje esantys aptarti duomenys, dalyvavusių asmenų paaiškinimai, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių (už buto remontą) priteisimo yra teisėtas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinant tai, kad pateiktais duomenimis ieškovė yra sumokėjusi 1390,88 Eur (4802,43 Lt), tai yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 521,58 Eur sumą.
Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti iš dalies, todėl ieškinys yra tenkinamas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiant 2476,60 Eur nuostolių atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš viso patyrė 1216,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 116,00 Eur žyminio mokesčio ir 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 500,00 Eur išlaidų ekspertui. Teismo nuomone, ieškovės patirtos 500,00 Eur išlaidų ekspertui yra nepriteistinos iš atsakovės, kadangi nesutiktina su ieškovės teiginiais, jog eksperto įvertinimas buvo reikalingas įrodant atliktų remonto darbų vertę, nes remonto darbų vertė buvo skaičiuojama ne tai dienai, kai darbai buvo atliekami (2006-2007 m.), o 2019 m. kovo mėn. Todėl manytina, kad ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstas ir įrodytas dalyje dėl 116,00 Eur žyminio mokesčio ir 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o kitoje dalyje prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (38,68 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d. bei 98 str., ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 276,95 Eur (716,00 Eur x 38,68 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ ,,Turto Bankas" į.k. 112021042, ieškovės Č. N., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2476,60 Eur (du tūstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 60 ct) žalos bei 276,95 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis euru s95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.