Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-05-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-54-879/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-10
Bylos Nr.
AN2-54-879/2022
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00016-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. R.
Institucija
VMI
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-54-879/2022Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00016-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarimu D. R. (toliau – D. R., pareiškėjas, apeliantas ) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1400 Eur dydžio bauda. D. R. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „D.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) likvidatoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos ( toliau-VMI) ir kitiems kreditoriams, nuo 2020 m. spalio 13 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo ( toliau-JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „D.“.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde cituoja ANK 120 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su Įmonių bankroto įstatyme ( toliau-ĮBĮ) numatytais terminais ir įmonės vadovų veiksmais įmonės mokumui atkurti. Teigia, kad teismas nenustatė būtino administracinio nusižengimo požymio- administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, t.y jo suvokimo apie pareigą elgtis tinkamai, administracinį nusižengimą inkriminavo vien bankroto bylos UAB „D.“ iškėlimo faktu ir aplinkybe, kad įmonė turėjo įsiskolinimą biudžetui.

3.2. Teigia, kad nagrinėjant bylą dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „D.“ pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ir pateikti informaciją, jis nebuvo informuotas apie nemokumo bylos nagrinėjimą, apie tai sužinojo tik tada, kai, nemokumo byla buvo jau iškelta, nutartis įsiteisėjusi ir paskirtas įmonės administratorius, kuris pareikalavo perduoti bendrovės turtą ir buhalterinės apskaitos dokumentus.

3.3. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, kada tiksliai įmonė tapo nemoki bei kada pareiškėju atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nekonkretizavo, kada įmonė tapo nemoki ir nuo kurio momento atsakingas asmeniui kilo įstatyme numatytos pareigos. Nurodo, kad teismui buvo pateikta įmonės finansinė ataskaita, bendrovė turėjo registruotino turto, transporto priemonių ir ilgalaikio turto, bet nebuvo su įmone atsiskaitę jos skolininkai. Bendrovės likvidavimo proceso metu neatsirado skolos VMI nei kitiems kreditoriams, nors VMI savo pareiškime nurodė, kad nepriemoka padidėjo, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Tai, kad buvo skaičiuojami delspinigiai nuo jau atsiradusios nepriemokos iki UAB „D.“ likvidavimo statuso registravimo, negali būti laikoma prievolės didinimu. Teismas vadovavosi VMI teiginiu, kad buvo vykdomas išieškojimas iš sąskaitų ir turto, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

3.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti įrodymai, kokius dokumentus ir kokią informaciją jis turėjo apie įmonę tapus jos likvidatoriumi, tačiau teismas šių įrodymų netyrė, o rėmėsi dalimi informacijos iš Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos UAB „D.“ nemokumo bylos. Teismas nevertino fakto iš Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos UAB „D.“ nemokumo bylos ir jose esančių dokumentų apie tai, kad pareiškėjui nebuvo skirta bauda už bendrovės administratoriui neperduodamą turtą ir buhalterinės apskaitos dokumentus.

3.5. Skunde taip pat akcentuojama, kad pirmos instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus, t.y. vertino tik tuos kurie pagrindžia pareiškėjo kaltę, bet nevertino jo pateiktų įrodymų, nenurodė, kodėl vienais įrodymais vadovavosi, o kitais ne ir juos vertino kaip pakankamus apelianto kaltei pagrįsti.

Atsiliepimas

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja Giedrė Vainauskienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo D. R. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde iš esmės nurodo, kad jam aktualiu laikotarpiu nebuvo kilusi pareiga inicijuoti likviduojamos įmonės bankroto bylą, nėra jo kaltės, jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti nemokumo bylos nagrinėjimo procese. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šia apimtimi.

