Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu suimtas ir laikomas Vilniaus pataisos namuose, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 ir 2 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 11 mėnesių laisvės atėmimu, 2020 m. spalio 30 d. paleistas iš pataisos namų lygtinai su intensyvia priežiūra, neatlikus 22 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, 2021 m. vasario 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs, taip pat teistas 2016 m. rugsėjo 26 d. Ispanijoje už sukčiavimą, įskaitant apgaulę,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J. 2021 m. liepos 5 d., apie 15.30 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,52 promilių girtumas) sukėlė žodinį konfliktą su savo sugyventine M. M. V., kurio metu panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: būnant virtuvėje, jis tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė sugyventinei į kaktą, po ko M. M. V. nukritus ant grindų, vieną kartą spyrė jai į kairę koją, po ko laikydamas rankoje peilį, nutempė M. M. V. į vonios kambarį ir, rankoje laikydamas peilį, jo geležtę prirėmė M. M. V. prie kaklo, po ko prirėmė peilį prie jos pilvo dešinės pusės, tokiu būdu nukentėjusiajai M. M. V. sukėlė fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas kairėje rankoje, dešiniame sėdmenyje ir kojose, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais T. J. smurtaudamas prieš savo šeimos narį padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat T. J. 2021 m. liepos 5 d., apie 15.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę M. M. V., tempdamas ją iš virtuvės į vonios kambarį, nuo virtuvinio stalo paėmė peilį ir, nutempęs M. M. V. į vonios kambarį, dešinėje rankoje laikydamas peilį pridėjo jį M. M. V. prie kaklo ir pasakė, kad ji atsiklauptų ant kelių ir jo atsiprašytų, o kai pastaroji atsiklaupė ant kelių, jis pasilenkė ir, laikydamas peilį jai prie dešinės pusės pilvo, grasinančiu tonu pasakė: „dursiu į kepenis ir dvi sekundės ir mirtis“. Tokiu būdu T. J. grasino nužudyti nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017 ir kt). Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog T. J. padarė jam inkriminuotas abi nusikalstamas veikas, t. y. 2021-07-05 apie 15.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė žodinį konfliktą su savo sugyventine M. M. V., kurio metu panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą ir sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Taip pat jis 2021-07-05 apie 15.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę M. M. V., nuo virtuvinio stalo paėmęs peilį ir nutempęs nukentėjusiąją į vonios kambarį, dešinėje rankoje laikydamas peilį pridėjo jį M. M. V. prie kaklo, po to prie pilvo ir grasino ją nužudyti, dėl ko nukentėjusiai buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamojo T. J. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teisme duoti paaiškinimai apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, t. y., kad jis pastūmė ranka nukentėjusiąją M. M. V. į kaktą, įspyrė jai užkliuvęs už kojos, tempė už rankos, kitoje rankoje turėjo peilį ir garsino, tačiau visų detalių tiksliai neatsimena, nes buvo išgėręs didelį kiekį raminamųjų vaistų. Taip pat T. J. kaltę patvirtina nukentėjusios M. M. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jos pranešimas BPC ir įvykio registracijos duomenys, protokolas-pareiškimas apie T. J. padarytas nusikalstamas veikas, T. J. grasinančios žinutės ir M. M. V. atsakymas, kad bijo pas jį grįžti „iš po peilio“, fotonuotraukos, kuriose matosi kraujosruvos nukentėjusios kaktoje ir kairėje kojoje, policijos tyrėjų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio šaknelė apie T. J. nustatytą girtumą, specialisto išvada apie nukentėjusiajai M. M. V. padarytus kūno sužalojimus, teismo psichiatrės ekspertės išvada, kad nėra duomenų, jog T. J. sirgtų psichine liga ar įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl ko jam skirti psichitrijos ekspertizę netikslinga.

T. J. teismo posėdyje teigė, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo blaivus, alkoholio nebuvo vartojęs, tik buvo pavartojęs didelį kiekį psichiką veikiančių raminamųjų vaistų. Alkoholį gėrė vakare apie 23 val., t. y. jau po įvykio. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, nes pats T. J. ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-19 apklausos pas tyrėją metu nurodė, kad 2021-07-05 būdamas namuose nuo pietų, maždaug nuo 12 val. vartojo alkoholį, t. y. gėrė degtinę, pavadinimo neatsimena, išgėrė du butelius 0,5 litro degtinės. Tuo metu, kai vartojo alkoholį, M. namuose nebuvo, alkoholį vartojo vienas. Viskas galėjo vykti, kaip nurodyta įtarime, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir raminamųjų vaistų. Aplinkybę, kad kaltinamasis dienos metu vartojo alkoholį patvirtina ir nukentėjusios M. M. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021-07-05 apie 15.30 val. grįžusi po darbo į namus pamatė, kad sugyventinis T. J. vartoja alkoholinį gėrimą (degtinę). Įvykio vietos apžiūros metu kambaryje tarp sofos ir stalo buvo rastas įkištas degtinės butelis su užrašu GIEROY 40 % VOL. Po įvykio patikrinus T. J. blaivumą alkotesteriu, jam 2021-07-06 03.50 val. buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įvykio metu T. J. jau buvo pavartojęs ne tik vaistų, bet ir alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Taip pat kaltinmasis T. J. teigė, kad įvykio aplinkybių gerai neatsimena, nes buvo pavartojęs didelį kiekį raminamųjų vaistų, norėjo nusižudyti, nieko neketino M. M. V. daryti, nusikalstamas veikas padarė netyčia, nenorėjo įspirti, bet įspyrė užkliuvęs už kojos, nenorėjo M. trenkti, bet pastūmė ir kt. Tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą švelninti savo padėtį, selektyviai prisitaikyti sau palankesnes aplinkybes ar galimai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tiek iš paties kaltinamojo T. J. parodymų, tiek iš nukentėjusios M. M. V. nuoseklių parodymų, susirašinėjimo su kaltinamuoju po įvykio, fotonuotraukų, kuriose užfiksuotos kraujosruvos ant M. M. V. kaktos ir kojos, matyti, kad T. J. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir jai peiliu grasino nužudyti dėl ko nukentėjusioji, manydama, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti pabėgo iš namų ir nenorėjo grįžti, baimindamasi dėl savo gyvybės. Akivaizdu, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, todėl T. J. padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo T. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui (sugyventinei) fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Taip pat jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes grasino nužudyti nukentėjusiąją, kai jai buvo pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi. Nors jis savaip interpretuoja konflikto su nukentėjusiąja detales, ne viską tiksliai atsimena, tačiau tai gali būti paaiškinama ne tik jo apsvaigimu nuo psichiką veikiančių vaistų ir alkoholio, bet ir skirtingu subjektyviu savo veiksmų suvokimu bei vertinimu, nei nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, o tai nepaneigia kaltės pripažinimo fakto reikšmės (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-7-71-458/2020).

Kaltinamojo T. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (vaistų) ir alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikaltimus padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).

Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę T. J., teismas atsižvelgia į nusikaltimų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, pavojingumą, pasekmes (padaryti du nesunkūs tyčiniai baigti nusikaltimai, smurtauta prieš moterį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata ir, panaudojus peilį, grasinta nužudyti, tačiau sunkesnių padarinių nekilo, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo ji nereiškė), į kaltinamojo asmenybę (nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas du kartus už analogišką veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka 2020 m. už smulkią vagystę (kuro vagystę iš degalinės), informacijos apie 300 Eur baudos sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 134), turi polinkį piknaudžiauti alkoholiu, jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kartojasi, išvadų po buvusių teistumų nepadarė, turi polinkį save žaloti, imtis suicidinių veiksmų prieš save), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį, o pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – viršijantį sankcijos vidurkį. Skirti švelnesnes bausmes (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą) nėra pagrindo, nes kaltinamasis nedirba, išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė, 2020-10-30 paleistas iš pataisos namų lygtinai su intensyvia priežiūra, praėjus vos 8 mėnesiams vėl padarė dvi naujas tyčines smurtines nusikalstamas veikas, todėl švelnesnės bausmės nebus efektyvios ir nepasieks savo tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kad T. J. yra skiriamos bausmės už dvi nusikalstamas veikos, kurios padarytos idealia nusikaltimų sutaptimi, t. y. kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, nurodytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, todėl šios bausmės bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirtina subendrinta bausmė.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. J. savo kaltę pripažino, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikteisminio tyrimo metu T. J. buvo laikinai sulaikytas 2021-07-19 10.35 val. (1 t., b.l. 91). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-20 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos (2021-07-19), kuri 2021-09-15 ir 2021-10-14 nutartimis pratęsta iki 2021-12-19 (1 t., b. l. 95, 112-113, 184-186).

Atsižvelgiant į kaltinamojo T. J. asmenybę ir jam skiriamą laisvės atėmimo bausmę, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, T. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. J. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2021-07-19 10.35 val. iki 2021-12-09, vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra buitinis peilis, 2021-08-09 kvitu B Nr. 1PK004188 perduotas saugoti Vilniaus apskrities VPK (1 t., b.l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš T. J. valstybės naudai priteistinos 549,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatų Anatolijaus Svilos ir Daivos Dereškevičienės darbo užmokestis (2 t., b. l. 7-10).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam T. J. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas). Byloje nustatyta, kad T. J. niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, įrodymų apie jo turtą ir pajamas nėra, asmuo neturi pastovios gyvenamosios vietos (iki suėmimo gyveno sugyventinės nuomojamame bute), administracinės baudos nesumokėjęs, todėl, įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į turimą informaciją apie T. J. turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio smurto panaudojimo prieš M. M. V.), ir paskirti bausmę – laisvės atėminą 8 mėnesiams.

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (dėl grasinimo nužudyti M. M. V.), ir paskirti bausmę – laisvės atėminą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gruodžio 9 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti T. J. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2021 m. liepos 19 d. 10.35 val. iki 2021 m. gruodžio 9 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti T. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra buitinis peilis, perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 549,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. J. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam T. J. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.