Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. atstovės advokatės Julijos Šlekonytės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą K. N. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimu K. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ straipsnio 1 dalį 2 316 eurų dydžio bauda už tai, kad jis, nuo 2010 m. gegužės 10 d. būdamas elektroninių pinigų įstaigos UAB „A (duomenys pakeisti)“ generalinis direktorius ir, vadovaujantis UAB „A“ valdyboje 2011 m. vasario 8 d. patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 5 punktu bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnio 7–8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 11 punktais, privalantis organizuoti kasdienę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų UAB „A“, nes UAB „A“ nebuvo atliktas tinkamas tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius (2015 m. rugsėjo 17 d. atidarant klientui, naudojusiam Ž. Š. asmens duomenis, elektroninių pinigų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2015 m. rugsėjo 20 d. į minėtą sąskaitą gavus 2 850 Eur, kai klientas fiziškai nedalyvavo nustatant jo tapatybę. UAB „A“ nustatė kliento tapatybę iš asmens, atidariusio Ž. Š. sąskaitą, internetinėje UAB „A“ registracijos formoje nurodytų duomenų ir iš asmens pateiktų Ž. Š. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų, kurios nebuvo patvirtintos notaro, kaip numatyta UAB „A“ 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiose Klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo taisyklėse, kad pateikiama dokumento kopija be notaro liudijimo, nors tapatybei nustatyti turi būti pateikti dokumentų originalai arba šių dokumentų kopijos su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą, kaip imperatyviai nurodyta Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų taisyklių „Dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo“ (toliau – Taisyklės) 8 punkte, be to, UAB „A“ šios kopijos nebuvo saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 16 straipsnio 9 dalyje. K. N. šiais savo veiksmais pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 11 ir 14 dalių, 16 straipsnio 9 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto, taip pat Taisyklių 5 punkto, 8–10 punktų nuostatas.

2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. vasario 21 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. atstovės advokatės J. Šlekonytės prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėja, vadovaudamasi ANK 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu, prašo nutraukti K. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Be to, pareiškėja prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad būtų priimtas prejudicinis sprendimas šiais klausimais:

1) ar direktyvų 2005/60/EB 8 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 2015/849 13 straipsnio 1 dalies (a) punkto nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad, nustatant kliento tapatybę nuotoliniu būdu (jam fiziškai nedalyvaujant), deramos kliento tapatybės nustatymo priemonės laikytinos tik kliento pateikti dokumentų originalai ar notarinės jų kopijos;

2) ar direktyvos 2005/60/EB 13 straipsnio 2 dalies (b) punkto reguliavimas, kuriuo aprašytos sustiprinto kliento tapatybės nustatymo papildomos priemonės, reiškia, kad notarinis dokumento kopijos patvirtinimas galėtų būti laikomas tokia sustiprinta priemone.

4.1. Pareiškėja teigia, kad teismai konstatuodami, jog, nustatant kliento tapatybę nuotoliniu būdu, būtina gauti iš jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą ar notariškai patvirtintą jo kopiją, netinkamai aiškino PPTFPĮ ir Taisyklių nuostatas, nes jose tiesiogiai nėra įtvirtintas šis imperatyvus reikalavimas. K. N. inkriminuotos Taisyklių 8 punkto nuostatos yra išdėstytos II skyriuje „Kliento tapatybės nustatymas“, kuriame aprašomas įprastinis kliento tapatybės nustatymas (kai klientas fiziškai dalyvauja nustatant tapatybę). Tai atliekant nuotoliniu būdu, klientas tiesiogiai neatvyksta į finansų įstaigą, todėl negali fiziškai pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalų ar notariškai patvirtintų jų kopijų. Toks išaiškinimas pateiktas taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-44/2014. Būtent dėl šios priežasties yra sukurtos papildomos riziką mažinančios priemonės, numatytos PPTFPĮ 11 straipsnyje. Kliento tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu reglamentuotas Taisyklių V skyriuje „Sustiprintas klieno tapatybės nustatymas“. Reikalavimas nustatant kliento tapatybę fiziškai jam dalyvaujant naudoti priemones, aprašytas šiame Taisyklių skyriuje, reikštų teisinio reguliavimo nenuoseklumą ir neaiškumą.

4.2. Pasak K. N. atstovės, nustatant UAB „A“ (dabartinis pavadinimas – UAB „B (duomenys pakeisti“) kliento tapatybę nuotoliniu būdu, buvo panaudota viena iš PPTFPĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatytų sustiprinto nustatymo priemonių, t. y. kliento tapatybei nustatyti naudojami papildomi duomenys, dokumentai ar informacija. Taigi bendrovė reikalavo iš klientų pateikti ne tik asmens tapatybės kortelės, bet ir Lietuvos Respublikos piliečio paso bei vairuotojo pažymėjimo kopijas. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos patvirtinimas notaro liudijimu yra tik viena iš papildomų sustiprinto tapatybės nustatymo priemonių, kurias reglamentuoja PPTFPĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos. Notarinės kopijos gavimas kiekvieną kartą nustatant kliento tapatybę neduotų papildomo saugumo, o būtų perteklinis reikalavimas, pasunkinantis kliento tapatybės nustatymo procedūrą. Kadangi UAB „A“ įgyvendino PPTFPĮ 11 straipsnio reikalavimą, bendrovei nebuvo pareigos naudoti ir kitą priemonę – reikalauti iš kliento pateikti jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro.

4.3. Pareiškėja pažymi, kad iki šiol teisės aktuose nebuvo detaliai aprašyta procedūra, kaip klieno tapatybė turėtų būti nustatoma jam fiziškai nedalyvaujant. Tik 2016 m. spalio 26 d. Vyriausybė priėmė Taisyklių pakeitimus, kuriais detalizuotas kliento tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu. Pagal naujos Taisyklių redakcijos 8 punktą, reikalavimas gauti dokumento originalą ar jo kopiją su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento tikrumą, netaikomas, kai kliento tapatybė nustatoma jam fiziškai nedalyvaujant. Tai įrodo, kad įstatymų leidėjas ankstesniu teisiniu reguliavimu nesiekė įtvirtinti reikalavimo, už kurio nesilaikymą K. N. nubaustas. Bylai reikšmingu laiku nesant aiškaus ir tiesioginio teisinio reglamentavimo dėl nuotolinio kliento tapatybės nustatymo procedūros, K. N. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, ATPK 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad aktai, švelninantys ar panaikinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, galioja atgal (taikomi ir prieš šių aktų išleidimą padarytiems teisės pažeidimams). Naujos Taisyklių redakcijos 8 punkto teisinis reguliavimas turėtų būti laikomas panaikinančiu atsakomybę už administracinio teisės pažeidimo padarymą, todėl K. N. byla nutrauktina.

4.4. Pareiškėjos teigimu, reikalavimai dėl kliento tapatybės nustatymo yra perkelti iš direktyvos 2005/60/EB „Dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Taip pat priimta nauja direktyva 2015/849, iš dalies keičianti ankstesnę direktyvą, tačiau jos nuostatos dar neperkeltos į Lietuvos teisinę sistemą. Galiojančiame Europos Sąjungos teisės reguliavime nėra reikalaujama nustatyti kliento tapatybę pagal dokumento originalą ar notariškai patvirtintą jo kopiją, o valstybės įpareigojamos leisti finansų įstaigoms pasirinkti taikomos kliento tapatybės nustatymo priemonės apimtį. Pagal teismų pateiktą Taisyklių nuostatų išaiškinimą, finansų įstaigoms apribotas toks pasirinkimas. Todėl K. N. atstovė prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą priimti prejudicinį sprendimą byloje.

4.5. Pareiškėja tvirtina, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismų priimtuose sprendimuose nėra aiškiai suformuluota, kokius konkrečius teisei priešingus veiksmus padarė K. N., kaip finansų įstaigos vadovas, ir kokias teisės aktų įtvirtintas pareigas jis pažeidė. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kaltinimas buvo suformuluotas ne dėl to, kad jis, kaip įstaigos vadovas, nevykdė jam teisės aktuose keliamų pareigų, o dėl pažeistų teisės aktų reikalavimų nustatant konkretaus kliento tapatybę, nors tai tiesiogiai vykdė ne K. N., o jam pavaldūs darbuotojai. Teismai netinkamai aiškino finansų įstaigos vadovo atsakomybės pagrindus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip elektroninių pinigų įstaigos UAB „A“ vadovas, pagal savo pareiginius nuostatus ar teisės aktų reikalavimus neprivalo pats nustatyti elektroninių pinigų įstaigos klientų tapatybės. Tokia pareiga pavesta atitinkamiems elektroninių pinigų įstaigos darbuotojams. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalimi, K. N. pareigos bendrovėje pinigų plovimo prevencijos srityje yra susijusios tik su elektroninių pinigų įstaigos veiklos organizavimu ir valdymu. Jis įvykdė šias pareigas tinkamai, nes priėmė kliento tapatybės nustatymui reikalingas procedūras, paskyrė vadovaujančius darbuotojus, organizuojančius PPTFPĮ priemonių įgyvendinimą. K. N. patvirtintos šios procedūros teiktos Lietuvos bankui, kuris nėra pareiškęs pastabų dėl procedūros tinkamumo. Be to, administracinė atsakomybė pagal ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį gali būti taikoma bendrovės vadovui ar jos atsakingiems darbuotojams. Teismai nagrinėjamu atveju neatribojo K. N. ir kitų bendrovės darbuotojų atsakomybės. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis, PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalis ir minėtas ATPK straipsnis turėtų būti aiškinami taip, kad bendrovės vadovui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jei jis nepaskyrė vadovaujančio darbuotojo ar pažeidimas yra susijęs su kitokiu netinkamu veiklos organizavimu. Esant paskirtam atsakingam darbuotojui ir patvirtintoms vidinėms procedūroms, už netinkamą konkretaus kliento tapatybės nustatymą atsakomybė turi būti taikoma ne įstaigos vadovui, o jo darbuotojui. Teismų praktikoje sprendžiant vadovo atsakomybės klausimą dėl kitokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų padarymo ne kartą konstatuota, kad jam perleidus dalies ar visų funkcijų įgyvendinimą kitiems asmenims, administracinė atsakomybė už darbų saugos norminių teisės aktų pažeidimą kyla asmeniui, kurio veiksmai (ar neveikimas) lėmė tokį pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-756-1877-09). Teismai netyrė ir nesiaiškino, kas konkrečiai turėjo vykdyti kliento tapatybės nustatymo procedūrą elektroninių pinigų įstaigoje UAB „A“, taip pat kaip K. N. neužtikrino pinigų plovimo prevencijos reikalavimų vykdymo.

4.6. Pareiškėjos manymu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta bauda yra neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Pirmiausia, ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalies sankcijoje vadovams numatytas minimalus galimas baudos dydis keturis kartus viršija vidutinį šalies darbo užmokestį. Be to, nors byloje nustatyta, kad Ž. Š. asmens dokumentais pasinaudojo kitas asmuo, tačiau žala nebuvo padaryta, nes gauta paskola buvo perrašyta tikrajam skolininkui. Bendrovė jau ėmėsi priemonių, kad sumažintų trečio lygio klientų riziką, jiems į sistemą tapatybei nustatyti pateikiant tik savo asmens dokumentų kopijas, be kita ko, kuriami papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, reikalavimas klientui padaryti savo momentinę nuotrauką, kad būtų galima palyginti ją su dokumente pateikta nuotrauka, susieti savo interneto paskyrą bendrovės tinklalapyje su Facebook asmenine paskyra, kas leistų papildomai patikrinti tapatybę, taip pat skambutis klientui su kontroliniais klausimais ir kt. Taigi bendrovė ėmėsi veiksmų, kad nepasitaikytų atvejų, kai nustatoma ne to asmens tapatybė. Šios aplinkybės patvirtina mažesnį administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, todėl yra pagrindas K. N. švelninti administracinę atsakomybę. Atkreipiamas dėmesys, kad vien pripažinimas, jog finansų įstaigos vadovas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje, ir nuobaudos paskyrimas savaime yra griežta sankcija, nes tai turi įtakos finansų įstaigos vadovo dalykinei reputacijai, vertinant jo tinkamumą eiti užimamas pareigas.

5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas, Šarūnas Remeikis atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. atstovės advokatės J. Šlekonytės prašymą prašo jį atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad, vadovaujantis PPTFPĮ 9 ir 11 straipsnių nuostatomis, UAB „A“ turėjo pareigą tinkamai identifikuoti kliento tapatybę. Taisyklių V skyrius skirtas reglamentuoti sustiprinto kliento tapatybės nustatymo atvejus ir pareigą įvertinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą bei vieną ar kelias PPTFPĮ 11 straipsnio 2–4 dalyse numatytas papildomas sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemones. Kita vertus, Taisyklių II skyriaus nuostatos turi būti taikomos visais atvejais nustatant kliento tapatybę su šiame skyriuje išdėstytomis specialiomis išlygomis. Taisyklėse įtvirtintą reikalavimą bet kuriuo atveju prieš pradedant dalykinius santykius gauti ir turėti patvirtintų dokumentų kopijas konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44/2014, 2AT-6-942/2015. Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių vykdyti visų PPTFPĮ 9 straipsnyje nurodytų reikalavimų (PPTFPĮ 9 straipsnio 11 dalis). Todėl pareiškėjos aiškinimas, kad Taisyklių 8 punktas papildo prieš tai išdėstytus jų 3–7 punktus ir konkretizuoja, kokio pobūdžio dokumentai turi būti pateikti nustatant kliento tapatybę fiziškai jam dalyvaujant, yra nepagrįstas. Be to, iš Taisyklių 10 punkto turinio matyti, kad jis yra skirtas nuotoliniam kliento tapatybės nustatymo būdui, t. y. naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą, reglamentuoti. Taigi Taisyklių 10 punkto įtvirtinimas jų II skyriuje patvirtina logišką šio teisės akto struktūrą ir aiškinimą, kad šio skyriaus nuostatos yra bendrosios.

5.2. Institucijos atstovas teigia, kad pareiškėjos argumentas, jog nebuvo aiškaus ir tiesioginio reguliavimo dėl nuotolinio kliento tapatybės nustatymo, yra nepagrįstas. PPTFPĮ 11 straipsnyje reglamentuotos priemonės yra tik papildomos saugumo priemonės, nepaneigiančios, kad taip pat būtina laikytis bendrųjų reikalavimų nustatant kliento tapatybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas anksčiau nurodytose nutartyse neįžvelgė prieštaravimų tarp PPTFPĮ ir Taisyklių normų. Be to, Lietuvos bankas ne kartą tikrino UAB „A“ veiklą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių srityje. Po 2015 m. balandžio 20–30 d. atlikto inspektavimo buvo užfiksuota, kad bendrovė ne visais atvejais tinkamai vykdė kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, todėl jai buvo paskirta 11 674 Eur bauda. FNTT 2015 m. spalio 29 d. taip pat surašė administracinius teisės pažeidimų protokolus UAB „A“ vadovui K. N. ir darbuotojui T. B. už teisės aktų, reglamentuojančių kliento tapatybės nustatymą, pažeidimus (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-93-895/2016). Darytina išvada, kad bendrovė žinojo teisės aktų reikalavimus dėl kliento tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu, juo labiau įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis).

5.3. Atsiliepime pažymima, kad UAB „A“, prieš atidarydama sąskaitą Ž. Š. vardu, nenustatė kliento tapatybės jam fiziškai nedalyvaujant, negavo dokumentų kopijų iš trečiųjų šalių, be kita ko, nebuvo panaudotas kvalifikuotas elektroninis parašas. Bylos duomenimis, visi asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai buvo neteisėtai įgyti ir jų kopijos pateiktos elektroniniu būdu užpildant elektroninę formą. Bendrovė priėmė dokumentų kopijas, nereikalaudama pateikti jų originalų ar notariškai patvirtintų kopijų, o tai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. UAB „A“ pasirinktas kliento tapatybės nustatymas pagal gautas dokumentų kopijas vertintinas tik kaip viena iš papildomų kliento tapatybės nustatymo priemonių, reglamentuojamų PPTFPĮ 11 straipsnio 2–4 dalyse. Asmens dokumento kopijos patvirtinimas notaro liudijimu nepatenka į šį reguliavimą, nes jis vertintinas kaip saugumo ir kopijos tikrumo užtikrinimo priemonė, reikalinga tais atvejais, kai nėra pateikiamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalas.

5.4. Pasak institucijos atstovo, kad direktyvos 2005/60/EB ir 2015/849 įtvirtina bendrą pareigą nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Tikslus jų tapatybės nustatymo proceso reguliavimas yra paliekamas valstybių narių diskrecijai. Be to, abi direktyvos reglamentuoja, kad siekdamos užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, valstybės narės direktyvos taikymo srityje gali priimti ar palikti galioti griežtesnes nuostatas, neviršydamos Europos Sąjungos teisėje numatytų apribojimų. Europos Sąjungos teisinis reguliavimas nedraudžia valstybei narei reikalauti, kad kliento tapatybė turi būti nustatoma pagal dokumento originalą ar notariškai patvirtintą jo kopiją, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kad būtų priimtas prejudicinis sprendimas, atmestinas kaip nepagrįstas.

5.5. Atsiliepime tvirtinama, kad K. N. nuo 2010 m. gegužės 10 d. yra finansų įstaigos vadovas, kuris privalėjo organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, atsakyti už jos veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą, įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 12 punktai, 37 straipsnio 7–8 dalys). Kita vertus, UAB „A“ kliento tapatybės nustatymo procedūras reglamentuojančiose taisyklėse nebuvo įgyvendintas Taisyklių 8 punkto imperatyvus reikalavimas. Todėl teismų išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra tinkamas subjektas, kuris atsakingas už padarytus teisės aktų pažeidimus, yra teisinga.

5.6. Institucijos atstovo manymu, 2016 m. gruodžio 1 d. įsigalioję Taisyklių pakeitimai nesusiję su kliento tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu detalizavimu, atsisakant kliento tapatybę patvirtinančio dokumento notarinės kopijos. Pakeitimų tikslas – įtvirtinti naujas kliento tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu galimybes Taisyklėse nurodytais atvejais ir sąlygomis. Pasikeitęs reguliavimas negali būti vertinamas kaip švelninantis ar panaikinantis atsakomybę (ATPK 8 straipsnio 2 dalis), nes juo savaime neatsisakoma įpareigojimo gauti notariškai patvirtintą kliento tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, tačiau pateikiama nuoroda į Taisyklių 10 punkto įtvirtintus reikalavimus. Be to, Taisyklių 8 punkto pakeitimas laikytinas griežtesniu reguliavimu, nes nuo jų pakeitimo įsigaliojimo notariškai patvirtinta asmens dokumento kopija galės būti naudojama tik klientui fiziškai dalyvaujant, o, nuotoliniu būdu nustatant kliento tapatybę, tokia kopija negalės būti panaudota. Be to, nė vienas iš pažeidimo padarymo metu ar 2016 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusiuose Taisyklių pakeitimuose numatytų kliento tapatybės nustatymo būdų nebuvo panaudotas prieš atidarant sąskaitą UAB „A“ Ž. Š. vardu. Taigi teigti, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas švelnina K. N. atsakomybę, nėra teisinio pagrindo.

5.7. Atsiliepime taip pat teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda nėra per griežta. Teismai, individualizuodami nuobaudos dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pasekmės nėra būtinos administracinei atsakomybei kilti. Kita vertus, šioje byloje nustatytos aplinkybės, kai su neteisėtai įgytais dokumentais buvo atidaryta sąskaita UAB „A“ ir į ją pervesti pinigai, patvirtina, kad, tinkamai nevykdant teisės aktų reikalavimų, atsiranda reali rizika padaryti žalą asmenims ir visos finansų sistemos stabilumui. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tikslas – užtikrinti viešąjį saugumą, apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio. Ši prevencinė sritis taip pat svarbi Europos Sąjungos lygmeniu. Pareiškėjos argumentai dėl K. N. reputacijos ir priemonių, kurių jis ėmėsi, kad būtų sumažinta netinkamo kliento tapatybės nustatymo rizika, neturi reikšmės sprendžiant nuobaudos dydžio klausimą.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. N. atstovės advokatės J. Šlekonytės prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalies taikymo

7. ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą.

7.1. K. N. pripažintas kaltu pagal aptariamą ATPK straipsnį už tai, kad jis nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų UAB „A“, nes šioje bendrovėje nebuvo atliktas tinkamas tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius dėl Ž. Š. vardu išduotinos paskolos, t. y. UAB „A“ nustatė kliento tapatybę iš asmens, atidariusio Ž. Š. sąskaitą, internetinėje bendrovės registracijos formoje nurodytų duomenų ir iš asmens pateiktų Ž. Š. asmens tapatybės kortelės, Lietuvos Respublikos paso ir vairuotojo pažymėjimo kopijų, kurios nebuvo patvirtintos notaro, be to, UAB „A“ šios kopijos nebuvo saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.

7.2. Pareiškėja prašyme nepagrįstai teigia, kad teismai neteisingai pripažino, jog K. N. vadovaujama bendrovė netinkamai nustatė Ž. Š., kurio vardu buvo išduota paskola, tapatybę nuotoliniu būdu.

7.3. PPTFPĮ (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.) 9 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo tvarką nustato Vyriausybė. Šią tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintos taisyklės. Taisyklių 10 punktas (redakcija nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.) nustatė, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti klientų – Lietuvos Respublikos piliečių tapatybę jiems fiziškai nedalyvaujant, t. y. nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą ir tik tais atvejais, jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant jam kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant ir vykdant Taisyklių 3.1 punkto reikalavimus. Pagal teismų praktiką nagrinėjamoje byloje svarbus ir Taisyklių 8 punktas, kuriame nustatyta, kad tapatybei nustatyti turi būti pateikti dokumentų originalai arba šių dokumentų kopijos su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44/2014, 2AT-6-942/2015).

7.4. Iš teismų sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „A“, siekdama identifikuoti savo klientų tapatybę nuotoliniu būdu, pasirinko ne kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimą, numatytą pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, o kitą būdą – prašant pateikti asmens tapatybės kortelės, Lietuvos Respublikos paso ir vairuotojo pažymėjimo kopijas, tačiau šis būdas neatitiko Taisyklių 8 punkto (redakcija nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.) nuostatų, nes pateiktųjų dokumentų kopijos buvo be notaro liudijimo, patvirtinančio dokumento kopijos tikrumą. Bylos kontekste pažymėtina, kad PPTFPĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę. Taisyklių V skyriaus „Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas“ 22 punkte reglamentuota, kad nusprendę taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, finansų įstaiga ar kitas subjektas Įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatytais atvejais taiko Įstatyme numatytas sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemones. UAB „A“ taikė papildomą sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonę – reikalavimą kad jis pateiktų papildomus dokumentus (PPTFPĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą šios papildomos sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonės taikymas neatleido bendrovės nuo pareigos jo tapatybę nustatyti iš dokumentų originalų ar jų kopijų su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumentų kopijų tikrumą.

7.5. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismų pateikti išaiškinimai dėl PPTFPĮ ir Taisyklių nuostatų, kurios inkriminuotos K. N., yra teisingi. Vien pareiškėjos pateikiamas skirtingas bylai reikšmingų teisės aktų nuostatų aiškinimas savaime nereiškia, kad K. N. nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

7.6. Pareiškėjos prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad būtų priimtas prejudicinis sprendimas, ar aptartas Lietuvoje įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad Lietuvos teisės aktuose, skirtuose reglamentuoti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, kai kurios normos yra griežtesnės, negu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose, nėra pagrindas konstatuoti, kad tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos norminių aktų yra prieštaravimų, nes teisę įtvirtinti griežtesnį reglamentavimą nacionalinės teisės normose Europos Sąjungos direktyvos palieka pačioms valstybėms narėms (direktyvos 2005/60/EB 5 straipsnis, direktyvos 2015/849 5 straipsnis).

7.7. Pareiškėja prašyme taip pat neteisingai tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai pripažino K. N. tinkamu teisės pažeidimo subjektu.

7.8. Už ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami fiziniai asmenys bei įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, K. N. bylai reikšmingu laiku užėmė UAB „A“ generalinio direktoriaus pareigas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip UAB „A“ vadovas, patvirtino šios bendrovės kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo taisykles (t. 2, b. l. 141–148). Taigi, K. N., vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, organizavo, kad būtų įgyvendintos PPTFPĮ nuostatos ir šį įstatymą detalizuojančios Taisyklės. Remdamiesi K. N. patvirtintomis minėtomis taisyklėmis, jam pavaldūs darbuotojai nustatydavo UAB „A“ klientų tapatybę nuotoliniu būdu. Analizuojant UAB „A“ kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo taisykles matyti, kad bendrovės veikloje nebuvo įtvirtinta nuostata, kad klientai pateiktų asmens tapatybės kortelės, Lietuvos Respublikos paso ir vairuotojo pažymėjimo kopijas su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumentų kopijų tikrumą. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes K. N. neužtikrino, kad PPTFPĮ nuostatos ir šį įstatymą detalizuojančios Taisyklės būtų tinkamai įgyvendintos. Todėl teismai pagrįstai pripažino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesiimdamas pakankamų organizacinio pobūdžio veiksmų, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų UAB „A“ ir dėl šios priežasties UAB „A“ nebuvo atliktas tinkamas Ž. Š. tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu prieš pradedant dalykinius santykius. Nėra abejonių, kad tarp K. N. padarytų veiksmų ir nustatyto bendrovėje pažeidimo yra priežastinis ryšys. Todėl K. N. veiksmų teisiniam vertinimui pagal ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį neturi reikšmės ta aplinkybė, kad Ž. Š. tapatybę netinkamai nustatė ne jis, o kitas UAB „A“ darbuotojas.

7.9. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėja, kad teismai privalėjo aiškintis, kas konkrečiai turėjo vykdyti kliento tapatybės nustatymo procedūrą UAB „A“, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris apibrėžia kaltinimo ribas, dėl neteisėtų veiksmų padarymo UAB „A“ buvo surašytas tik K. N.. Todėl teismai, neperžengdami kaltinimo ribų, vertino, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, o ne kito subjekto veiksmai atitinka ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį.

7.10. Apibendrinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, K. N. padaryti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį, nes jo vadovaujamoje bendrovėje buvo padarytas PPTFPĮ nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas.

Dėl ATPK 8 straipsnio 2 dalies taikymo

8. Pareiškėja teigia, kad 2016 m. spalio 26 d. Vyriausybės priimti Taisyklių pakeitimai, įsigalioję 2016 m. gruodžio 1 d., kuriais detalizuotas kliento tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu, nustato švelnesnį reglamentavimą nei kuris buvo K. N. inkriminuoto teisės pažeidimo metu, todėl jo veiksmai turi būti vertinami pagal dabartinį reglamentavimą (ATPK 8 straipsnio 2 dalis).

8.1. ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Pagal Taisyklių 8 punktą (2016 m. gruodžio 1 d. redakcija), tapatybei nustatyti turi būti pateikti dokumentų originalai arba šių dokumentų kopijos su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą; šis reikalavimas netaikomas, kai kliento tapatybė nustatoma jam fiziškai nedalyvaujant, tai yra nuotoliniu būdu, laikantis šių taisyklių 10 punkte nustatytų reikalavimų. Analizuojant dabartinį Taisyklių 8 punkto reglamentavimą su ankstesniu matyti, kad pasikeitė dokumentų kopijų su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą, teisinis vertinimas dėl kliento tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aptariama teisė norma yra procedūrinio pobūdžio, numatanti kliento tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu tvarką, ir ji negali būti laikoma materialine teisės norma, iš kurios tiesiogiai kyla administracinė atsakomybė. Padarius Taisyklių 8 punkto pakeitimą, administracinė atsakomybė pagal ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį neišnyko ir nesušvelnėjo, o tik vienas iš reikalavimų, susijusių su kliento tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimu, buvo modifikuotas. Tokios procedūrinio pobūdžio teisės normos pakeitimas neturi grįžtamosios galios ATPK 8 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, K. N. veiksmai buvo teisingai įvertinti pagal jo teisės pažeidimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, o pareiškėjos prašymo argumentas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui byla nutrauktina pagal naujos Taisyklių redakcijos 8 punktą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl K. N. paskirtos nuobaudos

9. Pareiškėjos nuomone, K. N. paskirta ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda yra per griežta.

9.1. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

9.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, e2AT-98-303/2016). Tokia praktika atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

9.3. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas K. N., kaip bendrovės vadovui, minimalią nuobaudą už ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, K. N. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pareiškėja prašyme nenurodė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, todėl neteisinga. Pažymėtina, kad ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formali teisės pažeidimo sudėtis, taigi įstatymų leidėjas nustatė pakankamai griežtą administracinę atsakomybę vien už teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su kliento tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimu, nesilaikymą. Todėl šio teisės pažeidimo pavojingumo nemažina tai, kad nagrinėjamu atveju asmeniui, kurio dokumentais buvo neteisėtai pasinaudota paimant paskolą, nebuvo padaryta turtinė žala. K. N. paskirtos nuobaudos dydžiui taip pat neturi esminės reikšmės jo atstovės prašyme aptarti bendrovės veiksmai, kurių buvo imtasi po padaryto teisės pažeidimo, kad ateityje būtų išvengta atvejų, kai nustatoma ne to asmens tapatybė. Aplinkybė, kad ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalies sankcijoje vadovams numatyta didelė minimali bauda, o patraukimas administracinėn atsakomybėn turi įtakos finansų įstaigos vadovo dalykinei reputacijai vertinant jo tinkamumą eiti užimamas pareigas, savaime neleidžia teigti, kad K. N., kaip bendrovės vadovui, paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.

9.4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismas, individualizuodamas K. N. baudos dydį, pažeidė nuobaudos skyrimą reglamentuojančias nuostatas (ATPK 30, 30¹ straipsnius).

10. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje priimti teismų sprendimai yra teisėti, juos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistus.