- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2-69-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01342-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Eurovudas“, M. B.
- Advokatai
- Deividas Poška
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. M. (J. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurovudas“ ir atsakovui M. B. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. M. (toliau – ir ieškovas) prašė teismo pradėti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurovudas“ (toliau – ir bendrovė) ir jos vadovo atsakovo M. B. (toliau – ir atsakovas, vadovas) veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki pareiškimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pateikimo teismui dienos.
2. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą, prieš sudarant sandorius dėl prekių ir (ar) paslaugų įsigijimo, įskaitant, dėl teisinių paslaugų įsigijimo, gauti išlaidų administratoriumi paskirto asmens išankstinį sutikimą tais atvejais, kai bendrovės sudaromo sandorio ar kelių sandorių dėl tų pačių prekių ir (ar) paslaugų įsigijimo esama ar numatoma vertė (per paskutinių 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį) viršija ir (ar) yra numatyta, kad viršys, 870 Eur sumą (nepriklausomai nuo to, ar tokios prekės ir (ar) paslaugos įsigyjamos iš vieno ar iš kelių tiekėjų); o bendrovės išlaidų administratoriumi paskirti Artūrą Laucių, nustatant jam 600 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą; taip pat sustabdyti su atsakovu 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos automobilio „BMW 530“ nuomos sutarties vykdymą.
3. Paaiškino, kad į bylą pateikti duomenys ir įrodymai patvirtina ieškinio preliminarų pagrįstumą, o juridinio asmens veiklos tyrimo bylose turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti status quo (esamą padėtį) dėl ginčo objekto. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti padaryta žala juridiniam asmeniui bei jo dalyviams, taip pat juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrai ir bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimui, užkirstas kelias išsamaus bendrovės ir bendrovės vadovo veiklos tyrimui atlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su ieškiniu, įvertinęs ieškinio faktinį ir teisinį pagrindus, pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad ieškovas pasinaudojo CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, darė išvadą, kad ieškovas preliminariai pagrindė savo reikalavimus, bet neįrodė, kad yra grėsmė, jog ateityje priimtas galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės (netinkamas bendrovės valdymas, nenaudingų sandorių sudarymas, netinkamas duomenų teikimas) suteikia ieškovui teisę kreiptis iš teismą dėl tikėtinai jo pažeidžiamų teisių gynimo, bet savaime nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės bus įvertintos procesiniu sprendimu, išnagrinėjus ieškovo pareiškimą iš esmės. Teismas sutiko su ieškovo nurodytu argumentu, jog pradėjus juridinio asmens tyrimą ir konstatavus, kad egzistuoja pagrindas manyti, jog atsakovas bendrovės atžvilgiu galimai veikė netinkamai, atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bendrovės ir jos dalyvių interesams apsaugoti, tačiau teismas nėra priėmęs procesinio sprendimo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
8.1. Teismas neatsižvelgė į juridinio asmens veiklos tyrimo tikslus ir atsakovo veiksmų pagrįstai tikėtiną nesąžiningumą, darantį reikšmingą neigiamą įtaką bendrovės turtinei padėčiai ir galimybėms išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių tampa labai realu, kad bendrovė gali susidurti su veiklos tęstinumo problema ir jos veiklos tyrimas gali netekti prasmės.
8.2. Atlikęs pareiškimo prima facie pagrįstumo vertinimą, teismas pripažino, kad ieškovas preliminariai pagrindė savo reikalavimus, t. y. kad pareiškimo faktinį ir teisinį pagrindą sudarantys argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai, tikėtinai pagrindžia, kad bendrovės ir jos vadovo veikla yra netinkama. Nepaisant to, prieštaraudamas savo paties išvadoms, teismas sprendė, jog būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bendrovės ir jos dalyvių interesams apsaugoti byloje atsirastų tik konstatavus, kad egzistuoja pagrindas manyti, jog atsakovas bendrovės atžvilgiu galimai veikė netinkamai.
8.3. Byloje pateikti objektyvūs duomenys apie bendrovės kritiškai neigiamą finansinę padėtį, bei tikėtinos aplinkybės apie bendrovei nenaudingą automobilio nuomos sandorį, teisinių paslaugų apmokėjimą iš bendrovės lėšų ir kt., savaime sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą atsakovė UAB „Eurovudas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bendrovės valdymo tinkamumas galės būti įvertintas tik atlikus bendrovės veiklos tyrimą, jeigu teismas nustatys pagrindą tokio tyrimo pradėjimui. Ieškovo akcentuojamos faktinės aplinkybės apie tariamai nuostolingą bendrovės veiklą, direktoriaus M. B. galimus neteisėtus veiksmus valdant bendrovę yra pačios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti laikomos savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.2. Ieškovas su ieškiniu pateikė atsakovo 2020 m. spalio 6 d. atsakymą į ieškovo reikalavimą nutraukti bendrovės vienasmenio valdymo organo veiksmus, prieštaraujančius bendrovės veiklos tikslams ir akcininkams (ieškovo ieškinio priedas Nr. 8), kuriame atsakovas išsamiai atsakė į visas ieškovo iškeltas abejones ir prielaidas dėl tariamo netinkamo bendrovės valdymo. Kaip paaiškinta minėtame rašte, šiuo metu bendrovės veikla yra stabilizuota, po to, kai būdamas 99 proc. produkcijos tiekėja, paties ieškovo J. M. vadovaujama UAB „Medinis pasaulis“ pažeidė tarp šalių sudarytą bei Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintą 2018 m. gegužės 15 d. taikos sutartį ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. sustabdė produkcijos gamybą, dėl ko per vieną dieną UAB „Eurovudas“ prarado visą tiekimą. Šios aplinkybės nustatytos ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2451-803/2019 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-464-302/2020.
10.3. Ieškovo kaltinimai dėl informacijos nepateikimo paneigti administracinio nusižengimo byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais. Ieškovas bendrovės vadovo M. B. atžvilgiu buvo inicijavęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu atmetė J. M. pareiškimą ir nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su akcininkui pateikto atsakymo terminu, forma ar turiniu, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Tai įrodo, kad ieškovas reiškia nepagrįstus kaltinimus bendrovės vadovui dėl informacijos nepateikimo, nors visa ieškovo prašoma informacija jam yra pateikiama, kiek tai objektyviai įmanoma.
10.4. Be to, visiškai nepagrįstas abejones dėl M. B. atstovo advokato Deivido Poškos ieškovas jau kėlė ir Lietuvos advokatūrai pateiktame skunde, tačiau šios abejonės buvo paneigtos ir nenustačius jokių advokato profesinių ar etikos pažeidimų Advokatų taryba nusprendė advokatui drausmės bylos nekelti.
10.5. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo naudojamas automobilis „BMW 530“ yra reikalingas ir naudojamas bendrovės vadovo kasdienėje veikloje. Šio automobilio nuomos kaina nėra neįprasta ar didelė. Ieškovui puikiai žinoma automobilio nuomos iš akcininkų praktika bendrovėje, kuri jau seniai yra susiformavusi. Ieškovui taip pat žinoma, kad bendrovė iš paties ieškovo nuomojosi automobilį „BMW X6“, iš esmės analogiška kaina ir sąlygomis kaip ir automobilį „BMW 530“, už 1 022,19 Eur; šią sutartį pasirašė pats ieškovas, tuomet eidamas bendrovėje finansų direktoriaus pareigas. Ieškovas bendrovėje taip pat pasirašė ir kitas automobilių nuomos sutartis.
10.6. CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – bendrovės turto administratoriaus paskyrimas – teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė. Pareiga įrodyti šios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti šios priemonės taikymu įmonei ar jos dalyviams siekiamos suteikti apsaugos poreikį bei efektyvumą. Šiuo atveju ieškovas nenurodė ir nepagrindė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikoma tokia išimtinė apsaugos priemonė, neįrodė šios priemonės taikymo poreikio ir efektyvumo.
10.7. Esant ginčams tarp akcininkų dėl bendrovės valdymo ir jį perdavus ieškovo pasiūlytam administratoriui, dėl bendrovės valdymo specifikos nežinojimo, neišmanymo, konkretaus verslo valdymo patirties stokos, būtų negrįžtamai sutrikdyta įprastinė ūkinė komercinė veikla, pažeistos bendrovės, jos partnerių, darbuotojų ir kitų susijusių asmenų teisės ir teisėti interesai, atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų įrodymų
12. Atsakovė UAB „Eurovudas“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, kurie, bendrovės teigimu, yra susiję su nagrinėjama byla (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2451-803/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-302/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-165-280/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2280-1034/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-409-929/2020) bei Lietuvos advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolo kopiją. Kartu su 2021 m. sausio 28 d. paaiškinimais bendrovė taip pat pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-101-992/2021 bei 2020 m. lapkričio 18 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui Deividui Poškai.
13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
14. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ teismui yra prieinami duomenys apie bylas bei juose priimtus procesinius sprendimus, šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti. Kita vertus, ieškovas ieškinyje nurodo, kad bendrovės vadovas bendrovės vardu pirkdamas teisines paslaugas, pažeidžia draudimą bendrovės turtu naudotis savo asmeniniams poreikiams, t. y. nors teisines paslaugas perka bendrovė, jos yra teikiamos asmeniškai bendrovės vadovui. Bendrovės teigimu, teikiamas Lietuvos advokatūros tarybos posėdžio protokolas bei Lietuvos advokatų tarybos sprendimas pagrindžia, kad tokie ieškovo teiginiai neturi pagrindo – Lietuvos advokatūros taryba nusprendė drausmės bylos advokatui, kurio veikla abejojo ieškovas, nekelti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie naujai teikiami įrodymai yra susiję su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis dėl teisinių paslaugų teikimo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas nepranešus bendrovei, tad bendrovė neturėjo galimybės šį įrodymą pateikti anksčiau, o 2020 m. lapkričio 18 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimą gavo tik 2020 m. gruodžio 15 d. (pridedamas el. laiškas patvirtina nurodytą aplinkybę) Pažymėtina ir tai, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia Lietuvos advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokolo kopiją bei 2020 m. lapkričio 18 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimą pridėti prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimą teismas nustato tik tai, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti priimtas, tačiau ne tai, kad tikėtina, jog toks sprendimas bus priimtas. Atitinkamai, ieškovo pateiktas aiškinimas, kad teismui konstatavus ieškinio preliminarų pagrįstumą buvo pripažintas ir tikėtinas atsakovo veiklos netinkamumas (ieškinio pagrįstumas), dėl ko yra būtina apsaugoti bendrovės interesus taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstas.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens veiklos tyrimo institutas išsiskiria tam tikra specifika – juo siekiama apginti ne pavienio dalyvio, o pačios įmonės interesus ir užtikrinti tinkamą jos veiklos vykdymą. Taigi ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis šios kategorijos bylose visų pirma yra siekiama apsaugoti juridinį asmenį nuo turtinės padėties pabloginimo ar kitokių įmonės teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, būtina įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka įmonės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-928-1120/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovas ir nurodo, jog 2017-2019 m. bendrovės veikla tolydžio blogėjo – nuo 2017 m. bendrovės veiklos pelningumas sumažėjo net 9,5 proc., o 2019 m. bendrovė jau dirbo nuostolingai, tačiau bendrovė paaiškina, jog šis nuostolis buvo sukeltas paties ieškovo valdomos bendrovės UAB „Medinis pasaulis“ veiksmų, kai pastaroji nutraukė tiekimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, kad bendrovės nuostolis buvo sąlygotas būtent netinkamų jos vadovo veiksmų. Pažymėtina, kad bendrovės interesas efektyviai įgyvendinti savo teisnumą per visą įstatyminę kompetenciją turinčius valdymo organus gali būti apribotas tik nustačius, jog bendrovės vadovo veiksmai yra aiškiai žalingi bendrovei ir jos nuostoliai yra sąlygoti būtent šių veiksmų. Vadovo veiksmų neteisėtumas negali būti preziumuojamas remiantis vien aplinkybe, kad bendrovė patyrė nuostolių. Tik ieškovui pateikus įrodymus, kad vadovo veiksmai nuolat kelia žalą bendrovei, būtų pagrindas apriboti bendrovės vadovo įgaliojimus pritaikant ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepatvirtina, kad bendrovės veiklos pelningumo sumažėjimas bei 2019 m. atsiradęs bendrovės nuostolis yra tiesiogiai susijęs su netinkama bendrovės vadovo veikla.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės dėl to, kad tiek bendrovei, tiek bendrovės vadovui teisines paslaugas teikia tie patys teisininkai, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad bendrovės vadovas pažeidžia lojalumo pareigą bendrovei, panaudodamas jos lėšas asmeniniams tikslams. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti, kad už bendrovės vadovui teikiamas teisines paslaugas apmokėdavo bendrovė. Byloje nėra duomenų, jog bendrovė teisinių paslaugų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras realiai nebūtų gavusi ir (ar) šias paslaugas būtų pirkusi nesant tam pagrindo. Ieškovo abejonės dėl to, kad bendrovei nebuvo reikalinga pirkti teisinių konsultacijų darbo, statybos ir sutarčių teisės klausimais bei kad apmokėtos teisinės paslaugos neatitinka realiai suteiktų paslaugų apimties ir kt. galbūt galėtų sudaryti pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepagrindžia bendrovės veiklos tęstinumui šiuo metu kilusios realios grėsmės.
20. Analogiška išvada darytina ir dėl bendrovės vadovo sudaryto automobilio nuomos sandorio teisinės reikšmės. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuomos sutarties pagrindu bendrovė iš bendrovės vadovo nuomoja automobilį BMW 530 už 1 058,52 Eur dydžio nuomos mokestį. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, kad šis sandoris yra sudarytas be akcininkų pritarimo, pažeidžiant lojalumo pareigą, nes pats ieškovas bendrovėje yra patvirtinęs panašius automobilio nuomos sandorius (2013 m. gegužės 28 d. nuomos sutartis ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. sutartis) ir tik kilus akcininkų konfliktui ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. sandoris buvo sudarytas bendrovės vadovo interesų konflikto situacijoje ir yra nenaudingas bendrovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog ginčijama automobilių nuomos praktika bendrovėje buvo susiformavusi jau ilgą laiką ir iki šiol ieškovui nebuvo kilę abejonių, kad tokie sandoriai galėtų nulemti grėsmę bendrovės veiklos tęstinumui, šis faktas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nelaikytinas pagrindžiančiu kilusią realią grėsmę bendrovės veiklos tęstinumui.
21. Kadangi, kaip teisingai pažymi bendrovė, turto administravimas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vertinamas kaip išimtinė ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015), ieškovas, prašydamas taikyti šią priemonę, turi įrodyti neabejotiną grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys neįrodo, kad būtent bendrovės vadovo veiksmai kelia grėsmę bendrovės veiklos tęstinumui ir pelningumui, dėl ko būtų būtina apriboti bendrovės vadovo galimybes vykdyti jam įstatymo priskirtas funkcijas ir skirti bendrovės išlaidų administratorių.
22. Nenustačius, kad šiuo metu byloje nepakanka duomenų konstatuoti realiai kilusią grėsmę bendrovei, dėl ko būtų poreikis byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovės interesus šiuo metu labiau atitinka laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Kartu pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.