Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ patikslintą ieškinį solidariems atsakovams R. M., V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Legal Balance“ patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 4 070,57 Eur negrąžinto kredito, 96,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 515,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-10-21) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-04-20) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 105,00 Eur žyminio mokesčio, 242,00 Eur ieškovo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vartojimo kredito davėjas „Citadele“ bankas, AB (toliau – Pradinis kreditorius), ir atsakovai – vartojimo kredito gavėjai R. M. ir K. V. (toliau – Atsakovai), 2018-04-25 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VKB-2018-38074 (toliau – Sutartis), kuria atsakovams buvo suteiktas 6 500,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovai įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos, suteikta kredito suma ir 1 758,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 9,90 proc.). 2020-08-17 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-08/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą. Atsakovai Sutarties 9.2.1. punktu įsipareigojo atlikti mokėjimus Sutartyje ir (ar) Grafike nurodytais terminais ir tvarka. Atsakovai laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinio kreditoriaus 2020-09-17 siųstą įspėjimą, todėl Sutartis su atsakovais 2021-07-19 buvo vienašališkai nutraukta. Atsakovai per įspėjime apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė ir liko skolingi ieškovei 4 070,57 Eur suteikto vartojimo kredito. Atsakovai, be suteikto vartojimo kredito sumos, įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutarties 1.4. punkte apibrėžtą bendrą vartojimo kredito kainą, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 96,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.2. 2.1., 7.1. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovais sudarytą Sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro 515,97 mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kurios paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-10-21) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-04-20), sudedant nepadengtas kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovų (2023-09-04 DOK-35888).

Ieškovė UAB „Legal Balance“ 2024-01-22 pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (2024-01-22 DOK-3143).

Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2020-04-10 Alytaus apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintas jo ir atsakovės R. M. santuokos sudarymo įrašas. Nutraukiant santuoką jie pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutartį R. M. liko automobilis ‚Audi A3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir ji įsipareigojo mokėti paskolą, kuri ir buvo gauta būtent tam automobiliui pirkti. Buvusi sutuoktinė įsipareigojo vienasmeniškai vykdyti solidarų kreditorinį įsipareigojimą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal 2018 m. balnadžio25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VK-B-2018-30874, todėl prašoma suma turėtų būti priteista iš jos vienos (2023-12-05 DOK-49675).

Atsakovas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad santuokos metu ėmė paskolą automobilio, skirto šeimos poreikiams tenkinti, įsigijimui. Jo sutuoktinė Rasa ėmė paskolą, jis buvo laiduotojas. Santuoka nutraukta 2020-04-10, po santuokos nutraukimo automobilis liko Rasai ir ji prisižadėjo mokėti kreditą.

Atsakovo V. K. atstovė advokatė Ramunė Kuzmienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi nutraukiant santuoką, buvo susitarta, jog automobilis lieka R. M..

Atsakovė R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą patikslintą ieškinį pateikimo, patikslintas ieškinys ir jo priedų nuorašai, šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (įteikta atsakovės motinai).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad pradinis kreditorius „Citadele“ bankas, AB bei atsakovai R. M. ir K. V. 2018-04-25 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VKB-2018-38074, kuria atsakovams buvo suteiktas 6 500,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovai įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos, suteikta kredito suma ir 1 758,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 9,90 proc.). Atsakovams laiku nemokant mėnesinių įmokų bei nereaguojant į pradinio kreditoriaus 2020-09-17 siųstą įspėjimą, Sutartis su atsakovais 2021-07-19 buvo vienašališkai nutraukta. Atsakovai per įspėjime apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė ir liko skolingi ieškovei 4 070,57 Eur suteikto vartojimo kredito, 96,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 515,97 negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-10-21) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-04-20), sudedant nepadengtas kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Tarp pradinio kreditoriaus „Citadele“ bankas, AB ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2020-08-17 buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-08/01, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą. Pradiniam kreditoriui savo reikalavimo teisę į atsakovų skolą perleidus ieškovei, atsakovai turi pareigas pagal sutartį įvykdyti ieškovei, aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovų interesus, nenustatyta (CK 6.101 – 6.102 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jo ir atsakovės R. K. santuokos apskaitos įrašas buvo panaikintas, nutraukiant santuoką, R. K. liko automobilis, kurio įsigijimui buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VK-B-2018-38074, ir R. K. įsipareigojo vienasmeniškai vykdyti kreditorinį įsipareigojimą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui.

Teismų sistemos Liteko duomenimis, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2053-292/2020 panaikintas Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. akto įrašas Nr. 295 apie V. K. ir R. K. Alytaus švč. M. M. K. P. bažnyčioje 2015 m. rugsėjo 12 d. sudarytą santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta R. K. ir V. K. 2020 m. kovo 10 d. sudaryta sutartis, pagal kurią pareiškėjai susitarė, kad R. K. asmenine nuosavybe lieka automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. po santuokos nutraukimo vienasmeniškai vykdys solidarų kreditorinį įsipareigojimą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal 2018 m. balandžio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VK-B-2018-38074, kurios pagrindu pareiškėjams suteiktas 6 500,00 Eur kreditas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

Kaip minėta, pradinis kreditorius vartojimo kredito sutartį sudarė su abiem atsakovais, todėl atsakovams atsirado solidari pareiga vykdyti pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Ir nors atsakovai vidiniuose tarpusavio santykiuose, sudarydami santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, susitarė, kad atsakovė R. M. vienasmeniškai vykdys solidarų kreditorinį įsipareigojimą, tačiau kreditoriaus atžvilgiu jie yra solidarieji skolininkai. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovai sutarties specialiosios dalies sąlygose sutiko mokėti 9,90 procentų metines palūkanas, grąžinti 8 365,11 Eur bendrą kredito kainą. Atsakovai, žinodami apie savo pareigą vykdyti prievolę, šios pareigos nevykdė. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei solidariai iš atsakovų priteitinas 4 070,57 Eur negražintas kreditas (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 96,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022-10-21). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuos atvejus, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovai įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 9,90 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovų sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovai turėjo mokėti iki 2023-04-20. Sutartį nutraukus 2020-10-21, ieškovė paskaičiavo mokėtinas 96,55 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to tenkinamas.

Ieškovė prašo priteisti 515,97 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-10-21) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-04-20) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką.

Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Kaip minėta aukščiau, kredito sutartis su atsakovais buvo nutraukta 2020-10-21. Teismas sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovams pinigus ir dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 515,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-10-21) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-04-20) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 347,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (105,00 Eur žyminis mokestis, 242,00 Eur už teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 167,08 Eur (2024-01-17 DOK-2520). Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-10353 dėl 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui V. K. (2023-11-17 DOK-47221). Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių apmokėjimo atsakovas buvo atleistas ir kurios buvo patirtos teikiant antrinę garantuojamą teisinę pagalbą atsakovui, apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteiki - 47,77 Eur. Kadangi atsakovas V. K. yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jo dalis – 23,88 Eur išlaidų apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų, likusi 23,89 Eur išlaidų dalis priteisiama iš atsakovės R. M. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 070,57 Eur negrąžinto kredito, 96,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 515,97 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-10-21) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023-04-20) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką ieškovės UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, naudai.

Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 173,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 173,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, naudai.

Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.