Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. L., iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su J. X., Z. J., bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdama išvengti mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą, per apie nusikalstamą sumanymą nežinojusią įmonės buhalterę R. A., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d., taip pat siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, kurių suma viršijo 750 MGL ir sudarė 117 404, 28 euro, pateikė neteisingas deklaracijas apie įmonės pajamas ir pelną Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

H. L., nuo 2008 m. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. kovo mėn., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, siekdama išvengti mokėtinų mokesčių, pažeisdama:

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo <...> įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“;

2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostatas, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 d. nuostatas, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka <...>“;

2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad „Taikomi šie pelno mokesčio tarifai: Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 89 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma“;

veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę R. A., nežinojusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

1. Pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietose – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini), ir prekybos centre „(duomenys neskelbtini)” esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), už parduotas prekes gavo, neapskaitė ir neperdavė buhalterei, o ši, nesuvokdama nusikalstamų veiksmų, neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ne mažiau kaip 326 123 Eur įmonės gautų pajamų, kuriuos H. L. kartu su J. X. per nenustatytus įmonės darbuotojus ir kitus asmenis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės “ (duomenys neskelbtini)”, esančios (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 21 d. be buhalterinės apskaitos dokumentų perdavė 16 483 eurų; 2018 m. balandžio 27 d. perdavė 30 000 eurų; 2018 m. gegužės 14 d. perdavė 20 000 eurų; 2018 m. gegužės 30 d. perdavė 40 000 eurų; 2018 m. rugpjūčio 10 d. perdavė 74 800 eurų; 2018 m. spalio 1 d. perdavė 35 550 eurų; 2018 m. spalio 11 d. perdavė 20 000 eurų; ir prekybos centre „(duomenys neskelbtini)” esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), be buhalterinės apskaitos dokumentų 2018 m. balandžio 19 d. perdavė 30 000 eurų; 2018 m. birželio 1 d. perdavė 22 000 eurų; 2018 m. rugpjūčio 8 d. perdavė 37 290 eurų P. G., kuris tyrimo metu nenustatytu laiku už 326 123 Eur įgijo kriptovaliutą „Bitcoin“ ir elektroninių ryšių tinklų pagalba perdavė Z. J., kuris organizavo įvairių prekių (drabužių, avalynės ir kitų daiktų) įsigijimą ir klastojant prekių įsigijimo, apmokėjimo bei gabenimo dokumentus, sumažinant prekių kainas, kiekius iš ES veikiančių įmonių, jas atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pardavę jas be apskaitos dokumentų – už grynus pinigus, per jų kontroliuojamų bendrovių prekybos vietas, jų neapskaitė ir gavo 326 123 eurų pajamų (tame tarpe 48918,45 eurų PVM), taip sumažindami mokėtiną PVM ir pelno mokestį valstybei;

2. Pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nevedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktų prekių, skirtų perparduoti apskaitos registrų grynųjų pinigų, atskaitingų asmenų apskaitos registrų už 2018 metų – 2019 m. kovo mėnesius, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kaip apskaitytos prekės, gautos perparduoti, koks apskaitytas prekių likutis tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, taip pat nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos bei lėšų judėjimo pas atskaitingus asmenis;

3. Pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas ir į PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos registrą neįtraukė Lenkijos Respublikos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. sąskaitos faktūros Nr. 012/09/2018, pagal kurią įformintas drabužių pardavimas už 1750 PLN, t. y. 406,21 Eur (pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. Bendrovės apskaitoje taikytą PLN/Eur kursą 1 Eur 4,3081 PNL);

4. Pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Vengrijos Respublikos bendrovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 10 d. sąskaitą faktūrą (invoice) (duomenys neskelbtini), pagal kurią įformintas avalynės pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 092 Eur, įtraukė į 2018 m. gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą bei į VMI i.SAF posistemyje gaunamų faktūrų registrą, t. y. įformino pirkimą iš Vengrijos Respublikos bendrovės (duomenys neskelbtini), minėtą sąskaitą faktūrą įtraukė į Bendrovės apskaitos registrus, deklaravo gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale;

5. Pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatą ir už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. neišrašė pinigų panaudojimą kasoje patvirtinančių dokumentų 135 156,47 Eur sumai (likutis 2018 m. sausio 1 d. - 4 662,23 Eur, tyrimo laikotarpiu gauta iš EKA –373 641,04 Eur, 2018 m. išmokėta atlyginimų 56 276,80 Eur ir 2018 m. įnešta į banko sąskaitą 186 870 Eur);

dėl aukščiau išvardintų teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018‑01‑01 - 2019‑03‑01 laikotarpį.

Tęsdama nusikalstamą veiką ir siekdama išvengti mokėtinų valstybei PVM ir pelno mokesčių, viršijančių 750 MGL, tyčia, UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau nurodytomis aplinkybėmis gavus, neapskaičius ir neperdavus buhalterei, o šiai nežinant apie daromą nusikaltimą, neįtraukus į įmonės buhalterinę apskaitą ne mažiau kaip 326 123 Eur gautų pajamų, pažeidžiant PVM įstatymo 89 straipsnio nuostatas ir Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, buhalterė R. A., nežinojusi apie daromą nusikaltimą, 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. laikotarpiu pateikė elektroniniu būdu 2018 m. vasario 19 d. 2018 m. kovo 19 d., 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. birželio 22 d., 2018 m. liepos 18 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2018 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. spalio 23 d., 2018 m. spalio 26 d., 2018 m. lapkričio 23 d., 2018 m. lapkričio 27 d., 2018 m. gruodžio 21 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) bei 2019 m. birželio 6 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2018 metus (Forma PLN204) Valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai, (duomenys neskelbtini), taip sumažino bendrai 326 123 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių vertę bei neapskaičiavo ir nedeklaravo 68 485,83 Eur (326 123 Eur x 21%) mokėtino į biudžetą PVM ir 48 918,45 Eur (326 123 Eur x 15%) sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį už 2018 metus.

Tokiais veiksmais H. L. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. bei išvengė 117 404, 28 eurų dydžio mokesčių, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdama neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas ir pelną, tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios H. L. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamoji H. L. parodė, kad dėl visų kaltinimų, kurie nurodyti kaltinamajame akte, sutinka. Tikslių sumų iki galo nepamena, bet turbūt jos nurodytos teisingai. Mano, kad 326 123 eurų pajamos, gautos už neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje prekes, nurodytos teisingai. Duomenų buhalterei apie neapskaitytas prekes nebuvo pateikusi, buhalterė apie tai nežinojo. J. X. ji pažįsta, bet jo rolės visame šitame reikale nežino. Jis įmonėje nedirbo. Su juo kartu kartais vykdavo į turgų pirkti prekių. Kartais vykdavo į Vengriją, kartais į Lenkiją. Kiekvienas pirkdavo atskirai savo reikmėms. Ji pagal vardą P. G. nepažįsta, bet žino, kad pas juos atvažiuodavo lietuvis paimti pinigų, bet ar jis buvo P. G., nežino. P. G. pinigus paimdavo tam, kad jie galėtų įsigyti kitas prekes. Visų detalių, kaip viskas vykdavo su bitkoinais, nežino, bet žino, kad dėl patogumo duodavo grynuosius, o po to galėdavo už tuos pinigus įsigyti prekių pas kitus kinus. J. X. papasakojo apie tokią galimybę, kad būtų paprasčiau ir nereiktų vežtis grynųjų pinigų į Vengriją ar Lenkiją, duoti lietuviui grynuosius pinigus ir po to ten įsigyti prekių. Ji tokių detalių, kaip pinigų iškeitimas ar jų atvykimas, nežino. Bet tai buvo daroma dėl patogumų, kad nereiktų vežtis grynųjų. Tie pinigai, kuriuos perduodavo lietuviui, nebuvo apskaityti. Tie neapskaityti pinigai atsirasdavo neišduodant čekių, neapskaitant per kasos aparatą. Nebuvo vedamas prekių, skirtų parduoti, registras. Nebuvo registro, kaip naudojasi įmonės pinigais atskaitingi asmenys. Kiek žino, buhalterė teikdavo deklaracijas į VMI. Deklaracijoje neapskaitytos pajamos nebuvo nurodomos. Su niekuo konkrečiai nebuvo tartasi dėl P. G. perduodamų pinigų. Pinigus P. G. perduodavo parduotuvės darbuotojai jos nurodymu. P. G. kontaktuodavo su Z. J. arba su J. X. dėl atvykimo pasiimti pinigus. Z. J. arba J. X. pasakydavo kokią sumą duoti ir tą duodavo. Pinigus perdavinėjo tam, kad būtų patogiau nusipirkti kitas prekes, daiktus kitose šalyse. Tai taip pat buvo daroma, kad išvengti mokesčių. Pilnai prisipažįsta ir sutinka su kaltinimais, kurie nurodyti kaltinime. Dėl savo veiksmų labai gailisi, prisižada tokių dalykų nekartoti, norėtų, kad teismas skirtų kuo švelnesnę bausmę.

Byloje surinkti kiti įrodymai ištirti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

2019 m. kovo 19 d. apklausta liudytoja R. A. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo įmonės įkūrimo momento, apie 10 metų. Įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkė ir jai nėra žinoma, kas tai darė. Nuo 2008 m. ji tvarko įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, teikia šių įmonių deklaracijas VMI ir Sodrai. Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartys buvo pasirašytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove H. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu J. X.. Liudytojos teigimu, sutartis pasirašė minėti įmonių vadovai, pasirašymo daugiau niekas kitas nevykdydavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterines paslaugas atsiskaitydavo pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. X. atsiskaitydavo grynais atvykęs į „(duomenys neskelbtini)“ ofisą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo prekybą įvairiomis prekėmis galanterija, bižuterija ir kt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių tiekėjai yra Urugvajuje bei Lenkijoje esantys pardavėjai, negali tiksliai jų įvardinti, tačiau teigia galinti juos nustatyti pateiktuose dokumentuose. Jos tvarkomų įmonių vadovai už prekes atsiskaitė grynaisiais. Jos įmonės darbuotojai ar ji bankinių pavedimų už pristatytas prekes neatlieka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia pelningai, įsiskolinimų įmonėms neturi, paskolos bei kreditai įmonėms nesuteikti. Apie pinigus apskaitomus kasos aparatu žino tik tai, kas yra kasos operacijų žurnaluose, kitų duomenų apie grynųjų pinigų apskaitą neturi. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus siunčia du kartus į įmonę registruotu laišku. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atnešdavo direktorius (duomenys neskelbtini). Įmonių el. pašto nežino. Su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove bendrauja per įmonės darbuotojus, o su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bendraudavo telefonu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 133-135).

2019 m. liepos 12 d. papildomai apklausta liudytoja R. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo įkūrimo pradžios, maždaug nuo 2004 metų. Bendrovė užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimu, bendrovėje šiuo metu dirba 4 asmenys. Tarp bendrovės klientų yra bendrovės, kurių savininkai arba direktoriai yra Kinijos piliečiai. Šiuo metu apskaitą tvarko įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visos šios bendrovės užsiima mažmenine prekyba drabužiais ir kitomis prekėmis, prekes parduodant prekybos vietose, nuomojamose patalpose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja direktorė H. L., veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė iki maždaug vasario mėnesio, po to sutartį nutraukė. Bendrovei vadovavo J. X., bendrovė prekybą vykdė parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Kaune. Po to kai D. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek žino, jis atidarė kitą bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau su ja buhalterinių paslaugų sutarties nesudarė. Taip pat iš jo yra girdėjusi kad D. turi dar vieną bendrovę - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl J. X. nusprendė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, bendrovė buvo tvarkingai vykdanti veiklą. Visos bendrovės už prekes, įsigyjamas iš Vengrijos ir Lenkijos bendrovių, atsiskaito grynais pinigais. Atsiskaitymą už prekes jie patvirtina invoice, ant kurio yra parašyta „cash“. Prekių tiekėjas nepateikia jokių pinigų gavimo kvitų, kartais pasitaiko, bet tai labai retai. VMI atliko mokestinius patikrinimus ir pretenzijų dėl tokio pinigų gavimo nepateikė. Gryni pinigai yra apskaitomi per avansinę apyskaitą direktoriui ir po to kai yra pristatomas prekių įsigijimą patvirtinantis dokumentas - Invoice, mažinamas atskaitingo asmens įsiskolinimas (3 t., b. l. 136-138).

2019 m. kovo 19 d. apklausta liudytoja R. P. parodė, kad nuo 2010 m. kovo 10 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Į darbą priėmė parduotuvės savininkė Kinijos pilietė H. L.. Priimant į darbą buvo sutartas minimalus darbo užmokestis, tokį darbo užmokestį ji ir gauna grynaisiais pinigais. Parduotuvė prekiauja įvairiomis kiniškomis prekėmis, bet iš kur tiksliai gaunamos prekės, nežino. Prekes kiekvieną kartą pristato kiti vairuotojai, atveža vilkikais. Kiekvieną sezoną prekės pristatomos vieną ar du kartus ir priimamos parduotuvėje tuo metu dirbančio asmens. Iš kasos išimtus grynuosius pinigus jie perduoda parduotuvėje dirbančiam L. L.. Už prekes priimami tik grynieji pinigai, su banko kortelėmis neaptarnaujama. Kasoje apskaitomi visi pinigai, juodraštiniai kasos užrašai nevedami. J. X. ji nepažįsta (3 t., b. l. 143).

2019 m. kovo 19 d. apklausta liudytoja I. B. parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, įsidarbino 2018 m. rugpjūčio 9 d. Parduotuvėje dirba konsultantės pareigose. Prašymą dėl įdarbinimo pateikė parduotuvės direktorei H. L.. Kaip ir buvo sutarta, mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris per mėnesį išmokamas du kartus grynais pinigais. Darbo užmokestį moka direktorė arba A.. A. taip pat yra (duomenys neskelbtini), direktorė ją pristatė kaip giminaitę, kuri Lietuvoje yra apie du mėnesius ir šioje parduotuvėje kartais padeda tvarkyti prekes. Sumokėjus darbo užmokestį direktorė arba A. paduoda lapą, kuriame už tai turi pasirašyti. Parduotuvėje prekiaujama drabužiais, apatiniu trikotažu, bižuterijos prekėmis ir t.t. Prekės užsakomos iš Lenkijos, tačiau konkrečiai iš kur, nežino. Tas prekes, ko gero, užsako direktorė, tačiau nežino, kas pasirašo jų pristatymo dokumentus. Pardavėjos to nedaro, bent jau ji. Prekes atveža sunkvežimis, o jas iškrauna į sandėlį, tačiau kas iškrauna, nežino, nes tuo metu būna salėje. Jai dirbant prekės buvo atvežtos du kartus. Pirkėjai už prekes atsiskaito tik grynais pinigais, kuriuos kasininkė įmuša į kasą. Dirba tik salėje, ten komunikuoja su žmonėmis, rūšiuoja prekes ir jas prižiūri. Kasoje niekada nedirba ir kasoje klientų neaptarnauja. Tai daro N. D. arba D. P.. Tiesiogiai su klientais nebendrauja t. y. iš jų pinigų nepriima už prekes, tai daro pardavėjas konsultantas - kasininkas. Jos darbo vieta – salėje. Suprekiautų pinigų ji neskaičiuoja ir neinkasuoja. Kam suprekiauti pinigai būna atiduoti ar kam duodami po darbo dienos, nežino, nėra mačiusi. Tokie gandai, jog už prekes pinigai neįmušami į kasą, jai buvo girdėti dar tuo metu, kai nedirbo parduotuvėje, tačiau tai buvo tik gandai. Ar realiai taip vyksta, nežino, tačiau kiek matė, pinigus muša į kasą. Ar parduotuvėje yra vedami tokie juodraštiniai pinigų apskaitos žiniaraščiai, nežino, nes prie jų nedirbo, nedirba ir su pinigais. Asmens J. X. nežino ir nepažįsta. Su direktore susikalba arba angliškai arba lietuviškai, nes ji truputį kalba. Telefonas (duomenys neskelbtini) priklauso A., tačiau jai neskambina ir jokių pinigų nėra perdavusi (3 t., b. l. 146-149).

2019 m. kovo 19 d. apklausta liudytoja G. D. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), dirba nuo 2019 m. sausio 2 d. pardavėja - konsultante, jos darbo vieta yra salėje. Konsultuoja pirkėjus bei tvarko paskirtą parduotuvės dalį – drabužius ir t.t. Dėl priėmimo į darbą, jos įdarbinimo dokumentus tvarkė direktorė H. L., kuri jai pateikė pasirašyti darbo sutartį. Direktorė truputį supranta lietuvių ir anglų kalbas. Kaip ir buvo sutarta, jai mokamas minimalus darbo užmokestis grynais pinigais. Pinigus išmoka direktorė, kuri taip pat pateikia pasirašyti kažkokius dokumentus su nurodyta pinigų suma. Parduotuvė prekiauja drabužiais, batais, bižuterijos prekėmis ir t.t. G. Prekes direktorė užsako iš Kinijos ir Lenkijos. Kas pasirašo prekių pristatymo dokumentus, nežino, to nėra dariusi, mano, kad direktorė. Jai dirbant prekės buvo vežamos tik kartą, šį mėnesį. Jas priima direktorė, tačiau kas veža, krauna, negali pasakyti. Prekės yra kraunamos į sandėlį, o ji dirba salėje. Pirkėjai už prekes atsiskaito tik grynais pinigais, kortelėmis neaptarnaujama. Suprekiautus pinigus skaičiuoja, tas, kas dirba prie kasos t. y. arba D. P. arba N. D.. Kitos darbuotojos teisės dirbti su pinigais neturi. Taip pat nežino, kur po to dedami suprekiauti pinigai, kad pinigai perduodami direktorei ar kam kitam ji nėra mačiusi. Jau du mėnesius į parduotuvę ateina ir čia darbuotis padeda direktorės giminaitė A., bent jai taip liepė ją vadinti. Ji taip pat yra (duomenys neskelbtini). Visi pirkiniai yra surašomi į lapą. Ar dar vedami kiti juodraštiniai pinigų apskaitos užrašai, nežino, ji prie kasos nedirba, tą gali parodyti kasininkės. Apie J. X. ji nėra girdėjusi ir jo nepažįsta. Kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) nežino. Nei A., nei direktorės telefono numerių nežino (3 t., b. l. 152-155).

2019 m. kovo 19 d. apklausta liudytoja Ž. B. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje (duomenys neskelbtini), dirba nuo 2017 m. liepos mėnesio. Dirba pardavėjos konsultantės pareigose. Jos darbo vieta yra salėje, kur tvarko prekes bei konsultuoja pirkėjus. Į parduotuvę ją pagal darbo sutartį įdarbino parduotuvės direktorė H. L., kuri moka truputį lietuviškai ir angliškai. Jai mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris išmokamas grynais pinigais, taip pat pasirašoma ant darbo užmokesčio žiniaraščio, kurį pareikia direktorė arba A., kuri, kaip teigiama, yra direktorės giminaitė, ji yra (duomenys neskelbtini) ir atsakinga už tai. A. pristato prekes iš sandėlio, kuris yra šalia parduotuvės, ji čia dirba prekes rūšiuodama ir ji vadovauja dėl prekių atvežimo ir sandėliavimo. Ar A. įdarbinta į įmonę, nežino, ji dirba apie 2 mėn. Parduotuvė prekiauja drabužiais, batais, bižuterijos gaminiais ir t.t. Prekes užsako direktorė ir jas pristato sunkvežimis, tačiau iš kur prekės yra pristatomos, kas jas iškrauna, nežino, tačiau prekes priima direktorė. Klientai už prekes atsiskaito tik grynais pinigais, mokėjimo kortelėmis atsiskaityti negalima. Dienos suprekiautus pinigus skaičiuoja arba D. P. arba N. D., nes jos dirba kasoje. Kitos darbuotojos teisės to daryti neturi. Kur po to yra dedami suskaičiuoti pinigai, nežino. Yra mačiusi, jog pinigus kelis kartus kasininkės yra perdavusios direktorei. Kad pinigai būtų perduoti kitiems asmenims, nėra mačiusi. Ar buvo vedami kokie nors juodraštiniai pinigų apskaitos užrašai, tiksliai nežino. Visi pirkimai yra mušami į kasą. Apie asmenį J. X. nėra girdėjusi ir jo nepažįsta. Kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini), nežino. Nei direktorės, nei A. telefono numerių nežino. Prekės pristatomos retai, kas tris ar du mėnesius (3 t., b.l.158-161).

2019 m. kovo 19 d. apklausta liudytoja N. D. parodė, kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje parduotuvėje dirba pagal darbo sutartį nuo 2011 m. gegužės 24 d., jos pareigos – pardavėja konsultantė. Priėmimo į darbą dokumentus tvarkė įmonės buhalterių komanda, taip pat kartu dalyvavo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė H. L. bei direktorės sutuoktinis, kurio duomenų nepamena. Kaip ir sutarta, jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, vieną kartą per mėnesį grynais pinigais. Jei per mėnesį išeina dirbti šventinėmis dienomis, tuomet atlyginimas būna didesnis. Parduotuvėje prekiaujama drabužiais, bižuterija, apatiniu trikotažu ir kt. Prekes užsako direktorė ir jos atvežamos iš Lenkijos ir Vengrijos. Konkrečiai kokios tai įmonės, nežino. Kas pasirašo prekių pristatymo dokumentus, taip pat nežino, mano, kad direktorė, nes atvykus naujai siuntai, ji parduotuvėje būna visada. Nei viena pardavėja – konsultantė ant prekių pristatymo dokumentų nepasirašinėja. Prekes atgabena su taip vadinama „fura“ vairuotojas. Prekes iškrauna samdomi vyrai, kurie prekių maišus suneša į sandėlį, nes tos dėžės yra sunkios. Prekės gabenamos kartą per sezoną t. y. per 3 mėn. kartą. Būna atvejų, kai per kurjerį atveža kelias dėžes prekių, tačiau tai tik pavieniai atvejai. Prekes priima direktorė. Klientų atsiskaitymai už prekes vyksta tik grynais pinigais, bankinėmis kortelėmis neaptarnaujama. Kiekvienas pirkinys mušamas į kasą. Po darbo dienos suprekiautus pinigus suskaičiuoja kuri nors iš pardavėjų, priklauso kaip pasiskirsto, ir tuos pinigus inkasuoja. Kiekvieną vakarą iš kasos atliekamas pinigų išėmimas ir pinigai atiduodami direktorei arba jei nebūna direktorės, jos vyro seseriai A.. Daugiau šios moters duomenų nežino. A. parduotuvėje būna kartais, tačiau ji ten neįdarbinta. A. taip pat padeda tvarkytis parduotuvėje direktorei. Būtent direktorė nurodė jai nesant pinigus duoti A.. Pinigai nuo kasos nurašomi tos pardavėjos, kuri vakare dirba, vardu. Kokia toliau pinigų procedūra vykdoma, nežino. Visi pinigai už įgytas prekes yra apskaitomi kasoje. Tokių atvejų, jog būtų neapskaityti pinigai, nėra, apie tokius atvejus ji nežino. Jokių juodraštinių užrašų dėl pinigų apskaitos neturi ir jų neveda, ar tokius veda kitos kolegės, nežino. Jokių juodraštinių apskaitos užrašų nėra mačiusi ir apie juos nieko nežino. Asmens J. X. nepažįsta ir su juo nėra bendravusi. Telefonas (duomenys neskelbtini) priklauso direktorės vyro sesei A., kuriai direktorės nurodymu, būdavo kartais perduodami pinigai. Ji yra (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje yra apie 2 mėn. Ji gyvena kartu su direktore. D. teigė duodanti A. visus pinigus po inkasacijos. Atskirai A. kitokių pinigų nėra davusi. Patikslina, jog kasos žurnalas priklauso arba jai (N. D.) arba D. P.. Kitos darbuotojos to nedaro. Vidutiniškai apyvarta normaliais mėnesiai apie 600-800 Eur, sausį ir vasarį buvo apie 200 Eur (3 t., b. l. 164-167).

2019 m. kovo 19 d. apklausta liudytoja D. P. parodė, kad jau apie 3 metus dirba parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje prekiaujama daugiausiai drabužiais ir avalyne. Parduotuvėje ji dirba pardavėja konsultante. Ją įdarbino parduotuvės direktorė kinų tautybės, kurią vadina H. L.. Į jos pareigas įeina darbas su kasos aparatu. Visos prekės yra apskaitomos kasos aparatu. Parduotuvėje banko kortelėmis atsiskaityti negalima. Visi pinigai yra apskaitomi ir darbo pabaigoje apskaitytus pinigus paima direktorė. Jos darbo sutartyje nurodytas minimalus darbo užmokestis, tokį ir gauna. Darbo užmokestis mokamas grynais pinigais, už tai pasirašo algalapyje. Jokio papildomo darbo užmokesčio ar priedų negauna. Prekes į parduotuvę užsakinėja parduotuvės direktorė, daugiau apie prekių užsakymus nieko pakomentuoti ir atsakyti negali, kadangi parduotuvėje su tuo nesusiduria, viską, kas susiję su prekių užsakymais, tvarko direktorė. Prekės vežamos maždaug prieš kiekvieną metų laikų sezoną. Per jos darbo laikotarpį parduotuvėje inventorizacijoje teko dalyvauti tik vieną kartą, bet kiek žino, buvo atliekama ir daugiau, tačiau kiek tiksliai ir kokiu laikotarpiu, nežino. Inventorizacijos metu suskaičiuoja prekių kiekį ir duomenis siunčia į buhalteriją (3 t., b. l. 118-119).

2021 m. rugsėjo 23 d. apklausta liudytoja K. V. parodė kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo 2018 metų rugpjūčio-spalio mėnesiais. Dirbo bendrovės parduotuvėje, kuri buvo „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre antrame aukšte. Parduotuvėje buvo prekiaujama drabužiais, avalyne, apatiniu trikotažu, taip pat galanterija - rankinukais, piniginėmis, žaislais, bižuterija. Ji buvo įdarbinta pardavėja, su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Ją įdarbino N. D.. Ji su ja turėjo darbo pokalbį, ji jai davė pasirašyti darbo sutartį. Kokios buvo N. pareigos, nežino, bet ji joms parduotuvėje nurodydavo, ką reikia daryti. Parduotuvės direktorė buvo ne lietuvė, tačiau jos nei vardo, nei pavardės nežino. Direktorė labiau bendraudavo su N., o po to N. jau pasakydavo joms, pardavėjoms, ką reikia daryti. Į jos darbo funkcijas neįėjo darbas su kasos aparatu. Su kasos aparatu daugiausia dirbo N. D., o jos darbas buvo salėje, daugiausia apatinio trikotažo skyriuje ir apie tai ar pinigai už perkamas prekes buvo apskaitomi kasos aparatu ji negali pasakyti. Ji negali atsakyti į klausimą apie tai, kokia dalis prekių buvo neapskaitoma, kadangi kaip sakė ji nei su kasos aparatu nei su dokumentais nedirbo. Jos darbo sutartyje buvo numatyta, kad jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis, kurį jai išmokėdavo grynaisiais pinigais. Išmokant atlyginimą reikdavo pasirašyti žiniaraštyje. Jai būdavo išmokama tiek, kiek būdavo parašyta žiniaraštyje ir jokių papildomų priemokų ar išmokų ji negaudavo. Apie prekių užsakymą, priėmimą, pasirašymą dokumentuose ir apmokėjimą už prekes ji nieko pasakyti negali nes nežino. Kiek ji atsimena tai prekių vežimas buvo vieną kartą, kai iš vasaros sezono rūbų buvo keičiama į rudens sezono prekes. Gal prekių vežimų buvo ir daugiau, bet ji jau neatsimena. Gali pasakyti, kad jos darbo laikotarpiu vieną kartą buvo atliekama inventorizacija, tačiau apie pasirašymą ir inventorizacijos įforminimą ji nieko pasakyti nebegali, nes nebeatsimena. Gali pasakyti, kad inventorizacijai vadovavo N. D. (3 t., b. l. 130-131).

2021 m. rugsėjo 28 d. liudytoja apklausta L. K. parodė, kad nuo 2012 m. lapkričio mėnesio pradžios įsidarbino parduotuvėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), priklausančioje (duomenys neskelbtini) įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje ji vis dar dirba ir užima pardavėjos-konsultantės pareigas, yra atsakinga už džinsus, pižamas, naktinius marškinėlius, apatinį trikotažą. Parduotuvėje buvo ir yra prekiaujama drabužiais, avalyne, galanterija ir kitais smulkiais daiktais. Į šią parduotuvę ji įsidarbino tarpininkaujant užimtumo tarnybai. Parduotuvėje ją įdarbino jos direktorė, ji yra rytietiškos kilmės, mano, kad kinė, jos vardas ir pavardė yra H. L.. Direktorė mažai kalba lietuviškai, supranta tik tai, kas yra susiję su parduotuvės reikalais, prekėmis ir pan. Būtent su ja ji ir pasirašė darbo sutartį. Į jos pareigas įėjo darbo su kasos aparatu funkcija ir vis dar kartais įeina. Su kasos aparatu pastoviai ji nedirba, stovi prie kasos tik tuo metu, kai reikia išleisti koleges pietų arba pastovioms kasininkėms yra laisvadieniai, atostogos ir pan. Šiuo metu prie kasos pastoviai dirba dvi darbuotojos, t. y. R. P. ir A. L.. Karjeros parduotuvėje pradžioje jai teko dirbti kasoje, tačiau vėliau suprato, kad prie kasos jai dirbti yra per sunku, todėl nusprendė pastoviai nebedirbti, o direktorė tokiam sprendimui pritarė. Ji pati dirbdama prie kasos aparato visada apskaitydavo ir apskaito visas parduodamas prekes, apie tai, kad būtų neapskaitomos kitų kasoje dirbančių darbuotojų prekės nieko nežino ir tuo nesidomi. Jai niekas nebuvo liepęs neapskaityti parduodamų prekių kasos aparatais, ar buvo kažkam kitam tai liepę ji nežino ir tuo nesidomėjo. Prisimena, kad vieną kartą, tiksliai kad nežino, tačiau tai galėjo būti prieš 3-4 metus, į parduotuvę buvo atvykę FNTT pareigūnai, kurie jos manymu atliko kratą, pasiėmė kompiuterius ir kitus daiktus, kokiu tikslu viskas vyko, ji nežino ir kas vyko toliau po kratos nesidomėjo. Ar parduotuvė po kratos susilaukė kažkokių sankcijų, nežino. Parduotuvėje banko kortelėmis atsiskaityti šiuo metu negalima ir niekada nebuvo galima. Mano, kad per dieną parduotuvėje yra suprekiaujama už maždaug 500 ar 600 eurų, o kiek parduotų prekių yra neapskaitoma ir ar iš vis yra neapskaitoma ji nežino ir tuo nesidomėjo. Visus pinigus iš kasos visada darbo pabaigoje pasiima minėta direktorė, kur būdavo, jeigu būdavo laikomi kokie nors neapskaityti pinigai, nežino. Jos darbo sutartyje yra nurodytas uždirbamas minimalus darbo užmokestis, darbo sutartyje visada buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis, būtent tokį atlyginimą, t. y. maždaug apie 450 eurų į rankas ji ir uždirba. Taip pat parduotuvė skiria 20 procentų nuolaidą darbuotojams apsipirkimui parduotuvėje. Darbo užmokestis jai yra mokamas grynaisiais pinigais, kas mėnesį, kiekvieno mėnesio pabaigoje. Atlyginimas jai visada būdavo išmokamas laiku. Jokio papildomo darbo užmokesčio ji negauna ir niekas jai papildomai užsidirbti nesiūlė, už papildomą užmokestį ji niekada nepasirašinėjo apskaitos dokumentuose (žiniaraščiuose). Prekių į parduotuvę užsakymu rūpinasi direktorė. Iš kur prekės užsakomos, nežino, tačiau direktorė yra minėjusi, jog prekės yra vežamos iš Vengrijos. Yra ne kartą mačiusi, kad prekes į parduotuvę atveždavo sunkvežimis su Vengrijos Respublikos valstybiniais numeriais, taip pat mačiusi ir sunkvežimių su Lenkijos Respublikos valstybiniais numeriais, kartais prekes atveždavo ir lietuviai. Kaip vykdavo ir vyksta apmokėjimas už prekes ji nežino, nes tuo rūpinasi pati direktorė. Prekės į parduotuvę yra atvežamos maždaug keičiantis metų sezonui, atvežamos vasaros, rudens, žiemos, pavasario prekės, todėl jos gali būti atvežamos 4 ir daugiau kartų į metus tiek atvežant, tiek papildant prekes. Prekių priėmimo dokumentus pasirašinėja direktorė, yra kažkada mačiusi pačius važtaraščius, kurie būdavo surašyti tiek kinų, tiek, jos manymu, vengrų kalbomis, tačiau tiksliai apie juos nieko nežino. Viskuo, kas susiję su prekių užsakymu ir pristatymu, rūpinasi direktorė ir ji pasirašinėja su tuo susijusius dokumentus. Parduotuvėje yra daroma inventorizacija ir ji atliekama einamųjų metų pabaigoje, 1 kartą per metus. Ne kartą yra dalyvavusi inventorizacijoje, kiekvienai iš darbuotojų būna paskiriamas atitinkamas skyrius, už kurį ji yra atsakinga, prekės būdavo skaičiuojamos, jų skaičius pažymimas lape, lapai atiduodami direktorei, o vėliau ji perduodavo juos buhalterei (3 t., b. l. 139-140).

2023 m. kovo 16 d. liudytoja apklausta Z. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė yra (duomenys neskelbtini). Pradėjo dirbti pardavėjos konsultantės pareigose. Įmonės direktorė yra kinų tautybės moteris, kurios nei vardo, nei pavardės neatsimena. Ją visi vadindavo K.. Parduotuvėje buvo parduodami nauji rūbai, dirbo apie septynis darbuotojus, įskaitant direktorę. Žino, kad bendrovė turi parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prekes atveždavo sezonais, tai yra buvo rudeniniai, vasariniai, žiemos, pavasario vežimai, tačiau konkrečios datos nebūdavo. Apie tai, kad bus atvežamos prekės, informuodavo direktorė, kuris su jais kalbėdavo lietuviškai. Kiek buvo suprekiaujama prekių, ji nežino, nes buvo salės darbuotoja, jos prie kasos neprileisdavo. Su kasa dirbo A. L., D., pavardės neprisimena, D. R., L. K., prie kasos dirbdavo ir įmonės direktorė. Pabaigoje darbo kasininkės suskaičiuodavo pinigus ir priduodavo buhalterei. Ji nežino, kas buvo daroma su pinigais, reikėtų klausti kasininkų. Matydavo, kad kartais parduodant prekes pinigai būdavo nepaskaitomi kasoje. Sprendžia iš to, kad ji girdėdavo, jog kartais klientai įsigiję prekes prašydavo pateikti čekį. Buvo atvejų, kad įsigijus prekes klientas aiškiai pasakydavo, kad jie, tai yra kasininkai, neišmušė čekio. Tik po to, kuomet paprašydavo išmušti čekį, kasininkai išmušdavo čekius. Kaip minėjo, ji nedažnai būdavo vietoje prie kasos, kadangi direktorė joms pasakydavo, kad jos dirba salėje ir nereikia vaikščioti ten, kur jos nedirba. Kiek tokių atvejų buvo pasakyti negali, nes neatsimena, galėjo būti iki 10 atvejų per visus jos darbo metus. Kaip minėjo, ji nežino kaip ir kokiu būdu, kam būdavo perduodami pinigai. Kur buvo laikomi suprekiauti pinigai, pasakyti negali, nes nežino (3 t., b. l. 105-106).

2023 m. kovo 16 d. liudytoja apklausta A. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2010 m., tikslios datos neprisimena. Pradėjo dirbti pardavėjos konsultantės pareigose. Įmonės direktorė yra kinų tautybės moteris - H. L.. Ją visi vadindavo K.. Parduotuvė pardavinėjo naujus rūbus, naują avalynę, galanterijos gaminius. Dirbo apie septyni darbuotojai, įskaitant direktorę. Žino, kad bendrovė turi parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prekes atveža maždaug kas tris mėnesius, tai priklauso nuo sezono - yra rudeniniai, vasariniai, žiemos, pavasario vežimai, konkrečios datos nebūdavo. Apie tai, kad bus atvežamos prekės, informuodavo direktorė. Direktorė su jomis kalba ir lietuviškai. Kiek suprekiaujama, ji tiksliai pasakyti negali, nes nežino, bet būdavo apie 300 - 400 eurų į dieną. Kuomet dirba direktorė, ji pati ir dirba su kasa. Kai direktorės nėra, su kasa dirba ji. Būna, kad reikia direktorę išleisti papietauti, arba tais atvejais, kuomet ji kažkur ilgesniam laikui išvažiuoja. Su kasa dirba R. P., ir L. K.. Pabaigoje darbo jos suskaičiuoja pinigus ir atiduoda direktorei. Kiek ji dirbdavo prie kasos, visuomet pardavusi prekes apskaitydavo jas kasoje išmušant pirkimo čekį. Ar kas nors neapskaitydavo piniginių lėšų kasoje, ji pasakyti negali, nes nežino. Jos atlyginimas buvo ir yra minimalus. Nuo prekių apyvartos atlyginimas nesikeitė. Atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais. Minimalus atlyginimas keitėsi, todėl tikslaus atlyginimo dabar pasakyti negali, nes neprisimena. Atlyginimą išmokėdavo direktorė (3 t., b. l. 111-112).

2019 m. kovo 19 d. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-15-19 medžiagoje P. G., be kita ko, parodė, kad maždaug 2017 metais pradėjo domėtis kriptovaliuta „BITCOIN“. Pats susikūrė virtualią piniginę, į kurią buvo galima gauti ir siųsti bitkoinus. Pastebėjęs, kad šia pinigine galima naudotis atsiskaitymams vietoj tradicinių valiutų, pradėjo ieškoti būdų kaip tą būtų galima panaudoti užsidirbant papildomų pinigų. Įdėjo skelbimą į „skelbiu.lt“ kad perka bitkoinus, vėliau pamatęs kad yra pasiūlymų bitkoinus pirkti, pradėjo ieškoti, kam juos galėtų parduoti. Taip įsisuko į prekybą bitkoinais. Bitkoinai perkami ir parduodami atsiskaitant grynais. Taip yra apeinamos bankų sąskaitos ir klientų matomumas, ypač tai naudinga kai norima atsiskaityti už prekes ir paslaugas nesiafišuojant. Taip jis tapo bitkoinų prekeiviu, perka - parduoda. Radęs gera kaina bitkoinų pagal skelbimus jis susisiekdavo su pardavėju, šiam elektroniniu būdu perduodavo savo virtualios piniginės adresą, o susitikęs gyvai sumokėdavo grynais už bitkoinus. Lygiai taip pat pirkimai vykdavo ir iš jo. Vieno bitkoino kursas šiai dienai yra apie 3500 eurų. Jis bitkoinų prekyba užsiima tik Lietuvoje. Per šiuos kelis metus gali pasakyti, kad susiformuoja ratas žmonių, kuriuos žino kaip „bitkoinistus“, užsiimančius bitkoinų prekyba. Taip pat juos žino ir žmonės kuriems tokių paslaugų reikia, tai yra nusipirkti bitkoinų tam, kad atsiskaityti už, pavyzdžiui, prekes užsienyje. Bitkoinus pirkdavo ir parduodavo per mobiliąją programėlę BLOCKCHAIN, kuri yra instaliuota jo telefone. Sutinka savanoriškai parodyti savo telefone esančią programėlę ir joje esančius duomenis apie pirktą, parduotą ir turimą jo kriptovaliutą. Su vienu iš tokių, vardu T., jį supažindino senas pažįstamas, kuris žinojo, kad jis verčiasi kriptovaliutos prekyba ir kuris jam padavęs T. kontaktus pasakė, kad tai žmogus, kuris iš jo galės nupirkti kriptovaliutą (bitkoinus), kai tik jis turės pakankamai pardavimui. Kartą jie buvo susitikę visi trys, apsikeitė kontaktais ir toliau jis jau bendraudavo tiesiogiai su T.. Ar tai tikras vardas, ar tai pseudonimas, jis nežino, tiesiog žino jį kaip T., tai (duomenys neskelbtini), jo telefono numeris įvestas jo telefone kaip „T.“, su juo kalbėdavo angliškai. Jo žiniomis jis Lietuvoje negyvena, kai atvykdavo, jam duodavo žinoti ir jie kelis sykius su juo susitikę. Paprastai su T. bendravo per „Telegram“ programėlę. T. buvo tas žmogus, kuris iš jo pirkdavo bitkoinus. Arba jis jam skambindavo ir klausdavo ar turi, arba jis kai jam reikdavo grynųjų pinigų skambindavo T. ir sakydavo, kad jam reikia pinigų ir gali parduoti bitkoinus. Pradžioje T. jį supažindino su taip pat (duomenys neskelbtini) J., kuris pas jį telefone įvestas kaip J. K., tikslaus vardo ir pavardės jis nežino, bet sprendžiant pagal pranešime apie įtarimą nurodytus asmenis ir aplinkybes, tai galėjo būti J. X.. Su šiuo asmeniu jis bendraudavo kalbant gyvai angliškai arba susirašinėjant su juo angliškai per programėlę „Viber“. Su J. yra susitikęs keletą kartų Kaune, todėl sprendžia, kad jis ir gyvena Kaune. Tik vėliau sužinojo, kad jis turi ir parduotuvę Kaune, kurioje prekiauja įvairiomis iš Kinijos atvežtomis prekėmis. J. T. šį asmenį nurodė kaip tą, kuris jam paduos grynus pinigus už T. parduodamą jo kriptovaliutą. T. jam elektroninėmis priemonės atsiųsdavo virtualios piniginės adresą, į kurią jis pervesdavo atitinkamą bitkoinų kiekį, ir susisiekdavo su J., kad šis jam paduotų grynuosius už T. parduotus bitkoinus. Kokią pinigų sumą jam turi paduoti, J. jau žinodavo, greičiausiai jam tą pranešdavo T., nes jam paduodavo tiek kiek būdavo sutarta su T.. Pradžioje kaip jau minėjo kelis sykius su J. buvo susitikę gyvai, vėliau pats J. jam pasakė, kad vėlesniais kartais kad nesitrukdyti, kai jis parduos T. bitkoinus, J. jam pasakys kur nuvažiuoti ir pas ką pasiimti grynuosius pinigus už jo parduotus bitkoinus. Taip laikui bėgant susidėliojo pranešime apie įtarimą nurodytas parduotuvių, prekiaujančių įvairiomis prekėmis iš Kinijos, sąrašas, į kurias jis J. nurodymu nuvažiuodavo pasiimti grynuosius pinigus už jo parduotus bitkoinus T., tai yra:1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune - šioje parduotuvėje ne kartą yra susitikęs ir su pačiu J.; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini); 4) PC „(duomenys neskelbtini)” parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini); 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini); 6) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); 7) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); 8) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); 9) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); 10) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Atvykęs į prekybvietę jis susirasdavo (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie bet kurio pasakydavo, kad jis yra nuo J.. Tada jie kažkam pasiskambindavo, greičiausiai pačiam J., ir po kurio laiko jam paduodavo maišelį su pinigais. Vietoje jis pinigų niekada neskaičiuodavo, tiesiog pasiimdavo ir išeidavo. Viskas vyko pasitikėjimo pagrindais. Jei būdavo koks piniginis neatitikimas, vėliau jie su J. viską išsiaiškindavo ir išlygindavo. Dėl to jokių konfliktų nelikdavo. Dėl pinigų perdavimų jokių raštelių ar dokumentų jie nepasirašinėdavo. Pinigus jam prekybvietėse paduodavo tik (duomenys neskelbtini), bet jų jokių anketinių duomenų įvardinti tikrai negali, nes niekada neklausdavo ir nežino. Kitas pranešime apie įtarimą įrašytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) spėja, kad tai asmuo, su kuriuo jį supažindino taip pat T.. T. jam davė kontaktus asmens, kuris už jo parduotus T. bitkoinus taip pat perduos jam grynuosius. W. kontaktus jis įsivedė į savo telefoną kaip „(duomenys neskelbtini)“, su juo kalbėdavo rusiškai tik telefonu, per išmaniąsias programėles su W., kiek pamena, nebendravo. Jo supratimu jis gyvena Vilniuje, nes jie susitikdavo su juo prie prekybos centro „BIG“, Ukmergės gatvėje. Jis kaip ir J. jam atveždavo grynuosius eurais už jo T. parduotus bitkoinus, tik šiuo atveju jau jis pats tai darydavo, ne kaip J., kad sakydavo nuvažiuoti į kokią prekybvietę ir pasiimti. Iš kurio grynuosius paimti - ar iš J., ar iš W. - už parduotus bitkoinus, jam pasakydavo T.. Pagal tai, kad susisiekus su vienu ar kitu šie jau viską žinodavo, jis sprendžia, kad T. jiems viską pasakydavo. Jis sutinka, kad kaip nurodyta pranešime apie įtarimą pinigai, kuriuos jis laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio gavo iš (duomenys neskelbtini) J. X. (tikėtina kad tai iš jo minėto J.) ir M. S. W. (tikėtina kad tai iš jo minėto W.), buvo už jo parduotą T. kriptovaliutą (Bitcoin), bet jis nesutinka, kad jis iš anksto žinojo, kad šie pinigai yra neapskaityti minėtų bendrovių buhalterinėje apskaitoje, ir kad jo parduota kriptovaliuta skirta įsigyti irgi neapskaitytas prekes iš Kinijos, tikslu jas parduoti per (duomenys neskelbtini) valdomas įmones. Jis (duomenys neskelbtini) prekybos veikloje nedalyvavo, jie su jais tomis temomis nebendraudavo. Už T. parduotą kriptovaliutą iš J. ir W. jis bendrai gavo apie 1,2 mln. eurų, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą. Išskiriant iš J. jis gavo ne mažiau kaip 1 mln. eurų, o iš W. ne mažiau kaip 200 tūkst. eurų. Bet pagal savo bendrą išprusimą ir komercinės veiklos suvokimą, jis gali numanyti, kad (duomenys neskelbtini) jam perduotos piniginės lėšos grynais galėjo būti iš neapskaitytų bendrovėje pajamų, ir kad jiems bitkoinai reikalingi atsiskaitymams Kinijoje ar kitoje šalyje už prekes, kuriomis jie prekiauja čia Lietuvoje, nes bitkoinų sistema yra patogi, jei nenorima apsišviesti rinkoje su pavedimais. Bet čia jau tik jo spėjimai. Kaip ir nieko nežino dėl dokumentų klastojimo ar panaudojimo. Antros veikos atveju jis tebuvo bitkoinų pardavėjas. Jokioje bendrininkų grupėje sukčiaujant mokestinėje srityje jis nedalyvavo. Taigi jis nesutinka su savo kalte, kad padarė nusikaltimą (3 t., b. l. 168-172).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-4-23, kuris atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-42-18 įtariamosios H. L. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio2 dalyje (1 t., b. l. 1-2).

2019 m. kovo 19 d. kratos metu įtariamosios H. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir nepaimta (2 t., b. l. 65-67).

2019 m. kovo 19 d. kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos piniginės lėšos - 1750 eurų, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir dalis įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (2 t., b. l. 71-75).

2019 m. kovo 19 d. kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti sąsiuviniai, filmavimo kamerų modulis, kasos kvitai (2 t., b. l. 79-82).

2019 m. rugsėjo 26 d. - lapkričio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad su vertėja buvo apžiūrėtas įtariamojo P. G. mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S9“, kurio prieduose pateiktas jo susirašinėjimas su „J.“ ir „T.“ (2 t., b. l. 93-200; 3 t., b. l. 1-93).

2020 m. rugpjūčio 20 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti J. X. pokalbiai su P. G. ir kitais asmenimis dėl piniginių lėšų paėmimo iš įvairių parduotuvių (2 t., b. l. 28-61).

2020 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-10-2153 Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos pateikti atsakymai į užduotus klausimus:

1 klausimas. Koks prekių likutis atvaizduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), apskaitoje tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje?

Tyrimui nepateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktų prekių, skirtų perparduoti apskaitos registras, todėl nėra galimybės nustatyti. ar balanse įrašyti teisingi duomenys.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (atsargų, prekių ir kt.) buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų nevedė, t. y. neužregistravo su turtu susijusių ūkinių operacijų, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio1 dalies nuostatos „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

2. Klausimas. Kokiai sumai, iš kokių ūkio subjektų, kokių dokumentų pagrindu bendrovė įsigijo prekių tiriamuoju laikotarpiu ir kaip už jas atsiskaitė? Ar yra apmokėjimą patvirtinantys dokumentai?

Tyrimui nepateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktų prekių, skirtų perparduoti apskaitos registras. Pagal tyrimui pateiktą 2018 m. gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą bei pateiktus prekių pirkimo dokumentus (sąskaitos, invoice), nustatyta, kad laikotarpiu 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. užregistruoti 489 įrašai, bendrai sumai 267 517,17 Eur, iš jų 22 115,35 Eur PVM, t. y. gautos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių bendrovės veiklai, fiziniai asmenys grąžino prekes bei įsigijo prekių pardavimui iš įvairių Lenkijos ir Vengrijos Respublikų įmonių (6 priedas). Tyrimo laikotarpio 2019 m. sausio - kovo mėn. gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas nepateiktas. Tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ segtuvo „Pirkimai, avanso apyskaitos 2018-01-2019“ prekių pirkimo dokumentų (sąskaitos, invoice) duomenimis 2019 m. prekių skirtų perparduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo. 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko buhalterinės apskaitos paslaugas, apsaugos sistemų aptarnavimo paslaugas, ryšio, nuomos, atliekų tvarkymo paslaugas, pirko kasos aparato popierių ir kt. Pagal tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ segtuvo „Pirkimai, avanso apyskaitos 2018-01-2019“ prekių pirkimo dokumentus (sąskaitos, invoice), kurie susegti segtuvo skirsnyje „Avanso apyskaitos“, nustatyta, kad pagal įformintas 155 PVM sąskaitas faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įvairių Lenkijos ir Vengrijos Respublikos įmonių įsigijo prekių už 139 325,80 Eur (7 priedas). Detalūs duomenys apie tai, iš kokių įmonių ir kokių dokumentų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino prekių įsigijimą, pateikti išvados lentelėje Nr.1 (specialisto išvados 4-6 lapai).

Pagal pateikto 2018 m. gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalo įrašus nustatyta, kad tyrimui pateikta Lenkijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. 2018-09-07 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ drabužių pardavimas už 1750 PLN, t. y. 406,21 Eur (pagal 2018-09-07 Bendrovės apskaitoje taikytą PLN/Eur kursą 1 Eur 4,3081 PNL), gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale neįtraukta. Sąskaitoje faktūroje pažymėta, kad sumokėta grynais 1750 PLN (Forma zaplaty „GOTOWKA, zaplacono 1750) (8 priedas). VMI i.SAF posistemyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais gaunamų faktūrų registro duomenimis minėta PVM sąskaita faktūra taip pat neįtraukta į VMI registrą (9 priedas). Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. įformintą 2018-09-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 012/09/2018 už 406,21 Eur sumai, neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus, kaip nedeklaravo VMI ir kaip neįrašė gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 16 straipsnio1dalies nuostatų, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

Be to tyrimui pateikta Vengrijos Respublikos bendrovės (duomenys neskelbtini) Kft 2018-04-10 sąskaita faktūra (invoice) (duomenys neskelbtini), pagal kurią įformintas avalynės pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 092 Eur, tačiau minėtą sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į 2018 m. gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą bei VMI i.SAF posistemyje gaunamų faktūrų registrą, t. y. įformino pirkimą iš Vengrijos Respublikos bendrovės (duomenys neskelbtini) pagal išrašytą kitai bendrovei (UAB „(duomenys neskelbtini)“) sąskaitą faktūrą (10-11 priedai). Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) įformintą sąskaitą faktūrą (invoice) (duomenys neskelbtini) UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ 1 092 Eur sumai, įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus, kaip deklaravo VMI ir kaip įrašė gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio2 dalies nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“

Pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų duomenimis nustatyta, kad tyrimo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes pagal lentelėje Nr. 1 nurodytas sąskaitas banko pavedimais neatsiskaitė.

Tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ segtuvo „Pirkimai, avanso apyskaitos 2018-01-2019“ prekių pirkimo dokumentų (sąskaitos, invoice), kurie susegti segtuvo skirsnyje „Avanso apyskaitos“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas už prekes vyko galimai grynaisiais pinigais (sąskaitose nurodytas atsiskaitymo būdas grynaisiais pinigais). Tačiau tyrimui pateikti tik 7 Vengrijos Respublikos įmonių kvitai 5 162 Eur sumai, kaip apmokėjimą patvirtinantys dokumentai ((duomenys neskelbtini):- 420 Eur sumai kvitas (duomenys neskelbtini) s.f. (duomenys neskelbtini), ir 216 Eur sumai kvitas (duomenys neskelbtini) s.f. (duomenys neskelbtini), 700 Eur (duomenys neskelbtini):- kvitas (duomenys neskelbtini) s.f. (duomenys neskelbtini) ir 699 Eur kvitas (duomenys neskelbtini) s.f. (duomenys neskelbtini), 1795 Eur (duomenys neskelbtini) kft kvitas (duomenys neskelbtini) s.f. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 936 Eur (duomenys neskelbtini) kvitas (duomenys neskelbtini) s.f. (duomenys neskelbtini), 396 Eur L. N. kvitas (duomenys neskelbtini) s.f. (duomenys neskelbtini)) (7 priedas). Kitų dokumentų patvirtinančių apmokėjimą tyrimui nepateikta. Taip pat nepateikti buhalterinės apskaitos registrai (grynųjų pinigų, atskaitingų asmenų, atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos registrai), kuriuose atsispindėtų atsiskaitymas už įsigytas prekes.

Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose neregistravo bendrovės vykdytų ūkinių operacijų, susijusių su pirktų prekių perpardavimu ir atsiskaitymu už jas, tai bendrovė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, jei bendrovė apskaitos registrų neišsaugojo, nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“. Pagal 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatas, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“.

Tyrimui nepateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktų prekių, skirtų perparduoti apskaitos registras. Pagal tyrimui pateiktą 2018 m. gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą bei pateiktus prekių pirkimo dokumentus (sąskaitos, invoice), nustatyta, kad pagal įformintas 155 PVM sąskaitas faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įvairių Lenkijos ir Vengrijos Respublikos įmonių įsigijo prekių už 139 325,80 Eur.

Pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų duomenimis nustatyta, kad tyrimo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes pagal lentelėje Nr. 1 nurodytas sąskaitas banko pavedimais neatsiskaitė. Tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ segtuvo „Pirkimai, avanso apyskaitos 2018-01-2019“ prekių pirkimo dokumentus (sąskaitos, invoice), kurie susegti segtuvo skirsnyje „Avanso apyskaitos“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytas prekes atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais. Tačiau pateikti tik 7 Vengrijos Respublikos įmonių kvitai 5 162 Eur sumai, kaip apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Kitų dokumentų patvirtinančių apmokėjimą tyrimui nepateikta. Taip pat nepateikti buhalterinės apskaitos registrai (grynųjų pinigų, atskaitingų asmenų, atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos registrai), kuriuose atsispindėtų atsiskaitymas už prekes.

Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose neregistravo bendrovės vykdytų ūkinių operacijų, susijusių su pirktų prekių perpardavimu bei atsiskaitymu už jas, tai bendrovė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jei bendrovė apskaitos registrų neišsaugojo, nesivadovavo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.

3. Klausimas. Kas pristatė bendrovei įsigytas prekes ir ar tai yra patvirtinantys dokumentai bei apmokėjimas už paslaugą?

Tyrimui nepateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutartys dėl krovinių gabenimo, taip pat tarp pateiktų dokumentų nėra išrašytų sąskaitų faktūrų už transporto paslaugas bei apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Iš pateiktų 155 PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įvairių Lenkijos ir Vengrijos Respublikos įmonių įsigijo prekių, tik prie 41 PVM sąskaitos faktūros yra prisegti prekių gabenimą patvirtinantys dokumentai, t. y. CMR. CMR grafoje, kur nurodomi vežėjų rekvizitai, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas (26 atvejais) arba skaičiai su raidėmis -(duomenys neskelbtini) (15 atvejų) bei grafoje, kur įrašoma informacija apie transporto priemonę, yra nurodyti transporto priemonių valstybiniai numeriai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). Duomenų kam priklauso transporto priemonės, kurių valstybiniai numeriai nurodyti CMR tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra (7 priedas).

Tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu ir kas pristatė įsigytas iš Lenkijos ir Vengrijos Respublikų, nes tarp pateiktų dokumentų nėra išrašytų sąskaitų faktūrų už suteiktas transporto paslaugas bei apmokėjimo už jas, nėra jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių dėl krovinių gabenimo, bei visų prekių pagal 155 PVM sąskaitas faktūras informatyvių transportavimo dokumentų.

4.Klausimas. Kiek piniginių lėšų išmokėta bendrovės atskaitingiems asmenims ir kaip panaudota? Kokio dydžio piniginių lėšų likutį turėjo bendrovės atskaitingi asmenys tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje?

Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašus, nustatyta, kad tyrimo laikotarpiu iš banko sąskaitos nebuvo pervestos lėšos atskaitingiems asmenims. Tyrimui nepateikta tyrimo laikotarpio kasos knyga, grynųjų pinigų, atskaitingų asmenų apskaitos registrai, todėl nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos bei lėšų judėjimo pas atskaitingus asmenis.

5. Klausimas. Kaip panaudoti bendrovės grynais gauti pinigai?

Tyrimui nepateikta tyrimo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga, grynųjų pinigų apskaitos registrai. Pagal tyrimui pateiktą „Kasos aparato kasos operacijų žurnalas“ (pradėtas pildyti 2018 m. gegužės 1d.), pateiktus prie kasos dokumentų Kasos aparato kasos operacijų žurnalo lapų kopijas bei kasos pajamų orderius tyrimo laikotarpiu (nuo 2018-01-01 iki 2019-03-01) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš EKA (elektroninių kasos aparato) inkasavo ir užpajamavo 224 158,82 Eur (12-25 priedai).

Taip pat pagal kasos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo laikotarpiu Kasos pajamų orderiais gautas dienos pajamas pajamavo ir iš kito/kitų EKA. Iš viso tyrimo laikotarpiu iš kitų EKA įforminant 412 KPO ir užpajamavo 149 482,22 Eur dienos pajamų (26 priedas). Tačiau tyrimui nepateiktas Kasos aparato kasos operacijų žurnalas, apie atliktas kasos operacijų duomenis ir inkasuotas sumas iš EKA, nurodytas KPO, todėl nėra galimybės nustatyti ar užpajamuotos visos pajamos gautos atliktus kasos operacijas per EKA. Pagal pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso iš elektroninių kasos aparatų tyrimo laikotarpiu (nuo 2018-01-01 iki 2019-03-01) inkasavo ir užpajamavo 373 641,04 Eur. Susisteminti duomenys apie inkasuotus ir užpajamuotus pinigus lentelėje Nr.2 (specialisto išvados 8 lapas). Daugiau kasos pajamų orderių, dėl grynų pinigų įnešimo į kasą nepateikta.

Tyrimui pateikti mokamieji žiniaraščiai, pagal kuriuos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo išmokami darbuotojams gryni pinigai (atlyginimai). Per tyrimo laikotarpį (nuo 2018-01-01 iki 2019-03-01) pagal 62 mokėjimo žiniaraščius išmokėta 56 276,80 Eur (2018 m. – 47 330,30 Eur, 2019 m. sausio - vasario mėn – 8946,50 Eur) (27 priedas). Daugiau tyrimo laikotarpio dokumentų pagrindžiančių grynų pinigų išmokėjimą tyrimo metu nepateikta. Tačiau pagal tyrimui pateiktus Banko išrašų duomenis, nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą L. H. įnešė 186 870 Eur (2018 m. 159 870 Eur, 2019 m. sausio – vasario mėn. – 27000 Eur), naudojant banko korteles Nr. xxxx xxxx xxxx (duomenys neskelbtini) ir Nr. xxxx xxxx xxxx (duomenys neskelbtini), įmokant bankomate (duomenys neskelbtini) (28 priedas).

Tyrimui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenimis (balansas, aiškinamasis raštas), 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė nurodė, kad turėjo 6 846 Eur banko sąskaitoje. Tai atitiko pateiktų tyrimui banko išrašuose nurodytam likučiui, o kasoje balansinis likutis 2018 m. gruodžio 31 d. 0Eur (5 priedas). Įvertinus pateiktus kasos dokumentus už 2018 metus (kasos pajamų orderius, mokėjimo žiniaraščius bei įneštus grynus pinigus į bendrovės sąskaitą, naudojantis mokėjimo kortelėmis), tyrimui nepateikta 2018 metais gautų grynų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų už 130 784,38 Eur sumą (gauta iš EKA – 337 984,68 Eur, išmokėta atlyginimų 47 330,30 Eur ir įnešta į banko sąskaitą 159 870 Eur).

Taip pat įvertinus pateiktos 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenis, apie praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigai (2017 m. gruodžio 31 d.) bendrovės 5 287 Eur pinigų likutį, nustatyta, kad tyrimo laikotarpio pradžiai, t. y. 2018-01-01 kasoje turėjo 4 662,23 Eur, nes pagal tyrimui pateiktus banko sąskaitos išrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje 2018-01-01 likutis sudarė 624,77 Eur. Todėl pinigų panaudojimą kasoje už 2018 m. patvirtinančių dokumentų 4 662,23 Eur sumai tyrimui taip pat nepateikta.

Kadangi 2018 m. gruodžio 31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenimis kasoje balansinis likutis 2018 m. gruodžio 31 d. 0 Eur. Iš viso už 2018 m. nepateikta 135 446,61 Eur (130784,38+4662,23) pinigų panaudojimą kasoje patvirtinančių dokumentų.

Įvertinus 2019 m. sausio - vasario mėn. pateiktus kasos dokumentus (kasos pajamų orderius, mokėjimo žiniaraščius bei įneštus grynus pinigus į bendrovės sąskaitą, naudojantis mokėjimo kortelėmis), 2019 metais sausio- vasario mėn. gautų grynų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų pateikta už 290,14 Eur sumą daugiau (gauta iš EKA – 35 656,36 Eur, išmokėta atlyginimų 8 946,50 Eur ir įnešta į banko sąskaitą 27 000 Eur).

Kadangi tyrimui nepateikta tyrimo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga, grynųjų pinigų apskaitos registrai nėra galimybės nustatyti tyrimo laikotarpio (nuo 2018-01-01 iki 2019-03-01) UAB „(duomenys neskelbtini)“135 156,47 Eur (2018 m. 135 446,61 Eur +2019 m. (-290,14 Eur) sumai grynųjų pinigų panaudojimo.

Jeigu pinigų išmokėjimo dokumentai nebuvo surašomi ir neapskaitomi apskaitos registre, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio1 dalies nuostatos: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatos: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalies nuostatos: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka <...>, jei bendrovė apskaitos dokumentų ir registrų neišsaugojo, nesivadovavo 19 straipsnio1 ir 2 dalies nuostatomis „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“.

Tyrimui nepateikta tyrimo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga, grynųjų pinigų apskaitos registrai. Pagal tyrimui pateiktą „Kasos aparato kasos operacijų žurnalas“ (pradėtas pildyti 2018 m. gegužės 1d.), pateiktus prie kasos dokumentų Kasos aparato kasos operacijų žurnalo lapų kopijas bei kasos pajamų orderius nustatyta, kad iš viso iš EKA (elektroninių kasos aparatų) tyrimo laikotarpiu (nuo 2018-01-01 iki 2019-03-01) inkasavo ir užpajamavo 373 641,04 Eur., iš jų ) pagal 62 mokėjimo žiniaraščius išmokėta 56 276,80 Eur (2018 m. – 47 330,30 Eur, 2019 m. sausio vasario mėn – 8946,50 Eur) atlyginimų, 186 870 Eur (2018 m. 159 870 Eur, 2019 m. sausio – vasario mėn. – 27000 Eur) L. H. įnešė į Bendrovės banko sąskaitą. Daugiau dokumentų pagrindžiančių pinigų išmokėjimą tyrimo metu nepateikta.

Įvertinus pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje atskaitomybėje piniginių lėšų likutį kasoje 2018 m. sausio 1 d. likutis kasoje – 4 662,23 Eur, pateiktus tyrimo laikotarpio kasos dokumentus (kasos pajamų orderius, mokėjimo žiniaraščius bei įneštus grynus pinigus į bendrovės sąskaitą, naudojantis mokėjimo kortelėmis), iš viso už tyrimo laikotarpį (2018-01-01 – 2019-03-01) nepateikta pinigų panaudojimą kasoje patvirtinančių dokumentų už 135 156,47 Eur sumai (likutis 2018 m. sausio 1 d. - 4 662,23 Eur, tyrimo laikotarpiu gauta gauta iš EKA –373 641,04 Eur, 2018 m. išmokėta atlyginimų 56 276,80 Eur ir 2018 m. įnešta į banko sąskaitą 186 870 Eur).

Jeigu pinigų išmokėjimo dokumentai nebuvo surašomi ir neapskaitomi apskaitos registre, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., ir 16 str. 1 d., jei bendrovė apskaitos dokumentų ir registrų neišsaugojo, nesivadovavo 19 str. 1, 2 d. nuostatomis.

6 klausimas. Kaip panaudotos bendrovės per banką gautos piniginės lėšos?

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo laikotarpiu (2018-01-01 iki 2019-03-01) naudojosi atidaryta SEB banke atsiskaitomąja sąskaita (duomenys neskelbtini) (nuo 2008-11-17 iki 2018-10-29) ir (duomenys neskelbtini) (nuo 2018-11-30 iki tyrimo laikotarpio pabaigos) (29 priedas). Tyrimui pateiktų banko išrašų duomenimis nustatyta, kad per banko sąskaitą gautas pinigines lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo Bendrovės veiklai, t. y. nuomos ir komunalinėms išlaidoms padengti, mokėjo mokesčius Sodrai, VMI bei apmokėdavo įvairias paslaugas (apskaitos tvarkymo, ryšio, apsaugos ir priešgaisrinių sistemų aptarnavimo ir kt.). Apmokėjimų per banką už prekes, skirtas perpardavimui, tyrimo laikotarpiu Bendrovė nevykdė.

Tyrimo laikotarpio pradžiai (2018-01-01) UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje turėjo 624,77 Eur. Per tyrimo laikotarpį Bendrovė gavo 214 447,56 Eur piniginių įplaukų į banko sąskaitą ir 212 909,51 Eur panaudojo bendrovės veiklai (30 priedas). Iš jų tyrimo laikotarpiu sumokėjo:

▪už nuomą ir komunalines paslaugas – 128 211,62 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 69 470,85 Eur ir (duomenys neskelbtini) – 58 740,77 Eur);

▪už apskaitos vedimo paslaugas – 5 163,09 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“);

▪už apsaugos sistemų aptarnavimą – 336,48 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“);

▪už ryšio paslaugas – 404,79 Eur (AB „(duomenys neskelbtini)“);

▪už priešgaisrinių sistemų aptarnavimo paslaugas – 54,97 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“);

▪už pakuočių tvarkymo paslaugas – 46,45 Eur (VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“);

▪ mokesčių - 77 380,96 Eur (51 218,15 Eur VMI ir 26 162,81 Eur Sodrai);

▪anstoliui – 608,97 Eur;

▪rinkliavą – 420 Eur ((duomenys neskelbtini));

▪banko komisinius - 282,18 Eur.

Per banko sąskaitą gautas pinigines lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo Bendrovės veiklai, t. y. nuomos ir komunalinėms išlaidoms padengti, mokėjo mokesčius Sodrai, VMI bei apmokėdavo įvairias paslaugas (apskaitos tvarkymo, ryšio, apsaugos ir priešgaisrinių sistemų aptarnavimo). Apmokėjimų per banką už prekes tyrimo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė.

7 klausimas. Ar bendrovės avansu išduotoms sumoms yra pateikti jų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai?

Tyrimui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ segtuvas „Pirkimai, avanso apyskaitos 2018-01-2019“, kuriame skirsnyje „Avanso apyskaitos“ susegtos įformintos 155 PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įvairių Lenkijos ir Vengrijos Respublikos įmonių įsigijo prekių už 139 325,80 Eur, sąskaitose nurodant, kad apmokėjimas vyko grynais pinigais. Taip pat segtuve pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos įvairių Lietuvos įmonių ((duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. M. įmonė ir kt.) su KPO kvitais, pagal kurias Bendrovė pirko bendrovės veiklai prekes ir paslaugas (kanceliarines prekes, KPO blankus ir kt.). Tyrimui nepateikta tyrimo laikotarpio kasos knyga, grynųjų pinigų, atskaitingų asmenų apskaitos registrai, avanso apyskaitos, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, ar buvo išduoti atskaitingiems asmenims avansai ir kaip buvo atsiskaityta. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė grynųjų pinigų, atskaitingų asmenų buhalterinių apskaitos registrų, t. y. neregistravo su grynų pinigų judėjimu susijusių ūkinių operacijų, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatos: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, jei bendrovė apskaitos registrų neišsaugojo, nesivadovavo 19 straipsnio 1 ir 2dalies nuostatomis.

8 klausimas. Kam bendrovė grynais yra išmokėjus pinigines lėšas tiriamu laikotarpiu? Ar yra pinigų išmokėjimas P. G.?

Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus, nustatyta, kad tyrimo laikotarpiu buvo išmokėta 56 276,80 Eur darbuotojams atlyginimų (47 330,30 Eur - 2018 m. ir 8 946,50 Eur - 2019 m. sausio-vasario mėn.) (27 priedas). Daugiau dokumentų pagrindžiančių išmokėjimą iš kasos tyrimui nepateikta, t. y. P. G. pinigų išmokėjimą pagrindžiančių dokumentų tyrimui nepateikta.

Pagal tyrimui pateiktus kasos dokumentus, nustatyta, kad tyrimo laikotarpiu buvo išmokėta 56 276,80 Eur darbuotojams atlyginimų. Tyrimui nepateikta dokumentų pagrindžiančių išmokėjimą P. G..

9 klausimas. Kiek tiriamuoju laikotarpiu bendrovė apskaitė gautų pajamų? Ar, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu bendrovės gautos pajamos buvo perduotos be apskaitos dokumentų, bendrovė tiriamuoju laikotarpiu teisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius į valstybės biudžetą? Jei ne, tai kiek ir kokių mokesčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą ir kokiose valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys?

Pagal tyrimui pateiktus 2018 m. pajamų registrus (500-pardavimo pajamos, 509-nuolaidos grąžinimai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. bendrovės apskaitoje apskaitė 306 912,22 Eur gautų pajamų. Pagal 2019 m. sausio mėn. pateiktus registrus apskaitė 14 959,08 Eur gautų pajamų. Susisteminti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas ir apskaitytas pajamas pateikti lentelėje Nr. 3 (Specialisto išvados 11 lapas).

2019 m. vasario mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitomų pajamų registrai nepateikti. Tačiau pagal tyrimui pateiktų kasos dokumentų (KPO, kasos aparato kasos operacijų žurnalas), nustatyta, kad atsiskaitant grynais per elektroninius kasos aparatus (EKA), 2019 m. vasario mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 18 690,89 Eur įplaukų, iš jų: 15 920,19 Eur pajamų (Kasos aparato kasos operacijų žurnalo duomenimis – 8 598,12 Eur, pagal nurodytas inkasuotas sumas iš EKA kasos pajamų orderiuose – 7 322,07 Eur) (25 priedas) (Specialisto išvados 12 lapas).

Taip pat pagal tyrimui pateikto žurnalo 2019 m. sausio – kovo mėn. „Panaudotų PVM sąskaitų - faktūrų registracijos žurnalas“ duomenis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario mėn. už parduotas prekes ar paslaugas išrašė 8 PVM sąskaitas faktūras Lietuvos juridiniams asmenims, pagal kurias 2019 m. vasario mėn. gavo 488,39 Eur pajamų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 2019 m. vasario mėn. gavo 16 408,58 Eur pajamų (15 920,19 Eur per EKA, 488,39 Eur, išrašant PVM sąskaitas faktūras) (44 priedas).

Iš viso tyrimo laikotarpiu (nuo 2018-01-01 iki 2019-03-01) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų tyrimui dokumentų duomenimis apskaitė 338 279,88 Eur (2018 m. 306 912,22 Eur, 2019 m. sausio-vasario mėn. 31 367,66 Eur).

2019 m. spalio 28 d. užduotyje Nr. 04/10-1-3-9283 nurodyta, kad Z. J., kuris realiai kontroliuoja <...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( į. k. (duomenys neskelbtini), parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) <...> laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-03-01 pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis galimai be apskaitos dokumentų pardavė bendrininkui P. G. ne mažiau kaip <...> 326 123,00 eurų <...>.H. L. asmeniškai arba per kitus parduotuvės darbuotojus iš parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini): 2018-04-19 perdavė 30 000,00 eurų; 2018-06-01 perdavė 22 000,00 eurų; 2018-08-08 perdavė 37 290,00 eurų; iš parduotuvės esančios adresu (duomenys neskelbtini): 2018-04-21 perdavė 16 483,00 eurų; 2018-04-27 perdavė 30 000,00 eurų; 2018-05-14 perdavė 20 000,00 eurų; 2018-05-30 perdavė 40 000,00 eurų; 2018-08-10 perdavė 74 800,00 eurų, 2018-10-01 perdavė 35 550,00 eurų; 2018-10-11 perdavė 20 000,00 eurų P. G. nurodytas sumas.

Tokiu būdu H. L., veikdama kartu su bendrininkais X. J., Z. J. ir P. G., siekdami išvengti mokesčių, apgaulingai tvarkant <...> buhalterinę apskaitą, klastojant dokumentus, neapskaitė ir nedeklaravo ne mažiau kaip 326 123,00 eurų pajamų ir teikiant žinomai neteisingas deklaracijas į valstybinę mokesčių inspekciją, apgaule išvengė sumokėti didelės vertės turtinės prievolės PVM ir pelno mokesčio bei tuo padarant žalą valstybės biudžetui.“

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentų duomenimis grynieji pinigai nebuvo išmokėti P. G..

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018‑01‑01 iki 2019‑03‑01 gavo ne mažiau kaip 326 123 Eur pajamų, tai Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitydama uždirbtų 326 123 Eur pajamų, nesilaikant PVM įstatymo 89 str. nuostatų, VMI pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) 326 123 Eur sumažino PVM apmokestinamųjų sandorių vertę bei neapskaičiavo ir nedeklaravo 68 485,83 Eur (326 123 Eur x 21%) mokėtino į biudžetą PVM.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalies nuostatą „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, <...>“ taiko 15% Pelno mokesčio tarifą. Todėl jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018‑01‑01 iki 2018‑12‑31 neapskaitė ne mažiau 326 123 Eur pajamų, tai nesilaikant 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, 326 123 Eur sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. pelną prieš apmokestinimą ir 48 918,45 Eur (326 123 Eur x 15%) sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį.

Iš viso tyrimo laikotarpiu (nuo 2018-01-01 iki 2019-03-01) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų tyrimui dokumentų duomenimis apskaitė 338 279,88 Eur (2018 m. 306 912,22 Eur, 2019 m. sausio-vasario mėn. 31 367,66 Eur) pajamų.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018‑01‑01 iki 2019‑03‑01 gavo ne mažiau kaip 326 123 Eur pajamų, tai Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitydama uždirbtų 326 123 Eur pajamų, nesilaikant PVM įstatymo 89 straipsnio nuostatų, VMI pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) 326 123 Eur sumažino PVM apmokestinamųjų sandorių vertę bei neapskaičiavo ir nedeklaravo 68 485,83 Eur (326 123 Eur x 21%) mokėtino į biudžetą PVM. Taip pat nesilaikant Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, 326 123 Eur sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. pelną prieš apmokestinimą ir 48 918,45 Eur (326 123 Eur x 15%) sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį.

10. Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jeigu ne, tai kokių teisės aktų nesilaikyta? Ar dėl nustatytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, tyrimo metu daroma išvada, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018‑01‑01 iki 2019‑03‑01 buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ne mažiau 326 123 Eur pajamų, bei P. G. išmokėjo 326 123 Eur, tai nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, dėl to tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018‑01‑01 - 2019‑03‑01 laikotarpį.

Tyrimui nepateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktų prekių, skirtų perparduoti apskaitos registras, grynųjų pinigų, atskaitingų asmenų apskaitos registrai už 2018 metų – 2019 m. kovo mėnesius, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kaip apskaitytos prekės gautos perparduoti, koks apskaitytas prekių likutis tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, taip pat nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos bei lėšų judėjimo pas atskaitingus asmenis. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė apskaitos registrų, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų neišsaugojo, nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574- 19 straipsnio1 ir 2 dalies nuostatomis „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“. Pagal 2011 m. kovo9d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatas, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“.

Pagal 2018 m. gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalo įrašus nustatyta, kad tyrimui pateikta Lenkijos Respublikos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. sąskaita faktūra Nr. 012/09/2018, pagal kuria įformintas drabužių pardavimas už 1750 PLN, t. y. 406,21 Eur (pagal 2018-09-07 Bendrovės apskaitoje taikytą PLN/Eur kursą 1 Eur 4,3081 PNL), UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale neįtraukta. VMI i.SAF posistemyje Bendrovės pateiktais gaunamų faktūrų registro duomenimis minėta PVM sąskaita faktūra taip pat neįtraukta į VMI registrą. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. įformintą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 012/09/2018 už 406,21 Eur sumai, neįtraukė į Bendrovės apskaitos registrus, kaip gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Be to, tyrimui pateikta Vengrijos Respublikos bendrovės (duomenys neskelbtini) Kft 2018-04-10 sąskaita faktūra (invoice) (duomenys neskelbtini), pagal kurią įformintas avalynės pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 092 Eur, tačiau minėtą sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į 2018 m. gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą bei VMI i.SAF posistemyje gaunamų faktūrų registrą, t. y. įformino pirkimą iš Vengrijos Respublikos bendrovės (duomenys neskelbtini) pagal išrašytą kitai bendrovei (UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“) PVM sąskaitą faktūrą. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) įformintą sąskaitą faktūrą (invoice) (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 092 Eur sumai, įtraukė į Bendrovės apskaitos registrus, kaip deklaravo gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Įvertinus pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje atskaitomybėje piniginių lėšų likutį kasoje 2018 m. sausio 1 d. likutis kasoje – 4 662,23 Eur, pateiktus tyrimo laikotarpio kasos dokumentus (kasos pajamų orderius, mokėjimo žiniaraščius bei įneštus grynus pinigus į bendrovės sąskaitą, naudojantis mokėjimo kortelėmis), iš viso už tyrimo laikotarpį (2018-01-01 – 2019-03-01) nepateikta pinigų panaudojimą kasoje patvirtinančių dokumentų už 135 156,47 Eur sumai (likutis 2018 m. sausio 1 d. - 4 662,23 Eur, tyrimo laikotarpiu gauta iš EKA –373 641,04 Eur, 2018 m. išmokėta atlyginimų 56 276,80 Eur ir 2018 m. įnešta į banko sąskaitą 186 870 Eur). Jeigu pinigų išmokėjimo dokumentai nebuvo surašomi ir neapskaitomi apskaitos registre, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 16 straipsnio1 dalies nuostatomis: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalies nuostatomis: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka <...>“, jei bendrovė apskaitos dokumentų ir registrų neišsaugojo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“.

Dėl tyrimo metu nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies bei 16 straipsnio 1 ir 3dalių nuostatų nesilaikymo atvejų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus, tyrimo metu daroma išvada, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. buhalterinėje apskaitoje neapskaitydama ne mažiau 326 123 Eur gautų pajamų, bei P. G. išmokėtų 326 123 Eur, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, dėl to tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.

Tyrimui nepateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktų prekių, skirtų perparduoti apskaitos registras, nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių skirtų perparduoti, grynųjų pinigų, atskaitingų asmenų apskaitos registrai už 2018 metų – 2019 m. kovo mėnesius, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kaip apskaitytos prekės gautos perparduoti, koks prekių likutis tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, taip pat nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos bei lėšų judėjimo pas atskaitingus asmenis. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė apskaitos registrų, tai bendrovė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jei bendrovė apskaitos registrų neišsaugojo, nesivadovavo to paties įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.

Įvertinus pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje atskaitomybėje piniginių lėšų likutį kasoje 2018 m. sausio 1 d. likutis kasoje – 4 662,23 Eur, pateiktus tyrimo laikotarpio kasos dokumentus (kasos pajamų orderius, mokėjimo žiniaraščius bei įneštus grynus pinigus į bendrovės sąskaitą, naudojantis mokėjimo kortelėmis), iš viso už tyrimo laikotarpį (2018-01-01 – 2019-03-01) nepateikta pinigų panaudojimą kasoje patvirtinančių dokumentų už 135 156,47 Eur sumai (likutis 2018 m. sausio 1 d. - 4 662,23 Eur, tyrimo laikotarpiu gauta iš EKA –373 641,04 Eur, 2018 m. išmokėta atlyginimų 56 276,80 Eur ir 2018 m. įnešta į banko sąskaitą 186 870 Eur). Jeigu pinigų išmokėjimo dokumentai nebuvo surašomi ir neapskaitomi apskaitos registre, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jei bendrovė apskaitos dokumentų ir registrų neišsaugojo, nesivadovavo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Sp.z.o.o. įformintą PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 406,21 Eur sumai, neįtraukė į Bendrovės apskaitos registrus, kaip įformino gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatų. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) įformintą sąskaitą faktūrą (invoice) (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 092 Eur sumai, įtraukė į Bendrovės apskaitos registrus, kaip įformino gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Dėl tyrimo metu nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo atvejų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (1 t., b. l. 19-33).

Kaltinamosios H. L. kaltė įrodyta. Kaltinamoji pripažino, kad jos vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gaunamos prekės, kurios nebuvo apskaitytos įmonės buhalterijoje, šios prekės buvo parduodamos neišduodant kasos čekių, pardavimų neįtraukiant į apskaitą, gautos už pardavimus lėšos nebuvo deklaruojamos. Šiuos parodymus patvirtina P. G. parodymai apie tai, kad jis priimdavo iš su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusiais asmenimis grynųjų pinigų sumas, už kurias parduodavo bitkoinus, kurių pagalba būdavo perkamos ir toliau per įmonę realizuojamos neapskaitytos prekės. Specialisto išvadoje, ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą, konstatuojami nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai – įmonė už parduotas prekes gavo, neapskaitė ir neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ne mažiau kaip 326 123 Eur įmonės gautų pajamų, nevedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktų prekių, skirtų perparduoti apskaitos registrų grynųjų pinigų, atskaitingų asmenų apskaitos registrų už 2018 metų – 2019 m. kovo mėnesius, dėl ko nėra galimybės nustatyti, kaip apskaitytos prekės, gautos perparduoti, koks apskaitytas prekių likutis tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, taip pat nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos bei lėšų judėjimo pas atskaitingus asmenis. Konstatuota, kad dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. kovo 1 d. laikotarpį. Be to, siekiant nuslėpti neapskaitytų prekių pardavimą, įmonė teikė tikrovės neatitinkančias pridėtinės vertės mokesčio bei pelno mokesčio deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, sumažino bendrai 326 123 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių vertę bei neapskaičiavo ir nedeklaravo 68 485,83 Eur mokėtino į biudžetą PVM ir 48 918,45 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį už 2018 metus.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, 2K-139-628/2019, 2K-158-689/2020, 2K-189-689/2020).

Šiai normai taikyti būtinas elementas yra tyčia apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, iš kurios, neatlikus priešpriešinių patikrinimų ar ikiteisminio tyrimo, nebūtų galima visiškai arba iš dalies įvertinti įmonės ekonominės būklės. Apgaulingos apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaitomis, specialisto išvadomis ar ekspertizės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-308-697/2016). Nagrinėjamu atveju tikrąsias „(duomenys neskelbtini)“ pajamas bei mokėtinus mokesčius pavyko nustatyti tik atlikus išsamų tyrimą. Tokiu atveju sunku įvertinti tikrąsias įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144-788-2017, 2K-226-976/2020).

BK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą veiką, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas su organizuota grupe (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, jog mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori. Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios H. L., kaip įmonės vadovė, pateikė neteisingus įmonės veiklos duomenis, todėl mokesčių inspekcijai teikiant deklaracijas, buvo pateikti melagingi duomenys apie pajamas, pelną valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to buvo išvengta dalies privalomų mokėti mokesčių.

BK 222 ir 220 straipsniuose nurodytos veikos priskiriamos nusikalstamoms veikoms finansų sistemai, kurios dalis yra privalomai mokėtini mokesčiai bei jų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka. Teismas konstatuoja, kad kaltinamoji H. L. veikė tiesiogine tyčia, tai yra ji, nepateikdama buhalterijai duomenų apie realiai parduotas prekes, neįtraukdama dalies prekių pardavimo į įmonės buhalterinę apskaitą, taip panaudodama apgaulę, neabejotinai turėjo tikslą išvengti dalies privalomų mokėti mokesčių. Nustačius apgaulės elementą, yra pagrindas konstatuoti, kad H. L. veikė tiesiogine tyčia ir jos tikslas buvo mokesčių išvengimas. Ikiteisminio tyrimo metu pareikšti kaltinimai pasitvirtino, kaltinamosios padarytos veikos kvalifikuotos teisingai.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 220 straipsnio 2 dalies pakeitimai laikytini lengvinančiais kaltinamosios H. L. teisinę padėtį, kadangi naujojoje straipsnio redakcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis - bauda. Padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 222 straipsnio 1 dalies pakeitimai taip pat laikytini lengvinančiais kaltinamosios H. L. teisinę padėtį, kadangi naujojoje straipsnio redakcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Kaltinamoji H. L., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis, vedusi. Psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai pripažino kaltę ir gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į rūšinį nusikalstamų veikų pavojingumą, į kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad asmuo anksčiau neteistas, už veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtinos baudos bausmės. Už apysunkį nusikaltimą įstatymas numato baudą nuo 100 iki 4 000 MGL, už sunkų nusikaltimą numatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL (BK 47 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas žemesnis nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirtai baudai sumokėti, atsižvelgiant į kaltinamosios prašymą, bei galutinės baudos dydį, nustatytinas šešių mėnesių terminas.

Prokurorė prašo konfiskuoti iš kaltinamosios H. L. 117 404, 28 eurų, kadangi pastaroji išvengė 117 404, 28 eurų dydžio mokesčių, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdama neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas ir pelną.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali įvykdyti prievolės sumokėti privalomus mokesčius ar kad juridinio asmens nemokumą lėmė nusikalstami juridinio asmens vadovo veiksmai. Darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti iš kaltinamosios H. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius sumokėti mokesčius - 68 485,83 Eur mokėtino į biudžetą PVM ir 48 918,45 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai H. L. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 10 000 eurų dydžio užstatas (3 t., b. l. 103-105; 115-118) naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

2023 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi taikyti nuosavybės teisės apribojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšoms pratęstini iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 220 MGL (11 000 Eur) baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 200 MGL (10 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 330 MGL (16 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 220 MGL (11 000 Eur) baudą.

Nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą baudai sumokėti, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

H. L. paskirtas kardomąsias priemones – 10 000 Eur dydžio užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems 1 750 eurų, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, turto saugotoju paskirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti šias lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą: pinigines lėšas, esančias AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, tačiau leidžiant patekti piniginėms lėšoms. Turto saugotoju paskirti AB „SEB“ bankas (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 20A, Vilnius).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.