Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcine bendrovei „Normalis tech“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

8. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022, 58 punktas).

11. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019, 15 punktas).

12. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018, 22 punktas).

13. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022, 27 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios bendrovės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, t. y. bendrovės mokumas ir gyvybingumas.

15. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

16. Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.

17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamai gerą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.

19. Taigi, atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, kad bendrovė yra moki, vykdo veiklą, generuoja pajamas, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais.

20. Tais atvejais, kai atsakovė, kuriai ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius bendrovės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtys tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2026 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nustatė atsakovei terminą iki 2026 m. kovo 24 d. atsiliepimui į pareiškimą pateikti, įpareigojo bendrovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. kovo 30 d., apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį paskelbė specialiame interneto tinklalapyje. Teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek atsakovei UAB „Normalis tech“ Juridinių asmenų registre nurodytu registruotu buveinės adresu paštu, tiek atsakovės vadovui A. V. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Bendrovei siųsti teismo procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis bendrovės vadovas yra EPP vartotojas, todėl laikytina, kad teismo 2026 m. kovo 10 d. pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą ir dokumentų pateikimo jam buvo įteiktas 2026 m. kovo 12 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Be kita ko, bendrovė taip pat yra EPP vartotoja ir prie EPP buvo prisijungusi tuo pačiu metu kaip ir jos vadovas, t. y. 2026 m. kovo 10 d. Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškimą ir turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnaudojo protingas priemones pranešti atsakovei apie jai inicijuojamą bankroto bylą ir sudarė galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškimą bei turtinę padėtį patvirtinantys įrodymus. Atsakovė nepateikė nei atsiliepimo į VMI pareiškimą, nei finansinės atskaitomybės dokumentų, nei kitų įrodymų, patvirtinančių, kad vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą, įsipareigojimus kreditoriams, turi perspektyvą stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį, turi kito viešuosiuose registruose neregistruoto turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, bendrovė, būdama šiame procese pasyvi, neįvykdė jai tekusios pareigos įrodyti, kad yra moki, gyvybinga ir realiai vykdo veiklą bei iš vykdomos veiklos generuojamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2024 m. galima spręsti, jog nurodytais metais bendrovė neturėjo finansinių sunkumų, nes bendrovė turėjo 967 794,00 Eur vertės turto, 381 511 Eur skolų, 561 330 Eur pajamų, gavo 104 386 Eur pelno. Kita vertus, didžiąją dalį bendrovės turto iš esmės sudarė 442 573 Eur vertės trumpalaikis turtas (debitorinės skolos, atsargos, trumpalaikės investicijos), 378 962 Eur ilgalaikis nematerialusis turtas ir 145 300 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Bendrovė turėjo 959 Eur piniginių lėšų ir 373 Eur vertės materialaus turto. Taigi, VMI atskirajame skunde pagrįstai suabejojo tokio trumpalaikio turto ir ilgalaikio nematerialaus turto realiu egzistavimu ir galimybe tokiu turtu padengti įsipareigojimus kreditoriams.

24. Vien 2024 m. balanse nurodyto trumpalaikio, ilgalaikio nematerialiojo turto vertė, sąnaudų ir sukauptų pajamų vertė savaime nereiškia, kad bendrovė disponuoja tokios vertės turtu ir iš minėto turto gali įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Taigi, bendrovės 2024 m. balanse nurodyta turto vertė, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą 2026 m., negali būti laikoma realiu bendrovės turtu, pakankamu padengti pirmosios instancijos teismo nustatytą 84 382,78 Eur skolą valstybės biudžetui.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė kreditorių ir debitorių sąrašų, finansinių ataskaitų nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos, vertindamas atsakovės finansinę būklę ir analizuodamas Juridinių asmenų registrui bendrovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022–2024 m., lygindamas juose užfiksuotus rodiklius su šiuo metu egzistuojančiais ir nevykdomais įsipareigojimais, išvadas dėl atsakovės mokumo padarė remdamasis duomenimis, kurių nepakanka bendrovės mokumo įvertinimui pagal balanso testą.

26. Apeliacinės instancijos teismas dėl bendrovės mokumo likvidumo testo aspektu pažymi, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir jos vardu registruotų transporto priemonių. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė šiuo metu iš viso turi kokio nors turto ir vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2024 m. bendrovės finansinių ataskaitų duomenimis, t. y. jog 2024 m. bendrovė gavo pajamų ir pelno. Tiek pareiškėjos pateiktais, tiek Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš bendrovės turto vykdomas 68 479,15 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimas priverstine tvarka yra nesėkmingas. Iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė 2025 m., nes 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. gruodžio 2 d., 2025 m. gruodžio 9 d. ir 2025 m. gruodžio 18 d. VMI priėmė nurodymus nurašyti 68 475,60 Eur iš bendrovės sąskaitų kredito įstaigose. VMI 2026 m. sausio 22 d. ir 2026 m. vasario 27 d. priėmė sprendimus dėl bendros 71 301,76 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš bendrovės turto, todėl tai reiškia, kad VMI nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitų kredito įstaigose buvo nerezultatyvūs, t. y. bendrovė piniginių lėšų kredito įstaigose neturėjo. Taigi, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu bendrovė turi kokio nors turto, kurio vertė yra didesnė už mokestinę nepriemoką, jog bendrovė generuoja pajamas (vykdo veiklą), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė yra moki, yra nepagrįsta.

27. LITEKO duomenimis 2026 m. balandžio 22 d. įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-14518-466/2026 UAB „Normalis tech“ vadovui A. V. (skolininkui) buvo paskirta 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolio Rimanto Vižainiškio 2025 m. rugsėjo 5 d. patvarkymo Nr. S-25-128-18462 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 12 d. iki bus pradėtas vykdyti 2025 m. rugsėjo 5 d. patvarkymas Nr. S-25-128-18462 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. Nurodytoje byloje teismas nustatė, kad UAB „Normalis tech“ 2025 m. lapkričio 14 d. informavo antstolį, jog skolininkui A. V. nėra išmokėtas atlyginimas už 2025 m. rugpjūčio–spalio mėn., nes bendrovėje nėra pakankamo pinigų srauto, jog būtų padengtas visų darbuotojų darbo užmokestis. UAB „Normalis tech“ vadovas A. V. 2026 m. sausio 5 d. informavo antstolį, kad bendrovė nesumokėjo atlyginimo, nes neturi pajamų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad bendrovė yra susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais, nes ilgą laiką nemoka atlyginimo savo darbuotojui (vadovui).

28. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022, 35 punktas). Vertindamas bendrovės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti, be kita ko, ir tai, kiek darbuotojų dirba bendrovėje, kokia darbuotojų skaičiaus kaita ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-689-407/2024, 32 punktas).

29. Pareiškėjos VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2026 m. kovo 9 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 84 382,78 Eur. Pagal VMI viešai skelbiamus duomenis 2026 m. balandžio 29 d. bendrovės mokestinė nepriemoka padidėjo iki 112 018,11 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutarties priėmimo metu bendrovė neturėjo įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tačiau iš viešų duomenų apie skolas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui matyti, kad bendrovė nuolat nuo 2025 m. gruodžio 19 d. buvo ir iki šiol yra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (2025 m. gruodžio 19 d. – 4 185,80 Eur, 2026 m. vasario 13 d. – 4 235,38 Eur, 2026 m. kovo 17 d. iki 2026 m. balandžio 30 d. – 6 543,14 Eur). Be to, bendrovės valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų skaičius turi mažėjimo tendenciją, nes bendrovė 2025 m. gegužės 9 d. turėjo 6 darbuotojus, o nuo 2025 m. gruodžio 20 d. – 3. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė nuo 2025 m. nemoka mokesčių, jos darbuotojų skaičius sumažėjo.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, jog atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio. Nustatytos aplinkybės, kad iš bendrovės priverstine tvarka nepavyksta išieškoti nuo 2025 m. susidariusios mokestinės nepriemokos, nuo 2025 m. pabaigos bendrovė laiku nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo, patvirtina, jog bendrovės negalėjimas sumokėti skolas nėra laikino pobūdžio, nes atsakovės prievolių (mokestinės nepriemokos, socialinio draudimo įmokų) nevykdymas yra sisteminio ir ilgalaikio pobūdžio.

31. Kaip minėta, bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad bendrovė pagal viešajam registrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022–2024 m. nebuvo nemoki, negali būti pagrindu tęsti galimai šiuo metu nemokaus juridinio asmens egzistavimą, toliau didinant skolas kreditorėms, t. y. pareiškėjai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

32. Nors pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovės skola valstybės biudžetui nėra labai didelė, palyginus su 2024 m. balanse nurodyto turto verte ir kitais finansinėse ataskaitose nurodytais bendrovės veiklos rodikliais (pelnu), sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo svarbu ne įsiskolinimų dydis, o realios bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Aplinkybė, kad bendrovės skolos turi didėjimo tendenciją ir nėra grąžinamos ilgą laiką, patvirtina, jog įsiskolinimai bendrovei yra reikšmingi.

33. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020, 22 punktas). Teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-790/2024, 16 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino atsakovės (ne)mokumą nei balanso testo, nei likvidumo testo aspektais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apie bendrovės gyvybingumą nusprendė iš esmės iš bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių ataskaitų už 2022–2024 m., kurių duomenys nepatvirtina, jog bendrovė yra gyvybinga šiuo metu, t. y. vykdo veiklą, generuoja pajamas, atsiskaito su kreditoriais ar galės tai padaryti artimiausiu metu. Taigi, teismo išvados dėl bendrovės mokumo ir gyvybingumo, padarytos pagal neaktualius dokumentus, nėra pagrįstos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, pastangas mažinti įsipareigojimus kreditoriams, nes bendrovė veiklos nevykdo ir ilgą laiką nemoka privalomų mokesčių.

35. JANĮ 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą. Taigi, nemokumo bylos iškėlimo klausimas priskirtas pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021, 31 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes klausimą dėl bankroto bylos bendrovei neiškėlimo išsprendė formaliai. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės nemokumo situacijos analizę, netinkamai įvertino bylos duomenis, dėl to klaidingai nusprendė dėl bendrovės mokumo ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Teismas netinkamai įvertino bendrovės finansinę būklę, t. y. mokumą, balanso ir likvidumo testo aspektais, jos gyvybingumą ir gebėjimą laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatliko išsamaus jų teisinio įvertinimo. Taigi, yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal JANĮ 25 straipsnio 3 dalį Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą, negali priimti nutarties iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylos.

37. VMI kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus (2026 m. sausio 22 d. raštą dėl nurodymo pateikti duomenis apie turtą, 2026 m. kovo 31 d. išrašą iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos). Nagrinėjamu atveju skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus ir klausimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia naujų įrodymų priėmimo klausimo, nes šį klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Normalis tech“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.