Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-27 · Civilinė byla Nr. e2S-2486-967/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
e2S-2486-967/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15151-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas
P. B., A. O. Ž.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2486-967/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15151-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams P. B. ir A. O. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – ieškovė, UAB „Mano Būstas Vilnius“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų P. B. ir A. O. Ž. (toliau kartu – atsakovai) 573,33 Eur skolą (iš P. B. – 383,22 Eur, iš A. O. Ž. – 190,11 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 17 d. pateikė pareiškimą, kuriuo nurodė atsisakanti ieškinio, kadangi atsakovai susidariusį įsiskolinimą apmokėjo. Pareiškime ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 4,45 Eur už duomenų patikrą valstybės registruose ir 60 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19884-1080/2022 ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir bylą nutraukė.

4. Teismas nustatė, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis), ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

5. Taip pat nustatė, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, kai ieškovas atsisako pareikšto ieškinio (įskaitant tuos atvejus, kai ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos), jam grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 19 Eur žyminio mokesčio, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jai grąžino 75 proc., t. y. 14,25 Eur, už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

6. Teismas sprendė, kad ieškovė atsisakė ieškinio, nes atsakovai įvykdė ieškinio reikalavimus po kreipimosi į teismą dienos, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 25 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 4,75 Eur, 4,45 Eur už duomenų patikrą valstybės registruose ir 60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 69,20 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš kiekvieno atsakovo po 34,60 Eur).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atsakovas P. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-19884-1080/2022 dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų, ir šioje dalyje perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, suteikiant galimybę atsakovams pateikti savo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir poziciją dėl jų priteisimo iš ieškovės. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8. Tai, kad buvo sumokėta suma, atitinkanti ieškovės pareikštą reikalavimą, neleidžia daryti išvados, jog atsakovai skolą pripažino, kadangi didžioji dalis ieškovės sąskaitose nurodomų paslaugų yra nepagrįstos ir neįrodytos byloje esančiais įrodymais.

9. Pažymėjo, kad ieškovė prie ieškinio pridėjo tik savo buhalterinės apskaitos išrašą (mokesčių suvestinę), iš kurio matyti galutinės atsakovų mokėtinos sumos pagal ieškovės apskaičiavimą, tačiau pirminiai dokumentai, kuriais paremti šie paskaičiavimai, teismui nebuvo nepateikti, todėl ieškinys buvo neįrodytas.

10. Visapusiškam bylos išnagrinėjimui prašė išreikalauti iš ieškovės duomenis apie jos buhalterinės apskaitos paskaičiavimus, taip pat sudarytas sutartis dėl patalpų valymo ir teritorijos tvarkymo su UAB „Būsto aplinka“. Ieškovė šių duomenų į bylą taip ir nepateikė, vietoj to, pateikdama pareiškimą, kad atsisako ieškinio.

11. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas galėjo priteisti tik tokiu atveju, jeigu: 1) atsakovai ieškinį pripažintų; 2) teismas konstatuotų, kad ieškinys buvo pagrįstas ir įrodytas. Nei vieno, nei kito varianto šiuo atveju nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai priteisė nepagrįstai.

12. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo, nesuteikė atsakovams galimybės pateikti pozicijos dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtas ir byla nutrauktina, dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų ieškovės naudai, teisingumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29/2007).

12. Nagrinėjamu atveju byla užbaigta priėmus nutartį dėl bylos nutraukimo. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau nevertindamas tarp šalių susiklosčiusių santykių materialinės teisės prasme (CPK 94 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad sprendžiant atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nesprendžiamas klausimas dėl to, ar reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir pan. Tokiu atveju vertintinas tik šalių procesinis elgesys ir bylos užbaigimo nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės priežastys.

13. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų atsisakymas ar sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė su ieškiniu dėl 573,33 Eur įsiskolinimo priteisimo į teismą kreipėsi 2022 m. liepos 15 d. Iš bylos duomenų matyti, jog abu atsakovai apie bylos iškėlimą informuoti 2022 m. rugpjūčio 2 d., procesiniai dokumentai jiems įteikti per EPP sistemą. Kadangi po bylos atsakovams iškėlimo, ieškinio dalyku esanti skola buvo apmokėta, ieškovė pagrįstai pareiškė prašymą dėl bylos nutraukimo, nes nebeliko ieškinio dalyko. Priešingas ieškovės elgesys galėtų sukeli ieškovei neigiamas pasekmes, kaip pvz. nepagrįsto ieškinio atmetimą, baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą ar kt.

15. Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovės paslaugos buvo teikiamos atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovui P. B. asmeninės nuosavybes teisė priklauso 2/3 buto, atsakovei A. O. Ž. – 1/3 buto), po bylos iškėlimo ieškovės reikalavimai dėl įsiskolinimo priteisimo buvo patenkinti, konstatuotina, jog kreipdamasi į teismą ieškovė turėjo pagrįstą reikalavimą dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo ir elgėsi sąžiningai, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo sprendimu, jog nagrinėjamu atveju priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo pačiu pažymint, kad atsakovams apmokėjus susidariusį įsiskolinimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus apie tai, kad atsakovai skolos (ieškinio) nepripažino, todėl pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų priteisti negalėjo. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl ieškinio pagrįstumo ir atitinkamų dokumentų, patvirtinančių skolos susidarymą, išreikalavimo, pirmos instancijos teismo nebuvo tiriamos, nes byla nebuvo nagrinėjama iš esmės.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės elgesys, kreipiantis į teismą teisminės gynybos, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nesąžiningas, todėl ieškovė yra visiškai atleista nuo atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ko pasekoje, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo įpareigoti atsakovų tokių pateikti, tuo tarpu atsakovus pagrįstai įpareigojo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

19. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo P. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19884-1080/2022 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė