Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam D. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. J., jos atstovui advokatui Evaldui Liutkevičiui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) meistru – priėmėju, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-09-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. P. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2015 m. birželio 6 d., apie 11.00 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas gyvenamąja zona – (duomenys neskelbtini) gatve tarp namų Nr. 12 ir Nr. 6, Jonavoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) KET 127 punkto reikalavimų nurodymą, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties...“, KET 175 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones“, KET 176.1. punkto reikalavimų nurodymą, kad „Gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu“. Nevykdydamas šių reikalavimų, nepasirinko saugaus greičio ir partrenkė per gatvę ėjusią pėsčiąją V. J., tuo padarydamas nukentėjusiajai V. J. dešinio blauzdikaulio lūžį su dislokacija, kairės čiurnos abiejų kulkšnelių lūžius bei blauzikaulio užpakalinio krašto lūžius su dislokacija, šokikaulio panirimu. Įvykio metu nukentėjusiajai J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis D. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Parodė, kad Jonavos mieste važiavo nuo (duomenys neskelbtini) - ojo namo. Diena buvo saulėta, matomumas geras. Važiavo pirma pavara, 25 km/h greičiu. Eismo įvykis buvo kieme tarp namų. Nukentėjusiąją pamatė 1-1,5 metro atstumu. Prieš įjungiant antrą pavarą nukentėjusioji išniro iš už stovinčio automobilio prieš jo automobilį. Važiuojant tokiu greičiu sustoti galimybės nebuvo. Toje vietoje, ant posūkio kelkraštyje stovėjo automobilių eilė. Nespėjo sustabdyti automobilio, kad išvengtų eismo įvykio. Nukentėjusiąją partrenkė dešiniuoju automobilio kampu. Nukentėjusioji buvo ties gatvės viduriu, ėjo vidutiniu greičiu. Kad išvengti kliūties mėgino pasukti vairą į dešinę, bet ten nebuvo vietos. Stabdė, nes manė, kad stabdant žmogus pradės bėgti, ir taip išvengs eismo įvykio. Jo automobilyje buvo veikianti ABS sistema. Nukentėjusioji ant automobilio neužkrito, po smūgio ji atsisėdo. Buvo sąmoninga, kalbėjo. Pro šalį ėjusiems liudytojams ji sakė kviesti greitąją. Po 1-2 minučių pagalba buvo iškviesta. Nukentėjusioji paprašė, kad jis nuvežtų į gydymo įstaigą. Dėl atsargumo jis paprašė kartu vykti įvykio vietoje buvusį vaikiną. Kartu su juo ant galinės sėdynės pasodinę nukentėjusiąją nuvežė ją į gydymo įstaigą. Toje vietoje, kur buvo eismo įvykis, vyksta intensyvus eismas. Pripažįsta pažeidęs KET 9 p., reikalavimus, kad buvo neatsargus, neatidus, nesiėmė visų priemonių, kad neįvyktų eismo įvykis. Jam žinomi KET 127 p., reikalvimai, kad privalo važiuoti neviršijat leistino greičio, įvertinant eismo intensyvumą. Pripažįsta, kad pažeidė šiuos reikalavimus, nesiėmė visų priemonių saugumo užtikrinimui. Pripažįsta, kad pažeidė KET 176.1 p., reikalavimus, gyvenamojoje zonoje važiavo didesniu nei 20 km/h greičiu. 25 km/h greitį matė prietaisų skydelyje. Jo vairavimo stažas šiuo metu virš dviejų metų. Eismo įvykio metu neturėjo dviejų metų vairavimo stažo. Stabdymo pėdsakai buvo, tačiau pareigūnai nusprendė, kad tai nereikšminga. Matėsi kairio rato stabdymo pėdsakai apie 20 cm.

Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaičius kaltinamojo apklausos protokolą ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 88-89) <… jog dėl eismo įvykio kilimo kalta pėsčioji, neatsargiai išėjusi į kelią...> kaltinamasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam ne viskas buvo išaiškinta, todėl tokią poziciją išsakė. Jis nukentėjusiosios vykstant į gydymo įstaigą atsiprašė. Nukentėjusiosios pareikštą ieškinį pripažįsta iš dalies. Prašomą priteisti 1545,38 eurų turtinės žalos atlyginimą turėtų atlyginti draudimo bendrovė, nes jo vairuojamas automobilis buvo draustas ir draudimas galiojo. Su prašomu priteisti 10.000 eurų neturtinės žalos dydžiu nesutinka. Taip pat mano, kad žalą atlyginti turi draudimo bendrovė. Gal dalį žalos turėtų ir jis atlyginti. Jis dirba, gaunamas darbo užmokestis į rankas apie 600 eurų. Jo vardu yra registruotas automobilis Renault Megane Scenic, 1996 m. laidos. Jis šiuo automobiliu nesinaudoja. Išlaikytinių neturi, gyvena vienas. Po eismo įvykio buvo streso būsenoje, todėl galėjo bet ką prikalbėti. Po eismo įvykio yra sakęs, kad susipyko su žmona ir važiavo greitai. Kodėl liudytojai teigia, kad jis greitai važiavo, negali atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo parodymų nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės ir kaltinamojo D. P. kaltė įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, o būtent:

nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2015-06-06 apie 11 val., ėjo iš parduotuvės „Iki“. Ėjo palengva, beveik jokio eismo nebuvo. Matė tik vieną automobilį. Taksi automobilio nepastebėjo. Prie kelkraščio stovėjo dvi mašinos. Matomumas buvo geras. Priešais stovėjo mašina, bet matomumo neužstojo. Ji pastebėjo einančią porą su vaikišku vežimėliu. Nematė jokios važiuojančios mašinos. Perėjus iki pusės kelio išgirdo pergazuojančio automobilio garsą. Kaltinamojo automobilį pamatė 1-1,5 metro atstumu nuo jos. Jei D. P. būtų važiavęs palengva, būtų ją pamatęs. Toje vietoje lyg posūkėlis, tačiau matomumas geras. Negalėjo D. P. važiuoti tokiu greičiu, kaip jis nurodo. Automobilis važiavo labai greitai. Po smūgio ji užkrito ant automobilio kapoto, užkritusią dar pavežė. Automobiliui sustojus ji nuo jo nučiuožė ir atsisėdo ant žemės. Smūgis buvo labai stiprus, jos kojos į kitas puses išsisukinėjo. Nebuvo taip, kaip sako kaltinamasis, kad ji išlindo iš už automobilio. Įeidama į kelią apsižvalgė, ėjo neskubėdama. Automobilis atlėkė staiga ir dideliu greičiu. Ji lyg norėdama apsiginti, prieš save ištiesė rankas. Ėjusieji žmonės šaukė ant vairuotojo. Ji nuo skausmo atsigulė. Paprašė D. P., kad jis ją nuvežtų į gydymo įstaigą. Vairuotojas su liudytoju padėjo jai įlipti į kaltinamojo automobilį. Automobilio vairuotojas aiškino, kad jo sugyventinė naktį negrįžo, todėl jis labia susinervinęs. Jis labai atsiprašinėjo. D. P. visiems, tiek vykstant į gydymo įstaigą, tiek gydymo įstaigoje deklaravo, kad jis kaltas, kad buvo stresinė situacija, taip teisino savo greitą važiavimą. D. P. grįždamas iš policijos užėjo į ligoninę, atsiprašinėjo. Jai D. P. buvo nuoširdžiai gaila. Gulint palatoje ir esant kitai ligonei klatinamasis nurodė, kad supranta padarytą žalą. Reiškia civilinį ieškinį – 1545,38 eurų turtinei žalai atlyginti. Šią sumą sudaro pirkti vaistai, darbo užmokesčio dėl nedarbingumo skirtumas. 1402,50 eurų sumą sudaro negautos pajamos. Ji laikotarpiu nuo 2015-09-03 iki 2015-12-16 jokių pajamų negavo. Dirbti pradėjo 2015-12-19. Į darbą pradėjo eiti dėl savo materialinės padėties gerinimo. Jos dar laukia dvi operacijos, kiekvienai kojai po operaciją. Ji sveika sąlyginai. Jos abi kojos su varžtais ir plokštelėmis. Dešiniame kelyje trys vinys. Įvykio metu padaryti abiejų kojų lūžiai. Tris mėnesius gulėjo ant nugaros, negalėjo net ant šono apsiversti, negalėjo išlipti iš lovos. Ją slaugė vyras. Rudenį atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį. Neturtinę 10.000 eurų žalą sudaro dvasiniai ir emociniai sukrėtimai bei išlaidos už advokato pagalbą. Po kurio laiko po namus judėjo neįgaliojo vežimėliu, po to pradėjo vaikščioti su ramentais. Gruodžio mėnesį tik nustojo su ramentais vaikščioti. Iki įvykio neįgalumą turėjo dėl širdies ligų. Pirko Mioler žuvų taukus kaulų stiprinimui. Arnikų tinktūrą naudojo kompresams. ACC kremas galėjo būti pirktas šalia kitų vaistų. Kapsulės Ginocaps ne farmaceptas, taip pat galėjo per klaidą pakliūti su kitais perkamais vaistais. Kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ ir jai buvo paaiškinta, kad kaltinamajam nepripažįstant savo kaltės, išmokos neišmokamos. Tai ką ji gavo iš VSDFV, teikiant ieškinį išskaičiuota. Iki įvykio ji sportavo, jokių fizinių sužalojimų nebuvo. Gydantis ligoninėje D. P. skambino jai telefonu. Iš jo užuominų suprato, kad jis kaltės nelabai nori pripažinti. Tada ji paprašė daugiau neskambinti ir nebenervinti. Iš pradžių kaltinamasis pasirodė labai nuoširdus, vėliau nuoširdumo nebuvo. Kaltinamasis žalos jai neatlygino.

Apklaustas teisme liudytojas R. G. parodė, kad 2015 m. birželio mėnesio pradžioje einant su žmona išgirdo greitai atlekiančios mašinos garsą. Paėjus pamatė gana dideliu greičiu važiuojančią mašiną. Žmona pasiūlė paskubėti pereiti gatvę. Tuomet pamatė nuo mašinos kapoto ant gatvės krentant moterį. Pribėgęs ėmė šaukti ant vairuotojo, skambino 112, nurodė, kad autoįvykis. Iškvietė greitąją. Kaltinamasis nusprendė nukentėjusiąją nuvežti į ligoninę. Pakėlę moterį nuvedė į mašiną. Nuvykus į priėmimą atvyko ir pareigūnai. Kaltinamojo vairuojama mašina važiavo plius minus 50 km/h greičiu. Jei būtų važiavęs lėčiau, būtų spėjęs sustabdyti. Po eismo įvykio vykstant į ligoninę ir ligoninėje vairuotojas atsiprašinėjo nukentėjusiosios, teigė, kad jis susipyko su drauge. Kaltinamasis sakė „atsiprašau, gal truputėlį viršijau greitį”. Palei (duomenys neskelbtini) - ąjį namą nemažai stovinčių mašinų. Toje vietoje nukentėjusioji turėjo eiti tarp mašinų. Kokie konkrečiai automobiliai stovėjo, įvardinti negali. Nukentėjusioji ėjo priekyje nuo jų apie 20 metrų atstumu. Ar vairuotojas galėjo pamatyti nukentėjusiąją, pasakyti negali. Negali pasakyti, ar ji išėjo staiga.

Apklausta teisme liudytoja R. G. parodė, kad ji 2015-06-06 apie 11 val., su vyru ir vaiku ėjo į turgų. Išgirdo atvažiuojant mašiną. Ji paskubino vyrą pereiti gatvę. Po to išgirdo automobilio stabdymą, pamatė įvykį. Kokiu greičiu galėjo važiuoti kaltinamojo automobilis, nurodyti negali. Iš po automobilio ratų nuo greičio lėkė akmenukai. Eismo įvykį jai užstojo mašina. Matė gulinčią nukentėjusiąją. Kaltinamasis prašė nieko nekviesti. Ji liepė vyrui greičiau skambinti, kviesti pagalbą, pareigūnus. Vairuotojas nurodė, kad moterį į ligoninę veš pats. Iš vyro pasakojimų jai žinoma, kad vykstant į gydymo įstaigą vairuotojas pasakojo susipykęs su žmona. Tą dieną matomumas buvo geras: šilta, saulėta. Ji pasakė negražų žodį vairuotojo adresu, nes ten vaikai vaikšto į žaidimų aikštelę. Kaltinamasis partrenkė moterį, nes greitai važiavo. Mašinos stabdymo pėdsakų nematė.

Apklaustas teisme civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. parodė, kad su nukentėjuiosios pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Turėjo duomenų, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, todėl negalėjo daryti išmokų, nes tai būtų prieštaravę kaltinamojo procesinei pozicijai. Dėl proceso išlaidų, kaip numato BPK jos tenka kaltinamajam, civilinis atsakovas – draudimas jų nemoka ir teismai jų nepriteisia iš civilinio atsakovo. Ekspertai nukentėjusiosios sužalojimą kvalifikuoja kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismų praktikoje teismai priteisia iki 3.000 eurų. Atsižvelgiant į tokį sužalojimą maksimali suma galėtų būti 3.000 eurų. Reikalavimas dėl 10.000 eurų neturtinei žalai atlyginti yra nerealus ir neatitinka teismų praktikos. Draudiko atsakomybė dėl neturtinės žalos yra 5.000 eurų. Pagrįsta neturtinė žala yra iki 3.000 eurų. Nukentėjusiosios reikalavimas dėl negautų pajamų – 1402,50 eurų. Civilinė ieškovė teigia, kad iš pajamų kurias būtų gavusi savo tiesioginiame darbe minusavo tai, ką gavo iš VSDFV ir gavo šią sumą. Tačiau ši suma niekaip nesigauna iš jos pateiktos pažymos, pridėtos prie ieškinio pagal išmokėtą darbo užmokestį. Pagal pažymą priskaičiuota ir išmokėta už tris mėnesius prieš įvykį į rankas suma 245,71 eurai ir dar du kartus po 206,95 eurus. Vidurkis į rankas gaunamo darbo užmokesčio – 219,87 eurai. Kaip teigė civilinė ieškovė, jai buvo mokėta iki rugsėjo 3 d. Išmokėta – 615,52 eurai. Už šešias birželio dienas papildomai išmokėta 60 eurų. Iš viso gauta 666,29 eurai. Padauginus 219,87 eurų yra 659,61 eurai, 7 eurais pajamos didesnės. Už šį laikotarpį nuo įvykio 2015-06-06 iki 2015-09-03 jokių negautų pajamų nesusidaro, skaičiuojant pagal pateiktas pažymas. Pateiktuose kvituose matyti, kad buvo perkami Mioler žuvų taukai. Mano, kad žuvies taukai su įvykiu nesusiję, tai maisto papildas, byloje nėra duomenų, kad tai paskirta gydytojo. Vaistas „Neorubin FORTE“ – tai B grupės vitaminas atlieka tą pačią funkciją kaip ir žuvų taukai, nesant gydytojo paskyrimo, nemano, kad tai susiję su įvykiu. Kapsulės „Ginocaps“ skirtos ginekologinėms ligoms gydyti. Arnikų tinktūra, ACC kremas (herpeso viruso gydymui), kalis, magnis cinkas – vitaminų milteliai, tai maisto papildas. Dėl Mioler ir vitaminų, jei tai būtų gydytojo paskirta, sutiktų atlyginti. Visi polivitaminai, vitaminai, maisto papildai, tai pagalbinės priemonės, kurias vartoja ir sveiki žmonės. Mano, kad neturtinė žala galėtų būti vertinama iki 3000 eurų. Kadangi paskaičiuoti tiksliai negautų pajamų nėra jokios galimybės, tačiau mano, kad prašoma priteisti 1402,50 eurų suma yra akivaizdžiai nepagrįsta. Dėl 104,38 eurų ieškinys pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas bei priteistas iš AB „Lietuvos draudimas“.

2015-06-06 apžiūros protokolu nustatyta tiksli įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Jonavoje, kur įvyko eismo įvykis, įvykio vietos apžiūros metu padangų pėdsakų nerasta (1 t. b. l. 4-7).

2015-10-05 apžiūros protokolu papildomai nustatyta, kad eismo įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Jonavoje yra daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų kvartale (1 t. b. l. 8-10).

Liudytojo R. G. parodymų patikrinimu nustatyta, kad R. G. įvykio vietoje paaiškino savo parodymus, paaiškindamas įvykio aplinkybes (1 t. b. l. 48-52).

Specialisto išvada Nr. G2412/15(02) nustatyta, kad V. J. padaryti dešinio blauzdikaulio išorinio gumburo, kairio blauzdikaulio abiejų kulkšnelių bei užpakalinio krašto lūžimai, kairio šokikaulio panirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikiant kairę čiurną bei dešinio kelio išorinę dalį. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoavarijos metu ją sužalojant kaip pėsčiąją bei suduodant smūgius į minėtas vietas atsikišusiomis automobilio dalimis. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-06-06. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ne dėl kojų kaulų lūžimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų (1 t. b. l. 36).

Teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis D. P. vairavo transporto priemonę ir važiavo gyvenamąja zona – (duomenys neskelbtini) gatve, o V. J. ėjo per (duomenys neskelbtini) gatvę. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo eismo dalyviai ir jiems galiojo KET reikalavimai. Pats kaltinamais neneigia, eismo įvykio fakto, neneigia partrenkęs į gatvę išėjusią nukentėjusiąją, tačiau nurodo, kad jis važiavo ne didesniu, kaip 25 km/h greičiu ir pamatęs prieš jo vairuojamą transporto priemonę iššokusią nukentėjusiąją, nespėjo sustabdyti. Kaltinamojo parodymus, kad jis važiavo apie 25 km/h greičiu teismas vertina kaip jo norą sušvelninti savo padėtį ir išvengti griežtesnės bausmės. Tokie jo parodymai paneigti nuosekliais nukentėjuosios V. J. parodymais, kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek įrodymų tyrimo teisme metu nurodė, kad kaltinamojo automobilis atlėkė dideliu greičiu, kad smūgis buvo labai stiprus, liudytojų R. G. parodymais, kad kaltinamasis važiavo apie 50 km/h greičiu, liudytojos R. G. parodymais, kad kaltinamasis važiavo greitai, iš po automobilio ratų lėkė akmenukai. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 175 ir 176.1., punktus, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, neatsižvelgdamas į tai, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, vairuodamas transporto priemonę gyvenamojoje zonoje važiavo didesniu nei 20 km/h greičiu, ir dėl šios priežasties išvydęs kliūtį – nukentėjusiąją, neturėjo galimybės sustabdyti savo vairuojamo automobilio. Eismo įvykio apžiūros protokolu, prie jo pridėta eismo įvykio schema, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais nustatyta, kad V. J. įžengdama į (duomenys neskelbtini) gatvę gyvenamojoje zonoje turėjo pirmumo teisę ir Kelių eismo taisyklių nepažeidė.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str., priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Šioje byloje įvertinus specialisto išvadoje nustatytus V. J. padarytus sužalojimus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles teismas daro išvadą, kad eismo įvykio metu V. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. D. P. sprendimas važiuoti gyvenamojoje zonoje pakankamai dideliu greičiu – buvo aiškiai nesaugus, nes jis tai padarė neįsitikinęs, jog ten nėra kliūties, kad į kelią neišeis pėstieji. Šie kaltinamojo D. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte D. P. kaltinamas pažeidęs KET 9 p., reikalavimus, tačiau KET 9 punktas nusako bendrąsias eismo dalyvio pareigas ir yra perteklinis, todėl iš kaltinimo šalintinas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam D. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog D. P. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdamas nusikalstamų padarinių, kaltininko asmenybę – dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, Šiaulių apylinkės nuosprendžiu BK 38 str., tvarka atleistas nuo bausmės susitaikius su nukentėjusiuoju, baustas administracine tvarka, baustumas išnykęs, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, D. P. skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog atsiprašė nukentėjusiosios. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą baudos bausmę mažesnę, nei įstatyme numatytas galimos skirti baudos vidurkis.

Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką D. P. padarė būdamas blaivus, vairuodamas jam priklausantį automobilį, taip pat tai, jog jo padaryti KET pažeidimai būtų itin šiurkštūs, taip pat atsižvelgęs į tai, kad D. P. ankščiau yra vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą, tačiau baustumas išnykęs (1 t. b. l. 73), daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. J. šioje byloje pareiškė ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad patirtas turtines išlaidas sudaro 1402,50 Eur negautos pajamos ir 142,88 Eur vaistų pirkimui ir mokamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, o neturtinę žalą įvertino 10.000 Eur (1 t. b. l. 159-160).

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Tai reiškia, kad D. P. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo D. P. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas” (1 t. b. l. 17). Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. J. 47,36 Eur gydymo išlaidų ir 232,21 Eur negautų pajamų (2 t. b. l. 38).

Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad teismas tik konstatuoja civilinės atsakomybės sąlygas (fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys), tačiau neturi teisės spręsti ieškinio iš esmės, t. y. nei nustatyti iš ko priteisiama reikalaujama atlyginti žala, nei jos dydžio.

Nukentėjusioji V. J. civiliniame ieškinyje nurodo, kad jos negautos pajamos už laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. yra 1402,50 Eur.

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-600/2002; Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Civilinio atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. nurodytos 1402,50 Eur negautos pajamos nėra patvirtintos jokiais įrodymais ir nėra aišku, kaip ši negautų pajamų suma yra apskaičiuota. Teigia, kad V. J. prašomos priteisti sumos, negautų pajamų negalima apskaičiuoti pagal pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas įmokas. Už laikotarpį nuo įvykio 2015-06-06 iki 2015-09-03 skaičiuojant pagal pateiktas pažymas jokių negautų pajamų nesusidaro.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė ieškinyje nedetalizavo ir nepaaiškino nurodytų negautų pajamų dydžio, nurodė tik dėl nedarbingumo negautų pajamų laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., kai tuo tarpu nukentėjusiajai nedarbingumas buvo nustatytas laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2015-09-03. Pažymėtina, jog nukentėjusiosios nurodytas negautų pajamų dydis nėra pagrįstas ir byloje pateiktas rašytiniais įrodymais. Iš byloje pateiktos VSDFV pažymos matyti (1 t. b. l. 168), kad nukentėjusioji taip pat gavo ir netekto darbingumo pensiją, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, nuo kada nukentėjusiajai buvo nustatytas neįgalumo lygis, t. y. ar tik po eismo įvykio, ar dar prieš eismo įvykį, ar dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padidėjo nukentėjusiosios neįgalumo lygis ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos prašomą priteisti negautų pajamų dydį nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. J. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji V. J. civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje taip pat prašo atlyginti 10.000 Eur neturtinę žalą. Draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajai 3000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 38).

Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad V. J. yra padaryta neturtinė žala, kadangi ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – D. P. padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2015-09-03 buvo nedarbinga. Ji patyrė fizinį skausmą, ilgai gydėsi, buvo taikoma ambulatorinė reabilitacija, kurį laiką galėjo judėti tik naudodamasi neįgaliųjų vėžimėliu, vėliau vaikščiojo su ramentais. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų buvo apribota jos judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau konkretesnių duomenų apie savo sveikatos būklę šiuo metu, nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu nepateikė. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, šiuo metu jos situacija dėl sveikatos būklės yra sąlyginai gera, laukia operacijos. Tačiau byloje nėra duomenų, jog kaltinamajai nustatyta sunkių liekamųjų reiškinių.

Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiosios patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų pasekmes, t. y. kad nenustatyta sunkių liekamųjų reiškinių, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, stresą, baimę, dėl gydymo prarastą galimybę dirbti), taip pat į tai, kad nukentėjusioji šiuo metu yra darbinga, toliau tęsia darbą, įvertinęs, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, ir į tai, kad nusikalstama veika yra padaryta automobilio, t.y. padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojo, kurį teisės aktai ir bendrieji moralės bei gyvenimo principai įpareigoja būti ypač atidžiam, bei siekdamas nukentėjusiosios ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, V. J. padarytą neturtinę žalą vertina 4500 Eur, ją priteisiant iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Sprendžiant klausimą dėl asmens, privalančio atlyginti žalą baudžiamojoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad D. P. buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str., numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 11 str. numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100. 000 eurų dėl žalos turtui. Civilinio atsakovo pateiktais dokumentais nustatyta, kad draudimo bendrovė atlygino įstatyme numatytą neturtinės žalos dalį – 3000 Eur (2 t. b. l. 38), todėl iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas” priteistina 1500 Eur neturtinės žalos dalis.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji V. J. nurodė, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamojoje byloje yra 604,81 Eur. Nukentėjusioji pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jos nurodytas išlaidas sudaro išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (1 t. b. l. 156-158), be to 4,81 Eur dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų darymo (1 t. b. l. 174). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios atstovas atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, parengė civilinį ieškinį. Teismas vertina, kad nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl nukentėjusiai iš kaltinamojo D. P. priteistina 600 Eur prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma (BPK 106 str. 2 d.).

Nukentėjusiosios prašoma priteisti 4,81 Eur išlaidų suma dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų darymo pagrįsta įrodymais, todėl šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. P. (BPK 103 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai V. J. pateikus civilinį ieškinį ieškinių užtikrinimui taikytas laikinas nuosavybės teisų apribojimas kaltinamojo D. P. turtui.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki nuosprendžio visiško įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 20 MGL dydžio, tai yra 753 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų) bauda.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir V. J. priteisti iš AB „Lietuvos Draudimas“ 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. J. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš D. P. viso 604,81 Eur (šešis šimtus keturis eurus 81 ct) bylinėjimosi ir proceso proceso išlaidų V. J. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą pratęsti iki nuosprendžio visiško įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.