Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-877-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
1-877-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
M. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-877-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30011-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. birželio 24 d. apie 3 val. 40 min., Prienų r., Balbieriškio sen., Kunigiškių k., Kunigiškių g., pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,08 promilės alkoholio). Šiais savo veiksmais M. T. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. T. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2018 m. birželio 23 d., pas draugus, kartu su savo drauge A. G., šventė Jonines. Nakties metu, t. y. birželio 24 d., kartu su drauge parėjo namo, kur stovėjo automobilis. Dėl kokios priežasties sėdo girtas į savo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kažkur važiavo, negali paaiškinti, nežino. Kartu su juo važiavo ir jo draugė. Kunigiškių kaime, Kunigiškių gatvėje, vingyje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Išsigando, taip pat išsigando ir draugė, todėl iš išgąsčio jie pasišalino iš įvykio vietos. Paėjus maždaug apie kilometrą, suprato, kad bėgti iš įvykio vietos yra negerai, kad reikia sugrįžti atgal prie automobilio ir pranešti policijai. Išėjo į kelią, ir norėjo eiti link įvykio vietos. Tada prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Jis pripažino, kad vairavo automobilį girtas ir, kad padarė eismo įvykį. Eismo įvykio metu nei jis, nei draugė sužaloti nebuvo. Teisę vairuoti transporto priemonę yra išsilaikęs, tačiau šiuo metu ji yra atimta už kelių eismo taisyklių pažeidimą – greičio viršijimą. Taip pat yra vieną kartą baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini) vardu, kadangi jį pirkęs išsimokėtinai. Automobilį pirkęs už 3000 eurų. Dalį pinigų sumokėjęs iš karto, likusi dalis, t. y. 2230 eurų padalinta išmokėti dalimis. Prašo už šią nusikalstamą veiką paskirti baudą. Turi pastovų darbą ir paskirtą baudą galės sumokėti (b. l. 75-76, 80-81).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytojo J. A. parodymai, kad 2018 m. birželio 24 d. dirbo kartu su Prienų r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu R. O.-K.. 2018 m. birželio 24 d. 3 val. 40 min., gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes gautas pranešimas, jog į pranešėjos namą įvažiavo automobilis. Automobilio vairuotojas su keleive pasišalino. Atvykę į nurodytą vietą, įvykio vietoje rado automobilį „Audi A4“, atsitrenkusį į sodybos tvorą. Įvykio vietoje buvo sodybos šeimininkė D. Č. paaiškino, kad išgirdo didelį smūgį, pasižiūrėjusi pro langą pamatė stovintį automobilį, išverstą tvorą ir nuo automobilio nueinančius vaikiną, ir merginą. Pravažiavus apie 3 km, javų lauke, pamatė einančius du asmenis. Apvažiavę javų lauką, šiuos asmenis sulaikė. Vaikino dešinė ranka buvo nubrozdinta, merginos kaktoje taip pat matėsi nubrozdinimas. Nuo vaikino sklido stiprus alkoholio kvapas. Vaikinas atsisakė alkotesteriu pasitikrinti girtumą. Pripažino, kad būdamas girtas vairavo automobilį ir atsitrenkė į tvorą, ir iš įvykio vietos, kartu su drauge, pasišalino. Paaiškėjo, kad vaikinas yra M. T.. Mergina prisistatė A. G.. Alkoholio matuokliu M. T. nustatė 1,80 promilių girtumą (b. l. 54-55).

2018 m. birželio 24 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. B. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. birželio 24 d. 3 val. 40 min. Prienų r., Balbieriškio sen., Kunigiškių k., Kunigiškių gatvėje M. T. būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas 1,80 promilės girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtos sodybos tvorą (b. l. 4).

2018 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo (b. l. 7, 8-11).

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodyta, kad nustačius, jog automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autovežiu priverstinai nuvežtas iš įvykio vietos į Alytaus AVPK Prienų r. PK (b. l. 12).

Alkotesterio šaknelė, kurioje fiksuota, kad M. T. patikros rezultatas yra 1,80 promilės alkoholio (b. l. 14).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 43, kuriame nurodyta, kad alkoholio kvapas užuodžiamas iš tolo, asmuo yra neblaivus, vairuoti negali (b. l. 16).

2018 m. liepos 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6258/2018 (01), kurioje nurodyta, kad M. T. kraujyje rasta mažiausia koncentracija 2,08 promilės etilo alkoholio (b. l. 17).

(duomenys neskelbtini) duomenys, kuriuose fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ir M. T., 2017 m. lapkričio 21 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT21112017/0003, pagal kurią (duomenys neskelbtini) suteikė teisę klientui valdyti ir naudotis Transporto priemone „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vertė yra 2230 eurų (b. l. 35-48).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. T. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino M. T. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2018 m. birželio 24 d. apie 3 val. 40 min., Prienų r., Balbieriškio sen., Kunigiškių k., Kunigiškių g., pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,08 promilės alkoholio). Tokiais veiksmais M. T. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad M. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 89-93).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. T. – kaltinamasis neteistas (b.l. 65), baustas administracine tvarka, 2018 m. sausio 31 d. administracine tvarka baustas už vairavimą esant neblaiviam ir jam 15 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones (b.l. 60-63), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b.l. 68), dirba (b.l. 59). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 75 MGL baudą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog M. T. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL baudos.

Į paskirtą bausmę įskaityti M. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 24 d. 09.20 val. iki 2018 m. birželio 25 d. 9.10 val. (1 para), vieną sulaikymo para prilyginant 2 MGL baudai.

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis M. T. anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, 2018 m. sausio 31 d. administracine tvarka baustas už vairavimą esant neblaiviam ir jam 15 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones, šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,08 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis dirba ir teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą sankciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)

Nagrinėjamoje byloje automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam M. T. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kurio savininkė (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-48). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Apie tai automobilio savininkei (duomenys neskelbtini) negalėjo būti žinoma, nes automobilį M. T. vairavo pagal išperkamosios nuomos sutartį. Konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl iš asmens, kuriam nebuvo žinoma apie jam priklausančio turto naudojimą padarant nusikalstamą veiką, konfiskuoti šio turto negalima (BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl netikslinga konfiskuoti (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas sprendžia, kad išieškant iš M. T. konfiskuotino turto vertę, kurią nurodo transporto priemonės savininkas, atitinkančią pinigų sumą 2 230,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.

Kaltinamasis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo sumokėjo, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (b. l. 32).

Kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 87-88) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 75 MGL (3 750,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. paskirti galutinę 50 MGL (2 500,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti M. T. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. birželio 24 d. 09.20 val. iki 2018 m. birželio 25 d. 9.10 val. (1 para) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. T. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 230,00 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų) vertę.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, (duomenys neskelbtini) grąžinti Alytaus apskrities VPK Prienų PK saugomą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baudžiamojo įsakymo kopiją perduoti VĮ „Regitra“.

Informuoti kaltinamąjį M. T. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam M. T., automobilio savininkei (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam M. T., kad:

nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė