- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- e2-13929-1125/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09419-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- R. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „A“
- Atsakovas
- S. A. D.
- Advokatai
- Laurynas Didžiulis, Liudvikas Ragauskis
dalyvaujant ieškovų R. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „A“ atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui, atsakovo S. A. D. atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „A“ ieškinį atsakovui S. A. D. dėl tikrovės neatitinkančių teiginių paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą S. A. D. paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus R. Ž. ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau ir UAB) „A“, viešai paskelbiant (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo grupėse (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame būtų nurodoma, kad teiginiai, apibūdinantys R. Ž. kaip pasinaudojantį savo profesines pareigas asmeniniams interesams tenkinti, apibrėžiantys kaip „korupcijos meistrą“, yra melagingi ir nepagrįsti; atlyginti iš atsakovo S. A. D. ieškovų R. Ž. ir UAB „A“ patirtą 1 400 Eur (kiekvienam po 700 Eur) neturtinę žalą; taip pat priteisti iš atsakovo S. A. D. ieškovų R. Ž. ir UAB „A“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovas R. Ž. yra Europos tarybos sertifikuotas (duomenys neskelbtini), turintis Europos (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją bei daugiametę patirtį (duomenys neskelbtini) srityje. Ieškovas užima UAB „A“ (toliau ir bendrovė) direktoriaus pareigas, taip pat (duomenys neskelbtini) pareigas. Ieškovas savo pareigas bendrovėje atlieka profesionaliai, lojaliai, pagal teisės aktų keliamus reikalavimus (lygiai taip pat ir (duomenys neskelbtini) užimamas pareigas). Atitinkamai, bendrovė turi ilgametę patirtį aplinkotvarkos ir apželdinimo paslaugų sektoriuje, nuosekliai ir kokybiškai teikianti savo paslaugas.
3. Ieškovai ieškinyje ir dublike teigia, kad atsakovas socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią tiek ieškovo garbę bei orumą, tiek ir bendrovės dalykinę reputaciją. Socialinio tinklo grupėse (duomenys neskelbtini) atsakovas kaltino ieškovą pastarąjį darant nusikalstamas veikas per bendrovę – socialinėse grupėse nurodoma, kad ieškovas, naudodamasis tiek savo (duomenys neskelbtini) pareigomis (duomenys neskelbtini), tiek vadovo pareigomis bendrovėje, neva didelę dalį savivaldybės užsakomų darbų vykdo per bendrovę, taip tariamai nepagrįstai gerindamas jos finansinę padėtį, t. y. užsiimantis korupcinio pobūdžio veikla. Atsakovas ieškovą taip pat apibūdino žeminančiu ir kaltinančiu „korupcijos meistro“ epitetu, papildomai melagingai pabrėžiant, kad ieškovas, pasitelkdamas visuomenės informavimo priemones, skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją (pavyzdžiui, atsakovas teigė, kad ieškovas „užsakė straipsnius“, kuriuose nurodoma, kad jo bendrovė yra laimėjusi konkursą atlikti aplinkotvarkos ir apželdinimo darbus, tokiu būdu siekiant sudaryti akivaizdų įspūdį, kad viešasis konkursas tariamai net nebuvo vykdomas).
4. Ieškovai pateikė pranešimą atsakovui, kuriuo reikalavo pašalinti iš socialinių tinklų skleidžiamus tikrovę neatitinkančius duomenis, paneigti šią paskleistą informaciją ir atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą, tačiau atsakovai tik praėjus mėnesiui po ieškinio pareiškimo įvykdė dalį reikalavimų. Atsakovas socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) grupėse (duomenys neskelbtini) viešai paskelbė pranešimus ir nurodė, kad paskelbtuose komentaruose atsakovas išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kuri buvo „pristatyta“ kaip faktas ir dėl kilusios situacijos ieškovų atsiprašė.
5. Kadangi atsakovas nepateisinamai ir neteisėtai paskleidė apie ieškovus tikrovę neatitinkančius duomenis (žinias), atitinkamai turi būti atlyginta ir ieškovų patirta neturtinė žalą, kurią jie įvertina 1 400 Eur (kiekvienam po 700 Eur) dydžiu. Šios žalos dydžiu ieškovai vertina minimaliais nuostoliais, kuriuos patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kuriais yra paminta tiek ieškovo garbė bei orumas, tiek bendrovės dalykinė reputacija. Ieškovų nuomone, tokios tikrovės neatitinkančios informacijos kaip „jis sumaišė savo privačius ir viešus interesus ir didelę dalį savivaldybės darbų jis atlieka per savo UAB „A“...“, „Būkite atidūs jo atžvilgiu. Korupcijos meistras“ paskleidimas socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) grupėse, kuriose esantys asmenys galėtų būti suinteresuoti naudotis ieškovų teikiamomis paslaugomis, sukėlė grėsmę ir pagrindą socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) grupių (duomenys neskelbtini) bendruomenėms susidaryti nepagrįstą nuomonę apie ieškovų patikimumą ir jų paslaugų teikimo skaidrumą. Be to, tokie atsakovo komentarai taip pat sumažino potencialių ieškovų klientų ratą, dėl ko jie negavo papildomų pajamų.
6. Be to, atsakovas būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir užsiimdamas panašaus pobūdžio veikla kaip ir ieškovai, atliko veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje, kurie laikomi nesąžiningos konkurencijos pagrindu. Pastebi, kad atsakovas viešoje erdvėje skleidęs tokius komentarus siekė sumenkinti konkurentų reputaciją. Atsakovo komentarai sulaukė minėtų grupių bendruomenių narių reakcijų, todėl tai jau dabar turi įtakos mažiau palankiam suinteresuotų asmenų požiūriui į ieškovus formuotis. Taigi tokia paskleista tikrovės neatitinkanti informacija viešoje erdvėje leidžia suinteresuotiems asmenims susidaryti neigiamą nuomonę apie ieškovus, sukelia klaidingų ir niekuo nepagrįstų abejonių dėl ieškovų kvalifikacijos lygio ir teikiamų paslaugų kokybės, taip pat lėmė ne tik naujų potencialių klientų praradimą, be ir jau buvusių ar esamų bendrovės teikiamomis paslaugomis pasitikinčių klientų sumažėjimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas su ieškiniu dalyje dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo sutinka, tačiau nesutinka su ieškovų reikalavimais dėl patirtos žalos atlyginimo. Atsakovas mano, kad ieškovai nepateikė įrodymų atsiradusių pasekmių ieškovo fizinio skausmo, dvasinio išgyvenimo, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo ar emocinės depresijos bei pažeminimo, ir bendrovės reputacijos sumažėjimo, todėl reikalavimas yra nepagrįstas.
8. Atsakovas atsiliepime ir triplike pažymi, kad 2022 m. vasario 11 d. panaikino savo komentarus (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo grupėje (duomenys neskelbtini) po atsakovo pranešimo bendrinančio internetinio laikraščio (duomenys neskelbtini) straipsnį (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) vartotojo komentaro (duomenys neskelbtini) paskelbtą komentarą apie ieškovus, taip pat (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo grupėje (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) vienos iš asmeninės paskyros pranešimo bendrinančio į (duomenys neskelbtini) straipsnį (duomenys neskelbtini) po vieno iš komentatoriaus (duomenys neskelbtini) paskelbtą komentarą apie ieškovą R. Ž.. Be to, (duomenys neskelbtini) įvykdė ieškovų reikalavimo dalį viešai paskelbiant (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo grupėje (duomenys neskelbtini), paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus.
9. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini), kuriam atsakovas vadovauja, veikia kaip viešoji įstaiga. Šiuo ginčo atveju „A“ pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 1 ir 2 d. yra įmonė, ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo ir jos tikslas siekti pelno vykdant ūkinę veiklą. Atsižvelgiant į skirtingas teisines formas ir siekiamus tikslus taikymas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 str. neturi jokio teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Laurynas Didžiulis pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau paneigė tikrovės neatitinkančius duomenis, ieškovai atsisako reikalavimo dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. Ieškovai laikosi ieškinyje išreikštos pozicijos ir prašo atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą, kurią jie įvertinę 1 400 Eur (kiekvienam po 700 Eur) dydžiu, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis, prašo netenkinti likusios ieškinio reikalavimo dalies dėl neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir civilinės bylos toje dalyje nutraukimo
12. Teismo posėdžio metu ieškovų R. Ž. ir UAB „A“ atstovas advokatas Laurynas Didžiulis atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą S. A. D. paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus R. Ž. ir UAB „A“, viešai paskelbiant (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo grupėse (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame būtų nurodoma, kad teiginiai, apibūdinantys R. Ž. kaip pasinaudojantį savo profesines pareigas asmeniniams interesams tenkinti, apibrėžiantys kaip „korupcijos meistrą“, yra melagingi ir nepagrįsti, kadangi atsakovas paskleistą informaciją paneigė bei nurodytą reikalavimą po ieškinio pateikimo įvykdė.
13. Teismo vertinimu, ieškovų atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą S. A. D. paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus R. Ž. ir UAB „A, viešai paskelbiant (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo grupėse (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame būtų nurodoma, kad teiginiai, apibūdinantys R. Ž. kaip pasinaudojantį savo profesines pareigas asmeniniams interesams tenkinti, apibrėžiantys kaip „korupcijos meistrą“, yra melagingi ir nepagrįsti, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
14. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakius reikalavimų grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, todėl ieškovui R. Ž., kuris atliko žyminio mokesčio mokėjimą, gražintina 75 proc. nuo 32 Eur sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą, kurio ieškovai atsisakė, t. y. 24 Eur (32 Eur x 75 / 100 proc.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
15. Antru ieškinio reikalavimu ieškovai prašė atlyginti iš atsakovo S. A. D. ieškovų R. Ž. ir UAB „A“ patirtą 1400 EUR (kiekvienam po 700 EUR) neturtinę žalą. Reikalavimą grindžia nurodydami, kad atsakovo skleidžiama informacija pasižymi ciniškai ir smerkiamojo pobūdžio teiginiais, nurodančiais, kad ieškovai užsiima korupcinio pobūdžio veikomis. Teigia, kad atsakovas tyčia sukėlė neturtinę žalą, nes tokios informacijos paskleidimas yra tyčinis.
16. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
17. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
18. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
19. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).
20. Šiuo atveju paskleistos informacijos turinys buvo, komentaras (duomenys neskelbtini) grupėse (duomenys neskelbtini), atsakovas A. D. paskelbė tokio turinio komentarus: „(duomenys neskelbtini) R. Ž., (duomenys neskelbtini), deja jis sumaišė savo privačius ir viešus interesus ir didelę dalį savivaldybės darbų jis atlieka per savo UAB „A“ arba per savo įkurtą (duomenys neskelbtini).“. Kitas atsakovo A. D. komentaras: „Įprasta, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) R. Ž. painioja privačius ir viešus interesus, uždarbiaudamas visoje Lietuvoje ir būtent Šiauliuose. Būkite atidūs jo atžvilgiu, korupcijos meistras.“ Dar vienas A. D. komentaras: „Jo užsakytas straipsnis. Jis dirba buldozerio principu, apsimeta geručiu“.
21. Kaip minėta, ieškovai ieškinio atsisakė, nes atsakovas nurodytus komentarus paneigė pripažindamas jų nederamą turinį bei atsiprašydamas, atsiprašymas paskelbtas jau po ieškinio pareiškimo, byloje liko neišspręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal aptartus duomenis matyti, kad apie ieškovus buvo paskleisti trys neigiami komentarai. Kaip nurodoma ieškinyje komentarai paskleisti socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) grupėse (duomenys neskelbtini). Šiose (duomenys neskelbtini) grupėse kaip nurodė ieškovai dalyvauja asmenys, kuriems aktuali ieškovų vykdoma veikla, grupės yra specializuotos ir sekančių naujienas asmenų ratas yra didelis. Viešais duomenimis grupė (duomenys neskelbtini) turi 4 900 narių, grupė (duomenys neskelbtini) - 5 500 narių. Taigi, pagal aptartus duomenis matyti, kad grupėse dalyvauja didelis kiekis narių, kurie gali matyti skleidžiamą informaciją. Šiuo atveju į atsakovo paskleistą informaciją, be kita ko, ir buvo reaguojama, bei komentuojama. Kaip nurodo ieškovai, ir su šia aplinkybe teismas sutinka, informaciją atsakovas paskleidė tyčia ir sąmoningai siekdamas pažeminti ieškovus. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs, kad aptartų komentarų turinys turi akivaizdžiai neigiamą ieškovų vertinimą. Kaip ieškinyje nurodo ieškovai, ieškovas R. Ž. yra Europos tarybos sertifikuotas (duomenys neskelbtini), turintis Europos (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją bei daugiametę patirtį (duomenys neskelbtini) srityje. Ieškovas R. Ž. užima UAB „A“ direktoriaus pareigas, taip pat (duomenys neskelbtini) pareigas. Taigi, abu ieškovai tiek fizinis, tiek juridinis asmuo yra tam tikroje specifinėje srityje veikiantys profesionalai, tuo tarpu aptartos (duomenys neskelbtini) grupės, sieja asmenis kurie susiję su minėta veikla, kurioje veikia ieškovai, o neigiamų komentarų pateikimas turi akivaizdžiai neigiamą įtaką šių asmenų profesinei veiklai, potencialūs ieškovų klientai bei kiti šia sritimi besidomintys asmenys, perskaitę tokio pobūdžio neigiamus komentarus galėtų vertinti, kad tai nėra patikimas kontrahentas.
22. Aptartos aplinkybės teismo vertinimu, pagrindžia, kad atsakovui apie ieškovus paskleidus neigiamo pobūdžio informaciją bei sumenkinus jų profesinę reputaciją jiems buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovai prašo priteisti po 700 Eur sumą kiekvienam patirtos neturtinės žalos, kuri teismo nuomone, pagal nustatytas bylos aplinkybes yra proporcinga ir kompensuos ieškovų patirtą žalą dėl profesinės reputacijos sumenkinimo, todėl ieškovams iš atsakovo priteistina neturtinė žala, kuri sudaro 700 Eur sumą kiekvienam iš ieškovų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
23. Pagal bendrą taisyklę bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.
24. Šio ginčo atveju bylą pralaimėjo atsakovas. Pažymėtina, kad dalis reikalavimų atsisakyta po ieškinio pareiškimo atsakovui juos įvykdžius, t. y. iš esmės pripažinus ieškinio pagrįstumą, todėl yra pagrindas jau minėtai išvadai, kad procesą pralaimėjusi šalis yra atsakovas ir ieškovams turi būti atlygintos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
25. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
26. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).
27. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
28. Šio ginčo atveju ieškovai prašo priteisti 2 395, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už ieškinio pareiškimą ieškovas R. Ž. sumokėjo 120 Eur žyminio, kurio dalis (24 Eur) grąžinta atsisakius pirmojo reikalavimo, todėl teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas spręs dėl likusios 96 Eur sumos priteisimo.
29. Šioje byloje bylos nagrinėjimui buvo ruošiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovai byloje teikė ieškinį bei dubliką, byloje vyko vienas teismo posėdis, kurio trukmė viena valanda ir keturiolika minučių. Ieškovų patirta bylinėjimosi išlaidų suma 2 395, 80 Eur atitinka rekomendacijų reikalavimus bei bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad šios ieškovų patirto išlaidos nepagrįstos ar nebūtinos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ieškovams iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui UAB „A“ 2 395, 80 Eur suma už teisines paslaugas, kadangi pagal mokėjimo duomenis matyti, kad šis ieškovas sumokėjo už advokato teisinę pagalbą. Ieškovui R. Ž. 96 Eur suma žyminio mokesčio, kadangi jis apmokėjo žyminį mokestį, o dalis žyminio grąžinta atsisakius reikalavimo.
30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą S. A. D. paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus R. Ž. ir UAB „A, viešai paskelbiant (duomenys neskelbtini) socialinio tinklo grupėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame būtų nurodoma, kad teiginiai, apibūdinantys R. Ž. kaip pasinaudojantį savo profesines pareigas asmeniniams interesams tenkinti, apibrėžiantys kaip „korupcijos meistrą“, yra melagingi ir nepagrįsti.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur neturtinės žalos bei 96 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti ieškovui UAB „A“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur neturtinės žalos bei 2 395, 80 Eur už teisines paslaugas.
Grąžinti ieškovui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. balandžio 18 d. pavedimu Nr. FT221089M5WF, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.