Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, D. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Po J. K. mirties liko nekilnojamasis turtas: 1) butas su rūsiais: 9,12 kv. m., pažymėtu R-14; 6,4 kv. m., pažymėtu R-15, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra butas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane; lA2/b. Butas su rūsiais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso J. K. ir pareiškėjai pagal 2006 m. kovo 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RS-3929, 2006 m. kovo 21 d. Perdavimo-priėmimo aktą Nr. RS-3931, 2023 m. lapkričio 13 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. ARCCR-00-231113-12251. Nurodė, kad 2024 m. sausio 24 d. iš Ukmergės r. sav. 3-iojo notaro biuro notarės Vaidotos Majūtės gavo raštą Nr. S-3 „Dėl palikimo“. Rašte nurodyta: į Ukmergės r. sav. 3-ąjį notaro biurą kreipėsi VĮ Turto bankas prašydamas išduoti nuosavybės liudijimą į J. K. tenkančią turto dalį ir palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Pagal pateiktus duomenis paaiškėjo, kad 2022 m. sausio 11 d. mirė S. K. sutuoktinis J. K., po jo mirties liko nekilnojamasis turtas – dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės. Rašte nurodyta, kad pareiškėja, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, įpėdinis pretenduojantis į palikimą, turėjo jį priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos, paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui arba pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti. Rašte nurodyta, jeigu po J. K. mirties, t. y. per tris mėnesius pradėjo rūpintis jo turtu kaip savo, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, reikia kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Rašte nurodyta iki 2024 m. vasario 15 d. raštu informuoti notarą apie ketinimus kreiptis į teismą.

6. Suinteresuotas asmuo D. Č. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pareiškimas ir teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka taip pat buvo pranešta viešai paskelbiant pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

7. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

10 Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

11. Nagrinėjamu atveju po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7-8), pareiškėja paveldėjo palikėjo J. K. turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Pareiškėjos sutuoktinis J. K. testamento po savo mirties nepaliko, ką patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. kovo 18 d. Testamentų registro išrašas (el. b. l. 13). Pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad J. K. ir S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiais: 9,12 kv. m., pažymėtu R-14; 6,4 kv. m., pažymėtu R-15, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra butas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane; lA2/b. (el. b. l. 11-12). Į bylą pateikti mokėjimų kvitai patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu (el. b. l. 18-25). Pareiškėja nedelsiant, tik gavusi pranešimą iš notarės Vaidotos Majūtės dėl palikimo priėmimo, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (el. b. l. 26).

12. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo D. Č. yra pirmos eilės įpėdiniai, tačiau suinteresuotas asmuo D. Č. atsiliepimo į pareiškimą ir prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepateikė, duomenų apie tai, kad D. Č. po palikėjo mirties galėjo priimti palikimą pradėjusi jį valdyti byloje nėra, todėl konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po J. K. mirties (CK 5.11 straipsnis).

13. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 11 punkte, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad su sutuoktiniu gyveno ir vedė bendrą ūkį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat po sutuoktinio mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savu, t. y. pareiškėja gyvena nurodytu adresu, toliau rūpinasi namais, moka sąskaitas už komunalines paslaugas. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėja perėmė mirusiojo turtą ir pradėjo jį valdyti.

14. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 13 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

15. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja S. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. K. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. K. mirties, paveldėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Teismas šioje civilinėje byloje patyrė 23,79 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2024 m. vasario 7 d. Valstybės garantuojamos pagalbos sprendimu 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, teismo patirtos pašto išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi J. K. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.