4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. R. kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarė pagrįstas išvadas ir teisingai taikė įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui arba pavėluotu pateikimui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

6. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

7. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės VMI pareiškimu UAB „D.“ iškelta bankroto byla, šios sąlygos nustatytos ir nėra ginčytos civilinėje byloje Nr.2B2-138-280/2022 nagrinėjamoje Panevėžio apygardos teisme. Kita vertus, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kada juridinis asmuo tapo nemokus ir įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes pagal įmonės finansinę atskaitą ji turėjo turto, iš kurio buvo galima vykdyti išieškojimą.

8. Taigi, šioje byloje iš esmės ginčijama juridinio asmens UAB „D.“ likvidatoriaus D. R. pareiga inicijuoti nemokumo procesą, įskaitant ir pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Analizuojant skundžiamą nutartį matyti, kad tokia bendrovės likvidatoriaus pareiga kildinta iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 6 dalies, kurioje numatyta, kad nuo išrinkimo ( paskyrimo) į likvidatoriaus pareigas likvidatorius įgyja bendrovės vadovo ir valdybos teises ir pareigas, kas apygardos teismo vertinimu yra visiškai pagrįsta. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad D. R. bendrovės likvidatoriumi buvo nuo 2020-10-13 iki 2022-01-03 todėl akivaizdu, kad tuo laikotarpiu jis vykdė bendrovės vadovo pareigas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. aiškindamas aplinkybes, susijusias su jo pareiga inicijuoti nemokumo procesą teigė, kad perėmus įmonę ir įregistravus likvidatoriaus statusą jam nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, buvo perduotas balansas sudarytas 2020 m. kovo mėn. už 2019 metus, pagal kurį įmonė nebuvo nemoki, ji pati turėjo skolininkų, o su VMĮ įmonė negalėjo atsiskaityti, nes tai lėmė verslo sąlygos. Tačiau iš VMI pareiškimo nustatyta, kad UAB „D.“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei už 2020 metus nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, nuo 2021-03-18 VMI vykdė priverstinį ieškojimą iš bendrovės sąskaitų 2021-03-18 17 888,62 Eur, 2021-03-23 20840,62 Eur, 2021-04-08 20805,94 Eur, 2021-05-20 3329,92 Eur, kurių išieškoti nepavyko, nes nuo 2020-03-03 įplaukų į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą nebuvo.

9. Analizuojamu atveju, sprendžiant dėl D. R. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar juridinio asmens nemokumo inicijavimo, visų pirma yra svarbu nustatyti ar D. R., būdamas įmonės likvidatoriumi, galėjo suvokti kokia reali bendrovės padėtis, kada vėliausiai jis tai turėjo padaryti ir imtis veiksmų siekiant atkurti bendrovės mokumą arba pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo klausimu pirmiausia vertintini duomenys nuo kada įmonė tapo nemoki, turint omenyje, kad D. R. tik 2020-10-13 tapo įmonės likvidatoriumi, t.y. jos vadovu. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pagal pateiktą balansą 2019 m. kovo 14 d. UAB „D.“ turėjo turto 83724 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 31093 Eur, taigi iki D. R. tampant įmonės likvidatoriumi įmonės turtas viršijo jos įsipareigojimus, todėl darytina išvada, kad įmonė neturėjo nemokumo problemų. (61 b.l.).Tačiau iš VMI pateiktų duomenų 2022-01-05 matyti, kad prievolių, kurioms suėjęs mokėjimo terminas - gyventojų pajamų mokesčio 1428,82 Eur, pridėtinės vertės mokesčio-19370 Eur įsiskolinimas susidarė per laikotarpį, kai D. R. jau buvo UAB „D.“ likvidatoriumi ( b.l.14-17). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone UAB „D.“ nepriemoka valstybės biudžetui susidarė apeliantui būnant bendrovės likvidatoriumi ir jos faktiniu vadovu, ką visiškai patvirtina aptartos ir VMI pareiškime nurodytos aplinkybės, kad mokestinė nepriemoka UAB „D.“ už 2020 metus susidarė nustatytu laiku nesumokėjus Gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertinė mokesčio. Tai yra objektyvūs duomenys, kurie nėra nuginčyti. Be to, iš 2021 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria UAB „D.“ pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla matyti, kad 2021 m. lapkričio 15 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 21353,96 Eur. ( b.l.9)

10. Pareiškėjas skunde teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti informaciją, jis nebuvo informuotas apie nemokumo bylos nagrinėjimą, apie tai sužinojo tik tada kai nemokumo byla buvo jau iškelta. Atsakant į šį skundo argumentą, iš įsiteisėjusios Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties nustatyta, kad UAB „D.“ akcininkas ir likvidatorius D. R. atsiliepimo į ieškinį bei teismo prašomų dokumentų nepateikė, įmonei ir jam siunčiamų dokumentų neatsiėmė. Be to, vadovaujantis JANĮ 20 straipsniu juridinio asmens vadovas turi pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie teismo priimtą pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo gavimo dienos apie tai informuoti juridinio asmens dalyvius ir pateikti teismui papildomus dokumentus, nurodytus JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 - 7 punktuose, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti. Visa tai leidžia spręsti, kad D. R. iki VMI inicijuojant bankroto procesą, vengė bendradarbiauti ne tik su VMI bet ir ginti savo teises įmonės kreditoriaus VMI inicijuotoje bankroto byloje, kurioje proceso šalys sutinkamai su Civilinio proceso normomis privalo veikti aktyviai, domėtis bylos eiga ir teismo nutartyse nurodytu laiku pateikti prašomus dokumentus bei įrodymus. D. R. šios pareigos nevykdė nesant pateisinamų tam priežasčių, todėl toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

11. Pagal formuojamą teismų praktiką, juridinio asmens nemokumas siejamas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-17-511/2020, Nr. 2AT-2-303/2021). Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, kada tiksliai įmonė tapo nemoki bei kada pareiškėjui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to teismas nekonkretizavo nuo kurio momento atsakingam asmeniui kilo įstatyme numatytos pareigos, teigia, kad bendrovė turėjo transporto priemonių ir ilgalaikio turto, su įmone nebuvo atsiskaitę jos skolininkai, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tokie argumentai nešalina D. R. kaip įmonės likvidatoriaus atsakomybės inicijuoti įmonės nemokumo procesą.

12. Atkreiptinas dėmesys, jog nemokumo incijavimo tikslas, yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Nurodytos juridinio asmens vadovo pareigos yra imperatyvios ir įstatymas nenustato jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti nurodytų pareigų. Jų nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, be kita ko, tikėjimu, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl D. R. pareigos inicijuoti bendrovės „D.“ nemokumo procesą nustatė, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti 2020 metais, nes jos atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, nuo 2021 m. kovo 18 d. mokesčių administratorius davė mokestinį nurodymą išieškoti 174880,62 Eur, 2021 m. balandžio 8 d. 3053,32 Eur, 2021 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą išieškoti 20805,94 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, 2021 m. gegužės 20 d. priėmė nurodymą 3329,92 Eur nurašyti nuo sąskaitos, tačiau mokestinių nepriemokų išieškoti nepavyko, nes laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 3 d. įplaukų į valstybės biudžetą nebuvo. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad šių duomenų pakanka įrodymui, kad UAB „D.“ mokestinė nepriemoka palaipsniui didėjo, likviduojama įmonė nebuvo pajėgi sumokėti privalomų mokesčių net nedidelių sumų, nes 2021 m. kovo 23 d. įmonės turto buvo areštuotas, sprendimo išieškoti nepriemokos iš turto nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad bendrovė turėjo registruotino turto, transporto priemonių ir ilgalaikio turto, o bendrovės likvidavimo proceso metu neatsirado skolos VMI nei kitiems kreditoriams, nes nustatyta priešingai. Nors skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi VMI teiginiu, kad buvo vykdomas išieškojimas iš sąskaitų ir turto, tačiau tokių įrodymų nepateikė, tačiau iš bylos medžiagos matyti priešingai, kad toks įrodymas, o būtent nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką nuo sąskaitos ir prievolių ataskaita yra pateiktas ( 18-19 b.l.) Skunde nesutinkama su VMI pareiškime nurodyta aplinkybe dėl įmonės prievolių didėjimo, tačiau apygardos teismo vertinimu tą akivaizdžiai įrodo jau aptarta UAB „D.“ prievolių atskaita iš kurios matyti, kad įsiskolinimas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. didėjo tiek gyventojų pajamų mokesčiui tiek ir pridėtinės vertės mokesčiui.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nenustatė būtino administracinio nusižengimo požymio- administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, t.y jo suvokimo apie pareigą elgtis tinkamai, administracinį nusižengimą inkriminavo vien bankroto bylos UAB „D.“ iškėlimo faktu ir aplinkybe, kad įmonė turėjo įsiskolinimą biudžetui, be to nurodo, kad to negalėjo padaryti dėl bendrovės buhalterės laiku neperduotų finansinių dokumentų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu šie skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.

14. .Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „F.“ direktorė L. J. dėl vėluojančių atsiskaitymų vienašališkai nutraukė buhalterinių paslaugų sutartį ir finansinius dokumentus perdavė 2020 m. rugpjūčio 11 d. ( b.l.46), o D. R. bendrovės likvidatoriumi buvo nuo 2020-10-13 iki 2022-01-03, todėl jau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste jis turėjo privalėjo vykdydamas bendrovės vadovo pareigas sekti bendrovės finansinę padėtį ir, nustatęs bendrovės negalėjimą vykdyti finansinių įsipareigojimų, laiku inicijuoti nemokumo teisinį procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta ir todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju įstatymu nustatyti ir teismų praktikoje įtvirtinti požymiai, iš kurių matyti, kad UAB „D.“ ne vėliau kaip iki 2020 m. pradžios turėjo skolą VMI , t.y. iš esmės buvo nemoki ir neturėjo realių galimybių visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Tą patvirtina ir bendrovės vėliau sekę veiksmai, arba jų nebuvimas, kai turinti turto ( transporto priemonių), skolininkų, nebuvo ieškoma galimybių realizuoti turtą ar savalaikiai išieškoti UAB „D.“ kreditorių skolas ir taip laiku atsiskaityti su VMI. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta tyčia padaryti administracinį nusižengimą, tačiau atmetant šiuos apeliacinio skundo argumentus, svarbu tai, kad nepaisant įmonės nemokumo, D. R., tapęs įmonės likvidatoriumi , neinicijavo nemokumo proceso kaip tai numatyta įstatyme. Šios aplinkybės rodo apelianto kaip vadovo nerūpestingumą, nesuderinamą su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais, o versija, kad įmonė minėtu laikotarpiu turėjo transporto priemonių, todėl VMI galėjo skolą išieškoti, nešalina jo kaip vadovo pareigos tuos mokesčius sumokėti. Iš 2021 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties įmonę pripažinti nemokia matyti, kad bendrovės vardu registruotos 2 transporto priemonės, kurioms VMI taikė turto areštą, tačiau be valstybinės mokesčių inspekcijos įmonė turėjo įsiskolinimų kitų kreditorių naudai dar 5 vykdomosiose bylose. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu vien tai, kad D. R. nesuvokė savo vadovaujamos įmonės finansinės padėties sunkumo ir galimybių grąžinti skolas, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

15. Pastebėtina, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Nagrinėjamu atveju D. R. kaip įmonės likvidatoriaus, t.y. vadovo veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, įmonei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, net jei ir, kaip nurodoma, apeliantas nepagrįstai nevertino savo įmonės nemokia, rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl D. R. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, jam paskirta nuobauda indivdualizuota tinkamai, o apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daina Vaidachavičienė