Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Š. M. ieškinį atsakovui I. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir jos atstovė advokatė Vitalija Mataitė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinį visiškai bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad žymiai pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, nes ji turi sveikatos problemų – turi stuburo išvaržą, laukia kojos operacijos. Jos šeima negauna socialinės paramos ar kompensacijų, vaikui neteikiamas nemokamas maitinimas. Daugiau prie vaiko išlaikymo negali prisidėti, nes dėl išsilavinimo negali dirbti kito darbo, be to, turi sveikatos sutrikimų. Atsakovo turtinė padėtis jai nežinoma. Atsakovas papildomo išlaikymo vaikui neteikia, dovanų nedovanoja. Kartais pabendrauja su mergaite telefonu. Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Atsakovas I. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – asmeniškai atsakovui, apie teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai, atsakovas neprašė atidėti teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė 2017-08-18 išvadą dėl išlaikymo vaikui padidinimo Nr. SVT-2396, kurioje nurodė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – N. M., gim. (duomenys neskelbtini). Mano, kad tikslinga padidinti atsakovo mokėtino išlaikymo E. M. dydį (32-33 b. l.).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas Aurimas Bagavičius teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Mano, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei Š. M. ir atsakovui I. M. gimė dukra E. M., kuri nagrinėjant šią bylą yra nepilnametė (8 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3935-841/2011 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui turtu, t.y., 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei periodinėmis išmokomis, kas mėnesį nuo 2011 m. spalio mėnesio iki dukters pilnametystės mokėdamas po 150,00 Lt (43,44 Eur) (9-10 b. l.).

Šioje byloje ieškovė Š. M. prašo padidinti priteisto išlaikymo vaikui dydį, reikalavimą motyvuodama padidėjusiais vaiko poreikiais ir dėl sveikatos problemų pablogėjusia jos turtine padėtimi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.).

Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Kaip matyti iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3935-841/2011 ieškovė ir atsakovas turėjo nekilnojamojo turto (butas), registruotų transporto priemonių neturėjo. Daugiau duomenų apie šalių gautas pajamas, sveikatos problemas ar turėtus kreditorinius įsipareigojimus nėra, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutikimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo nustatytas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis buvo proporcingas šalių turtinei padėčiai ir atitiko tuometinius nepilnamečio vaiko poreikius.

Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2012-01-31 duomenimis yra 6487,49 Eur (17 b. l.). Š. M. dirba D. V. individualioje įmonėje, kur jai kas mėnesį mokamas vidutiniškai 306,00 Eur darbo užmokestis (13-14, 15-16 b. l.). Ieškovė yra apdraudusi nepilnametį vaiką Pavienių asmenų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir moka 40,50 Eur metinę draudimo įmoką ERGO Insurance SE (18, 19 b. l.). Ieškovės teigimu atsakovas moka Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3935-841/2011 nustatytą išlaikymą vaikui. Ieškovė turi sveikatos problemų, jai 2017-11-06 numatyta atlikti operaciją dėl priekinio kryžminio raiščio visiško plyšimo ir medialinio menisko užpakalinio rago degeneracijos (41, 42 b. l.). Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus ar kitus išlaikytinius nėra. Iš nurodyto matyti, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 2011-12-08 nėra žymiai pasikeitusi, tačiau ji turi sveikatos problemų, dėl kurių ji kurį laiką neturės galimybių dirbti ir galimai gauti iki tol gautas pajamas.

Atsakovas šioje byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų apie jam priklausantį turtą ir gaunamas pajamas nepateikė, teismui nėra žinoma jo sveikatos būklė ar turimi kreditoriniai įsipareigojimai. Kaip ir buvo minėta iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – N. M., gim. (duomenys neskelbtini) (32-33 b. l.), be to, ieškovės teigimu moka išlaikymą nepilnametei dukrai, papildomai dukros neremia, dovanų nedovanoja, bendrauja retkarčiais telefonu. Teismo iniciatyva išreikalavus duomenis iš viešųjų registrų nustatyta, kad atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, nuo 2017-03-14 iki 2017-05-04 dirbo A. J. įmonėje, kur jam už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2017-05-04 mokėtas 35,68 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, bei nuo 2017-05-15 iki 2017-10-20 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur jam mokėtas 173,00 Eur vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Be to, kaip matyti iš SoDra duomenų, laikotarpiais nuo 2017-04-10 iki 2017-05-04, nuo 2017-06-19 iki 2017-06-23 ir nuo 2017-09-25 iki 2017-10-20 atsakovui buvo nustatytas nedraudiminis laikotarpis. Kaip matyti iš nurodytų įrodymų atsakovas yra darbingas, dirba ir gauna pajamas, tačiau atsakovui nepateikus rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) teismas vadovaujasi vienu pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovas gauna minimalias pajamas, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo, nes atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir sveikatos būklę turėtų galimybes teikti savo nepilnametei dukrai didesnį nei 43,44 Eur dydžio išlaikymą.

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-154/2011). Visgi tėvo ar motinos vaikams teikiamas išlaikymas savo dydžiu neturėtų žeminti nei vaikų, nei kito tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikai. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Priimant 2011-12-08 sprendimą teismas nustatė, kad nepilnamečiui vaikui per mėnesį skirtina suma yra 92,01 Eur (įvertinus išlaikymą turtu ir periodinėmis išmokomis). Duomenų, apie tai, kad tuo metu mergaitė būtų turėjusi specialiųjų poreikių, byloje nėra.

Šioje byloje ieškovė nurodo, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikalinga mažiausiai 318,00 Eur suma per mėnesį (23 b. l.), nes vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai, mergaitė mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos 6 klasėje (20 b. l.), lanko Šiaulių moksleivių namų Dailės studiją (21 b. l.), Šiaulių sporto mokyklos „Klevas“ žolės riedulio treniruotes (22 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2011-12-08 sprendimo praėjo beveik 6 metai, E. M. priimant šį sprendimą yra 13 metų amžiaus, taigi mergaitė yra paaugusi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013).

Vertinant ieškovės nurodytus vaikų poreikius ir juos patvirtinančius rašytinius įrodymus (18, 19, 23 b. l.), teismas sutinka su vaikui išlaikyti skirtina kasmėnesine suma (318,00 Eur). Taigi vaiko poreikiai nuo 2011-12-08 padidėjo šiek tiek daugiau nei du kartus, kas vertintina kaip esminis vaiko poreikių pasikeitimas, dėl ko yra pagrindas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3935-841/2011 iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 2011-12-08 beveik nepakito, atsakovo turtinė padėtis nuo 2011-12-08 šiek tiek pablogėjo (nebeturi nekilnojamojo turto). Ieškovės sveikatos būklė yra šiuo metu pablogėjusi, o duomenų apie savo sveikatos būklę atsakovas nepateikė (CPK 178 str.), todėl preziumuojama, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas. Taip pat nustatyta, kad atsakovas privalo išlaikyti dar 1 nepilnametį vaiką. Paminėtina, kad pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016 ir kt.).

Šios bylos duomenimis atsakovas išlaiko dar vieną 3 m. amžiaus vaiką – N. M. Duomenų apie tai, kad šis vaikas turi specialiųjų poreikių ir kiek jo išlaikymui atsakovas išleidžia kas mėnesį nepateikta (CPK 178 str.). Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažametis, kad jį atsakovas privalo išlaikyti kartu su nepilnamečio vaiko motina, taip pat atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį, spręstina, kad 100,00 Eur išlaikymo suma, kas mėnesį mokama atsakovo dukrai E. M., nepažeis kito atsakovo nepilnamečio vaiko N. M. teisių ir teisėtų interesų.

Todėl šioje byloje įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovės pateiktus paaiškinimus, institucijos išvadą, nustačius šiai bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes (tėvų turtinė padėtis ir jos pokytis, tėvų sveikatos būklė ir jos pokytis, vaiko poreikiai ir jų pokytis, atsižvelgiant į tai, kad 2011-12-08 teismas sprendimu priteisė išlaikymą vaikui turtu ir periodinėmis išmokomis ir kt.), teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas iš dalies, todėl iš atsakovo jo nepilnamečiui vaikui – E. M. – išlaikyti priteistina po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, atitinkamai pakeičiant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3935-841/2011 (CPK 270 str.). Vaiko išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė Š. M. (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinus ieškinį iš dalies (66,67 proc.), iš atsakovo valstybei priteistinas 81,00 Eur žyminis mokestis (100-43,44=56,56 Eur; 56,56 Eur x 12 x 0,03 x 0,75 = 15,00 Eur).

Ieškovę byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos paskirta advokatė Vitalija Mataitė (24-25 b. l.). Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl 171,35 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 str. 2 d.). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies (66,67 proc.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 114,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3935-841/2011, dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) kiekvieną mėnesį nuo 2011 m. spalio mėnesio iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100,00 (vieną šimtą eurų), mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y., nuo 2017-07-25, iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti ieškovei Š. M., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 114,24 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų, 24 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.