Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A2.8.-7710-827/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2016-10-17
Bylos Nr.: A2.8.-7710-827/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-06216-2016-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Inga Štuopienė
Pažeidėjas: K. N., V. Z.
Advokatai: Julija Šlekonytė

Nr. A2.8.-7710-827/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06216-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Aistei Bareikei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama K. N., jo atstovei advokato padėjėjai Julijai Šlekonytei, administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Z., institucijos, surašiusios administracinio tesiės pažeidimo protokolą atstovui Mariui Staniuliui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ straipsnio 1 dalį,

V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį, 172¹⁴ straipsnio 3 dalį, 172¹⁴ straipsnio 3 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N., kuris nuo 2010-05-10 yra elektroninių pinigų įstaigos (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) valdyboje 2011-02-08 patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 5 p. bei LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. 1 p., 37 str. 12 d. 11 p. privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nebuvo atliktas tinkamas tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius (2015-09-17 atidarant klientui, naudojusiam Ž. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmens duomenis, elektroninių pinigų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2015-09-20 į minėtą sąskaitą gavus 2 850 EUR, kai klientas fiziškai nedalyvavo, nustatant jo tapatybę. UAB (duomenys neskelbtini) kliento tapatybę nustatė iš asmens atidariusio A. Š. sąskaitą, internetinėje UAB (duomenys neskelbtini) registracijos formoje nurodytų duomenų ir iš asmens pateiktų Ž. Š. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). LR paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų, (ką reglamentuoja UAB (duomenys neskelbtini) 2015-08-01 įsigaliojusios Klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo taisyklės, dokumento kopija be notaro liudijimo), kurios nebuvo patvirtintos notaro (tapatybei nustatyti turi būti pateikti dokumentų originalai arba šių dokumentų kopijos su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą), ką imperatyviai nurodo 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 8 p. ir UAB (duomenys neskelbtini) šios kopijos nebuvo saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, ką reglamentuoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 str. 9 d.

Šiais veiksmais K. N. pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 11 dalies, 14 dalies, 16 straipsnio 9 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto, taip pat 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo (toliau – Taisyklės) 5 punkto, 8 punkto, 9 punkto ir 10 punkto nuostatas bei padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

V. Z. nuo 2014-03-07 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (finansų įstaiga numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 8 d. bei vartojimo kredito davėjas 2015-04-13 įtrauktas į Lietuvos banko skelbiamą viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, https://www.lb.lt/viesasis_vartojimo_kredito_davėju_sąrašas) direktoriumi ir vadovaudamasis LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. 1 p., 37 str. 12 d. 11 p. privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų UAB (duomenys neskelbtini), t. y. UAB (duomenys neskelbtini) iki 2016-03-30 sistemiškai nebuvo atliekamas tinkamas klientų tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius (pasirašant kredito sutartis su klientais), kai klientas fiziškai nedalyvaudavo, nustatant jo tapatybę. UAB (duomenys neskelbtini), prieš pradedant dalykinius santykius kai klientas fiziškai nedalyvaudavo, nustatant jo tapatybę, nepadarė klientų tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir/arba nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ 16 str. 9 d. jo kopiją privalo saugoti 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Tai patvirtina atvejai Nr. 6723, 2015-01-20, elektroninė kliento E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) byla, Nr. 6805, 2015-01-22, elektroninė kliento Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) byla, Nr. 6936, 2015-01-27, elektroninė klientės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) byla, Nr. 6474, 2015-01-08, elektroninė kliento T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) byla, Nr. 18989, 2015-09-20, elektroninė kliento Ž. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) byla, Ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. . 1 p., 9 str. 11 d., 9 str. 14 d., 16 str. 9 d., 21 str. 1 d. 4 p.; 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos ejo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 5 p., 8 p., 9 p.. 10 p., ir šiais veiksmais padarė ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje (Žin.. 2011, Nr. 49-2373; Nr. XI-1321) numatytą pažeidimą.

Be to, V. Z. iki 2016-03-30 nepaskyrė vadovaujančio asmens kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, bei raštu nepranešė FNTT apie tokio darbuotojo paskyrimą. Šiais veiksmai pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimus ir padarė ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje (Žin., 2011. Nr. 49-2373; Nr. XI-1321) numatytą pažeidimą.

Be to, V. Z. iki 2016-03-30 neparengė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančių vidinių aktų UAB (duomenys neskelbtini), o t. y.:

1)Registracijos žurnalo apie:

a) atliktas vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ir sudarytus sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą kita užsienio valiuta, nesvarbu ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu;

b) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis, aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis;

c) įtartinas pinigines operacijas ar sandorius;

2) Nustatytų atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymų, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos vertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad subjekto darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristu finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Ir tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnio 1 d., 7 d., ir 19 1 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-03 nutarimu Nr. 1352 ..Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 Dėl Kliento atliktu piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir Kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo pakeitimo" patvirtintų Kliento atliktų piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 1. 2 punktu reikalavimus. Šiais veiksmai V. Z. padarė ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje K. N. su jam pareikštu kaltinimu nesutiko. Paaiškino, kad nuotoliniu būdu neprašo įkelti notariškai patvirtinto asmens dokumento, nes nėra tikslo klientui to padaryti. Vienintelis variantas, kuomet gali priimti tokį dokumentą, kuomet klientas ateina fiziškai, bet sako, kad neturi paso, nes kažkur jis atiduotas, bet yra jo kopija notariškai patvirtinta, tada jie gali priimti notariškai patvirtintą kopiją. Bet tokio atvejo dar nebuvo, jam bent jau tai nežinoma. Elektroniniu būdu nepriima, jei asmuo ir pateiktų notarinę kopiją, nes negali jos patikrinti. Kai pateikiama spalvotą aukštos raiškos dokumento kopija, galima tikrinti ar nebuvo sufabrikuoti tekstai, yra algoritmai, kurie padeda suprasti ar nebuvo pakeistas paveiksliukas, asmens dokumento nuotrauką padaryti vienas iš būdų yra su mobiliuoju telefonu, yra apsaugos mechanizmai, kad negalėtum pakišti paveiksliuko po netikru dokumentu. Daromi keli kadrai, į sistemą siunčiami keli kadrai įsitikinant, kad rodomas tikras dokumentas. Tas pats, kas man parodytų tikrą dokumentą, aš galiu jį pačiupinėti, bet nebūdamas ekspertu, nenustatysiu nupirko už 100 dolerių ar eurų padirbtą dokumentą ar ne. Matau, kad yra toks dokumentas su tokiais požymiais ir galime patikrinti ar tie skaičiukai, vardas, pavardė ir panašiai sutinka su kontrolinėmis eilutėmis. Galime patikrinti ar dokumentas nėra pavogtas, ką ir darome visą laiką. Toks procesas.

K. N. įmonė su „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį, kad jie visi investuotojai ir visi besiskolinantys praeitų tam tikrą identifikacijos lygį, kad galėtų savo platformoje vienas kitam paskolinti. Jie jiems teikiame technologinę prieigą prie kliento sąskaitų pagal tą sandorį, kurie jį patvirtina, kad jie galėtų automatizuotu būdu paskolinti tam, kuris skolinasi, įvertinę tą riziką, ir kai paskui sugrąžina. Visi jų klientai yra UAB (duomenys neskelbtini) klientai, jie visi turi sąskaitas pas juos. Kai grąžina paskolą, kadangi daug žmonių skolina kitiems žmonėms, reikia daug transakcijų daryti, tarkime, turiu 100 eurų ir galiu juos padalinti 20 besiskolinančių ir atvirkščiai. Kadangi operacijų daug, rankinių būtų nepatogu viską sužiūrėti, todėl jie automatizuoja procesą įlysdami į jų sistemą per programinius sprendimus. Klientai privalo atidaryti pas juos sąskaitą. Jie registruojasi pradžioje „(duomenys neskelbtini)“, bet jiems pasakoma, kad jiems galima suteikti paslaugą, bet jie turi praeiti identifikaciją pas UAB EVP International. Jie imasi papildomų priemonių, nes jie turi įvertinti kreditingumą, ar žmogus mokus, ar juo galima pasitikėti ir ar jis grąžins tą paskolą. Mes tokios funkcijos neatliekame. Kai pradėjome bendradarbiauti, neturėjome tokios lygių sistemos, turėjome gali tik du lygius, nebuvo viskas ištobulinta, nors tobulų sistemų turbūt ir nėra. Dabartinės taisyklės, kurias parašė ir realizavo praeitų metų rugsėjo ar rugpjūčio mėnesį tie patobulinimai įvesti. Įvedami jie ir dabar, tad kiekvieną kartą iš bet kokio incidento pastebime, kaip galime pasimokinti ir patobulėti. Nėra vieno universalaus būdo kaip viską padaryti saugiai. Kaip įstatymai tobulinami, taip ir viskas šiame pasaulyje tobulinami. Nusikaltėliai bando ieškoti apėjimų. Jie su tuo aktyviai kovoja ir bando padėti nusikaltėlius pagauti. Nori du dalykus pasiekti. Vienas, kad nebūtų nusikaltėlių ir antra dalykas, kad žmogus realiai galėtų naudotis paslaugomis patogiai. Yra balansas, ar patogiai ar visą laiką turi nueiti į fizinį skyrių, tokia paslauga brangiai kainuoja. To negali padaryti teikdamas tas paslaugas, kur Vakarų Europoje jau seniai daug labiau paplitę ir bankai Vokietijai, Anglijoje. Milijonai sąskaitų atidaromi internetiniu būdu. Kai matome tokius senus atsilikusius įstatymus, kurie bando kažkokiu būdu skirtus fiziniams identifikavimas reikalavimus pritaikyti elektroniniams identifikavimas, nelieka nieko kito, kaip licencijuotis kitose šalyse, nes jie neatsilieka taip smarkiai, ir veikti, nes tai yra ES ir galioja toje šalyje, nors gali teikti paslaugas visame pasaulyje. Bandoma kovoti su senai kurtais vėjo malūnais, prisikabinant prie sukčių, kurių yra visose sistemose. Jei sistema būtų tokia tobula, tai ar tikrai nebūtų sąskaitų bankuose, atidarytų ne savo vardu su pateiktais realiais dokumentais? Akivaizdu, kad numatytos priemonės yra neadekvačios ir ne šiuolaikiškos.

Yra dar tokia kompanija „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia daug paskolų, jie konkuruoja tarpusavyje, jie naudojasi mūsų paslaugomis panašiai kaip ir „(duomenys neskelbtini)“. "(duomenys neskelbtini) " visą laiką susitinka fiziškai, bent jau taip sako. Eilinis pilietis, kurių dauguma, gali save identifikuoti per el. bankininkystę, kurios identifikavimo priemones pripažįsta VMI, paslaugas galima užsisakyti bet kurioje valstybėje įstaigoje ir to pakanka, nereikia atvykti fiziškai ir pateikti paso kopijos, norint tai užsakyti ir gauti pažymas apie pajamas ar dar kažką. Valstybė tai pripažįsta kaip tinkamą identifikavimo priemonę pati savyje visais savo veiksmais, o iš kitos pusės kita ranka bando pasakyti, kad ne, čia tik valstybės privilegija nuotoliniu būdu nustatyti per bankines identifikacijas. Valstybė neištobulinusi tokio būdo, kad realiu laiku padarytų per video kamerą kitą būdą, jie naudojasi banku. Bet netgi tokie būdai kaip elektroninė identifikacija vis tiek yra kaltinama, FNTT yra mus apkaltinę jau tuo, kad pripažįstame iš banko gautus asmens duomenis, kad negalime jais vadovautis, nes tai nenumatyta tam pačiam nutarime. Buvome pilnai išteisinti tame procese. Manau, kad tai tik įrodymas, kad tas teisės aktas iš principo yra galimybė kabinėtis, bet ne keisti situaciją iš esmės.

K. N. atstovė advokato padėjėja Julija Šlekonytė teismo posėdyje paaiškino, kad byloje kilęs teisinis klausimas, netgi ne fakto klausimas, turėjo tą notarinę kopiją, ar neturėjo. Lietuvoje galiojantys teisės aktai, būtent FNTT minimos Klientų tapatybės nustatymo taisyklės, Pinigų plovimo prevencijos įstatymas, yra šiek tiek skylėti. Jie buvo kurti dar 2008 metais, kai tokia elektroninė komercija, nuotolinis tapatybės nustatymas nebuvo itin aktualūs ir nuolat taikomi, o, tarkime, Elektroninių pinigų įstaigos įstatymas buvo apskritai buvo priimtas 2012 ar 2011 metais. Tada įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ gavo licenciją ir jau vien tai, kad tai elektroninių pinigų įstaiga savaime suformuoja, kad klientai ateina elektroniniu būdu, jie ateina nuotoliniu būdu ir reikia atrasti adekvačias, teisingas priemones kaip nustatyti būtent to kliento tapatybę nuotoliniu būdu. Kadangi tos taisyklės yra skylėtos, jos neapibūdina aiškių nuotolinių tapatybės nustatymo priemonių, visos taisyklės ir jų surašymo būdas, kad ir 2 skirsnis, kurio pažeidimu kaltina FNTT, iš esmės skirtas fiziniam kliento tapatybės nustatymui. Pavyzdžiui, 3 punktą reikėtų skaityti, kad „finansų įstaigos, kai nustato tapatybę, klientui dalyvaujant fiziškai“. Kiti punktai irgi kalba apie tai, kad klientas pats ateina, paduoda originalų asmens dokumentą ar jo notarinę kopiją ir gali nustatyti jo tapatybę. Būtent iš šio skirsnio vienintelė nuostata, kuri buvo priimta 2013 metais, tai yra 10 punktas, kuris sistemiškai netgi neįsipaišo į šį skyrių, kalba apie nuotolinį asmens tapatybės nustatymą, kai asmuo fiziškai nedalyvauja ir taikomas kvalifikuotas elektroninis parašas. Tai yra tik vienas iš kelių galimų kliento tapatybės nustatymo metodų nuotoliniu būdu. Įstatymas kalba ir apie trečiosios šalies taisyklės taikymą, kai duomenys gaunami iš finansų įstaigos, banko ir panašiai, ir tarp asmens duomenų yra vardas, pavardė, asmens kodas, galimi ir kiti metodai. Lietuvos bankas yra priėmęs tokias taisykles kaip finansų įstaigoms skirti nurodymai kaip PPTFPĮ tinkamo nuostatų taikymo, yra tokia direktyva 2005 metų dėl būtent Pinigų plovimo prevencijos įstatymo, yra Bazelio komitetai bankinei priežiūrai rekomendacijos dėl nuotolinio įstatymo, ir visos jos kalba apie rizikos vertinimu grįstą metodą kaip turi būti nustatoma tapatybė. Iš esmės šios taisyklės nekalba, kad kliento tapatybės nustatymui nuotoliniu būdu privaloma gauti jo originalų dokumentą, kas net neįmanoma, notariškai patvirtintą jo kopiją, kas taip pat neįmanoma. LAT savo nutartyje 2AT-44-2014 irgi yra pripažinęs, kad nuotoliniu būdu nustatant kliento tapatybę nėra įmanoma gauti jo dokumento kopijos. Tam, kad tinkamai nustatyti kliento tapatybę, įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta rizikos vertinimu grįsta metodika, pagal kurią yra renkami skirtinga asmens duomenų apimtis. Atitinkamai pagal to asmens surinktą duomenų apimtį yra teikiamos paslaugos, nustatomi pervedimai, limitai ir panašiai. Šiuo atveju tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu. PPTFPĮ, Klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo taisyklės reikalauja taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą ir turi būti taikomos papildomos priemonės kaip papildomo dokumento reikalavimas, reikalavimas patvirtinti dokumentą ar reikalavimas, kad ateitų pirmasis apmokėjimas per finansų įstaigą. Tai šiuo atveju įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ savo taisyklėse yra numačiusi, kad klientas, būtent šiuo atveju 3 lygio klientas, pateikia savo vieno asmens dokumento kopiją, t. y pasą arba asmens tapatybės kortelę ir privalo atlikti kitus papildomus veiksmus. Tarkime, pateikti papildomą asmens dokumento kopiją ar video skambutį atlikti, arba identifikuoti save per bankinę sistemą, iš kurios ateitų jo asmens duomenų rinkmena, t.y. vardas, pavardė ir asmens kodas. FNTT nurodomas notariškai patvirtinto dokumento kopija, iš tikrųjų tėra tik papildoma priemonė, todėl, kad PPTFPĮ, kaip minėta, 11 str. 2 d. kaip papildoma identifikavimo priemonė yra nustatyta, kad būtų reikalaujama patvirtinti dokumentą, tai tas patvirtintas dokumentas ir yra notariškai patvirtinta to dokumento kopija. Nei viename teisės akte iš tikrųjų nėra tiesioginio tokio reikalavimo, FNTT nėra pateikusi jokių metodinių nurodymų, jokių rekomendacijų, kaip turi būti gaunama ta notarinė kopija, kas faktiškai yra neįmanomas dalykas. Ir netgi tos notarinės kopijos gavimas niekaip negalėtų nei mažinti, nei daryti įtaką rizikai dėl kliento tapatybės nustatymo. Šiuo atveju įvyko tokia situacija, kai du asmenys kartu gyvena ir kitas pasisavino jo asmens dokumentus ir juos pateikęs prisistatė to asmens vardu. Tai lygiai taip pat, kaip jis pasisavino tuos dokumentus, pasidarė kopijas, jis lygiai taip pat galėjo pasidaryti tą notarinę kopiją ir ją atsiųsti. Tarkime, būtent tai, kad ir būtume gavę tą notarinę kopiją, tai tos rizikos nebūtų sumažinę, kad nustatoma ne to asmens tapatybė. Iš kitos pusės reikėtų žiūrėti ir į tikslus, kurių įstatymas siekia, ar tik formalių kažkokių procedūrų įvykdymo, kad gautų tą notarinę kopiją, kas prilygsta fiziniam identifikavimui ir neleidžia varijuoti, ieškoti kažkokių rizikos vertinimo grįstų metodų, kad būtų patogu ir klientui, kad vystytųsi komercija. Kadangi nėra nei kažkokių tiesioginių rekomendacijų ar teisės aktų reikalavimų, tai kiekvienas finansinis subjektas ieško to kompromisinio metodo, formalių reikalavimų laikymasis niekada negalėjo ir negali užtikrinti tinkamo įstatymo vykdymo, taigi manome, kad tai perteklinis reikalavimas, kuris nėra įtvirtintas teisės aktuose ir tikrai nėra pagrindo bausti už tai, kad nebuvo gauta notarinė kopija.

„(duomenys neskelbtini)“ yra sukūrusi tokią lygių sistemą. Yra 4 lygiai, kurių vartotojas gali siekti. 1 ir 2 lygis yra vadinami supaprastina identifikacija, kuri atliekama pagal išimtį elektroniniams pinigams. Galima taikyti supaprastintus būdus, kai kliento apyvarta neviršija 2500 eurų per metus, šiuo atveju jos nėra itin aktualios, bet vis tiek prašoma patvirtinti telefoną, gaunama asmens dokumento kopija, inicijuojamas bankinis pervedimas ir panašiai. 3 ir 4 lygio klientams jau taikomi griežtesni metodai. 3 lygis gali būti nustatomas keliais būdais. 3 lygis visą laiką privalo pateikti savo asmens dokumentą, t.y. ID kortelę arba pasą, užpildyti kliento pažinimo anketą, kurioje apibūdina savo veiklą, darbovietę, pajamas, kurios turėtų judėti per tą sąskaitą ir būtų galima suprasti, ką jis veikia, ir atlikti bent vieną iš papildomų priemonių, t.y. atlikti antro dokumento kopiją, kurios įstaiga neturi, tai gali būti pasas, vairuotojo pažymėjimas arba ID kortelė, gali atlikti video skambutį, kai su juo fiziškai bendrauja įstaigos darbuotojai, arba papildomai save identifikuoti per banką. Tai yra, klientas, prisijungęs prie „PaySerra“ sistemos pasirenka, kad jis nori būti identifikuojamas per banką, paspaudžia banko logotipą, per banko ir įstaigos techninę integraciją yra nukreipiamas į tą banką, suveda savo internetinės bankininkystės duomenis, prisijungia, duoda sutikimą, kad būtų jo duomenų rinkmena perduota atgal „(duomenys neskelbtini)“ ir jis yra grąžinamas į tą puslapį kartu su visa asmens duomenų rinkmena. 4 lygio nustatymas, kur jau yra taikomi neriboti limitai, kuomet klientas gali naudotis neribotomis paslaugomis, reikalaujama, kad klientas fiziškai atvyktų, naudotų kvalifikuotą elektroninį parašą arba papildomai identifikuotų save per video skambutį, pateikęs asmens dokumentus lygiai taip pat užpildęs kliento atpažinimo anketą. Visi šie būdai mažina tą riziką, nes asmens tapatybės nustatymas iš kelių dokumentų yra maža tikimybė, kad bus pavogti visi kliento asmens dokumentai ar kažkas jais pasinaudos, pateiks ir prisijungs. Šiuo atveju buvo pateikti 3 asmens tapatybės dokumentai: ID kortelė, vairuotojo pažymėjimas, pasas, kas iš esmės rodo paties asmens aplaidumą, nes neapsaugojo savo dokumentų nuo kartu gyvenančio asmens neteisėtos veikos.

FNTT mano, kad turi būti notarinis liudijimas, jie mano, kad jo neturi būti. Tiesiogiai teisės akte nėra parašyta, nemano, kad toks reikalavimas būtų formuojama per teismų praktiką. Tai daugiau taikoma fiziškai klientui atvykstant, kai pateikiamas asmens dokumento originalas ar notariškai patvirtinta jo kopija. Mes to neįskaitėme, nuotoliniame identifikavime to kaip ir nėra. Bet, aišku, nėra klientui draudžiama įdėti savo notarinę kopiją ir atsiųsti. Jos elektroniniu būdu atsiųsti neįmanoma, nebent paštu.

V. Z. atstovas adv. V. Z. nurodė, kad jo atstovaujamas asmuo su kaltinimu nesutinka. Paaiškino, kad tai ne jų sritis, jie apskritai nevykdo tokios identifikacijos, remiasi kolegų procesu. Jų platforma tarptautinė, jie veikia visoje ES, gali ateiti asmenys iš kitų valstybių. Kai yra reikalavimas pateikti notarinį dokumentą, gal kita pusė galėtų paaiškinti, kaip tokį dokumentą kita šalis turėtų pristatyti ir kaip jis turėtų būti apipavidalintas. Jei yra notaras kitos valstybės, kaip toks dokumentas turėtų būti priduotas ir ar reikėtų tokį dokumentą versti bei tvirtinti. Ir jeigu visa tai reiktų padaryti, tai kokia forma tai reiktų pateikti. Mano, kad toks įstatymo aiškinimas prieštarauja veiklos esmei. Jis negali būti tokia apimtimi taikomas. Jeigu būtu priversti tai daryti, išsiaiškintų, kad turi pareigą vykdyti klientų identifikaciją, nežinotų, kaip tokiu atveju elgtis, kadangi yra investuotojų, kurie nėra LR piliečiai.

Kitas aspektas šioje byloje, truputį nueinama nuo esmės. Tarnyba turėjo analizuoti apgaulės faktą to asmens, kuris apgavo dvi sistemas, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir padarė žalą. Šiuo atveju teigiama hipotetiškai, institucija, kuri kaltina, mano, kad jei būtų pateikta neva notarinė dokumento kopija, gal nebūtų tų veikų buvę, bet to įrodymų nepateikė. Tie asmenys gyveno kartu ir tas asmuo, kurio identifikacija pasinaudota, galbūt būtų galėjęs pasidaryti taip pat ir notarinę kopiją savo dokumento ir pateikti ją, nes kartu gyvena. Ir toliau rutuliojant tą klausimą, įdomu, kas daroma su tuo konkrečiu fiziniu asmeniu, nes šiuo atveju galbūt subjektai yra net ne tie. Mūsų žiniomis, tas asmuo ne kartą yra apgavęs sistemą ir tas veikas padaręs ne LR teritorijoje. Visi ikiteisminiai tyrimai, kuriuos mes bandėme inicijuoti, buvo nutraukti, nes tai padaryta ne LR teritorijoje. Šiuo atveju, institucija nukreipia ne ten savo dėmesį.

„(duomenys neskelbtini)“ pradėjo veiklą visiškai naujai. Lietuvoje buvo pirmoji tokio pobūdžio įstaiga. Nebuvo net teisinio apibrėžimo, kai pradėjo tuo užsiimti, kas tai per veikla ir kas jie yra. Tai realiai internetinė platforma, kuri sujungia žmones, kurie nori investuoti į paskolas ir gauti kreditus. Šia veiklą pamatė, tai realiai yra anglosaksų koncepcija, labai išvystyta Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje. Jų bendrovė yra ten registruota, tuo pavyzdžiu bando ta veikla užsiimti Lietuvoje. Ilgo susirašinėjimo su Lietuvos Banku būdu jiems ta veikla leido užsiimti, tai įteisino ir tarpusavio skolinimo veiklą Lietuvoje pradėjo. Ta veikla nėra įstatymais visiškai aiškiai apibrėžta net šiandienai. Tuo mano, kad gali remtis, nes ne visiškai aiškiai žino, kokios jų pareigos. Chronologiškai pasižiūrėjus, pradėjo veiklą vykdyti pagal CK, kai asmenys skolina privačios paskolos sutarties pagrindu vieni kitiems. Tada Lietuvos Bankas įžvelgė vartojimo kredito teikimo požymių ir turėjo išsiimti vartojimo kredito statusą. Tas statusas, kad jį ir turi, jo praktiškai nenaudoja, nes jie fiziškai neskolina kažkokių savo lėšų kitiems asmenims. Kaip analogija galėtų būti finansų brokeris, kuris sujungia šalis ir pasiima tam tikrą komisinį mokestį už tam tikrą savo paslaugą, tai aišku, ir kreditingumo įvertinimas, ir pateikimas į aukcioną tų paskolų. Bet jie nei vieno lito, kaip pareiškė FNTT, kuri neva remiasi neva tai patvirtinančiais atvejais, nėra paskolinę. Nėra davę nei vieno kredito. Nėra vartojimo kredito davėjas tais konkrečiais atvejais. Jie yra ta vadinamoji tarpusavio skolinimo platforma. Paskutinis argumentas, kad vasario 1 d. priimtas vartojimo kredito įstatymo pakeitimas ir tokia veikla pagaliau yra įteisinta. Ji suteikia išimtį ta veikla užsiimančiai bendrovei iki įstatymo įsigaliojimo laiko suteikia perėjimo laikotarpį. Turi laiko 6 mėnesius iki rugpjūčio 1 dienos atitikti tuos įstatymo reikalavimus, bet tame įstatyme nėra reikalavimo, kad turėtų vykdyti klientų identifikaciją ar panašius dalykus. Ta prasme, pats įstatymas, kuris yra specialus taikomas aktas, nenumato tokių reikalavimų. Susirašinėjo su Lietuvos Banku dėl šios veiklos vertinimo ir priešingai nei teigia tarnyba, negavome kol kas iš jų pretenzijų, kad esame įpareigoti vykdyti kažkokią terorizmo prevencijos veiklą ar pinigų plovimo veiklą. Kaip tik atvirkščiai, yra esminiai šios veiklos vertinimo elementai, dėl kurių pasisakė Lietuvos Bankas ir dėl kurių buvo sudarytas toks bendradarbiavimas su „(duomenys neskelbtini)“. Vienas yra dėl ko Lietuvos Bankas turėjo pretenzijų, tai indėlių priėmimo veikla ir kitas aspektas – mokėjimo įstaigos veikla. Kadangi negalėjo atlikti nei vieno, nei kito nebūdami licencijuojami, jie sudarė sandorį su „(duomenys neskelbtini)“, kad jie leistų jiems užsiimti ta vykdoma veikla ir techniškai sakant, įgyvendintų tuos procesus. Būtent dėl to jiems buvo draudžiama užsiimti tai indėliais, jie negalime priimti jokių indėlių ar priimti tam tikrus mokėjimus, mes buvome kaip privati sistema, privati rinka. Kolegos kaip ir už juos tą darė. Jie turime vienintelį teisinį būdą funkcionuoti kito licencijuojamo asmens pagalba. Lietuvos Bankas tą pastebėjo ir neturėjo jokių pretenzijų, kad jie kaip ir nevykdo savarankiškai kažkokios identifikacijos ir tai būtų kaip papildoma priemonė. Jų specifinis veiklos modelis ir jie savarankiškai tos veiklos net negali vykdyti, nes neturi atitinkamų licencijų. Kadangi tuo konkrečiu atveju tas subjektas, kurį šiandien analizuojame, apgavo „(duomenys neskelbtini)“ ir apgavo jų sistemą, kuri yra visiškai priklausoma nuo „(duomenys neskelbtini)“. Jis kaip ir atlikdamas tuos veiksmus, kuriuos atliko, jis pažeidė dvi sistemas, atliko dvi apgaules dviem juridiniams asmenims, bet jie pareigos jo identifikaciją atlikti kaip ir neturėjome, buvo ją perdavę trečiajam asmeniui, jie tikrina kreditingumą, kreipiasi į visokias duomenų bazes, pavyzdžiui, „Sodrą“ ir panašiai, ir apgauto asmens, ir kitų asmenų atveju. Šiuo atveju FNTT reikalauja dvigubo tikrinimo, kad būtų patvirtina ir „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pačiu, kad neva mes turėtume patikrinti. Bet mano, kad tai perteklinis reikalavimas ir įstatyme tai nenumatyta. Mūsų pateikiami dokumentai, kurie ir pagrindžia, kodėl mes nesame finansų įstaiga tais konkrečiais atvejais. Įsiregistravo vartojimo kredito davėju, bet jie niekada to statuso nenaudojo, savo lėšų niekada neskolino. Po to vasario 1 d. priimtas naujas įstatymas vartojimo kredito, kuris yra specialius aktas, ta prasme, to įstatymo pakeitimas, kuris instituciškai reglamentuoja tarpusavio skolinimo vartojimo kreditą, kuo jie ir yra. Jiems suteikė 6 mėnesių periodą atitikti reikalavimus. Jeigu jie turėtume pareigą vykdyti klientų identifikavimą, ta pareiga būtų nustatyta, tai jie turi tam pasiruošti per įstatymo numatytą laikotarpį. Jie yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja. Pas juos yra 9000 investuotojų ir maždaug 3000 paskolos gavėjų. Yra rinka, į kurią jie investuoja. Jie ją sukūrė ir ją administruoja. Ateina paskolos gavėjai pas juos, nori pasiimti paskolą, tai jie atliekame kreditingumo vertinimą, to žmogaus, kuris kreipiasi, patikrina jo gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus. Turi savo kredito rizikos vertinimo modelį, per kurį asmuo praeina. Modelis veikia taip, kad įvertina riziką, nustato rizikos laipsnio būdu kredito kainą, statistikos pagrindu yra 14 dedamųjų, kurie atspindi išsilavinimą, amžių, kitus faktorius ir pagal juos suteikiamas pasiūlymas. Jie realiai finansuojame 6 iš šimto, tai mūsų vertė, kuri yra sudėtinė. Tada paskola keliauja į aukcioną, ten dalyvauja jų kaip ir investuotojai, pildo paraiškas ir teikia pasiūlymus. Kai užsipildo ta suma, paskola yra finansuojama ir tai pervedama paskolos gavėjui. Bet jie neturime jokių prieigų prie kliento pinigų. Kiekvienas klientas, kuris pas juos ateina, nėra mūsų klientas. Jis yra „(duomenys neskelbtini)“ klientas, kuris yra integruotas į jų platformą. Pavyzdžiui, esu investuotojas, turiu sąskaitą “ (duomenys neskelbtini)“ ir iš jos vykdau mokėjimus, bet UAB "(duomenys neskelbtini) " neturi atskirų lėšų. Kliento identifikacija vyksta vieno cento pagalba. Jis turi pervesti vieną centą. Dėl to vieno cento daugiau galėtų pasakyti direktorius. Kiekvienas klientas, kuris tampa platformos klientu, pirma turi tapti „(duomenys neskelbtini)“ klientu, t.y. atsidaryti pas juos sąskaitą.

V. Z. teismo posėdyje nurodė, kad su jam pareikštu kaltinimu nesutinka, paaiškino, jog įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra netipinė įmonė, jie atstovaujame patys pirmieji ir didžiausi Lietuvoje naują skolinimosi būdą, t. y. tarpusavio skolinimasis. Įmonė startavo prieš 2 metus, veiklą pradėjo planuoti prieš 3 metus. Iš Lietuvos banko teisės specialisto gautas išaiškinimas, kaip iš principo šita veikla negalima vykdyti Lietuvoje. Vienas iš tų dalykų yra parašytas, kad jie negali surinkinėti pinigų į savo depozitinę sąskaitą, jie negali atlikinėti pavedimų už žmones, kurie finansuoja paskolas, į žmonių, kurie gauna paskolas, nes taptų finansų įstaiga. Iš principo yra parašyta, kokiu būdu jie negali vykdyti veiklos. Tarpusavio skolinimas, kaip veikla, yra nauja pasaulyje, tik dešimt metų egzistuojanti, t. y. kai vieni fiziniai asmenys finansuoja kitus fizinius asmenis per tarpininką – juridinį asmenį. Jie nėra kredito davėjas, nėra ta institucija, kuri išduoda kreditą. Jie yra ta institucija, kuri vykdo tarpininkavimo funkciją, t. y. įvertina kredito gavėjo galimybę pasiskolinti ir vykdo mokėjimą. Šis dokumentas parodo, kaip Lietuvoje negalima vykdyti veiklos, kaip jie jos ir nevykdo, t. y. jei nėra finansų įstaiga pagal šitą dokumentą. Jie negali už žmogų padaryti pavedimo, siuntinėti pinigų. Prieš tris metus, kai viskas prasidėjo, ir jie startavo prieš du metus, vienintelis būdas vykdyti šitai veiklai buvo bendradarbiauti su trečiu asmeniu. Šiuo atveju jie pradėjo bendradarbiauti su „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad visa mokėjimo struktūra vyksta per trečią asmenį. Jie tik klasifikuoja klientų aptarnavimą, t. y. tikrina jo kreditingumą, ar jis gali pasiskolinti ar ne, taip pat deleguoja dokumentus ir vykdo kitas viduryje esančias tarpininko funkcijas. Jie iš savo pusės identifikavo veiksmus, ne vykdymą. Veiklos pradžioje gavo dokumentą iš Lietuvos banko dėl galimai neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, nes juos apskundė viena iš vartojimo greitųjų kreditų bendrovių. Jie gavome tokį 2014-08-12 raštą net neįsigilinus kaip jie veikiam. Ten pakartoti tie patys argumentai, kuriuos mes jau turėjo prieš metus gavę iš Lietuvos banko ir į kuriuos atsižvelgė vykdydami veiklą. Jie nerinkome pinigų į depozitinę sąskaitą, nebuvo finansine įstaiga ir neatlikinėjo kitų veiksmų, kurie galėtų sukelti įtarimus, kad yra esame finansinė įstaiga, nes tokia veikla Lietuvoje nebuvo galima. Šį dokumentą mes gavome iš Lietuvos banko ir į jį reagavo paaiškinimu, kaip mes vykdo veiklą. Tada vyko įmonės patikrinimas, į jį gruodžio mėnesį gavome atsakymą iš Lietuvos banko dėl vykdomos veiklos teisinio vertinimo, kuriame aiškiai parašyta, kad pagal bendrovės pateiktą informaciją ir atliktus tyrimus matyti, kad bendrovė atlieka paruošiamuosius vartojimo kredito suteikimo veiksmus, renka vartotojų paraiškas, analizuoja vartotojų mokumą, atrenka kredituotinus asmenis, patalpina jų paraiškas interneto svetainėje ir vykdo per „(duomenys neskelbtini)“ lėšų skolintojų skolininkams pavedimą, lėšų organizavimą. Lietuvos bankas suprato, kad jie gali vykdyti šitą veiklą, nebūdami tuo subjektu, kuris yra reguliuojamas. Lietuvos bankas jiems pasakė, kadangi šiuo metu absoliučiai nėra tokio subjekto, kurį jie galėtų reguliuoti, jie paprašė, kad jie įsirašytume į vartojimo kreditų davėjų sąrašą. Tada vyko susirašinėjimai, susitikimai su Lietuvos banku dėl tam tikrų atskirų klausimų ir nuo 2015 m. balandžio mėnesio jie įsirašė į kreditų davėjų sąrašą tam, kad galėtų teikti Lietuvos bankui ataskaitas ir kad būtų garantuoti visi vartojimo kredito davėjų įsipareigojimai paskolų gavėjui. Tačiau įmonė nebuvo išdavusi nė vienos paskolos. Taip pat jie su Lietuvos banku yra susirašinėję, kokiu būdu jiems teikti ataskaitas. Yra parašę vienpusį įsipareigojimą Lietuvos bankui, kad jie teikia ataskaitas, kuriose pažymi, kokios sumos yra pervestos trečiųjų asmenų, bet ne jų. Jie, kaip subjektas, nėra išdavę nė vienos paskolos šiuo laikotarpiu, kai FNTT nagrinėjo. Jie vykdė ir vykdo veiklą – tarpusavio skolinimą, tai visai kita veikla nei vartojimo kreditų davėjų. Tuo metu, kai jie įsirašėme į vartojimo kreditų davėjų sąrašą, vyko naujo Vartojimo kreditų įstatymo paruošiamieji darbai, kuriuose jie dalyvavome labai aktyviai, įsteigė asociaciją, kurioje šiuo metu jau yra penki nariai. Lapkričio mėnesį buvo priimtas naujas įstatymas, kuris nuo šių metų įtvirtino naują subjektą, t. y. tarpusavio skolinimo. Taigi jie tik nuo šių metų, realiai – nuo rugpjūčio 25 d. yra subjektas - tarpusavio skolinimosi platforma. Iki to laiko jie buvo kredito davėjų sąraše tam, kad užtikrintų Lietuvos banko prašymą, užtikrinti visas teises ir įsipareigojimus vartojimo kredito gavėjų, t. y. atsakingas skolinimas, teisė skųstis, teisė į 0,05 procento delspinigius ir panašiai. Prieš dvi savaites yra paskelbta Lietuvos banko vartojimo kreditų apžvalga, kuriame sektorius yra išskirtas pirmą kartą Lietuvos istorijoje į greitųjų kreditų sektorių ir tarpusavio skolinimo platformą. Tuo metu Lietuvos banko buvo vertinami kaip tarpusavio skolinimo platforma. Taigi Lietuvos banko akimis – reguliuotojo akimis, jie buvome tarpusavio skolinimo platforma, o ne vartojimo kreditų davėjas. Šioje vietoje aiškinomės labai ilgai ir su FNTT pareigūnais, kurie tuo metu atlikinėjo veiklos vertinimą. Jiems išaiškino, jie puikiai suprato, kuo jie skiriasi, kad, pavyzdžiui, pas juos tų vadinamųjų „frodų“ atvejų yra labai mažai dėl to, kad jie ypatingai šiuo atveju dirbame, nes skolina ne savo pinigus, t. y. vieni fiziniai asmenys finansuoja kitų fizinių asmenų pinigus, tarpusavio paskolas, ir jie šioje vietoje turi imtis ypatingai griežtų kriterijų. Kiekvienas iš jų, pavyzdžiui, patvirtinimo procentas yra 30 procentų, t. y. rinkos standartas ne 25, ne 40, kaip kai kurių greitųjų kreditų bendrovių. Jie yra kitoks verslo modelis. Jie nėra Pinigų plovimo ir prevencijos įstatymo subjektas. Yra naujas projektą Pinigų plovimo ir prevencijos įstatymo vykdymo, kuriame siūloma įrašyti naują subjektą, t. y. sutelktinio finansavimo operatorių. Šiuo metu yra priimamas naujas įstatymas, t. y. Sutelktinio finansavimo įstatymas, kurio būdu platformos, tokios kaip jų, galės finansuoti verslą. Įstatymo leidėjas inicijuoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencinio įstatymo pakeitimą įrašydamas naują subjektą, būtent – sutelktinio finansavimo subjektą. Tačiau šiame įstatyme nėra ir nebuvo jis keistas, kai įstatymų leidėjas patvirtino naują subjektą, t. y. tarpusavio skolinimo platformas. Tai reiškia, kad jie, kaip tarpusavio skolinimo platforma, nefigūruoja nė viename įstatyme. Įstatymų leidėjas, keisdamas Vartojimo kreditų įstatymą, nepakeitė šio įstatymo, nors dabar inicijuodamas naują galimybę skolintis, taip pat, kai inicijavo su tarpusavio skolinimu, jis keičia įstatymą. Yra visiškai neaišku, kurioje vietoje yra tarpusavio skolinimo platforma, kaip naujas skolinimo subjektas, įtvirtintas Vartojimo kreditų įstatyme nuo šių metų vasario mėnesio, nes jis nefigūruoja absoliučiai niekur. Jie šioje vietoje yra neaiškumo stadijoje. Ir nors labai dirba tiek su Finansų ministerija, tiek su Lietuvos banku, tiek ir su VMI, dabar, pavyzdžiui, remia vieną jų organizuojamą konferenciją apie finansines inovacijas, yra patys organizavę dvi dideles tarptautines konferencijas šiuo klausimu, mes labai daug pinigų skiria edukacijai ir atsakingam skolinimui, tačiau šioje vietoje jie negalime imtis veiksmų, kurie fundamentaliai yra neaiškūs. Šioje vietoje tiek iš FNTT negavo jokio prašymo įsirašyti, ta prasme teikti duomenis FNTT, kai jie tapome Vartojimo kredito įstatymo rėmuose nuo 2015 m. Kurioje vietoje yra tarpusavio skolinimo platformos, nes jų dabar Lietuvoje yra jau penkios, t. y. asociacijoje veikiančios įmonės, dalis jų yra užsienio kapitalo, dabar dar yra planuojamos dvi, kurios atsidarys. Taigi sektorius auga, ir jis yra neapibrėžtumo būklėje.

Jie bando save įterpti į tarpusavio skolinimo organizatorių sąrašą. Kadangi planuoja būti Sutelktinio finansavimo įstatymo rėmuose, tai planuoja bent jau po Sutelktinio finansavimo įstatymo priėmimo, t. y. lapkričio mėnesio, jeigu priims Pinigų plovimo ir teroristų prevencijos įstatymo pakeitimą, tai jie vykdys tokias funkcijas, kokias nurodo įstatymas. Dabar bendradarbiauja su partneriu „Paysera“ ir negali vykdyti funkcijų, kurios jiems nėra priskirtos, t. y. jie neturi elektroninių pinigų licencijos; nėra mokėjimo įstaiga ir nėra vartojimo kreditų davėjas.

Bendravimas su klientu: yra keletas etapų. Pirmas etapas yra paraiškos užpildymas portale, po to – identifikavimo etapas. Paraiška pildoma, kad gautume kliento vardą, pavardę, asmens kodą, ir šie duomenys būtų sutapatinami su mokėjimo platforma, t. y. mes turime gauti duomenis, kurie keliauja sutapatinimo tikslais. Su mokėjimo platforma sutapatinama – tai reiškia, kad jie gauna po to patvirtinimą iš mokėjimo platformos, kad tas žmogus, kuris užpildė paraišką, yra tas žmogus, ar sutampa jo vardas, pavardė, asmens kodas. Paraiška jiems paduodama tuo tikslu, kad žmogus nori gauti paskolą. Jis užpildo paraišką ir turi identifikuoti save. Mes nieko negalime daryti po to, jeigu žmogus savęs neidentifikuoja. Tai jis keliauja jau ne mūsų platformoje, bet per sąsają į „EVP International“ aplinką, ir jis atlieka tam tikrus veiksmus, tada grįžta pas mus. Jeigu žmogus nepatvirtina tapatybės, mes tiesiog suarchyvuojame. Jų platforma turi gauti tam tikrus patvirtinimus, kad sutampa duomenys, t. y. kad jie gauna vardą, pavardę, asmens kodą, kad pavardė, asmens kodas sutampa su paraiškoje nurodytais duomenimis. Kaip „EVP International“ patvirtina tapatybę, identifikuoja asmenį, tai jie nesikiša.

FNTT atstovas Marius Staniulis teisme palaikė kaltinimusi, paaiškino, kad FNTT vykdydama savo priežiūros stadiją gavo raštą iš Lietuvos banko, kur persiuntė nukentėjusiojo asmens skundą. FNTT jokių represinių priemonių nesiėmė. Buvo gautas kitos institucijos raštas su skundu, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek „(duomenys neskelbtini)“, dabar „(duomenys neskelbtini)“. FNTT surašė protokolus, nes FNTT neturi teisės skirti baudų, kaip Lietuvos bankas. Ši situacija konkrečiai parodė kas gali būti jei nevykdomi įstatymai. Šiuo atveju neigiama pavyzdinė tvarka ir atsitiko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, su dokumento kopija buvo atidaryta EVP sąskaita. Su paprasta kopija, kuri gali būti pamesta, pavogta, galima atsidaryti sąskaitą, po to į ją gauti pinigus, po to išsipirkti, išsigryninti. Tai parodo, kad žmogus nukenčia ir po to yra nukreipiame į tą žmogų visas persekiojimas, šiuo atveju sakė, kad buvo viskas sutarta. Ta sistema išsikreipia, nes žmonės priverčiami aiškintis dėl tos paskolos, kuri neva jiems išduota. Teismai yra griežtai pasisakę, kad tokių atvejų negali būti ir bendrovės yra atsakingos už tokius veiksmus, kada nenustato tapatybės. Analogiškos situacijos Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: 2014-10-14 nutartis Nr. 2at-44/2014, 2015-03-17 nutartis Nr. 2at-23-303/2015, 2015-02-17 nutartis Nr. 2at-6-942/2015. Dėl bendro finansavimo pozicijos, tai manėme ir manome, kad jie atitinka finansų įstaigos apibrėžimą, jie aišku nori pasakyti, kad jų, kaip platformos, nėra to įstatymo ir nėra sąvokos. Tačiau kaip matyti iš bylos ir Lietuvos banko pozicijos, kad jų visos veiklos turinys atitinka Vartojimo kredito įstatymo apibrėžtą veiklą, kuri sako, kad davėjas - tai asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia ar įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus. Akivaizdu, kad jie atitinka šio įstatymo sąvokai. Galbūt kažkada jie bus reguliuojami atskirų įstatymų, bet reikia žiūrėti į situaciją kada veikla buvo padaryta, apgautas žmogus, per jų sistemą paimti pinigai, ir reikia vertinti dabartinę situaciją. Norėčiau pažymėti, kad atidaryta sąskaita buvo atsiunčiant asmens tapatybės dokumento nuotrauką ir kitus, aišku jei ten buvo piniginė, tai ir vairuotojo pažymėjimo nuotrauką. Praeitą posėdį „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nepasakė per kokius teisės aktus jie nustatė tokį tapatybės nustatymo būdą. Pasižiūrėjus Vyriausybės nutarimą Nr. 942 ir kitur, tai nėra tokio tapatybės patvirtinimo būdo, kad nufotografuoti, padaryti kopiją ir atsiųsti el. paštu. Pasakyta, kad tapatybė turi būti nustatyta iš originalo arba kopijos, kuri yra patvirtinta notaro. Noriu paminėti, kad šis įstatymas buvo keistas daug kartų ir vis daugiau liberalėja. Visi nori, kad liberaliai būtų žiūrima, bet įstatymo leidėjas žiūri, kad būtų išlaikytas balansas, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kad finansų sistema nebūtų pažeidžiama. Su notaro patvirtinimu, tai ir buvo kaip palengvinimas. Pavyzdžiui, jei žmogus ligoninėje, tai notaras patvirtintų ir atsiųstų ar atneštų. Sako, kad tai yra atgyvena, mes sutinkame, tačiau ši priemonė yra viena iš trijų. Taip pat yra nustatymas el. kvalifikuotu parašu. Jei nori kopijos, tai turi būti notaro patvirtinimas. Tai konkrečiai sako Vyriausybės nutarimo Nr. 942, 8 punktas. Kur minėjau Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, tai ten yra paminėta, kad turi būti būtent iš dokumento originalo arba notaro patvirtinta.

K. N. šioje byloje kaltinamas tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, t. y. prieš pradedant dalykinius santykius 2015-09-17 klientui atidarant elektroninių pinigų sąskaitą ir 2015-09-20 į ją gavus pinigus tinkamai nenustatė asmens tapatybės prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai nedalyvavo. UAB (duomenys neskelbtini) tapatybę nustatė iš asmens atidariusio A. Š. sąskaitą internetinėje registracijos formoje nurodytų duomenų ir iš asmens pateiktų Ž. Š. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), LR paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų, kurios nebuvo patvirtintos notaro. Tapatybei nustatyti turi būti pateikti dokumentų originalai arba šių dokumentų kopijos su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą, kaip numatyta 2008-09-24 Vyriausybės nuarimu Nr. 942 patvirtintų taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 8 punkte. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) šios asmens dokumentų kopijos nebuvo saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, kaip tai numatyta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 16 straipsnio 9 dalyje. Šiuo atveju sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Š. vardu UAB (duomenys neskelbtini) 2015-09-17 buvo atidaryta nuotoliniu būdu užpildžius internetinę UAB (duomenys neskelbtini) registracijos formą ir pateikus Ž. Š. asmens tapatybės kortelės, paso ir vairuotojo pažymėjimo fotografijas, kurios nebuvo patvirtintos notaro (115-117, 22-26).

PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad kiekvienu atveju finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius. Pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 8 punktą, visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. PPTFPĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sustiprintas asmens tapatybės nustatymas atliekamas kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę. Atliekant sustiprintą asmens tapatybės nustatymą finansų įstaigos ir kiti asmenys privalo taikyti vieną ar kelias papildomas priemones: kliento tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar informaciją; panaudoti papildomas priemones, kuriomis siekiama patikrinti ar patvirtinti pateiktus dokumentus arba kuriomis reikalaujama iš finansų įstaigos duomenis patvirtinančio pažymėjimo; užtikrinti, kad pirmas mokėjimas būtų atliekamas per sąskaitą, kliento vardu atidarytą kredito įstaigoje (PPTFPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai).

2008 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintos taisyklės dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo ir kt. (toliau – Taisyklės) taip pat numato, kad tapatybei nustatyti turi būti pateikti dokumentų originalai arba šių dokumento kopijos su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą (taisyklių 8 punktas). Šių taisyklių 9 punkto nuostatos taip pat rodo, kad finansų įstaiga privalo turėti kliento asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtintą kopiją ir saugoti ją 10 metų nuo dalykinių santykių pabaigos (PPTFPĮ 16 straipsnio 9 dalis).

Tuo atveju kai asmens tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, t. y. klientui fiziškai nedalyvaujant gauti jo asmens dokumento originalą ar notariškai patvirtintą dokumento kopiją ir pasidaryti jų kopiją, nėra įmanoma. Tokiu atveju finansų įstaiga ar kitas subjektas gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę pasinaudodami trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją (PPTFPĮ 13 straipsnis). Vyriausybės patvirtintų taisyklių 10 punktas numato, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti klientų – Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę jiems fiziškai nedalyvaujant, t. y. nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą ir tik tais atvejais, jeigu kliento tapatybė prieš išduodant jam kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant ir vykdant Taiklių 3.1 punkto reikalavimus. Nustatant kliento tapatybę šiuo būdu, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo vykdyti Taisyklių 5.3 ir 5.4 punktų reikalavimus, t. y. sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis finansų įstaigos paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams, įsitikint, ar fizinis ar juridinis asmuo tiri reikiamus įgaliojimus veikti kliento vardu.

Apibendrinant teisės aktų nuostatas matyti, kad bet kokiu atveju finansų įstaiga prieš pradėdama dalykinius santykius privalo nustatyti kliento ar naudos gavėjo asmens tapatybę, kuri nustatoma pateikiant asmens dokumentą ar notariškai patvirtintą jo kopiją. Jeigu asmens tapatybė nustatoma klientui fiziškai nedalyvaujant, finansų įstaiga ar kitas subjektas gali pasinaudoti trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją, taip pat asmens tapatybė gali būti nustatyta nuotoliniu būdu naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą. Be to, nustatant kliento asmens tapatybę kai jis fiziškai nedalyvauja, turi būti taikomas sustiprintas kliento asmens tapatybės nustatymas, t. y. papildomai kliento asmenybei nustatyti naudojama viena ar kelios papildomos priemonės, numatytos PPTFPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose.

Šiuo atveju 2015-09-17 nuotoliniu būdu atidarant UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Š. vardu buvo užpildyta internetinė UAB (duomenys neskelbtini) registracijos forma ir pateikti Ž. Š. asmens tapatybės kortelės, paso ir vairuotojo pažymėjimo fotografijos, kurios nebuvo patvirtintos notaro, šio kliento asmens tapatybė nustatyta pagal duomenis esančius registracijos formoje ir asmens dokumentų kopijose. Toks kliento asmens tapatybės nustatymas akivaizdžiai neatitinta teisės aktuose numatytų reikalavimų – nustatant asmenybę nebuvo gauta kliento asmens dokumento originalas ar notariškai patvirtinta jo kopija, ji nėra saugoma įstaigoje, asmens tapatybei nustatyti nenaudotas kvalifikuotas elektroninis parašas ir netaikytos papildomos priemonės (sustiprintas kliento asmens tapatybės nustatymas). Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad K. N. padarė administracinį pažeidimą kadangi būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu neužtikrino, kad prieš pradedant dalykinius santykius su klientu, t. y. atidarant sąskaitą A. Š. vardu ir 2015-09-20 pervedant į minėtą sąskaitą 2 850 eurų, būtų tinkamai nustatyta asmens tapatybė, negavo asmens dokumento originalo ar notariškai patvirtintos jo kopijos, ir ji nebuvo saugoma įstaigoje. Šiais veiksmais K. N. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį - veika pažeista finansų tvarka, į pažeidėjo asmenybę, kuri yra 38 metų amžiaus, dirbantis, administracine tvarka nebausta, duomenų apie teistumą nepateikta. K. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus K. N. minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

V. Z. šioje byloje kaltinamas tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdytų PPTFPĮ ir kituose teisės aktuose numatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimus, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) iki 2016-03-30 sistemiškai nebuvo atliekamas tinkamas klientų tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius kai klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę, t. y. nepadarė klientų tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir/ar nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ 16 straipsnio 9 dalį dokumento kopiją privalo saugoti 10 metų nuo dalykinių santykių su klientu pabaigos. ATP protokole išvardinti tai patvirtinantys atvejai. Šiais veiksmai jis kaltinamas padaręs ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

V. Z. ir jo atstovo pozicija šioje byloje yra tokia, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikia kaip tarpininkas – tarpusavio skolinimosi platforma, o ne kreditų davėjas, sutelktinio finansavimo operatorius. Jie neturi savo sąskaitose paskolų davėjų ir paskolų gavėjų lėšų ir savo veiklą vykdo per trečiąjį asmenį, t. y. UAB "(duomenys neskelbtini) " ((duomenys neskelbtini), kuri yra elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti bendrovė, kuriai taikomi elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuostatai ir būtent UAB "(duomenys neskelbtini) " pagal iš anksto su Lietuvos Banku suderintas tvarkos taisykles vertina fizinių ar juridinių asmenų pateikiamus duomenis, t. y. atlieka kliento tapatybės nustatymą. UAB "(duomenys neskelbtini) " nevykdo kliento tapatybės nustatymo, o remiasi UAB "(duomenys neskelbtini) " atliktu tapatybės nustatymu. Be to, UAB "(duomenys neskelbtini) " nėra finansų įstaiga ar kitas subjektas PPTFPĮ prasme, todėl neturi vykdyti ir kitų šio įstatymo reikalavimų.

Tiek PPTFPĮ, tiek Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus nustato Finansų įstaigoms ir kitiems PPTFPĮ išvardintiems subjektams. PPTFPĮ 2 straipsnio 8 dalis numato, kad finansų įstaigos yra LR finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme apibrėžtos elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, LR valiutos keityklos operatorių įstatyme apibrėžti valiutos keityklos operatoriai, taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės. PPTFPĮ 2 straipsnio 10 dalis numato kitus subjektus, tačiau jų sąraše tarpusavio skolinimosi operatorius nėra numatytas.

Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis numato, kad finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punktą, nurodytų finansinių paslaugų teikimas. Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad finansinės paslaugos yra kreditingumo vertinimo paslauga. Atsakomybėn traukiamas V. Z. ir jo atstovas iš esmės neginčija to fakto, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " atlieka klientų kreditingumo vertinimą, o tai yra finansinė paslauga ir Lietuvos Respublikos finansų įstatymo, o taip pat ir PPTFPĮ prasme ši įmonė yra finansų įstaiga, taigi jai yra taikomos PPTFPĮ nuostatos. Tai patvirtina ir tos aplinkybės, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " yra įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Dėl kliento tapatybės nustatymo V. Z. nurodo, jog jo įmonė neturi nustatyti klientų tapatybės, kadangi tai daro UAB "(duomenys neskelbtini) ". Klientui kreipiantis su paraiška dėl paskolos gavimo, jis nukreipiamas į UAB "(duomenys neskelbtini) " sistemą, ten nustatoma jo tapatybė ir tada jis vėl grąžinamas į jų sistemą, kur jau patvirtinus kliento tapatybę yra vertinamas jo kreditingumas. Kaip minėta PPTFPĮ 13 straipsnis numato atvejus, kai finansų įstaiga gali nustatyti kliento tapatybę pasinaudodama trečiųjų šalių informacija. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad finansų įstaigos gali nustatyti kliento tapatybę tiesiogiai jam nedalyvaujant, naudodami informaciją apie klientą iš finansų įstaigų ir kitų subjektų arba jų atstovybių užsienyje, kai jie atitinka PPTFPĮ 2 straipsnio 22 dalyje trečiajai šaliai nustatytus reikalavimus. PPTFPĮ 2 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad trečioji šalis – tai finansų įstaiga, kitas subjektas arba kitoje ES valstybėje narėje ar valstybėje, kuri nėra ES valstybė narė (toliau – trečioji valstybė) registruota finansų įstaiga ar kitas subjektas atitinkantis tokius reikalavimus: 1) jiems yra taikomas įstatymų nustatytas privalomas profesinis registravimas; 2) jie taiko šiame įstatyme nustatytus arba jiems lygiaverčius klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimus ir informacijos saugojimo reikalavimus arba jie įsikūrę trečiojoje valstybėje, kuri taiko reikalavimus, lygiaverčius šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams. UAB "(duomenys neskelbtini) " iš esmės atitinka šiuos trečiajai šaliai keliamus reikalavimus- tai yra elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti bendrovė ir ji yra finansų įstaiga, kuriai galioja PPTFPĮ nuostatos dėl kliento tapatybės nustatymo. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad šiuo atveju UAB "(duomenys neskelbtini) " galėjo naudotis UAB "(duomenys neskelbtini) " atlikti klientų asmens tapatybės nustatymus (PPTFPĮ 13 straipsnis) ir savarankiškai papildomai jos nenustatinėdami, todėl šioje kaltinimas pareikštas V. Z. pagal ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį laikytinas nepagrįstu ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Kitas kaltinimas V. Z. pareikštas dėl to, kad iki 2016-03-30 jis nepaskyrė įmonėje asmens, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT bei raštu nepranešė apie tokio darbuotojo paskyrimą. Tokia pareiga finansų įstaiga yra numatyta PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalyje. V. Z. ir jo atstovas teigė, kad jei nėra finansų įstaiga, todėl jiems negali būti taikomos šios ir kitos PPTFPĮ nuostatos. Kadangi teismas padarė išvadą, jog UAB "(duomenys neskelbtini) " yra finansų įstaiga, nes teikia finansinę paslaugą – vertina kredito gavėjų galimybes grąžinti kreditą – kreditingumą, todėl ši įmonė privalėjo laikytis PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, o kad jų būtų laikomasi privalėjo užtikrinti jos vadovas V. Z.. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog šis kaltinimas pasitvirtino ir V. Z. padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio31 dalyje.

Taip pat V. Z. kaltinamas tuo, iki 2016-03-30 neparengė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančių vidinių aktų įmonėje UAB "(duomenys neskelbtini) ", o t. y. 1)Registracijos žurnalo apie a) atliktas vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ir sudarytus sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą kita užsienio valiuta, nesvarbu ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu; b) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis, aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis; c) įtartinas pinigines operacijas ar sandorius;

Visos šios pareigos finansų įstaigai yra numatytos PPTFPĮ 16 straipsnio 1 dalyje, 7 dalyje, 19 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-03 nutarimu Nr. 1352 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir Kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo pakeitimo" patvirtintose Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklėse.

Atsakomybėn traukiamas V. Z. ir jo atstovas nesutiko su šiuo kaltinimu, teigdami, kad jų įmonė nėra finansų įstaiga ir jiems PPTFPĮ reikalavimai nėra taikomi, todėl jie ir nevykdė minėtų teisės aktų reikalavimų, bei neįgyvendino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų priemonių. Kadangi teismas konstatavo, jog UAB "(duomenys neskelbtini) " yra finansų įstaiga, nes teikia finansinę paslaugą – vertina kredito gavėjų galimybes grąžinti kreditą – kreditingumą, todėl ši įmonė privalo laikytis PPTFPĮ 16 straipsnio 1 dalyje, 7 dalyje, 19 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, taip pat nurodytų taisyklių reikalavimų o kad jų būtų laikomasi privalėjo užtikrinti jos vadovas V. Z.. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad kaltinimas šioje dalyje yra pagrįstas, V. Z. padarė ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį - veika pažeista finansų tvarka, į pažeidėjo asmenybę, kuri yra 32 metų amžiaus, dirbantis, administracine tvarka nebausta, duomenų apie teistumą nepateikta. V. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. Z. minimalias sankcijoje numatytą nuobaudas.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas šiuo metu byloje pratęstas iki 2016-11-30, tai yra greitai baigsis, taip pat įvertinus į ginčo sudėtingumą ir reikšmę, siekiant sudaryti bylos dalyviams galimybę išsibylinėti iš esmės. Tai yra, kad esant apeliaciniams skundams administracinės nuobaudos skyrimo terminas nesibaigtų dėl procesinių priežasčių, teismas mano, jog tikslinga šioje byloje dėl visų kaltinimų administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti maksimaliam 1 metų terminui, t. y. iki 2017 m. kovo 30 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 32, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str.,

nutaria:

K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 2 316 eurų dydžio baudą.

V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 2 027 eurų dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 1 dalį V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinti V. Z. paskirtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 2 027 (dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjams, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16057760726 K. N. ir ROIK 16057427359 V. Z.).

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą šioje byloje pratęsti 4 mėnesiams, t. y. nuo 2016-11-30 iki 2017-03-30.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė