- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-312-626/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00012-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- J. K.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, skirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su neatlikta bausmės, skirtos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, dalimi, jas visiškai sudedant, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 8 470,65 Eur bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuspręsta įskaityti į skirtą laisvės atėmimo bausmę pagal 2020 m. kovo 6 d. nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės dalį, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Nuspręsta įskaityti į skirtą laisvės atėmimo bausmę J. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 11 d. 16.30 val. iki 2019 m. liepos 13 d. 11.31 val. (dvi dienas).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, nuspręsta iš dalies atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo J. K. turi nedelsiant atlikti 6 mėnesių skirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metų terminui. Visą likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį J. K. nuspręsta taikyti intensyvią priežiūrą, įpareigojant J. K. dėvėti elektroninio stebėjimo priemonę bei nustatant šias pareigas: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią J. K. nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.
Nuspręsta skirtą 8 470,65 Eur baudą, atitinkančią Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu skirtą ir nesumokėtą baudos dalį, sumokėti per minėtame procese nustatytą terminą.
Pritaikius BK 37 straipsnį, J. K., padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta.
Nuspręsta T. D., J. K., O. K., A. K. ir D. K. išteisinti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, O. K. – pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, A. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, D. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nėra gauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad su T. D., O. K., A. K. ir D. K. gabeno kontrabandą, o būtent: jie, veikdami bendrininkų grupėje kartu su Baltarusijos Respublikos piliečiu A. Š. (A. S.), kurio atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Baltarusijos Respublikos piliečiais, turėdami tikslą kontrabandos būdu gabenti cigaretes, 2019 m. kovo 8 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini) prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų (toliau – VSŽ) Nr. 0831 ir 0832, pagal išankstinį susitarimą, upe iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką dvejomis pripučiamomis guminėmis valtimis, kuriose buvo sukrauta po 37 dėžes cigarečių, iš kurių vieną vairavo A. Š., sėdėdamas priekyje ir irklu reguliuodamas plaukimo kryptį, o kitą – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atplukdžius į Lietuvos Respublikos teritoriją, D. K. ir A. K. padedant, o būtent netoli nusikaltimo padarymo vietos stebint ir saugant aplinką, taip saugant ir pridengiant kitus bendrininkus, siekiant užtikrinti netrukdomą nusikalstamos veikos darymą, T. D., O. K. ir J. K. atplukdytas cigaretes perėmė, tokiu būdu tyčia, neteisėtai, neleistinoje vietoje, ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 36 990 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, supakuotų į 74 dėžes, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL ir sudarė 121 054,10 Eur.
2. J. K. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė šaudmenis, o būtent: jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. kovo 8 d., suradęs miške (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo ir laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), iki jų paėmimo 2019 m. kovo 8 d., 16.35 val., kratos metu, šaudmenis – 2 vnt. fabrikinės gamybos 7,92 mm kalibro (7,92x57) Mauzerio šovinius, skirtus to paties kalibro Mauzerio konstrukcijos graižtviniams šautuvams ir įvairių modelių kulkosvaidžiams, bei 1 vnt. fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x53) šovinį, skirtą Mosino konstrukcijos šautuvams ir įvairių modelių kulkosvaidžiams.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. K. prašo: 1) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti ir už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, paskirti baudą, nustatant dydį, artimą minimaliam šios bausmės dydžiui; arba 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį dėl intensyvios priežiūros taikymo. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės. Apeliantas mano, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas.
3.1. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabentos cigaretės buvo iš karto sulaikytos, o vėliau sunaikintos. Taigi, realių neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai, verslo tvarkai ar konkretiems asmenims neatsirado, jokios materialinės žalos padaryta nebuvo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
3.2. Apeliantas pripažįsta, kad iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas, jam yra paskirta bauda, kurią jis pagal galimybes moka. Kadangi 2020 metais prasidėjo ir iki šiol tęsiasi COVID-19 ligos pandemija, apelianto pajamos buvo minimalios. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neatkreipė dėmesio į tai, kad jis dėl to paties nusikaltimo tris mėnesius buvo kalinamas Baltarusijos Respublikoje. Todėl apeliantas mano, kad šiuo atveju teisinga būtų vietoje terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskirti jam baudą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis turi nekilnojamojo turto, kuris gali būti nukreiptas į baudos išieškojimą.
4. Jei apeliacinės instancijos teismas netenkins prašymo pakeisti jam paskirtos bausmės rūšį, apeliantas mano, kad turėtų būti panaikinta skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jam paskirtos intensyvios priežiūros. Apeliantas nurodo, kad ši priemonė yra perteklinė ir suvaržo jo teises labiau negu būtina. Apeliantas pažymi, kad jis ir taip yra įpareigotas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo J. K. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo J. K. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kuri savo dydžiu yra ne per griežta, bei taikė BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš dalies atidėdamas skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatydamas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį taikant intensyvią priežiūrą bei tam tikras pareigas.
7. Apeliaciniame skunde, neginčijami veikos kvalifikavimo, apimties bei J. K. kaltės klausimai, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismo sprendime pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje buvusius asmenis, bei skirti švelnesnę bausmę, o bausmės nesušvelninus, panaikinti jo atžvilgiu taikytą intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.
9. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad bausmė turi būti teisinga, tačiau bausmės teisingumo kaip vieno pamatinių baudžiamosios teisės principų esmė yra ta, jog teismo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, todėl bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kita vertus, bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.
10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. K. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. K., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu J. K. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis. Apeliantui paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
11. BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos dvi bausmės rūšys – bauda ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas už šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą J. K. paskyrė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis (1 metai ir 6 mėnesiai) ženkliai mažesnis nei jos vidurkis (4 metai, 1 mėnuo ir 15 dienų).
12. Sprendžiant dėl nuteistajam J. K. paskirtos bausmės individualizavimo teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., kad J. K. veikdamas bendrininkų grupe kaip vykdytojas tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, padarė sunkų baigtą nusikaltimą, kuris nebuvo atsitiktinis. Vilniaus apygardos teismas be kita ko atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad dėl šios J. K. ir kitų jo bendrininkų nusikalstamos veikos realių neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai, verslo tvarkai ar konkretiems asmenims neatsirado, jokios materialinės žalos padaryta nebuvo. Nenustatyta J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės, kontrabanda gabentų prekių vertė beveik 10 kartų viršijo 250 MGL, taip pat įvertina baudžiamojoje byloje pateiktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. J. K. buvo teistas keturis kartus: iki nusikaltimo, dėl kurio buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu - tris kartus, iš kurių du kartus už kontrabandą ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nusikaltimą, už kurį nuteistas ginčijamu nuosprendžiu padarė praėjus maždaug 5 mėnesiams po ankstesnio analogiško nusikaltimo padarymo, būdamas neatlikęs prieš tai jam paskirtų bausmių, neišnykus teistumui. Kaip matyti, iš pradžių J. K. buvo skirta pati švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, po to už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu akcizinėmis prekėmis ir kontrabandą jam buvo skirtos baudos, artimos BK 47 straipsnyje numatytam baudos minimumui už apysunkius nusikaltimus (t. 7, b. l. 106–136). Ginčijamo nuosprendžio priėmimo metu J. K. yra sumokėjęs tik nedidelę dalį jam paskirtos baudos (iš 829,35 Eur iš 9 300 Eur) (t. 11, b. l. 80 – 85, 87 - 102). J. K. daug kartų baustas administracine tvarka – tarp padarytų pažeidimų dominuoja nusižengimai susiję transporto priemonės vairavimu neturint vairuotojo pažymėjimo suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę bei pasienio ruožo laikymosi taisyklių pažeidimu, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymu (t. 7, b. l. 141 - 155). Pirmosios instancijos teismas J. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, pripažino dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad šį inkriminuojamą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tai yra būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį įvykdė būdamas pilnamečiu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliantas nurodė, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje buvusius asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nuteistojo argumentas yra nepagrįstas. Ši lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nustatoma tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).
14. Kaip matyti iš J. K. parodymų, nors jis ir nurodė pripažįstantis savo kaltę visiškai, gailėjosi, vis tik kitų bendrininkų, o būtent D. K. ir A. K. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, nors žinojo apie jų dalyvavimą, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino J. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje buvusius asmenis.
15. Įvertindama aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdama į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam J. K. paskirtos bausmės (viešieji darbai ir baudos) jo elgesio nekeičia bei nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo vėl padarė naują analogišką tyčinį nusikaltimą, dar didesniu mastu, ginčijamo nuosprendžio priėmimo ir šiuo metu niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuteistasis nesiima būtinų priemonių sumokėti ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtų baudų, nors, kaip pats nurodo savo skunde, gali jas sumokėti, nes turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Tokioje situacijoje, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai rodo tai, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl šioje situacijoje tik laisvės atėmimas, kurio dydis, ženkliai mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis ir atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą ir bent jau dalį šios bausmės atliekant pataisos įstaigoje, gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens požiūrį į teisę ir jo elgesį ateityje. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar keisti teisingą ir tinkamai individualizuotą teismo sprendimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų ir būtinybės atlikti dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
16. Apeliantas J. K. prašo panaikinti jam paskirtą intensyvią priežiūrą kaip perteklinę. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šio straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas. Vadovaujantis nurodytomis šio įstatymo nuostatomis, teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, intensyvią priežiūrą privalo nustatyti, o pareigų nustatymas – yra teismo diskrecinė teisė, t. y. pareigos skiriamos su baudžiamojo poveikio priemonėmis ir intensyvia priežiūra arba neskiriamos.
17. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad jam paskirta intensyvi priežiūra ir pareigos, numatytos 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punktuose, yra nesuderinamos tarpusavyje. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, intensyvi priežiūra – tai yra nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Toje pačioje straipsnio dalyje nurodyta, jog nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, iš dalies atidėdamas J. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, visą likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį taikė intensyvią priežiūrą ir pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktuose, t. y.: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, teismas, paskirdamas J. K. intensyvią priežiūrą, nenustatė tokios kontrolės sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo paskirtos minėtos pareigos, išdėstytos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktuose – tai nėra teismo nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos (vieta ir laikas).
18. Nuosprendį, kuriuo atidedamas paskirtos bausmės vykdymas (BK 75 straipsnio 9 dalis, BPK 342 straipsnio 4 dalis 14 punktas) vykdo probacijos tarnyba. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas) intensyvią probuojamojo priežiūrą apibūdina kaip probuojamojo buvimo vietos pagal nustatytą probuojamojo dienotvarkę kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (24 straipsnis). Šis įstatymas taip pat nustato probuotojo (šiuo atveju probacijos tarnybos) pareigą nustatyti probuojamojo dienotvarkę (galimas probuojamojo buvimo vietas, vykimo iki jų ir buvimo jose laiką ir pan.) (25 straipsnio 1 dalis), kuri gali būti sudaroma atsižvelgiant į teismo probuojamajam paskirtas pareigas, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, probuojamojo pateiktą informaciją apie galimas jo buvimo vietas ir buvimo jose laiką (25 straipsnio 2 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju probuotojas, atsižvelgdamas į nustatytas nuteistajam J. K. teismo pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5,7, ir 8 punktuose, gali sudaryti atitinkamą dienotvarkę, užtikrinančią J. K. galimybę privalomai būti namuose tam tikru laiku, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje bei apribojančią galimybę išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo paskirta nuteistajam intensyvi priežiūra ir parinktos jam pareigos neprieštarauja viena kitai. Toks paskirtų probacijos sąlygų ir teismo nustatytų pareigų kompleksas darys teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui bei padėtų įgyvendinti bausmės tikslus. Pažymėtina, kad nuteistojo, kaip probuojamo asmens, dienotvarkė gali būti keičiama, jeigu jis pakeistų gyvenamąją, mokslo ar darbo vietą arba dėl svarbių priežasčių, dėl kurių tolesnis jo stebėjimas pagal patvirtintą dienotvarkę būtų neįmanomas (Probacijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis).
19. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitė laiką, išbūtą sulaikyme Baltarusijos Respublikoje nuo 2019 metų kovo 8 d. iki 2019 m. liepos 11 d. Bylos duomenimis J. K. buvo nubaustas Baltarusijos Respublikoje administracine tvarka įspėjimu ir deportavimu iš Baltarusijos Respublikos už neteisėtą valstybinės sienos (iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką) kirtimą 2019 m. kovo 8 d., apie 10.00 val., (t. 6, b. l. 82 – 87). Kaip matyti iš bylos medžiagos J. K. Baltarusijos Respublikoje buvo sulaikytas 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. liepos 11 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams ir iškart sulaikytas (t. 1, b. l. 36 – 49), todėl Vilniaus apygardos teismas teisingai sprendė, kad J. K. įkalinimas Baltarusijos Respublikoje buvo siejamas ne su nagrinėjama byla, o su jo administraciniu pažeidimu dėl neteisėto valstybinės sienos (iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respublikos) kirtimo, kas jam nebuvo inkriminuota nagrinėjamojo byloje bei deportavimo iš Baltarusijos Respublikos procesu.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis) ir kad J. K. neturėjo sudaręs su jokiu gynėju sutarties, 2021 m. liepos 2 d. kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi nuteistajam gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo skyriaus parinkta gynėja advokatė Silva Mardosaitė.
Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. (12.32 MR)PT-5963 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 333 Eur už J. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi tai, kad apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, apeliacinis skundas yra atmestinas, taip pat bylos sudėtingumą, apeliacinio skundo reikalavimų apimtį, valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, nuteistojo turtinę padėtį, teisėjų kolegija mano, jog valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam J. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcingai didelė, todėl mažintina iki 100 Eur ir išieškotina iš nuteistojo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš J. K. 100 Eur (šimtas Eur) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.