Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-02-02 · Civilinė byla Nr. e2-77-790/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
e2-77-790/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01465-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-77-790/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01465-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.10.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Bordolina“ dėl skolos priteisimo ir finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Bordolina“ 330 178,17 Eur skolą ir patvirtinti ieškovės 474 988,18 Eur finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Ieškovė nurodė, kad nemokumo administratorei patikrinus jos sąskaitas, paaiškėjo, jog ieškovė yra be pagrindo pervedusi atsakovei 330 178,17 Eur. Atsakovės bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės 144 810,01 Eur finansinis reikalavimas, todėl, pripažinus, kad atsakovė yra jai skolinga dar 330 178,17 Eur, jos finansinis reikalavimas turi būti padidintas iki 474 988,18 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. spalio 18 d. atsakovės bankroto byloje buvo priimtas teismo sprendimas dėl atsakovės pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Ieškovės siekiama inicijuoti procedūra dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo neatitinka šiuo atveju taikytiname Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos tvarkos, pagal kurią prašymas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo teikiamas bankroto administratoriui, kuris atlieka pirminį kreditorinio reikalavimo tikrinimą, ir pažeidžia ĮBĮ nustatytą reglamentavimą, kad toks klausimas negali būti inicijuojamas po teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuriame prašė ją panaikinti ir perduoti teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirajame skunde ieškovė taip pat prašė teismo atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Ieškovė nurodė, kad praleido terminą pateikti atskirąjį skundą dėl ieškovės atstovo turimų darbų gausos, būtinybės pavaduoti sergančius kolegas. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas bei pažymėjo, jog byloje yra sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo, kurią atgavus galėtų būti tenkinami jos kreditorių reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti jos pateiktą atskirąjį skundą.

5. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 18 d. nutartis buvo įteikta ieškovės atstovui per elektroninių paslaugų portalą 2022 m. lapkričio 21 d., todėl atskirasis skundas dėl šios teismo nutarties galėjo būti paduotas iki 2021 m. lapkričio 28 d., tačiau ieškovė pateikė jį tik 2021 m. gruodžio 9 d., praleidusi terminą daugiau nei dešimt dienų. Ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo dideliu darbo krūviu, nelaikytinos svarbia priežastimi terminui atnaujinti, be to, ieškovė nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgęs į tai, kiek buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas, taip pat į tai, kad ieškovei atstovauja nemokumo administratorė ir profesionalus teisininkas (advokatas), į jos nurodytas termino praleidimo priežastis, teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo bei atskirojo skundo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovei atstovaujančioje advokatų kontoroje dirba du advokatai. Viena iš jų 2022 m. lapkričio mėn. susidūrė su rimtomis mažamečio sūnaus sveikatos problemomis, todėl buvo apribota jos galimybė dirbti. Dėl šios priežasties kitas kontoroje dirbantis advokatas turėjo perimti kolegės darbus ir ją pavaduoti, šio advokato krūvis ginčui aktualiu laikotarpiu labai padidėjo, todėl atskirasis skundas nebuvo pateiktas laiku. Nors teismas nurodė, kad šalies atstovo didelis darbo krūvis nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, toks klausimas kiekvienu atveju turėtų būti sprendžiamas individualiai.

6.2. Teismas, formaliai konstatavęs, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti terminą, nevertino, kokias pasekmes turės šis sprendimas. Abi bylos šalys turi bankrutuojančios bendrovės statusą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, todėl teismas turi būti aktyvus. Ieškinyje yra keliami klausimai dėl skolos priteisimo iš atsakovės ir ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje, todėl teismas turėjo ne formaliai konstatuoti termino praleidimo faktą, tačiau priimti atskirąjį skundą ir išnagrinėti iš esmės ieškovės keliamus klausimus, nepalikdamas abejonių dėl pareikštų finansinių reikalavimų nei vienoje iš bankroto bylų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

8. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2022 m. lapkričio 19 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. medicinos dokumentų išrašus, taip pat 2022 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo buvo atsiskaityta su medicinos įstaiga. Iš atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad, teikdama šiuos įrodymus, ieškovė siekia pagrįsti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu advokatė, dirbanti toje pačioje kontoroje, kurioje dirba ir jos interesams byloje atstovaujantis advokatas, negalėjo atlikti savo pareigų dėl mažamečio vaiko ligos. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės naujai teikiami dokumentai nepatvirtina jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių – ieškovės teikiamuose dokumentuose nurodyti duomenys apie apsilankymus medicinos įstaigose ar atsiskaitymą su medicinos įstaiga už paslaugas patys savaime nepatvirtina ir nepaneigia byloje įrodinėjamų aplinkybių, jog ieškovė praleido terminą atskirajam skundui paduoti dėl objektyvių priežasčių. Be to, teikdama apeliacinės instancijos teismui šiuos naujus įrodymus, ieškovė atskirajame skunde nenurodė, kokios objektyvios priežastys sukliudė jai pateikti šiuos dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir nepaaiškino, kodėl jie yra teikiami tik kartu su atskiruoju skundu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos ieškovės teikiamus įrodymus.

9. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė jį priimti, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

10. Teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys procesinius veiksmus civiliniame procese atlieka per įstatyme arba teismo nustatytus terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesinių terminų paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013), o jų praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta ir procesiniai dokumentai, pateikti pasibaigus nustatytam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nurodyta taisyklė dėl procesinio termino praleidimo teisinių padarinių nėra absoliuti. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 4 dalimi, asmens pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.

11. Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias galimybę atnaujinti praleistus įstatymuose nustatytus terminus, yra nurodęs, kad atnaujinti terminą galima tik tuo atveju, kai nustatoma, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kai laikotarpiu, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-272-701/2017).

12. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat yra išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).

13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės ir finansinio reikalavimo patvirtinimo. Ši nutartis 2022 m. lapkričio 21 d. elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųsta ieškovės nemokumo administratorei ir jos interesams byloje atstovaujančiam advokatui, todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, ji laikoma įteikta ieškovei (jos atstovams) kitą darbo dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 22 d. CPK 335 straipsnio, reglamentuojančio atskirųjų skundų pateikimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai yra paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, jei skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas dėl šios teismo nutarties turėjo būti pateiktas per septynias dienas nuo jos įteikimo, t. y. iki 2022 m. lapkričio 29 d. Ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą tik 2022 m. gruodžio 9 d., todėl ji praleido įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti.

14. Teikdama atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, ieškovė pripažino, kad terminas šiam atskirajam skundui paduoti buvo praleistas. Tačiau ieškovė prašė teismo atnaujinti jai šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Poreikį atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ieškovė grindė aplinkybėmis, kad jos interesams atstovaujantis advokatas ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo pavaduoti sergančius kolegas, todėl jis turėjo ypatingai daug darbo ir objektyviai nebuvo pajėgus laiku pateikti atskirojo skundo. Ieškovė taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl jos praleisto termino atnaujinimo yra svarbu tai, jog ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, kuri ieškinyje reiškia reikalavimus dėl pinigų priteisimo iš kitos bankrutuojančios bendrovės, o bankroto procesas yra susijęs su viešuoju interesu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi tinkamai įvertino ieškovės nurodytus argumentus, kuriais ji grindė prašymą atnaujinti terminą, ir pagrįstai konstatavo, kad jie nesudaro pagrindo patenkinti tokį prašymą.

15. Visų pirma, teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė itin reikšmingai praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Siekiant teismo proceso operatyvumo, civiliniame procese yra nustatyti gana trumpi terminai atskiriesiems skundams dėl tarpinių teismo nutarčių, kuriomis ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, pateikti. Kaip minėta šios nutarties 13 punkte, šiuo atveju atskirasis skundas turėjo būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ieškovei dienos, tačiau ieškovė šį terminą pratęsė daugiau nei dvigubai – atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri jai buvo įteikta 2022 m. lapkričio 22 d., ieškovė pateikė teismui tik 2022 m. gruodžio 9 d.

16. Antra, teismas pagrįstai nurodė, kad tokia aplinkybė, kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovo didelis darbo krūvis, nėra laikytina svarbia priežastimi, pateisinančia procesinio termino praleidimą. Kaip matyti iš anksčiau šioje nutartyje aptartų kasacinio teismo išaiškinimų, svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą teismui atnaujinti dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą pateikti procesinį dokumentą, yra pripažįstamos daugiau objektyvios aplinkybės, kurios nepriklauso nuo dokumentą turinčio pateikti asmens ar jo atstovo valios. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės interesams atstovavo du profesionalūs subjektai – jos nemokumo administratorė ir advokatas. Teismo nutartis, dėl kurios ieškovė siekia pateikti atskirąjį skundą, buvo pateikta abiem ieškovės atstovams. Tai, kad ieškovė (jos atstovai) pasirinko tokį elgesio modelį, kai atskirąjį skundą turėjo pateikti ieškovės atstovas pagal pavedimą, kuris, jo teigimu, turėjo didelį darbo krūvį ir dėl šios priežasties nusprendė atskirąjį skundą pateikti ne nustatytu terminu, bet vėliau, nelaikytina objektyvia, nuo ieškovės (jos atstovų) valios nepriklausančia aplinkybe. Ieškovė pati pasirinko tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą.

17. Trečia, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymą atnaujinti praleistą terminą dar ir dėl to, kad jos nėra tinkamai pagrįstos. Šios nutarties 10–12 punktuose aptartos teisės aktų nuostatos ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas atnaujinti jo praleistą procesinį terminą negali būti deklaratyvus – teikdamas tokį prašymą, asmuo turi nurodyti objektyvius duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius, kad egzistavo aplinkybės, sukliudžiusios jam atlikti procesinį veiksmą, taip pat kad šios aplinkybės egzistavo būtent laikotarpiu, kai šis procesinis veiksmas turėjo būti atliktas. Tačiau ieškovė, atskirajame skunde formuluodama prašymą atnaujinti terminą jam priimti, be deklaratyvaus teiginio, jog ginčui aktualiu laikotarpiu dėl padidėjusio peršalimo ir kitų užkrečiamųjų ligų masto ieškovės atstovas (advokatas) turėjo pavaduoti sergančius kolegas, todėl jo darbo krūvis padidėjo ir jis negalėjo laiku pateikti atskirojo skundo, nenurodė jokių konkrečių duomenų ir aplinkybių, patvirtinančių jos prašymo pagrįstumą. Ieškovė nedetalizavo, kokius asmenis turėjo pavaduoti jos atstovas, nenurodė konkretaus laikotarpio, kai šios aplinkybės atsirado ir pasibaigė, nepateikė duomenų, kokius konkrečius procesinius veiksmus ir kokiose bylose jis atliko, nepagrindė, kad šie jos atstovo atlikti veiksmai buvo itin skubūs, todėl jiems buvo pagrįstai suteiktas prioritetas ir pan. Ieškovė taip pat nepateikė teismui absoliučiai jokių pirmiau minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo nurodytų aplinkybių, tariamai sukliudžiusių jai laiku pateikti atskirąjį skundą.

18. Ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė nepagrindė poreikio atnaujinti jos praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, ieškovė detalizavo, jos vertinimu, termino praleidimą nulėmusias ir pateisinančias aplinkybes. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad advokatų kontoroje, kurioje dirba jos atstovas, dirba dar viena advokatė, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu negalėjo vykdyti veiklos dėl mažamečio vaiko ligos, todėl ieškovės atstovas turėjo ją pavaduoti. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi individualiai įvertinti konkrečias susiklosčiusias aplinkybes, prašymą teikiančios šalies elgesį, jos sąžiningumą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai nepaneigia anksčiau šioje nutartyje padarytų išvadų ir nepagrindžia, jog ieškovė objektyviai negalėjo imtis jokių protingų priemonių tam, kad atskirasis skundas būtų pateiktas nepraleidus nustatyto termino ar kad toks reikšmingas procesinio termino praleidimas šiuo atveju yra pateisinamas.

19. Teismo padarytų išvadų nepaneigia ir ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad tiek ji, tiek atsakovė turi bankrutuojančių bendrovių statusą, o bankroto teisiniuose santykiuose vyrauja viešasis interesas. Nors ieškovė pagrįstai nurodo, jog nemokumo bylose egzistuoja viešasis interesas, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne dalimi, kitas tokio pobūdžio bylose vyraujančio viešojo intereso aspektas – tai nemokumo proceso efektyvumas. Todėl tiek teismas, tiek ir bankroto byloje dalyvaujantys asmenys turi imtis visų protingų priemonių tam, kad bankroto procesas vyktų kaip įmanomai efektyviai ir nebūtų nepagrįstai vilkinamas. Tai, kad ieškovė turi bankrutuojančios bendrovės statusą, neeliminuoja jos pareigos tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis.

20. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino ieškovės nurodytas procesinio termino praleidimo priežastis ir pagrįstai netenkino ieškovės prašymo šį terminą atnaujinti. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras