Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei B. M., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai, institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui N. M., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei ,,Kauno energija“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jam įteiktas tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaiko, iš esmės paaiškina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė papildomai paaiškina, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, naudoja psichologinį smurtą, naktimis, būdamas neblaivus, triukšmauja. Ieškovės mėnesinės pajamos - 240 Eur per mėnesį; atsakovo pajamos – 320 Eur - 400 Eur per mėnesį; atsakovas turi įsiskolinimų. Viena dukra lanko mokyklą, kita – darželį (mokestis 60 Eur per mėnesį), anglų kalbos būrelį (15 Eur per mėnesį). Vaikai ypatingų sveikatos problemų neturi. Paaiškina, kad buto nuoma per mėnesį kainuoja 60 Eur. Tėvas su dukromis bendrauja minimaliai. Neprieštarauja, kad tėvas su vaikais bendrautų, kai yra blaivus.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškinį palaiko, prašo tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad B. M. ir N. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims santuokoje gimė dukra L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukra L. M., gim. (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokos nutraukimo

Įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad nors ieškovė ir atsakovas gyvena viename bute, tačiau jau daugiau kaip šešis mėnesius nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti ar to siektų. Atsižvelgiant į visas bylos nagrinėjimo teisme nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl jų santuoka nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 - 3.61 straipsniai). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – ,,M.“, atsakovui - ,,M.“.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametėmis dukromis rūpinasi ieškovė, ji dalyvauja dukrų gyvenime, atsakovas su savo dukromis bendrauja tik minimaliai. Tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių vaikų L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas transporto priemonių, nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Nors byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas apie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį bendrabučio kambarį, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šis turtas yra parduotas iš varžytynių. Ieškovės mėnesinės darbinės pajamas sudaro apie 240 Eur per mėnesį, ieškovo – apie 400 Eur (atskaičius antstolių vykdomus išskaitymus). Atsakovas išlaikymą savo dukroms teikia pagal savo finansines galimybes. Šalių nepilnametė dukra L. M. lanko darželį (mokestis 60 Eur per mėnesį) ir anglų kalbos būrelį (mokestis 15 Eur per mėnesį), nepilnametė dukra L. M. – lanko mokyklą.

Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo po 190 Eur kas mėnesį nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti, kad kartu su ieškove ir jų nepilnamečiais vaikais gyvenantis vaikų tėvas N. M. turi teisę bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime bendru tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaikų teises bei teisėtus interesus, tačiau tik atsakovui esant blaiviam.

Atsižvelgiant į tai, kad L. M. yra gimusi 2006 metais, jai dabar yra 12 metų, Lijana yra gimusi 2012 metais, jai šiuo metu yra šešeri metai, vaikai visada gyveno ir šiuo metu gyvena su abiem tėvais, prie tėvo yra pripratę, jį gerai pažįsta, todėl nėra pagrindo riboti tėvo bendravimą su vaikais. Teismas mano, kad vaikai gali bendrauti su tėvu, tačiau būtina nustatyti sąlygą, kad bendraudamas su vaikais atsakovas turi būti blaivus.

Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp N. M. ir Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos viešosios įstaigos ,,Klaipėdos butai“ sudaryta socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 3455-2726 pagal kurią atsakovas su šeimos nariais nuomojasi socialinį būstą, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, jai skiriant naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 90-8, atsakovui skiriant naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 90-5, kiekvienam skiriant naudotis bendrai patalpomis, pažymėtomis indeksais: 90-6; 90-1; 90-7; 90-4; 90-3; 90-2. Nurodė, kad šalys faktiškai tokia tvarka naudojasi nekilnojamuoju turtu. Esant tokioms aplinkybėms ir atsakovui neišreiškus savo pozicijos dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, nustatytina ieškovės prašoma naudojimosi tvarka. Pastebėtina, kad turto naudojimo tvarka gali ir ne visai atitikti idealiąsias turto dalis, tačiau, ji turi tik minimaliai pažeisti kitos šalies teises.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, 2018 m. sausio 2 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 310,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos sprendimu ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis - 437 Eur (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo; 137 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams; 75 Eur už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą; 75 Eur už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; 75 Eur už reikalavimą nustatyti naudojimosi butu tvarką).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 310,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 437 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – „M.“, „M.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017 m. gruodžio 29 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti B. M., a.k. (duomenys neskelbtini), vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę matytis ir bendrauti su vaikais L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaikų teises bei teisėtus interesus, atsakovui N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) esant blaiviam.

Nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – butu, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimuisi skirti patalpą, kurios indeksas 90-8;

N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimuisi skirti patalpą, kurios indeksas 90-5;

B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skirti naudotis bendrai patalpomis, pažymėtomis indeksais: 90-6; 90-1; 90-7; 90-4; 90-3; 90-2.

Priteisti iš atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 437 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) bei 310,92 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630).

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

2018 m. sausio 2 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.