Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-07-11 · Civilinė byla Nr. e2-666-781/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-04Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-07-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
e2-666-781/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00093-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Civilinė byla Nr. e2-666-781/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00093-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.10; 3.3.2.3; 3.3.2.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Sonatos Vaicekauskienės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos antstolės Sonatos Vaicekauskienės prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-1691-273/2017 vykdymo tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė Sonata Vaicekauskienė (toliau - antstolė) kreipėsi į teismą prašydama išspręsti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-1691-273/2017 vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą.

2. Nurodė, kad antstolės kontoroje yra vykdomas Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-1691-273/2017, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „Renavita“ (toliau – UAB „Renavita“, bankroto administratorė) įpareigota sumokėti išieškotojui akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ (toliau – AB „Panevėžio energija“) 1 275,31 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 275,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; šią sumą UAB „Renavita“ turi sumokėti iš uždarosios akcinės bendrovės „Danima“ (toliau – BUAB „Danima“) bankroto procedūros administravimo lėšų. Pažymėjo, kad vykdomajame rašte skolininku nurodyta būtent BUAB „Danima“. Antstolė įpareigojo UAB „Renavita“ iki 2019 m. sausio 7 d. įvykdyti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą, t. y. sumokėti išieškotojui AB „Panevėžio energija“ 1 275,31 Eur, tačiau UAB „Renavita“ 2019 m. sausio 7 d. raštu informavo, kad neturi galimybės padengti priteistos sumos iš lėšų, skirtų BUAB „Danima“ bankroto procedūrai administruoti, nes per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 25 d. iki BUAB „Danima“ veiklos pripažinimo pabaigta, jokių lėšų bankroto administratorė negavo. Antstolės manymu, kai neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis atlikti tam tikrus veiksmus, antstolis kreipiasi į sprendimą priėmusį teismą, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 284 straipsnyje numatytas taisykles.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino antstolės prašymo dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-1691-273/2017 vykdymo tvarkos pakeitimo.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolės kontoroje išieškojimas iš skolininkės BUAB „Danima“ administravimui skirtų lėšų buvo pradėtas vykdyti 2017 m. gegužės 16 d., t. y. dar iki skolininkės BUAB „Danima“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (2018 m. kovo 15 d.). Paaiškino, kad antstolis gali priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidų, tačiau jį priėmęs antstolis turi ne atlikti vykdymo veiksmus pats, siekdamas priverstinio skolos išieškojimo, o sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bankroto administravimo išlaidos, į kurias įgyja teisę kreditorius po bankroto bylos iškėlimo, išieškomos ne CPK nustatyta tvarka, bet jos kreditoriui sumokamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio nustatyta tvarka.

5. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad antstolė negalėjo vykdyti išieškojimo iš BUAB „Danima“ vykdomojoje byloje, todėl vykdymo tvarkos pakeitimas yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Danima“ bankroto byla yra baigta ir joje jokie procesiniai veiksmai negali būti atliekami, vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš BUAB „Danima“ administravimui skirtų lėšų negali būti antstolės perduotas į BUAB „Danima“ bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Antstolė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Kauno apygardos teismas nagrinėdamas 1 275,31 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 275,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal AB „Panevėžio energija“ ieškinį, šią bylą išskyrė iš bendros BUAB „Danima“ bankroto bylos ir nagrinėjo atskirai.

6.2. Teismui tenkinus AB „Panevėžio energija“ ieškinį dėl jau minėtos skolos ir palūkanų priteisimo, AB „Panevėžio energija“ pateikė prašymą UAB „Danima“ pagrindinėje bankroto byloje priteista skola padidinti AB „Panevėžio energija“ kreditorinį reikalavimą, tačiau teismas šį prašymą atmetė bei nurodė, jog AB „Panevėžio energija“ turi gauti vykdomąjį raštą dėl šios skolos ir palūkanų išieškojimo bei jį pateikti vykdyti antstoliui, nes priteistą sumą turi sumokėti BUAB „Danima“ bankroto administratorė UAB „Renavita“ iš UAB „Danima“ bankroto procedūros administravimo lėšų. Akivaizdu, jog esant tokiai teismo pozicijai, AB „Panevėžio energija“ vykdydama Kauno apygardos teismo sprendimą ir gavusi vykdomąjį raštą jį pateikė vykdyti antstolei, kuri, atsižvelgdama į vykdomojo rašto formuluotę, kreipėsi į UAB „Renavita“ dėl vykdomajame rašte nurodytos skolos ir palūkanų priteisimo. Aplinkybė, jog 2018 m. kovo 15 d. BUAB „Danima“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nelaikytina aplinkybe, kuri atleidžia UAB „Renavita“ įvykdyti 2017 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas pagal savo formuluotę yra įpareigojimas atlikti veiksmus, t.y. UAB „Renavita“ įpareigota sumokėti AB „Panevėžio energija“ skolą. CPK 771 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai neįvykdomas sprendimas įpareigojantis atlikti tam tikrus veiksmus, antstolis kreipiasi į sprendimą priėmusį teismą, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.

6.3. Kauno apygardos teismui netenkinus antstolės prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo liko neaišku kaip, kokia apimtimi ir kas, jeigu ne UAB „Renavita“, turi įvykdyti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą.

Atsiliepimas

7. Bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Antstolė nepagrįstai ir neteisėtai nurodo, jog aplinkybė, kad 2018 m. kovo 15 d. BUAB „Danima“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nelaikytina aplinkybe, kuri atleidžia UAB „Renavita“ įvykdyti Kauno apygardos teismo sprendimą bei sumokėti vykdomajame rašte nurodytas sumas. Bankroto administratorė nėra bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „Danima“ teisių bei pareigų perėmėja ir neatsako pagal BUAB „Danima“ prievoles. Šiuo metu BUAB „Danima“ bankroto byla yra baigta, bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad antstolė neturi jokio teisinio pagrindo prašyti teismo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo vykdymo tvarką, tuo labiau prašyti įpareigoti skolą padengti skolininko atstovą (bankroto administratorių) iš savo lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

9. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0114/17/00686 matyti, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės AB „Panevėžio energija“ naudai iš atsakovės BUAB „Danima“ priteisė 1 275,31 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 275,31 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant atsakovės bankroto administratorę UAB „Renavita“ apmokėti ieškovei priteistas sumas iš lėšų, skirtų atsakovės bankroto administravimo išlaidoms. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. ieškovei AB „Panevėžio energija“ išdavė vykdomąjį raštą Nr. eB2-1691-273/2017. Šis vykdomasis raštas ieškovės AB „Panevėžio energija“ 2017 m. gegužės 15 d. buvo pateiktas bei 2017 m. gegužės 16 d. antstolės patvarkymu priimtas vykdymui. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimu BUAB „Danima“ veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. 2018 m. kovo 15 d. BUAB „Danima“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Antstolei pasikreipus į bankroto administratorę dėl informacijos apie skolos sumokėjimą pagal 2017 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, 2018 m. gruodžio 11 d. bankroto administratorė informavo antstolę, kad BUAB „Danima“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir skola kreditorei AB „Panevėžio energija“ buvo patvirtinta BUAB „Danima“ bankroto byloje, tačiau išieškotojui nesumokėta. Bankroto administratorės 2019 m. sausio 7 d. rašte, adresuotame antstolei, nurodyta, kad galimybės padengti priteistos sumos iš lėšų, skirtų administravimo išlaidoms, nėra, kadangi bankroto administratorė jokių lėšų neturėjo ir už šios bendrovės administravimą taip pat sumokėta nebuvo.

Dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo

10. Nagrinėjamoje byloje antstolė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu atsisakyti tenkinti jos prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

11. Šios bylos kontekste aktualu pažymėti, jog CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

12. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

13. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Taigi, akivaizdu, kad vykdymo procese negali būti keičiamas teismo nustatytas rezultatas, nes būtent sprendime nustatytas rezultatas ir yra tai, ką turi įvykdyti pralaimėjusi šalis. Nei antstolis, atliekantis priverstinio vykdymo veiksmus, nei vykdymo proceso šalys neturi įgaliojimų vykdymo stadijoje keisti teismo sprendimo.

14. Minėta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo rezoliucine dalimi įpareigojo bankroto administratorę apmokėti ieškovei AB „Panevėžio energija“ iš atsakovės BUAB „Danima“ priteistas sumas iš lėšų, skirtų atsakovės bankroto administravimo išlaidoms. Antstolės manymu, atsakovės BUAB „Danima“ veiklą pripažinus pasibaigusia dėl bankroto ir 2018 m. kovo 15 d. ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, prievolę AB „Panevėžio energija“ atžvilgiu už BUAB „Danima“ turi įvykdyti bankroto administratorė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu antstolės argumentu.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad antstoliui įstatymu suteikta teisė ir nustatyta pareiga CPK įtvirtinta tvarka vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, tačiau tais atvejais, kai skolininkė yra bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo funkcijas atlieka įmonės bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl antstolis gali priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų, tačiau jį priėmęs antstolis turi ne atlikti vykdymo veiksmus pats siekdamas priverstinio skolos išieškojimo, o sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Atkreiptinas antstolės dėmesys, kad tenkinant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus, turi būti taikomos ne CPK normos, o ĮBĮ 33–36 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-423-687/2018). Byloje duomenų, kad antstolė po Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo priėmimo ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą būtų perdavusi BUAB „Danima“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nėra. Taikant anksčiau nurodytą vykdymo proceso tvarką neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje būtent bankroto administratorė, o ne pati bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė buvo įpareigota atsiskaityti su išieškotoju.

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką. Pažymėtina, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 26 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

17. Atsižvelgiant į administravimo išlaidų sąmatos paskirtį pažymėtina, jog ji reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės. Tai leidžia konstatuoti, jog šios išlaidos nėra bankroto administratorės nuosavybė. Priėjus tokią išvadą bankroto administratorei negalima perkelti naštos sumokėti skolas, kurios liko neatlygintos net ir po bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Be to, pažymėtina, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.2 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad bankroto administratorę ir AB „Panevėžio energija“ sietų kokie nors prievoliniai santykiai, ar bankroto administratorė būtų jos administruojamos bendrovės teisių perėmėja.

18. Apibendrinant nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė negalėjo vykdyti išieškojimo iš BUAB „Danima“ vykdomojoje byloje, o ieškotojos AB „Panevėžio energija“ reikalavimo teisė į priteistos iš administravimo išlaidų skolos atlyginimą turėjo būti įgyvendinama laikantis ĮBĮ 33–36 straipsniuose nustatytos tvarkos. Nesilaikant šios tvarkos ir įsiskolinimą turinčią bendrovę pripažinus pasibaigusia dėl bankroto bei ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, nesumokėta skola negali būti išieškoma CPK numatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms bei nenustačius teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų konstatuota bankroto administratorės pareiga po jos administruojamos bendrovės pabaigos atsiskaityti su bendrovės likusiais kreditoriais, antstolės atskirasis skundas atmestinas.

19. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, jog antstolė, prašydama pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo vykdymo tvarką, remiasi CPK 771 straipsnio 3 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 771 straipsnis reglamentuoja sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymą nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo atveju. Nagrinėjamoje gi byloje, teismo sprendimas susijęs su skolos išieškojimu, todėl antstolės nurodyto CPK 771 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.

20. Be to, antstolė, kreipdamasi į teismą, netinkamai suformulavo reiškiamus reikalavimus. Iš jos pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad antstolė siekia pakeisti skolininką BUAB „Danima“ ją administravusia bankroto administratore. Tokio reikalavimo tenkinimas reikštų skolininko vykdymo procese, bet ne sprendimo vykdymo tvarkos, pakeitimą.

Dėl procesinės bylos pabaigos

21. Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, nepasisakant dėl kitų antstolės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

23. Bankroto administratorė prašo atlyginti 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Netenkinus antstolės atskirojo skundo, nurodytos bankroto administratorės patirtos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš antstolės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros, buv. Nemuno g. 25-1B, Kauno m., bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Renavita“, juridinio asmens kodas 300152018, buv. Elektrėnų g. 8G, Kauno m., 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė