Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-567-1058/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-12-02
Bylos Nr.: 1A-567-1058/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-07-0-00006-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis: I. J.
Advokatai: Vidas Vilkas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-567-1058/2022Teisminio proceso Nr. 1-07-0-00006-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei ir Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,išteisintajai I. J. (L.) ir jos gynėjui advokatui Vidui Vilkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. išteisinta jai nepadarius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. J. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d., būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) nare, turėdama tikslą užimti nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. įsteigto (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pirmininko pareigas, 2019 m. spalio 9 d. organizavo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose narių balsavimą dėl šio skyriaus pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimų, tą pačią dieną, pažeisdama (duomenys neskelbtini) įstatų (toliau – ir Įstatai) 69 punkte „<...> Skyriui vadovauja Skyriaus pirmininkas, kuris renkamas atitinkamoje įstaigoje dirbančių Profesinės sąjungos narių susirinkime paprasta balsų dauguma <...>„ bei (duomenys neskelbtini) Tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. VA3-15(19) 14 punkte „<...> Sprendimai, susiję su skyriaus veikla, gali būti priimami Skyriaus narių bendru sutarimu. Kiekvienas Skyriaus narys turi po vieną balsą <...>„ įtvirtintą profesinės sąjungos narių balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, (duomenys neskelbtini) pataisos namų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasirašė šio susirinkimo dalyvių 2019 m. spalio 9 d. sąraše turinčių balsavimo teisę šios profesinės sąjungos narių R. L., V. S. (V. S.), E. M., A. J., S. V., A. A., A. J. (A. J.), P. U. (P. U.), K. T., A. V. (A. V.), V. T. (V. T.), O. Š., A. K. vardu, tokiu būdu suklastodama šių žmonių parašus ir atimdama šiems susirinkimo dalyviams teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią. Suklastojusi minėtą dalyvių sąrašą ir tęsdama savo nusikalstamą veiką minėtą sąrašą kaip būtiną dokumentą susirinkimo protokolo surašymui ir tokio protokolo priedą ji perdavė susirinkimo pirmininkui V. B., kuris I. J. pateikto sąrašo pagrindu 2019 m. spalio 9 d. protokolu Nr. VA3-8(19) užfiksavo, kad balsavime dalyvavo 35 nariai, iš kurių 34 balsavo už I. J. (L.) kaip pirmininko kandidatūrą, o 35 balsavo už jo kaip pirmininko pavaduotojo kandidatūrą, bei perdavė šiuos dokumentus į (duomenys neskelbtini) buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), patvirtindamas įvykusio susirinkimo ir priimtų sprendimų faktą. I. J. suklastotų dokumentų pagrindu ji tapo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pirmininke ir įgijo atitinkamą statusą, teises bei įgaliojimus, o V. B. tapo šio skyriaus pirmininko pavaduotoju ir įgijo atitinkamą statusą.

2. Taip pat I. J. buvo kaltinama tuo, kad žinomai suklastotų dokumentų pagrindu tapusi (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pirmininke, 2020 m. sausio 10 d. organizavusi (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose narių balsavimą dėl šio skyriaus delegato/atstovo į Profesinės sąjungos visuotinį delegatų suvažiavimą rinkimų, tą pačią dieną, pažeisdama (duomenys neskelbtini) Tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. VA3-15(19) 14 punkte „<...> Sprendimai, susiję su skyriaus veikla, gali būti priimami Skyriaus narių bendru sutarimu. Kiekvienas Skyriaus narys turi po vieną balsą <...>„ įtvirtiną sprendimų priėmimo tvarką, (duomenys neskelbtini) pataisos namų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasirašė šio susirinkimo dalyvių 2020 m. sausio 10 d. sąraše turinčių balsavimo teisę šios profesinės sąjungos narių Z. S. (Z. S.), A. J., K. D., P. U., A. R., D. G., R. S., J. D. (J. D.), R. L., A. V., M. O. (M. O.), D. P., Z. S., K. P., J. B., G. B., Z. K. (Z. K.), M. L. (M. L.), A. J. (A. J.), A. D. (A. D.), A. A., A. J., A. D. (A. D.), D. B., K. T., S. P. – J., V. Š. (V. Š.), I. P., V. A., A. K. ir A. Č. (A. Č.) vardu, tokiu būdu suklastodama šių žmonių parašus ir taip atimdama šiems susirinkimo dalyviams teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią. Suklastojusi minėtą dalyvių sąrašą ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, minėtą sąrašą kaip būtiną dokumentą susirinkimo protokolo surašymui ir tokio protokolo priedą ji perdavė susirinkimo pirmininkui V. B., kuris I. J. pateikto sąrašo pagrindu 2020 m. sausio 10 d. protokolu Nr. VA2-4(20)2019 užfiksavo, kad balsavime dalyvavo 70 narių, iš kurių 69 balsavo už E. M. kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose delegato/atstovo kandidatūrą, bei perdavė šiuos dokumentus į (duomenys neskelbtini) buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), patvirtindamas įvykusio susirinkimo ir priimto sprendimų faktą. I. J. suklastotų dokumentų pagrindu E. M. tapo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose delegatu į Profesinės sąjungos visuotinį delegatų suvažiavimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu I. J. išteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jai nepadarius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

I. A. skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: I. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (parašų prie 2019 m. spalio 9 d. protokolo Nr. VA3-8(19) klastojimas) ir paskirti jai 75 MGL (3 750 EUR) baudą; I. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (parašų prie 2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. VA2-4(20)2019 klastojimas) ir paskirti jai 100 MGL (5 000 EUR) baudą. Paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausme paskirti 150 MGL dydžio (7 500 EUR) baudą.

4.1. Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. nuosprendyje nusprendė, kad: 1) tiek 2019 m. spalio 9 d., tiek 2020 m. sausio 10 d. susirinkimo dalyvių sąrašuose nėra grafų, kuriose atsispindėtų balsavimo rezultatas ir šie sąrašai patvirtina ne profesinės sąjungos narių balsavimo, bet jų dalyvavimo susirinkime faktą. Tai rodo ir minėtų sąrašų viršuje įrašytas tekstas „Susirinkimo dalyvių sąrašas“ (skundžiamo nuosprendžio 89 punktas); 2) (duomenys neskelbtini) įstatų 32 ir 69 punktai nenumato kvorumo susirinkimo profesinės sąjungos skyriaus pirmininko ir delegato išrinkimui (skundžiamo nuosprendžio 90 punktas); 3) (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 4 ir 11 punktuose kvorumas profesinės sąjungos skyriaus pirmininko ir delegato išrinkimui taip pat nenumatytas (skundžiamo nuosprendžio 92 punktas); 4) I. J. veiksmai susirinkimo dalyvių sąrašuose pasirašant minėtos profesinės sąjungos narių vardu objektyviai negalėjo sukelti jokių teisiškai reikšmingų pasekmių, nes susirinkimo dalyvių skaičius nėra reikšmingas (skundžiamo nuosprendžio 93 punktas); 5) tiek 2019 m. spalio 9 d., tiek 2020 m. sausio 10 d. susirinkimo dalyvių sąrašuose, kuriuose už dalį profesinės sąjungos narių pasirašė I. J., grafų, kuriose atsispindėtų balsavimo rezultatas, nėra, balsavimo protokolai, kuriuose nurodytas balsavimo rezultatas, nepatvirtina jokių juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių (skundžiamo nuosprendžio 95 punktas); 6) 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. susirinkimų dalyvių sąrašai, kuriuose už dalį profesinės sąjungos narių pasirašė I. J., net ir vertinant juos kaip neatsiejamą susirinkimų protokolų dalį, neatitinka dokumentams, už kurių klastojimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė, keliamų reikalavimų, tokie sąrašai neturi dokumento, kaip jis suprantamas BK 300 straipsnio prasme, statuso (skundžiamo nuosprendžio 97 punktas). Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis prokuroras nesutinka.

4.2. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatų 69 punktą ir (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 11 punktą skyriaus pirmininko išrinkimo procedūra yra aiški ir nekelianti abejonių: minėtame punkte aiškiai nurodoma, jog skyriaus pirmininkas yra renkamas atitinkamoje įstaigoje dirbančių profesinės sąjungos narių susirinkime, pirmininko išrinkimą nulemia balsų dauguma. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) įstatų 69 punkto formuluotė ir (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 11 punkto formuluotės siejamos ne su bet kokia, o su susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma (kvorumu).

4.3. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose susirinkimo 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. VA3-8(19) nurodoma, kad šiame susirinkime dalyvavo 35 šio skyriaus nariai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 16 d. I. J. nurodė, kad sujungus (duomenys neskelbtini), bendras (duomenys neskelbtini) narių skaičius buvo apie 106. Kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose skyriui priklauso maždaug 106 pareigūnai, nurodė ir V. B., apklausiamas 2020 m. vasario 17 d. Prielaida, kad (duomenys neskelbtini) įstatų 69 punkto ir (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 11 punkto formuluotė galėtų reikšti skyriaus pirmininko išrinkimą paprasta balsų dauguma skaičiuojama nuo įstaigoje dirbančių profesinės sąjungos narių skaičiaus, atmestina, nes 35 nariai nesudaro daugumos visų narių skaičiaus (106) kontekste. 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. VA3-8(19) nenurodoma, kad dėl nesusidariusio kvorumo susirinkimas laikomas neįvykusiu, priešingai – dalyvaujančių asmenų balsais patvirtinami sprendimai dėl I. J. (L.) išrinkimo į pirmininko poziciją, o V. B. – į pirmininko pavaduotojo.

4.4. Pirmos instancijos teismas, procedūriniu aspektu apžvelgė (duomenys neskelbtini) įstatų 71 punktą, bet vertindamas balsų kiekio (kvorumo) klausimą, neatsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) įstatų 71 punkto formuluotė aiškiai skiriasi nuo abejones teismui sukėlusios formuluotės, nurodomos (duomenys neskelbtini) įstatų 69 punkte ir (duomenys neskelbtini) nuostatų 11 punkte, nes pastaruosiuose punktuose esanti formuluotė siejama su paprasta balsų dauguma susirinkime dalyvaujančių, o 71 punkto formuluotė - su dauguma balsų visų profesinei sąjungai priklausančių narių.

4.5. Skundžiamo nuosprendžio išvados, kad (duomenys neskelbtini) įstatų 32 ir 69 punktai, (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 4 ir 11 punktai profesinės sąjungos skyriaus pirmininko ir delegato išrinkimui nenumato kvorumo susirinkime, kad I. J. veiksmai susirinkimo dalyvių sąrašuose pasirašant minėtos profesinės sąjungos narių vardu objektyviai negalėjo sukelti jokių teisiškai reikšmingų pasekmių, nes susirinkimo dalyvių skaičius nėra reikšmingas, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas savaip bei nepagrįstai aiškino minėtų įstatų bei nuostatų nuostatas, vertindamas delegato išrinkimo procedūrą rėmėsi įstatų punktais, su tokia procedūra visiškai nesusijusiais, padarydamas išvadas, kad nei (duomenys neskelbtini) įstatai, nei (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatai nenumato kvorumo susirinkimo profesinės sąjungos skyriaus pirmininko ir delegato išrinkimui, padarė teisės taikymo klaidą, dėl ko padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

4.6. Pirmos instancijos teismas vertino, kad net ir I. J. nepasirašius minėtos profesinės sąjungos narių vardu, kelių V. B. iniciatyva susirinkimuose dalyvavusių profesinės sąjungos narių balsų būtų užtekę tam, kad būtų priimti atitinkami sprendimai. Tokią išvadą teismas grindė ir (duomenys neskelbtini) pirmininko V. J. parodymais. Skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes teismo sprendimas grindžiamas vertinimu „kas būtų, jeigu būtų“, teismo išvada neatitinka įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, nes nuosprendis grindžiamas ne faktinėmis aplinkybėmis (sąraše prie 2019 m. spalio 9 d. protokolo Nr. VA3-8(19) iš 35 suklastoti 13 parašų, sąraše prie 2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. VA2-4 (20) iš 70 suklastotas 31 parašas), o hipotetine prielaida. Parašų klastojimas sąrašuose prie susirinkimų protokolų netiesiogiai patvirtina, kad susirinkimo dalyvių skaičius vis tik yra reikšmingas.

4.7. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmos instancijos teismo pateikiamu liudytojo V. J. parodymų vertinimu kaip reikšmingų ir teisinančių I. J.. Minėtas liudytojas viso ikiteisminio tyrimo metu siekė jį apsunkinti: siekdamas atgauti (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose protokolus ir sąrašus su suklastotais parašais, kitus, reikšmės tyrimui turinčius dokumentu, skundė kratą, poėmius, kitus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus bei sprendimus; telefoninių pokalbių metu aptarinėjo kaip pakenkti V. B., kurį įtaria dėl bendradarbiavimo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais; žadėjo I. J. poveikį E. M., kurios veiksmų teisėtumas taip pat buvo tiriamas, ir kuri pateikė prašymą išstoti iš profsąjungos; organizavo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo mitingus prie Kalėjimų departamento ir Generalinės prokuratūros, siekdamas taip daryti poveikį ikiteisminiam tyrimui; be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro žinios ir sutikimo viešino informaciją apie (duomenys neskelbtini) atliktus kratą bei poėmį; duodavo nurodymus neteikti ikiteisminiam tyrimui reikšmės turinčių dokumentų. Minėtos aplinkybės patvirtina V. J. suinteresuotumą ikiteisminio tyrimo baigtimi, siekį padėti I. J. sušvelninti savo teisinę padėti arba iš viso išvengti baudžiamosios atsakomybės. Toks asmuo negali būti laikomas objektyviu liudytoju ir jo parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai.

4.8. Nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad tiek 2019 m. spalio 9 d., tiek 2020 m. sausio 10 d. susirinkimo dalyvių sąrašuose, kuriuose už dalį profesinės sąjungos narių pasirašė I. J., grafų, kuriose atsispindėtų balsavimo rezultatas, nėra, šie sąrašai neatitinka dokumentams, už kurių klastojimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė, keliamų reikalavimų, tokie sąrašai neturi dokumento, kaip jis suprantamas BK 300 straipsnio prasme, statuso, balsavimo protokolai, kuriuose nurodytas balsavimo rezultatas, nepatvirtina jokių juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių.

4.9. BPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus. Pirmos instancijos teismas minėto BPK reikalavimo nesilaikė, nes neapgynė pažeistų teisių, laisvių bei interesų. Sprendimai 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. VA3-8(19) ir 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. VA2-4 (20) neatitiko dalies (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose narių valios, jų parašų suklastojimo faktas sukėlė jiems neigiamų išgyvenimų, kas vertintina kaip tiems asmenims padaryta neturtinė žala, daliai liudytojų nurodžius, kad sumenko pasitikėjimas profsąjunga arba kad iš viso iš jos išstojo, ši aplinkybė vertintina kaip neturtinė žala juridiniam asmeniui - (duomenys neskelbtini).

4.10. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apžvelgė ir išdėstė ne visas aplinkybes, ne visus duomenis, gautus įstatymų nustatyta tvarka, ištirtus teisme ir reikšmingus bylai teisingai išspręsti, dalies reikšmingų aplinkybių, kurias turėjo įvertinti, neaptarė ir neįvertino, padarydamas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, padarė teisės taikymo klaidą, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1-5 dalių reikalavimus.

4.11. Pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes esant pagrindui I. J. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, to nepadarė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintosios I. J. gynėjas advokatas Vidas Vilkas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) įstatus ir (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatus, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra aišku, kokia balsų dauguma, nuo ko skaičiuojama (bendro narių skaičiaus ar susirinkime dalyvaujančių) susirinkime sprendimai pripažįstami priimtais.

5.2. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai prieštarauja vieni kitiems. Tvirtinama, jog sprendimo priėmimui susirinkime keliamu klausimu reikia susirinkime dalyvaujančių narių balsų daugumos, pagal (duomenys neskelbtini) įstatų 69 punkto formuluotę, tačiau toliau skunde tvirtinama, jog 35 nariai nesudaro daugumos jau ne nuo susirinkime dalyvavusių, o nuo visų narių (106) skaičiaus.

5.3. Išteisintajai pateiktas kaltinimas dėl 2019 m. spalio 9 d. protokolo Nr. VA3-8(19) suklastojimo nebuvo reiškiamas dėl (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 11 punkte numatytos profesinės sąjungos narių balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimo, dėl 2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. VA2-4(20)2019 suklastojimo kaltinimas nebuvo reiškiamas dėl (duomenys neskelbtini) įstatų 69 punkte numatytos profesinės sąjungos narių balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimo, atitinkamai apeliacinis skundas negali būti grindžiamas minėtų nuostatų pažeidimu, nes priešingu atveju susidarytų teisiniu požiūriu netoleruotina ir esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą sąlygojanti situacija, kai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kaltinimą palaikanti pusė pateikia naujas kaltinimo aplinkybes, papildo kaltinamąjį aktą.

5.4. Apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamo nuosprendžio 93 punkte nurodyta pirmos instancijos teismo išvada, jog I. J. veiksmai susirinkimo dalyvių sąrašuose pasirašant minėtos profesinės sąjungos narių vardu objektyviai negalėjo sukelti jokių teisiškai reikšmingų pasekmių, yra grindžiama (duomenys neskelbtini) pirmininko V. J. parodymais, neatitinka skundžiamo nuosprendžio turinio. Pirmos instancijos teismas 93 punkte nurodytas išvadas grindžia ne tik liudytojo V. J. parodymais, bet ir kitais įrodymais.

5.5. Nesutiktina, kad liudytojo V. J. parodymai neobjektyvūs ir vertintini kritiškai. Minėto liudytojo parodymai nėra vienintelis įrodymas byloje, jie nepaneigti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Apeliacinio skundo teiginys, kad minėtas liudytojas siekė apsunkinti ikiteisminį tyrimą, nepagrįstas. Teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu atliekamus veiksmus ir pareigūnų priimtus sprendimus yra kiekvieno asmens teisė, įtvirtinta tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Nėra duomenų, kad liudytojas V. J. darė poveikį liudytojams ar bet kuriems kitiems asmenims. Profesinė sąjunga ėmėsi aktyvios jos narių gynybos, naudodamasi visomis teisinėmis priemonėmis, tame tarpe ir mitingų organizavimu. Nėra pagrindo teigti, kad minėtas liudytojas davė nurodymus neteikti dokumentų, turinčių reikšmės tyrimui.

5.6. Apeliaciniame skunde nurodant argumentus dėl liudytojo V. J. parodymų vertinimo, yra apeliuojama į telefoninius pokalbius. Pažymėtina, jog iš šios bylos atskirtoje byloje galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022, kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šioje byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, pripažino, jog šie duomenys (telefoniniai pokalbiai) negalėjo būti pripažinti įrodymais, todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas šių telefoninių pokalbių turiniu.

5.7. Apeliaciniame skunde remiamasis prielaida, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų skyriui priklauso 106 nariai. Apeliantas šią išvadą daro, vadovaudamasis 2020 m. m. liepos 16 d. I. J. ir 2020 m. vasario 17 d. V. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų tokiam narių skaičiui pripažinti.

5.8. Išteisintajai I. J. nebuvo pateiktas kaltinimas įrašius (užfiksavus) neteisingus duomenis 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. VA3-8(19) ir (ar) 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. VA2-4(20)2019 (t. y. suklastojus šiuos dokumentus), priešingai, yra tvirtinama, jog šiuose minėtuose dokumentuose esančius balsavimo rezultatus (duomenis) užfiksavo susirinkimo primininkas V. B.. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dalyvių sąrašuose nėra grafų, kuriose atsispindėtų balsavimo rezultatas, todėl sąrašai patvirtina ne profesinės sąjungos narių balsavimo, bet jų dalyvavimo susirinkime faktą.

5.9. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp I. J. atliktų įrašų susirinkimo dalyvių sąrašuose ir minėtuose 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 20 d. protokoluose paties V. B. fiksuotų juridiškai reikšmingų faktinių aplinkybių fiksavimo - kiek buvo balsuota „už“ ir to rezultate, kas priimta (nuspręsta). I. J. žodiniai pasakymai, kas ir kaip balsavo – nėra ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas (nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu), be to, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), draudžiama, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

5.10. Apeliantas nurodo esant BPK 328 straipsnio 1 dalyje numatytą apeliacijos pagrindą, tačiau BPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad esant 328 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmos instancijos teismo nuosprendį. Tuo tarpu apeliaciniu skundu prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kas BPK 328 straipsnio 1 dalies pagrindu yra negalima.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad I. J. nepadarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kadangi 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. susirinkimų dalyvių sąrašai neatitinka dokumentams, už kurių klastojimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė, keliamų reikalavimų ir neatitinka dokumento, BK 300 straipsnio prasme, statuso. Su tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. J. buvo (duomenys neskelbtini) narė, tai patvirtina jos 2010 m. rugpjūčio 12 d. prašymas (laikomas voke prie baudžiamosios bylos). Taip pat jokių ginčų nekyla dėl to, kad 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) tarybos pavedimu (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose turėjo būti organizuojami skyriaus pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai, o 2020 m. sausio 10 d. skyriaus atstovo/delegato rinkimai (pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2020 m. sausio 10 d. protokolo darbotvarkę buvo renkamas vienas profesinės sąjungos narių delegatas/atstovas, atskirai šių pareigų neišskiriant). Taip pat nustatyta, kad bendri profesinės sąjungos skyriaus narių susirinkimai nevyko, kadangi nariai dirbo skirtingose pamainose, dalis buvo atostogose. Taip pat nustatyta, jog dalis profesinės sąjungos narių iš tiesų pasirašė dalyvių sąrašuose. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Esminiai klausimai kyla dėl to, ar dalyvių sąrašai gali būti laikomi dokumentu BK 300 straipsnio prasme, ar dalis juose esančių profesinės sąjungos narių balsų buvo suklastoti, ar tai padarė išteisintoji I. J. ir ar tokie jos veiksmai yra pakankamai pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

8. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti atskiromis alternatyvomis, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pavyzdžiui, keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, kai į tikrą dokumentą įrašomi melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-342/2011). Teismų praktikoje konstatuota, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formalioji sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-697/2017). Dokumentų klastojimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis. Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus – dokumento klastojimo būdą, panaudotas priemones, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą.

9. Spręsdamas dėl nusikalstamos veikos dalyko, apylinkės teismas nurodė, kad 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. susirinkimo dalyvių sąrašuose yra tik trys grafos: „Eil. Nr.“, „Vardas, Pavardė“ ir „Parašas“, o grafų, kuriose atsispindėtų balsavimo rezultatas, nėra, todėl sąrašai patvirtina ne profesinės sąjungos narių balsavimo, bet jų dalyvavimo susirinkime faktą. Spręsdamas, ar minėtuose sąrašuose nurodytų profesinės sąjungos narių dalyvavimo susirinkime faktas turi juridinę reikšmę, pirmosios instancijos teismas analizavo (duomenys neskelbtini) įstatus ir (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatus bei padarė išvadą, kad renkant profesinės sąjungos skyriaus pirmininką ir delegatą šie dokumentai nenumato susirinkimo kvorumo (mažiausio susirinkime turinčių dalyvauti profesinės sąjungos narių skaičiaus), todėl susirinkimo dalyvių skaičius nėra reikšmingas net ir pasitvirtinus parašų klastojimo faktui bei negalėjo sukelti jokių teisiškai reikšmingų pasekmių. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

10. (duomenys neskelbtini) susirinkime (2017 m. vasario 10 d. protokolas Nr. VA1-1(17)) patvirtintų įstatų VIII skyriuje yra reglamentuota (duomenys neskelbtini) skyrių steigimo, jų vadovavimo organų ir atstovų rinkimo bei atstatydinimo tvarka, kuri detalizuota (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), patvirtintuose 2019 m. rugsėjo 19 d. tarybos sprendimu Nr. VA3-15(19). Įstatų 69 punkte nurodyta, kad skyriui vadovauja skyriaus pirmininkas, kuris renkamas atitinkamoje įstaigoje dirbančių profesinės sąjungos narių susirinkime paprasta balsų dauguma.

11. Apylinkės teismas išvadą, jog renkant profesinės sąjungos skyriaus pirmininką ir delegatą (duomenys neskelbtini) įstatai susirinkimo kvorumo nenumato, grindė (duomenys neskelbtini) įstatuose ir (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatuose, susijusiuose su profesinės sąjungos valdymo organų išrinkimu ir atstatydinimu, įtvirtinta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad priešingai nei (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininko rinkimo tvarką nustatančiame Įstatų 69 punkte, įstatų 26, 37, 49 punktuose nustatyta, jog profesinės sąjungos valdymo organai gali būti renkami tik esant kvorumui (26 punktas – profesinės sąjungos delegatų suvažiavimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų profesinės sąjungos delegatų; 37 punktas – profesinės sąjungos atstovų susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų profesinės sąjungos atstovų; 49 punktas – tarybos posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip ½ išrinktų tarybos narių, o jų nutarimai – kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių), todėl darė išvadą, kad susirinkimo profesinės sąjungos skyriaus pirmininko ir delegato išrinkimui, priešingai, nei profesinės sąjungos valdymo organų išrinkimui, Įstatuose kvorumas nenumatytas. V. N. 4, 11, 12 punktus, nustatančius skyriaus pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimo ir atstatydinimo tvarką (4 punktas – skyriui vadovauja skyriaus pirmininkas, išrenkamas įstaigoje dirbančių (duomenys neskelbtini) narių susirinkime; 11 punktas – skyriui vadovauja pirmininkas, išrenkamas/perrenkamas (duomenys neskelbtini) narių, dirbančių (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, susirinkime balsų dauguma, kartu nustatant pirmininko kadencijos trukmę. Nesant pirmininko, jo funkcijas vykdo skyriaus narių susirinkime išrinktas pavaduotojas; 14 punktas – sprendimai, susiję su skyriaus veikla, gali būti priimami skyriaus narių susirinkimuose narių bendru sutarimu. Jeigu skyriaus nariai nepasiekia bendro susitarimo, sprendimai priimi dalyvaujančių posėdyje skyriaus narių balsų dauguma. Kiekvienas skyriaus narys turi po vieną balsą), pažymėjo, kad pirmininkas išrenkamas (duomenys neskelbtini) narių, dirbančių (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, susirinkime balsų dauguma, tuo tarpu už atstatydinimą turi balsuoti 2/3 visų skyriaus narių. Pažymėjo, kad pagal Nuostatų 14 punktą sprendimai, susiję su skyriaus veikla, gali būti priimami skyriaus narių susirinkimuose narių bendru sutarimu, o jeigu bendras sutarimas nepasiekiamas, sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje skyriaus narių balsų dauguma. Apibendrindamas nurodytą reglamentavimą apylinkės teismas sprendė, kad profesinės sąjungos skyriaus pirmininko ir delegato išrinkimui Nuostatuose kvorumas nenumatytas. Vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje įrodymų vertinimas nustatant skyriaus pirmininko, jo pavaduotojo ar delegato/atstovo rinkimų tvarką atliktas neišsamiai, todėl padarytos neteisingos išvados tiek dėl balsuojančių narių kvorumo, tiek ir dėl rinkimuose dalyvavusių narių sąrašų reikšmės.

12. Nors pirmosios instancijos teismas nepaminėjo, profesinės sąjungos skyriaus atstovo/delegato rinkimų tvarka Nuostatuose iš viso nėra numatyta, tuo tarpu Įstatuose nustatyta tik atstovo rinkimo tvarka. Pagal Įstatų 71 punktą, įstaigose ir jų struktūriniuose padaliniuose paprasta juose dirbančių profesinės sąjungos narių balsų dauguma gali būti renkami atstovai. Šį punktą apylinkės teismas aptarė tik galimybės balsuoti elektroniniu būdu kontekste, kaip valios išraiškos formą, tačiau nevertino bendrame kontekste, kaip reikšmingo sprendžiant dėl narių kvorumo, kad balsavimas apskritai įvyktų. Įstatų 71 punkto formuluotė, nors ir panaši į Įstatų 69 punkto formuluotę, tačiau yra aiškesnė. Priešingai, nei 69 punkte, kur nurodyta, kad „skyriaus pirmininkas yra renkamas atitinkamoje įstaigoje dirbančių profesinės sąjungos narių susirinkime paprasta balsų dauguma“, 71 punkte įtvirtinta, kad profesinės sąjungos struktūriniuose padaliniuose atstovai renkami „paprasta juose dirbančių profesinės sąjungos narių balsų dauguma“. Taigi, iš Įstatų 71 punkto seka, kad profesinės sąjungos skyriaus atstovas renkamas visų skyriuje dirbančių narių balsų dauguma. Įstatų 34 punkte nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovų susirinkimas yra profesinės sąjungos valdymo organas, turintis visas delegatų suvažiavimo teises, išskyrus nurodytas nuostatuose. Pagal Įstatų 35 punktą profesinės sąjungos atstovų susirinkime dalyvauja šiuose Įstatuose nustatyta tvarka išrinkti skyrių pirmininkai ir atstovai. Kaip minėta, delegatų rinkimo procedūra Nuostatuose neaptarta, tačiau pagal Įstatų 25 punktą, delegatų suvažiavimas yra aukščiausias profesinės sąjungos valdymo organas. Delegato statusą pagal pareigas turi tarybos nariai, komitetų skyrių vadovai, kontrolės organo nariai. Įstatų 33 punkte įtvirtinta, kad profesinės sąjungos delegatai renkami atstovauti konkrečiame delegatų suvažiavime, jų įgaliojimai nutrūksta suvažiavimui įvykus. Taigi, tiek profesinės sąjungos delegatų, tiek atstovų susirinkimas yra profesinės sąjungos valdymo organas, į kurio sudėtį pagal pareigas patenka ir skyriaus pirmininkas. Atitinkamai, nelogiška, kad profesinės sąjungos skyriaus atstovo išrinkimui būtų taikomi aukštesni reikalavimai, nei to skyriaus pirmininko išrinkimui, t. y. pagal pirmosios instancijos teismo aiškinimą – pirmininkas gali būti renkamas į skyriaus narių susirinkimą atėjusių narių balsų dauguma, tuo tarpu skyriaus atstovo/delegato išrinkimui būtina surinkti visų profesinės sąjungos skyriuje dirbančių narių balsų daugumą. Iš čia sektų visiškai nelogiška teorinė galimybė, kad dviejų balsų persvara trijų narių susirinkime išrinkto pirmininko atstatydinimui būtų būtina 2/3 visų skyriaus narių balsų dauguma, kaip tai įtvirtinta nuostatų 12 punkte. Tačiau būtent tokia situacija atitiktų pirmosios instancijos teismo aiškinimą.

13. Tai, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininko ir jo pavaduotojo išrinkimui vis tik reikėjo visų skyriuje dirbančių narių balsų daugumos, o ne vien tik susirinkime dalyvavusių, liudija ir kitos faktinės bylos aplinkybės. 2019 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) tarybos protokolo Nr. VA3-15(19) kopijos (9 t., b. l. 136-138) 4 punkte nurodyta, kad pirmininkaujantis pasiūlė įgalioti profesinės sąjungos narį V. B. organizuoti (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose narių susirinkimą ir jame išrinkti (duomenys neskelbtini) pataisos namų skyriaus pirmininką bei jo pavaduotoją. Toliau šiame punkte nurodoma, kad nesant galimybės visų (duomenys neskelbtini) pataisos namų narių surinkti fiziškai vienu metu, pateikti negalintiems susirinkime dalyvauti nariams išankstinio balsavimo biuletenius dėl balsavimo, o tokius išankstinio balsavimo rezultatus apskaičiuoti ir įtvirtinti protokole. Taigi, (duomenys neskelbtini) tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. protokole Nr. VA3-15(19) tiesiogiai nurodyta, kad rengiant balsavimą reikia surinkti visus (duomenys neskelbtini) pataisos namų narius, o negalintiems patekti į susirinkimą sudaryti galimybę balsuoti raštu. Tai, jog pirmiausia su skyriaus veikla susijusius klausimus yra privaloma spręsti visų skyriaus narių susirinkimuose, seka ir iš Nuostatų 14 punkto, kur aiškiai įtvirtinta, kad sprendimai dalyvaujančių posėdyje skyriaus narių balsų dauguma priimami tik tuo atveju, kai skyriaus nariai nepasiekia bendro sutarimo. Taigi, iš čia seka, kad pirmiausia skyriuje turi būti šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, o jame nesutarus dėl sprendžiamo klausimo, tik tuomet turėtų vykti pakartotinis balsavimas, skaičiuojant dalyvaujančiųjų posėdyje narių balsus. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad renkant skyriaus pirmininką, pavaduotoją ir atstovą/delegatą pakartotinių rinkimų nebuvo. Išvadą, jog pirmininko, pavaduotojo ir atstovo/delegato rinkimams reikėjo surinkti visų (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dirbančių narių balsų daugumą, t. y. 50%+1 balsas, patvirtina ir V. B. pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad už kandidatą turi balsuoti daugiau nei pusė profesinės sąjungos narių.

14. Pirmosios instancijos teisme apklaustas (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. J. parodė, kad skyriaus pirmininko ir pavaduotojo rinkimuose balsų dauguma skaičiuojama nuo dalyvavusių susirinkime žmonių skaičiaus, tačiau tokie šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia aukščiau aptarti įrodymai, o taip pat ir 2019 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose narių susirinkimo metu priimtų sprendimų balsų skaičiavimo protokolas Nr. VA3-16(19) (laikomas voke prie baudžiamosios bylos medžiagos), kuriame nurodyta, kad vykdant (duomenys neskelbtini) tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. VA3-15(19) organizuoti (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose narių susirinkimą ir jame išrinkti skyriaus pirmininką bei pirmininko pavaduotoją, buvo organizuoti penki susirinkimai, įvykę pasibaigus skyriaus narių tarnybos pamainoms 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. spalio 9 d. (du susirinkimai), 2019 m. spalio 10 d., kurių metu skyriaus nariai balsavo dėl skyriaus pirmininko ir skyriaus pirmininko pavaduotojo. Laikantis V. J. versijos, kuri sutampa su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis, net 5 susirinkimų organizavimas būtų visiškai nelogiškas, pirmininko ir pavaduotojo išrinkimui būtų pakakę vienintelio 2019 spalio 7 d. susirinkimo, kuriame balsavo 15 narių. Šiuo atveju 2019 m. spalio 11 d. balsų skaičiavimo protokole Nr. VA3-16(19) nurodyta, kad renkant skyriaus pirmininką bei jo pavaduotoją balsavo 77 nariai, t. y. buvo sumuojamas visų penkių susirinkimų dalyvių skaičius.

15. Tiek V. B., tiek I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog sujungus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo apie 106 profesinės sąjungos narių. Logiška, kad narių kiekis gali būti pakankamai kintantis, todėl siekiant tiksliau nustatyti rinkimų metu buvusį (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose narių skaičių skyriaus pirmininko ir pavaduotojo rinkimų metu, aktuali prieš tai paminėta pirmosios instancijos teisme advokato V. Vilko pateikta jo patvirtinta (duomenys neskelbtini) tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. protokolo Nr. VA3-15(19) kopija. Aptariamo protokolo 3 punktu nutarta įsteigti (duomenys neskelbtini) skyrių (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose turi 150 narių, t. y. byloje yra konkretus dokumentas, nustatantis narių kiekį likus mažiau nei mėnesiui iki 2019 m. spalio 9 d. rinkimų. Kita vertus, būtina pastebėti, kad 2020 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) buveinėje atliktos kratos metu buvo rastas ir paimtas originalus paminėto (duomenys neskelbtini) tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. protokolo Nr. VA3-15(19) išrašas (laikomas voke prie baudžiamosios bylos medžiagos), kurio 3 punktu nutarta įsteigti (duomenys neskelbtini) skyrių (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose turi 130 narių, t. y. protokolo išraše nurodytas mažesnis narių kiekis nei pačiame protokole. Įvertinusi tai, kad dokumento išrašas yra tik nustatyta tvarka parengta ir patvirtinta dokumento dalis, t. y. antrinis informacijos šaltinis, be to, nors ir paimtas kratos metu oficialioje profesinės sąjungos buveinėje, tačiau neaišku kam ir kokiu tikslu jis buvo rengiamas, teisėjų kolegija, nustatydama 2019 m. rugsėjo 19 d. profesinėje sąjungoje (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvusį narių skaičių, kaip artimiausią 2019 m. spalio 9 d. rinkimams, vadovaujasi gynėjo pirmosios instancijos teismui pateiktu ir patvirtintu dokumentu, kuriame nurodyta, jog yra 150 narių. Iš čia seka, jog nuo 150 narių paprasta balsų dauguma yra 76 balsai, t. y. būtina, kad susirinkime dalyvautų mažiausiai 76 nariai. Šiuo atveju, kaip minėta, 2019 m. spalio 11 d. balsų skaičiavimo protokole Nr. VA3-16(19) nurodyta, jog balsavo 77 nariai, t. y. kiekis atitinka dalyvių sąrašuose nurodytą susirinkimo dalyvių skaičių. Atitinkamai rinkimai laikyti įvykusiais.

16. Vertinant profesinės sąjungos atstovo/delegato rinkimo procedūrą, kaip minėta, konkrečiai delegato rinkimo tvarka niekur neįtvirtinta, o Nuostatų 14 punkte, nustatyta, jog sprendimai su skyriaus veikla gali būti priimami skyriaus narių susirinkimuose, narių bendru sutarimu. Jeigu skyriaus nariai nepasiekia bendro sutarimo, sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje skyriaus narių balsų dauguma. Kiekvienas skyriaus narys turi po vieną balsą. Aiškiau atstovo rinkimo tvarka įtvirtinta Įstatų 71 punkte, kur nustatyta, jog atstovai gali būti renkami įstaigose ir jų struktūriniuose padaliniuose paprasta juose dirbančių profesinės sąjungos narių balsų dauguma. Iš V. B. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų taip pat seka, kad 2020 m. rinkimuose reikėjo surinkti „pusę narių balsų, tai reiškia, kad profesinė sąjunga turi savo atstovą, o jei nesurenkam pusės, tai turi būti kiti rinkimai <...>, būtų tekę dar kartą organizuoti rinkimus“.

17. Nors baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, koks tiksliai profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose narių skaičius buvo E. M. rinkimo metu – 2020 m. sausio 10 d., tačiau (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. VA17-16(20) (saugomas voke prie baudžiamosios bylos) (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktorius informuotas, kad 2020 m. sausio 28 d. vyks (duomenys neskelbtini) visuotinis delegatų suvažiavimas, prašo sudaryti galimybę susirinkime dalyvauti V. B., I. J. ir E. M.. Šis dokumentas patvirtina, jog balsavimas dėl atstovo/delegato rinkimo įvyko, vadinasi 2020 m. sausio 10 d. sąraše nurodyto 70 narių kiekio pakako išrinkti ir E. M., o jos kvietimas dalyvauti delegatų suvažiavime rodo, kad rinkimai nebuvo formalaus pobūdžio. Vien ta aplinkybė, kad E. M. po išrinkimo į atstoves/delegates netrukus atsisakė šių pareigų ir išstojo iš profesinės sąjungos (kaip parodė pirmosios instancijos teisme), niekaip neįtakoja fakto, kad patys rinkimai buvo įvykę, t. y. neįtakoja kilusių padarinių. Šioje vietoje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kratos metu buvo rastas dar vienas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose protokolas, kuriame nenurodyta protokolo data, balsavimo rezultatas, tituliniame lape tik pažymėta, kad renkant profesinės sąjungos narių delegatą/atstovą pasiūlyta kandidatė E. M.. Prie protokolo pridėtas dalyvių sąrašas su 27 narių parašais, kurie iš dalies sutampa su I. J. inkriminuojamais suklastotais. Nežiūrint į tai, teisėjų kolegija, įvertinusi jog protokolas akivaizdžiai nebaigtas pildyti, tai, jog nebuvo tirtas šio protokolo parašų tikrumas, nevertina jo nei kaip kokias nors faktines aplinkybes patvirtinančio ar paneigiančio įrodymo ar teisines pasekmes sukeliančio dokumento, todėl plačiau dėl jo nepasisako.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors byloje ir nėra dokumentų, kuriuose būtų užfiksuoti 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. spalio 9 d., 2019 m. spalio 10 d., 2020 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose vykusių rinkimų balsavimo rezultatai, vis tik, susirinkimo dalyvių sąrašai patvirtina susirinkimuose dalyvavusių asmenų kiekį, pakankamą tam, kad rinkimai apskritai įvyktų. Esant mažesniam, nei būtinas minimalus, balsavusių narių kiekiui, I. J., V. B. ar E. M. neturėtų net teorinės galimybės būti išrinkti. Taigi, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašai patvirtina reikšmingą faktą – susirinkime dalyvavusių asmenų kvorumą, todėl atitinka dokumento, kaip jis suprantamas BK 300 straipsnio prasme, statusą.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintosios gynėjas pažymėjo, kad I. J. kaltinimas 2019 m. spalio 9 d. protokolo suklastojimo atveju nebuvo reiškiamas dėl (duomenys neskelbtini) nuostatų 11 punkte numatytos profesinės sąjungos narių balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimo, 2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. VA2-4(20)2019 suklastojimo atveju nebuvo reiškiamas dėl (duomenys neskelbtini) įstatų 69 punkte numatytos profesinės sąjungos narių balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimo, todėl prokuroras negali grįsti savo apeliacinio skundo minėtų nuostatų pažeidimu. Atsakant į šį argumentą pirmiausia pastebėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde jokie nauji kaltinimo pagrindai nėra formuluojami, o Įstatų 69 punktas ir Nuostatų 11 punktas aptariami vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus. Būtent skundžiamo nuosprendžio 90 punkte yra aptariama Įstatų 69 punkte numatyta profesinės sąjungos narių balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, kuri lyginama su kitomis Įstatų ir Nuostatų nuostatomis, analogiškai teismo sprendime aiškinama ir Nuostatų 11 punkte numatyta skyriaus pirmininko rinkimų tvarka. Nei vienu, nei kitu atveju nurodytas reglamentavimas nebuvo siejamas su 2019 m. ar 2020 m. vykusiais rinkimais, skundžiamame nuosprendyje jie aptariami bendrai. Logiška, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu prokuroras turi teisę ir pareigą apeliaciniame skunde aptarti visus ginčytinus klausimus, įskaitant ir nepaminėtus kaltinamajame akte. Šiuo atveju, tiek apylinkės teismas, tiek ir prokuroras apeliaciniame skunde aptartas nuostatas vertino kitų nuostatų bendrame kontekste, kuris buvo aktualus nustatant tiek skyriaus pirmininko tiek ir atstovo/delegato rinkimo procedūras ir tvarką, todėl kaltinimo ribų neperžengė.

20. I. J. kaltinama suklastojusi 2019 m. spalio 9 d. narių sąrašą, kuriame yra 35 skyriaus narių parašai, bei 2020 m. sausio 9 d. sąrašą, ir nors pirmosios instancijos teismo posėdyje išteisintoji parodymus duoti atsisakė, o ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę kategoriškai neigė, jos nusikalstamus veiksmus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

21. Pirmiausia aktualu įvertinti visų liudytojų, kurių parašai, pasak valstybinio kaltintojo, buvo suklastoti, parodymus, bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 20 d. specialisto išvadą Nr. 11-1586(20) (toliau – ir Specialisto išvada) dėl šių parašų tikrumo.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo V. S. (V. S.) vardu pasirašė ne V. S. ir ne V. B.. Nustatyti, ar V. S. vardu pasirašė I. J. ar kitas asmuo, negalima. Apklaustas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme V. S. neprisiminė, ar vyko profsąjungos rinkimai, tačiau apžiūrėjęs 2019 m. spalio 9 d. sąrašą parodė, kad savo pavardę ir parašą šalia jos parašė ne jis ir nežino, kas galėjo už jį pasirašyti. Teigė, kad I. J. buvo atstovė, apie pasikeitusį jos statusą negirdėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nežino, ar balsuotų už I. J. ir V. B.. Sužinojęs, kad jo parašas buvo suklastotas, jautėsi keistokai, nesaugiai, jo balsavimo teisė buvo pažeista.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 18 S. V. vardu pasirašė ne S. V. ir ne V. B.; nustatyti, ar S. V. vardu pasirašė I. J. ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme S. V. parodė, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 18 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne ji. Ji nežino, kas galėjo pasirašyti už ją. Jai nebuvo pateikta informacija apie profsąjungos rinkimus, niekas neprašė jos leidimo pasirašyti už ją. Jai nemalonu, kad kažkas už ją pasirašė. Kad kažkas renka parašus, ji nežinojo. Neprieštaravo, kad I. J. ir V. B. būtų išrinkti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu S. V. davė iš esmės tapačius parodymus, tik priešingai, nei teisme parodė, kad jeigu tuo metu ji dalyvautų susirinkime ir reikėtų į pirmininkės poziciją išrinkti I. J., o į pirmininkės pavaduotojo poziciją – V. B., ji iš pradžių pasidomėtų kitais kandidatais ir tik tada nuspręstų, balsuoti ar ne. Sužinojusi, kad už ją kažkas pasirašė, ji jautėsi nemaloniai, nesaugiai, jos balsavimo teisė buvo pažeista.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 19 ir 2020 m. sausio 10 d. protokolo eilutėje Nr. 14 A. A. vardu pasirašė ne A. A.; nustatyti, ar A. A. vardu pasirašė I. J. ar V. B., ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. A. parodė, kad nesidomėjo, ar buvo kokie nors profsąjungos rinkimai – juose jis nedalyvaudavo. Parašas yra ne jo ir nežino, kaip vyko balsavimas, bet jis neprieštarauja, kad tas parašas ten būtų, kadangi jam tiko esamas atstovas. Prieš rinkimus niekas jam pretendentų pavardžių nenurodė. Jis negirdėjo, kad kažkas norėtų būti išrinktas profsąjungos atstovu. Už E. M. būtų balsavęs, nes ji yra simpatiška. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. davė analogiškus parodymus, teigė, kad jo balsavimo teisė nebuvo pažeista, nes jis balsuotų už tuos pačius pretendentus, nes daugiau kandidatų nebuvo. Minėtuose susirinkimuose nedalyvavo.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 24 ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 28 K. T. vardu pasirašė ne K. T. ir ne V. B.; nustatyti, ar K. T. vardu pasirašė I. J. ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme K. T. parodė, kad 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašuose savo pavardę ir šalia pavardės esančius parašus rašė ne ji. Ji nežino, kas galėjo pasirašyti už ją; ji niekam neleido už ją pasirašyti. Nei pačios profsąjungos veikloje, nei rinkimuose ji nėra dalyvavusi. Niekur nebuvo informacijos apie rinkimus, susirinkimus. Ji nežino, ar būtų balsavusi už kandidatus, nes ji nežino, kokie tų žmonių tikslai, uždaviniai. Už E. M. ji nebūtų balsavusi, nes šios ji nepažįsta. Sužinojusi, kad kažkas balsavo jos vardu, ji jautėsi blogai. Dabar ji nenori priklausyti jokiai profsąjungai, nes jos parašas buvo padirbtas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus analogiškus parodymus, kuriuose papildomai yra nurodyta, kad prieš balsuodama būtų pasidomėjusi kandidatais, jų veiklos tikslais, uždaviniais ir jų nuveiktomis veiklomis tik tuo metu galėtų įvykdyti balsavimą. Sužinojus, kad už ją kažkas pasirašė ir suklastojo jos parašus, jaučiasi nejaukiai, dabar suabejojo patikimumu profesine sąjunga. Pažįsta tik I. J. (L.), E. M. ir V. B. nepažįsta.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 32 O. Š. vardu pasirašė ne O. Š. ir ne V. B.; nustatyti, ar O. Š. vardu pasirašė I. J. ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme O. Š. parodė, kad nežino, ar buvo rengiami kokie nors profsąjungos rinkimai, juose nedalyvavo ir nėra gavusi kvietimų į rinkimus. 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 32 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne ji. Nežino, kas galėjo pasirašyti už ją. Sužinojusi, kad jos vardu kažkas balsavo, ji jautėsi blogai. Niekas nepranešdavo nei apie susirinkimus, nei apie rinkimus. V. B. nepažįsta. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus tapačius parodymus, papildomai nurodė, kad dėl I. J. ir V. B. kandidatūrų balsuotų tik jais pasidomėjusi.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 33 A. K. vardu pasirašė ne A. K. ir ne V. B.; nustatyti, ar A. K. vardu pasirašė I. J., ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. K. parodė, kad profsąjungos susirinkimuose ji nedalyvavo, kas atstovavo profsąjungą, ji nežino, atstovų rinkimų nebuvo. 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 33 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne ji. Ji nežino, kas galėjo pasirašyti už ją; ji niekam neleido už ją pasirašyti. Jei ji būtų dalyvavusi rinkimuose, ji būtų balsavusi už visus kandidatus. Sužinojusi, kad kažkas už ją balsavo, ji jautėsi gerai. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodė, kad tuo metu gal ir jautė, kad jos teisės pažeistos, todėl taip sakė, parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. patvirtino, kad sąraše parašas ne jos, tačiau priešingai, nei teisme, nurodė, kad jeigu tuo metu dalyvautų susirinkime ir į pirmininkės poziciją reikėtų išrinkti I. J., o į pavaduotojo – V. B., nežino, ar balsuotų už juos, pasidomėtų kitais kandidatais. Sužinojusi, kad jos parašas buvo suklastotas, ji jautėsi nemaloniai, jos balsavimo teisės buvo pažeistos, nes ji nežino, ar ji tikrai balsuotų už renkamus kandidatus.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 26 V. T. vardu pasirašė ne V. T. ir ne V. B.; nustatyti, ar V. T. vardu pasirašė I. J. ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme V. T. parodė, kad I. J. atėjo į budėtojų dalį ir atsinešė sąrašą. Jis žinojo, kad ten tie sąrašai, maždaug žinojo, ką jie renka, niekas į tai nesigilino. Jis pasirašinėjo tuose sąrašuose, nors ekspertai nustatė, kad ne jo parašas. Jei skuba, jo parašas gali būti kitoks. Renkant skyriaus pirmininką ir pavaduotoją buvo surašytos dvi pavardės – I. J. ir kito žmogaus, kurio pavardės jis neatsimena. Mano, kad ten yra jo parašai. Bet kokiu atveju jis būtų balsavęs už I. J. (L.), nes ją pažinojo ir dėl jos nusiskundimų negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, patvirtino, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 26 yra jo parašas, tačiau ši liudytojo parodymų dalis įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta melaginga (8 t., b. l. 67-84).

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 22 P. U. vardu pasirašė ne P. U.; nustatyti, ar P. U. vardu pasirašė I. J. ar V. B., ar kitas asmuo, negalima; tačiau 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 20 P. U. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme P. U. parodė, kad profsąjungos susirinkimuose nedalyvaudavo, net iki šio momento nežino, kas per rinkimai buvo ir ką išrinko. Jam pačiam nebuvo siūloma tapti profsąjungos atstovu ar skyriaus vadovu ir jis negirdėjo, kad kam nors kitam tai būtų siūloma. Patvirtino, kad 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašuose savo pavardę ir parašus rašė ne jis. Nurodė, kad I. J. buvo leidęs pasirašyti už save, kas susiję su profsąjungos reikalais. E. M. nepažįsta, tačiau ji buvo jo atstovė ir jis ja pasitiki. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu P. U. patvirtino, kad 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašuose leido už save pasirašyti I. J.. Pats pasirašyti negalėjo, nes I. J. neturėjo sąrašų.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti, ar 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 20 Z. S. vardu pasirašė Z. S., ar I. J., ar V. B., ar kitas asmuo, negalima, tačiau 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 16 Z. S. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme Z. S. parodė, kad prisimena tik prieš 8-9 m. vykusius profsąjungos rinkimus, kuriuose jis pats dalyvavo. 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašuose savo pavardę ir šalia pavardės esančius parašus rašė ne jis. Jis nežino, kas galėjo pasirašyti už jį. Niekas jo neklausė leidimo ir jis niekam neleido už jį pasirašyti, tačiau jis nemato nieko blogo, jei kas nors už jį pasirašė, niekam nereiškė pretenzijų, nes jam tiko išrinktas atstovas. Būtų balsavęs už I. J., kažkam kolektyve buvo sakęs, kad balsuotų už ją. Už V. B. ir E. M. nebalsuotų. Jam nebuvo pateikta informacija apie tokius rinkimus, jo niekas nesiteiravo dėl galimų kandidatų. Jis gerai jaučiasi, kad jo vardu pasirašyta už I. J., o dėl to, kad pasirašyta už V. B. – blogai. Jam svarbu, kad atstovė būtų I. J. ir nelabai svarbu, kad pavaduotojas – V. B.. Ikiteisminio tyrimo metu Z. S. parodė, kad būtų balsavęs už I. J. (L.), V. B., ir E. M.. Jo balsavimo teisės nebuvo pažeistos.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 17 A. J. vardu pasirašė ne A. J. ir ne V. B.; nustatyti, ar A. J. vardu pasirašė I. J. ar kitas asmuo, negalima, tačiau 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 17 A. J. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. J. parodė, kad nedalyvavo profsąjungos rinkimuose ir apie šiuos nieko negirdėjo, 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 17 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne ji ir nežino, kas galėjo pasirašyti už ją, kalbos, kad kažkas kitas galės pasirašyti, tikrai nebuvo, nepamena. Apie profesinės sąjungos skyriaus steigimą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jai nieko nežinoma. Tyrėjai parodžius suklastotą parašą, pasitikėjimo profsąjunga nebeliko, dėl to ji išstojo iš šios profesinės sąjungos. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ir 2019 m. spalio 9 d. sąraše pasirašė ne ji, ji nenorėjo balsuoti už renkamus žmones.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 21 A. J. vardu pasirašė ne A. J.; nustatyti, ar A. J. vardu pasirašė I. J. ar V. B., ar kitas asmuo, negalima, tačiau 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 44 A. J. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. J. parodė, kad profsąjungos rinkimuose jis nedalyvaudavo ir netgi nežino, kad tokie buvo, jo bendradarbiai apie rinkimus nekalbėjo. 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašuose savo pavardę ir šalia pavardės esančius parašus rašė ne jis. Nežino, kas galėjo pasirašyti už jį; niekas jo leidimo pasirašyti už jį neprašė, neklausė, ar jis neprieštarauja dėl I. J. kandidatūros. Sužinojęs, kad kažkas pasirašė už jį, buvo nustebęs. Vertina nelabai gerai, blogai, kad už jį kažkas pasirašė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad nežino, ar balsuotų už I. J., V. B. ar E. M., iš pradžių būtų jais pasidomėjęs. Mano, kad jo balsavimo teisė buvo pažeista.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 25 A. V. vardu pasirašė ne A. V. ir ne V. B.; nustatyti, ar A. V. vardu pasirašė I. J. ar kitas asmuo, negalima, tačiau 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 30 A. V. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. V. parodė, kad nežino, ar profsąjungoje vyko rinkimai. Teigė, kad I. J. (L.) buvo profsąjungos atstovė. Patvirtino, kad 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašuose pasirašė ne jis ir nežino, kas galėjo pasirašyti už jį, niekam neleido už jį pasirašyti. Jis nežinojo, kokie atstovai buvo renkami. Nežino, ar būtų balsavęs už kandidatus, tai priklausytų nuo to, ką jam pasakytų ir pažadėtų. Profsąjungos veikla nesidomėjo. Jam nėra svarbu, kas yra profsąjungos atstovas ir nėra nemalonu, kad kažkas pasirašė jo vardu. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. davė iš esmės analogiškus parodymus, tik priešingai, nei teisme, teigė, kad suklastojus jo parašus buvo pažeistos jo teisės, jam yra nemalonu, kad buvo suklastoti jo parašai ir jis net nežinojo apie renkamus žmones.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. sąraše eilutėje Nr. 16 E. M. vardu pasirašė ne E. M. ir ne V. B.; nustatyti, ar E. M. vardu pasirašė I. J. ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme E. M. parodė, kad nedalyvavo rinkimuose, kuriuose buvo renkamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų skyriaus pirmininkas, 2019 m. rugsėjo 19 d. nebalsavo, nežino, kaip jos parašas ten galėjo atsirasti. Negali pasakyti, už ką ji būtų balsavusi. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad nežino, ar balsuotų už I. J. ir V. B., iš pradžių ji pasidomėtų kitais kandidatais. Sužinojusi, kad jos parašas buvo suklastotas, jautėsi nemaloniai, nesaugiai, bijo, kad yra daugiau suklastotų dokumentų, jos balsavimo teisė buvo pažeista, nes niekas neturi teisės klastoti jos parašų.

· Specialisto išvadoje nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašuose ties R. L. pavarde pasirašė I. J.. R. L. apklausos apylinkės teisme metu parodė, kad rinkimai profesinėje sąjungoje vyko, tačiau ji juose nedalyvavo. Prisiminė atstovo rinkimus, kuomet rinkimų lapuose reikėjo pasirinkti atstovą. Apžiūrėjusi dalyvių sąrašus parodė, kad parašus rašė ji, dėl skubėjimo galėjo pasirašyti skirtingai. Neprisimena, kad būtų leidusi I. J. už save pasirašyti dalyvių sąrašuose. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. taip pat patvirtino, kad 2019 m. spalio 9 d. sąrašo eilutėje Nr. 23 ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr.26 yra jos parašai, tačiau ši liudytojos parodymų dalis įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta melaginga (8 t., b. l. 67-84).

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 23 D. G. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme D. G. atsisakė duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 23 yra jo parašas, tačiau ši liudytojo parodymų dalis įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta melaginga (8 t., b. l. 67-84).

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 18 K. D. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme K. D. parodė, kad I. J. buvo profsąjungos atstovė ji nežino, kad kažkas rinko parašus, niekas jos neprašė, kad ji leistų už ją pasirašyti. 2020 m. sausio 10 d. sąrašo 18 eilutėje yra ne jos parašas ir jai nežinoma, kaip tas parašas ten atsidūrė. Tuo metu ji buvo dekretinėse atostogose. Ar būtų balsavusi už E. M. – nežino, būtų ja pasidomėjusi. Sužinojusi, kad jos vardu buvo išrinkta E. M., neįsižeidė. Turtinės žalos nepatyrė, dėl moralinės žalos – iš dalies. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus analogiškus parodymus, kuriuose priešingai, nei teisme, nurodyta, kad sužinojusi apie parašo suklastojimą, pasijuto nesaugiai. Jos balsavimo teisė buvo pažeista.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 19 A. D. vardu pasirašė ne A. D.; nustatyti, ar A. D. vardu pasirašė I. J. ar V. B., ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. D. parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 19 ne jo parašas. Nežino, kas galėjo pasirašyti už jį. Už E. M. jis būtų balsavęs, nes pastaroji gerai dirbo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nebūtų balsavęs, nes jos neprisiminė. Parodymus padėjo surašyti tyrėja, po jais pasirašė skubėdamas, nes žinojo, kad bus teismas ir galės pasakyti savo nuomonę. Neprisimena, ar dalyvavo profsąjungos rinkimuose, bet to, kad kažkas balsavo už jį, nevertina kaip pažeidimo. Jis pasitiki profsąjunga, nes iki šiol yra jos narys. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. nepažįsta, sužinojęs, kad kažkas suklastojo jo parašą, jaučiasi nesaugiai, nepasitiki profsąjunga bei kolegomis, jo balsavimo teisė buvo pažeista.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 21 A. R. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. R. parodė, kad profsąjungos veikloje, susirinkimuose ir rinkimuose ji nedalyvavo, neatsimena, ar balsavo už kandidatus. 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 21 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne ji. Ji nežino, kas galėjo pasirašyti už ją. Ji nebuvo informuota, kad vyks (duomenys neskelbtini) pataisos namų skyriaus steigimas ir kad reikia išrinkti skyriaus pirmininką bei šio pavaduotoją. Nėra leidusi kam nors pasirašyti už ją. Jai nemalonu, kad už ją buvo pasirašyta. Jei nebūtų sužinojusi, kad kažkas suklastojo jos parašą, tai gal ir iki šiol ji būtų profsąjungos narė. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad už E. M. būtų balsavusi. Sužinojusi, kad kažkas suklastojo jos parašą, ji jautėsi blogai.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 24 R. S. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme R. S. parodė, kad rinkimuose nedalyvavo. Pranešimų apie organizuojamus profsąjungos susirinkimus jis negaudavo. Jam parodytas parašas, vardas ir pavardė yra rašyti ne jo ranka, šio sąrašo jis nematė. Nežino, kas galėjo parašyti jo parašą, vardą, pavardę. Niekas neprašė leisti pasirašyti už jį kokiuose nors dokumentuose. Mano, kad E. M. nelabai tinkama kandidatė į profsąjungos atstovus. Negerai, kai kažkas pasirašinėja už jį – gal taip ir buvo pažeistos jo teisės. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra analogiški.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 25 J. D. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme J. D. parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 25 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne jis. Jis nežino, kas galėjo pasirašyti už jį. Jis neleido niekam kitam už jį pasirašyti. Jis nematė, kad kas nors rinktų parašus dėl E. M. ir jam niekas nėra sakęs, kad renka parašus. I. J. atėjo su sąrašais už E. M., jis pasirašė, o teisiamojo posėdžio metu jam rodytame sąraše jis nesirašė. Jis sutiko balsuoti už E. M.. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis pasakė, kad jo balsavimo teisė buvo pažeista – gal ne taip kažką suprato. Jokių pretenzijų dėl šio įvykio jis niekam neturi. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslindamas, kad nežino, kodėl sakė, jog būtų pasidomėjęs kitais kandidatais, matyt, taip manė. Ikiteisminio tyrimo metu J. D. taip pat patvirtino, kad 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. VA2-4(20) eilutėje Nr. 25 yra ne jo parašas ir nežino, kas galėjo už jį pasirašyti. Nežino, ar rinktų E. M.. Sužinojęs, kad jo parašas buvo suklastotas, jis jautėsi blogai, jo balsavimo teisė buvo pažeista.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 31 M. O. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme M. O. parodė, kad parodytame dalyvių sąraše savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne jis. Nežino, kas galėjo pasirašyti už jį; jis niekam neleido už jį pasirašyti. Gal jis ir nebūtų balsavęs už E. M., nes nelabai ją pažįsta, yra tik porą kartų ją matęs. Tai, kad kažkas už jį pasirašė, jam nelabai rūpi, bet nemalonu. Ikiteisminio tyrimo metu M. O. davė analogiškus parodymus.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 32 D. P. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme D. P. parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 32 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne ji. Ji nežino, kas galėjo pasirašyti už ją, niekam to neleistų. E. M. nepažįsta. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 5 d. atostogavo ir į tarnybą grįžo tik 2020 m. sausio 21 d. Abejoja, ar balsuotų už E. M., nes jos nepažįsta. Sužinojusi, kad kažkas suklastojo jos parašą, ji buvo nustebusi, jautėsi nemaloniai. Jos balsavimo teisė buvo pažeista.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 33 Z. S. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme Z. S. parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 33 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne ji. Nežino, kas galėjo pasirašyti už ją. Niekas neprašė leisti už ją pasirašyti. Apie jokius profsąjungos rinkimus ji nieko nežinojo, su I. J. apie tai nebendravo, nes jos nesusitikdavo. Ji gal ir balsuotų už E. M., bet reikėtų išklausyti šios lūkesčius, pasidomėti. Sužinojusi, kad už ją kažkas pasirašė, jautėsi keistai, situacija išties nemaloni, jai svarbu, kad kažkas už ją pasirašė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus analogiškus parodymus.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 36 K. P. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme K. P. parodė, kad, kiek pamena, profsąjungos rinkimų nebūdavo. 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 36 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne jis. Nežino, kas galėjo pasirašyti už jį, jis neatsimena, kad kas nors būtų jo prašęs leisti už jį pasirašyti, niekam už save pasirašyti neleido. Nėra gerai, kad taip įvyko, jam nejauku, kad už jį kažkas pasirašė, jis nežino, kokio turinio tie sąrašai. Už E. M. nebalsuotų, nes jos nepažįsta. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad sužinojęs, jog kažkas suklastojo jo parašą, jautėsi blogai, jo balsavimo teisės buvo pažeistos. Jis E. M. pažįsta iš matymo, su ja nebendrauja (T. 4, b. l. 172-174).

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 38 J. B. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme J. B. parodė, kad profsąjungoje nedalyvaudavo jokiuose susirinkimuose; jokių kalbų apie rinkimus nebuvo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams rodant jam parašus vienas parašas buvo jo, o kitas - ne jo. Jis tikrai neatsimena aplinkybių, kada jis pasirašinėjo. Kaip atsirado ne jo parašas, jis pasakyti negali. Kad kažkas pasirašė jo vardu, jam nėra svarbu, bet, lygtai, niekam neleido pasirašyti jo vardu. Nežinojo, kad E. M. buvo renkama profsąjungos atstove, bet jam nebuvo svarbu, kas atstovaus profsąjungą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 38 yra ne jo parašas; kas galėjo pasirašyti už jį, jis nežino. Už E. M. balsuotų, nors jos nepažįsta. Sužinojęs, kad kažkas suklastojo jo parašą, jis nepatyrė sukrėtimų, jo teisės nebuvo pažeistos.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 39 G. B. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme G. B. parodė, kad profsąjungos susirinkimuose nesilanko ir veikla nesidomi, 2018 m. išėjo vaiko priežiūros atostogų. 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 39 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne ji. Ji nežino, kas galėjo pasirašyti už ją. Niekas jos neprašė leisti pasinaudoti jos pavarde. Turbūt nebūtų balsavusi už E. M., nes jos nepažįsta. Dėl to, kad kažkas pasirašė už ją, ji niekaip ypatingai nesijaučia, nuo to ji nenukentėjo, jokių pasekmių jai nekilo, finansinių nuostolių ji neturėjo, todėl didelės reikšmės ji tam neteikia. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus analogiškus parodymus, tik ir pakomentavo, kad tuo metu jautėsi blogai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad sužinojusi, jog jos parašas buvo suklastotas, jautėsi blogai, yra nepatenkinta ir labai pikta. Jos balsavimo teisė buvo pažeista.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 40 Z. K. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme Z. K. parodė, kad dėl rinkimų nieko nežino, 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 40 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne jis. Jis nežino, kas galėjo pasirašyti už jį, niekas jo neprašė pasirašyti. Nežinojo, kad buvo steigiamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų atskiras skyrius. Jo vardu pasirašyti negalima, tačiau žalos dėl to nepatyrė. Sužinojęs, kad jo balsas atiduotas už E. M., niekaip ypatingai nepasijautė, bet tai neatitinka jo valios. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose priešingai, nei teisme, nurodyta, kad sužinojęs, jog kažkas suklastojo jo parašą, liudytojas jautėsi nemaloniai, jo balsavimo teisės buvo pažeistos.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 41, M. L. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme M. L. parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 41 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne jis. Jis nežino, kas galėjo pasirašyti už jį. Jis niekam neleido pasirašyti savo vardu, tačiau už E. M. būtų balsavęs. Pretenzijų dėl šito įvykio niekam neturi. Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo pasakyti, ar 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 41 jo parašas, nes kartais būna, kad per skubėjimą ar sėdint, ar stovint parašas keičiasi. Jam kolegos sakė, kad bus renkama delegatė E. M.. Susirinkime nedalyvavo, bet norėjo už ją balsuoti.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 45 A. D. vardu pasirašė I. J.. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. D. parodė, kad profsąjungos rinkimuose jis nedalyvavo. 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 45 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne jis. Nežino, kas galėjo pasirašyti už jį. Niekas jo neprašė leisti pasirašyti už jį. Sužinojęs, kad už jį kažkas pasirašė, jis jautėsi nelabai gerai. Nebūtų balsavęs už E. M.. Nejaučia, kad dėl šio įvykio jam būtų padaryta neturtinė žala, tačiau jo rinkėjo teisė buvo pažeista. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra analogiški, išskyrus tai, kad sužinojęs apie parašo suklastojimą, jautėsi nemaloniai.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 15 A. J. vardu pasirašė ne A. J.; nustatyti, ar A. J. vardu pasirašė I. J., ar V. B., ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. J. parodė, kad parodytuose sąrašuose savo pavardę ir šalia pavardės esančius parašus rašė ne jis. Nežino, kas galėjo pasirašyti už jį. Neatsimena, ar kas nors prašė leisti pasirašyti už jį. Girdėjo, kad kaip atstovė buvo renkama E. M., bet abejoja, kad būtų už ją balsavęs. Nejaučia, kad dėl to, jog kažkas už jį pasirašė dėl E. M., būtų buvę pažeisti jo interesai. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, išskyrus tai, kad sužinojęs, kad už jį kažkas pasirašė ir suklastojo jo parašą, teigė jautęsis nejaukiai, jo balsavimo teisė buvo pažeista, mano, kad tarp pareigūnų taip neturėtų būti.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 27 D. B. vardu pasirašė ne D. B. ir ne V. B.; nustatyti, ar D. B. vardu pasirašė I. J. ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme D. B. parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 27 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne ji. Nežino, kas galėjo pasirašyti už ją. Niekas neprašė jos leisti pasirašyti jos vardu. Ji pati gal ir norėtų dalyvauti rinkimuose, bet to jai niekas nesiūlė. Už E. M. nebūtų balsavusi, nes pastaroji jai asmeniškai nepatinka. Dėl suklastoto parašo ji jautėsi nemaloniai, po šio įvykio ji pasitiki profsąjunga maždaug 50 procentų. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. davė analogiškus parodymus, nežino, ar balsuotų už E. M..

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 29 S. P.–J. vardu pasirašė ne S. P. J.; nustatyti, ar S. P.–J. vardu pasirašė I. J., ar V. B., ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme S. P.–J. parodė, kad niekada nėra dalyvavusi profsąjungos susirinkimuose ar rinkimuose 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 29 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne ji. Ji nežino, kas galėjo pasirašyti už ją. Niekada nebalsuotų už E. M.. Jai nemalonu, kad už ją kažkas pasirašė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus analogiškus parodymus, kuriuose papildomai nurodė, kad kolegos kalbėjo, jog (duomenys neskelbtini) atstove renkama E. M., tačiau ji nesutiko už šią balsuoti. Suklastotas jos parašas jai sukėlė neigiamų pasekmių, nepasitiki kolektyvu, jos teisės pažeistos, trūksta skaidrumo profesinėje sąjungoje, kuri turi ginti pareigūnų teises.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 34 V. Š. vardu pasirašė ne V. Š. ir ne V. B.; nustatyti, ar V. Š. vardu pasirašė I. J., ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme V. Š. parodė, kad neprisimena, ar dalyvavo profsąjungos susirinkimuose, rinkimų nebuvo. 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 34 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą greičiausiai rašė jis. Abejoja, nes sąraše parašyta greitai, o jis greitai rašyti nelabai moka, bet raidės yra panašios į jo. Dėl parašo sąraše, nejaučia, kad būtų pažeisti jo interesai. E. M. nepažįsta, gal ir pažintų. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 34 yra ne jo parašas; kas galėjo pasirašyti už jį, jis nežino. Už E. M. tikrai nebalsuotų. Sužinojęs, kad kažkas suklastojo jo parašą, jaučiasi nesaugiai, jo balsavimo teisė buvo pažeista.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 35 I. P. vardu pasirašė ne I. P.; nustatyti, ar I. P. vardu pasirašė I. J. ar V. B., ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme I. P. parodė, kad profsąjungoje rinkimų nebūdavo, ji apie šiuos nieko nežinojo. Teisiamojo posėdžio metu jai parodytame dalyvių sąraše savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne ji. Ji nežino, kas galėjo pasirašyti už ją; ji niekam neleido už ją pasirašyti. Už E. M. nebūtų balsavusi. Dėl šio sumenko pasitikėjimas profsąjunga. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 37 V. A. vardu pasirašė ne V. A.; nustatyti, ar V. A. vardu pasirašė I. J., ar V. B., ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme V. A. parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 37 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne jis. Jis nežino, kas galėjo pasirašyti už jį. Niekas jo neprašė leisti už jį pasirašyti. E. M. jis nepažįsta. Sužinojęs, kad kažkas už jį pasirašė, jis jautėsi nemaloniai. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad už E. M. nebalsuotų, nes jos nepažįsta ir nežino jos tikslų.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 42 A. K. vardu pasirašė ne A. K. ir ne V. B.; nustatyti, ar A. K. vardu pasirašė I. J., ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. K. parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 42 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne jis. Nežino, kas galėjo pasirašyti už jį; niekam neleido už jį pasirašyti. Jei jis būtų dalyvavęs rinkimuose, gal ir būtų balsavęs už E. M., jam tiesiog tai nelabai įdomu. Dėl to, kad buvo pasirašyta jo vardu, jis blogai nesijaučia, žala jam nepadaryta. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose priešingai, nei teisme, buvo nurodyta, kad sužinojęs, jog kažkas suklastojo jo parašą, jautėsi suglumęs.

· Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 46 A. Č. vardu pasirašė ne A. Č.; nustatyti, ar A. Č. vardu pasirašė I. J., ar V. B., ar kitas asmuo, negalima. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme A. Č. parodė, kad profsąjungos rinkimuose nedalyvavo. 2020 m. sausio 10 d. sąrašo eilutėje Nr. 46 savo pavardę ir šalia pavardės esantį parašą rašė ne jis. Nežino, kas galėjo pasirašyti už jį; jis niekam neleido už jį pasirašyti. Tai, kad kažkas už jį pasirašė, jam nesvarbu, nejaučia, kad būtų pažeistos jo teisės, nejaučia patyręs žalą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad aptariamame sąraše parašas ne jo, tačiau priešingai, nei teisme nurodė, kad jeigu dalyvautų susirinkime, nežino, ar rinktų delegate E. M., kadangi jos nepažįsta. Sužinojęs, kad kažkas suklastojo jo parašą, jis jaučiasi nemaloniai prieš tyrėją, kadangi jis turi būti apklaustas ikiteisminio tyrimo byloje, apklausa sukėlė jam nemalonumą, buvo sutrukdytas jo darbas.

22. Taigi, iš aptartų specialisto išvadų matyti, jog visus I. J. inkriminuojamus 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašų parašus pasirašė ne šalia parašų nurodyti asmenys (išskyrus Z. S., kur specialistas negalėjo apskritai identifikuoti, ar rašė Z. S., ar V. B., ar I. J.). Specialisto išvada taip pat patvirtina, kad Iš I. J. inkriminuojamų 13 suklastotų 2019 m. spalio 9 d. sąrašo parašų, tik vieną – R. L. vardu – įrašė I. J., tačiau iš 2020 m. sausio 10 d. sąrašo I. J. pasirašė už 19 narių: Z. S., A. J., K. D., P. U., A. R., R. S., J. D., R. L., A. V., M. O., D. P., Z. S., K. P., J. B., G. B., Z. K., M. L., A. J. ir A. D.. Dėl Z. S. parašo 2019 m. sąraše ir kitų narių parašų specialisto išvadoje paaiškinta, kad tyrimo metu nustatyti tik pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, kiekvieno parašo atžvilgiu atskirai, kurie nesudaro požymių visumų, pakankamų nei teigiamoms, nei neigiamoms išvadoms. Nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų nebuvo galima, nes parašai yra išgalvoti, pasirašyti kitų asmenų vardais, todėl išlikę nedaug pasirašiusiojo/ųjų rašyseną individualizuojančių požymių. Taigi, specialistas, ištyręs visus I. J. inkriminuojamus parašus, konstatavo, jog šie parašai suklastoti, o dėl dalies pateikė kategorišką išvadą, jog už sąraše nurodytus asmenis pasirašė I. J.. Pastebėtina ir tai, kad tyrimo metu buvo tiriama ir V. B. pasirašymo už kitus asmenis galimybė, tačiau nenustatytas nė vienas toks atvejis.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teisme V. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namai šiuo metu yra sujungti su (duomenys neskelbtini), todėl buvo sujungti ir profesinės sąjungos skyriai, anksčiau buvę atskirai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir (duomenys neskelbtini). 2019 m. reikėjo organizuoti rinkimus į profesinės sąjungos valdymo organus, todėl jis rinko parašus iš (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dirbusių narių. Kadangi (duomenys neskelbtini) skyriaus nepažinojo, parašų rinkimą pasidalino su I. J., kuri anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovė, ja pasitikėjo kaip savo profesinės sąjungos nariu. Narių susirinkimai buvo formalūs, dėl darbo grafiko buvo neįmanoma surinkti visų narių, todėl jis važiavo per budinčias pamainas ir rinko parašus. Kaip parašus rinko I. J. – nežino. Jis parašus savo skyriuje rinko keturias dienas, o I. J. savo skyriuje ((duomenys neskelbtini)) – per 1 dieną. 2019 m. spalio 9 d. sąrašą su 35 parašais gavo iš I. J., šiame sąraše jis surinko tik vieną – Nr. 35 punkte esantį parašą. 2020 m. sausio 10 d. parašus jie rinko vėl tuo pačiu būdu. I. J. parašus nuo Nr. 7 iki Nr. 46 surinko per vieną savo darbo dieną ir paliko sąrašą praleidimo punkte. Likusius parašus V. B. teigė rinkęs dar tris dienas. Nors iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 28 d. Visuotinio delegatų suvažiavimo protokolo Nr. VA1-1(20) matyti, kad tiek I. J., tiek V. B. 2020 m. kandidatavo į profesinės sąjungos tarybą, tačiau buvo išrinkta tik I. J.. Iš 2020 m. sausio 28 d. elektroninių ryšių kontrolės metu gautos informacijos matyti, kad I. J. įsitikinimu V. B. dėl to gali ant jos pykti. Vis tik, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti V. B. parodymais. Šis liudytojas, priešingai, nei išteisintoji, parodymus davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymai tarpusavyje sutampa tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat atitinka kitus byloje surinkus įrodymus (net ir I. J.).

24. Iš I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, išteisintoji nors ir nepripažino pasirašiusi kitų asmenų vardu prieš jų valią, tačiau patvirtino, kad narių susirinkimai skyriuje nevyko (analogiškai parodė ir V. B.), taip pat patvirtino, kad 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. narių parašus rinko dviese su V. B.. Nurodė, kad iki 2019 m. spalio mėnesio jie abu su V. B. buvo (duomenys neskelbtini) atstovai, tačiau ji atstovavo narius, kuriuos ji pažįsta, t. y. Antrojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnus, o V. B. – Pirmojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnus. Teigė, kad paminėtus sąrašus gavo iš V. B., pamainos keitimo metu. Tokie išteisintosios parodymai taip pat atitinka V. B. parodymus. I. J. parodė, kad 2019 m. spalio 9 d. asmeniškai surinko parašus iš R. V., M. K., R. V., G. M., V. S., T. R., V. T., D. G.. Kaip matyti, visi šie asmenys yra 2019 m. spalio 9 d. narių sąraše Nr. VA3-8(19), kuriame 35 narių parašai, t. y. tai sutampa su V. B. parodymais, kad I. J. rinko parašus 2019 m. spalio 9 d. narių sąraše, kuriame yra 35 parašai. Aiškindama 2020 m. sausio 10 d. sąrašo parašų rinkimą I. J., parodė, kad rinko antrojo saugumo skyriaus narių parašus, jos akivaizdoje pasirašė V. T., R. V., M. K., G. M., T. R., D. G.. Kiti jos atstovaujami asmenys – E. M., R. V., A. N., Z. S., A. J., A. R., R. S., J. D., R. L., D. B., K. T., S. P. – J., A. V., M. O., I. P., G. B., Z. K., A. K., A. Č. pasirašė ne prie jos, galėjo pasirašyti poste paliktuose sąrašuose. Bet kuriuo atveju, šie I. J. išvardinti asmenys patenka tarp 2020 m. sausio 10 d. sąrašo 7-46 eilutėse įrašytų asmenų, todėl teisėjų kolegija tiki V. B. parodymais, kad I. J. rinko 2020 m. sausio 10 d. sąrašo 7-46 parašus.

Žemesnės instancijos teismas

25. I. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad kai kurie nariai leisdavo už save pasirašyti kitiems nariams. Taip pat ir jai buvo pasakyta, kad už kai kuriuos ji gali pasirašyti, nes jie neprieštarauja dėl kandidatų, tačiau už ką tiksliai pati pasirašė negalėjo atsakyti, nes neprisiminė. Šioje parodymų dalyje I. J. nebuvo nuosekli, kadangi antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodžius 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašus, jai atrodė, kad ji nerašė nei vieno nario vardo ir pavardės, tik savo; kas rašė narių vardus ir pavardes, nežino. Šiuos I. J. parodymus paneigia jau aptartos specialisto išvados.

26. Nežiūrint į tai, kad tik dėl dalies specialistui pateiktų tirti įrašų buvo konstatuota, jog kitų asmenų vardu pasirašė I. J., teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad išteisintoji suklastojo visus jai inkriminuojamus įrašus 2019 m. ir 2020 m. sąrašuose. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, jog išskyrus asmenis, kurie įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinti davę melagingus parodymus, visi liudytojai be išimties parodė, kad ne jie pasirašė aktualiuose 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. profesinės sąjungos skyriaus narių sąrašuose, kad susirinkimai nurodytomis dienomis nebuvo organizuoti, didžioji dauguma, išskyrus P. U., parodė, kad nežino, kas galėjo už juos pasirašyti ir kad leidimo tam nebuvo davę. Tai paneigia I. J. pirminius parodymus, kad ji pasirašė tik už narius, kurie neprieštarauja dėl kandidatų.

27. R. L., V. T. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dalyvavo aptariamuose 2019 m. ir 2020 m. rinkimuose ir patys pasirašė 2019 m. spalio 9 d. bei 2020 m. sausio 10 d. sąrašuose, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2282-11-23/2020 priimtu nuosprendžiu, patvirtintu Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-929/2021, jie buvo pripažinti kaltais už melagingų parodymų davimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022 patvirtino, jog teismai pagrįstai nustatė faktines bylos aplinkybes, atitinkančias BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tačiau baudžiamąją bylą nutraukė dėl padarytų veikų mažareikšmiškumo. Taigi, bet kuriuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad R. L., V. T. ir D. G. davė melagingus parodymus, todėl teisėjų kolegija jais nesivadovauja kaip nepatikimais.

28. Iš esmės visi liudytojai I. J. įvardijo kaip profesinės sąjungos skyriaus atstove, o ne pirmininke, kas taip pat patvirtina, jog apie pirmininko rinkimus jie nieko nežinojo. Liudytojai V. S., E. M., A. J., S. V., A. J., K. T., O. Š., K. D., A. R., R. S., M. O., D. P., Z. S., K. P., Z. K., A. D., D. B., S. P.–J., I. P., V. A. parodė, kad sužinoję apie suklastotus jų parašus dalyvių sąraše jautėsi blogai, nemaloniai, nesaugiai, dalis nenorėjo balsuoti už kandidatus, dalis teigė, kad būtų pasidomėję kitomis kandidatūromis, dalis teigė V. B., E. M. net nepažinoję, nebūtų už juos balsavę, tai neatitiko jų valios. A. J., K. T., A. R., S. P.–J., I. P. dėl parašų klastojimo atvejo prarado pasitikėjimą profesine sąjunga, kolektyvu. Kitos dalies liudytojų parodymai teisme skyrėsi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuomet iš karto po sužinojimo apie parašų klastojimą apibūdino savo reakciją bei išsakė nuomonę dėl kandidatų. Liudytojai A. V., A. K., K. D. ir A. D., J. D., G. B., A. J., V. Š., A. K., A. Č. apklausiami pirmosios instancijos teisme neįžvelgė problemų, kad už juos balsavo kitas asmuo, dėl balsavimo rezultato nuomonės išsiskyrė. Nežiūrint į tai, visi patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur, be kita ko, teigė, kad pamatę savo suklastotus parašus jautėsi blogai, nemaloniai, nesaugiai, nustebę, manė, kad buvo pažeistos jų teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamą liudytojų parodymų pokytį galėjo nulemti pakankamai ilgas laiko tarpas tarp apklausų pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo institucijoje. Faktas, jog iš karto po tam tikrų aplinkybių sužinojimo asmens reakcija būna natūraliausia, o laikui blėstant emocijos išblėsta. Per laiką nuo aktualių rinkimų asmenys apčiuopiamų neigiamų pasekmių nepatyrė, todėl praėjus dviem metams nuo pirmosios apklausos I. J. veiksmų vertinimas iš liudytojų perspektyvos gali būti objektyviai pakitęs. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais paminėtų liudytojų parodymais.

29. Šiuo aspektu yra aktuali ir elektroninių ryšių kontrolės metu gauta informacija, iš kurios turinio matyti, jog dalies liudytojų parodymus galėjo įtakoti ne tik praėjęs ilgas laikas, tačiau ir nesaugumo jausmas ar draugiški ryšiai su I. J., fiksuoti pokalbiai taip pat atskleidžia ir išteisintosios suinteresuotumą vykstančiu tyrimu, duotų parodymų nenuoširdumą.

30. Išteisintosios gynėjas kvestionuoja elektroninių ryšių kontrolės metu gautos informacijos kaip įrodymo BPK 20 straipsnio prasme teisėtumą ir leistinumą, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022 priimta nutartimi (dėl R. L., V. T. ir D. G. melagingų parodymų), kurioje, be kita ko, sukritikuotos žemesnių teismų išvados dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atliktos 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų I. J. telefoninių pokalbių su V. T. ir R. L. turinio pripažinimo tinkamu įrodymu, t. y. konstatuota, kad teismai nesilaikė įrodymų leistinumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas nevertino ir nepasisakė, ar BPK 154 straipsnyje nustatytos duomenų rinkimo priemonės buvo būtinos ir proporcingos baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimas pareikštas I. J.. Aptariamoje nutartyje buvo vertinama, ar nurodytais duomenimis buvo galima vadovautis įrodinėjant R. L., V. T. ir D. G. kaltę dėl melagingų parodymų davimo. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į teismų praktiką, pagal kurią leidimas taikant procesines prievartos priemones surinktą informaciją apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje gali būti duodamas tik jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika. Šiuo atveju kasacinio teismo nagrinėtoje byloje asmenys buvo kaltinami dėl nesunkaus nusikaltimo, kuris neįtrauktas į nusikalstamų veikų kategoriją, dėl kurios galima taikyti BPK 154 straipsnyje nustatytas procesines prievartos priemones. Taigi, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022 elektroninių ryšių kontrolės metu gautos informacijos pripažinimas netinkamu įrodymu yra nesusijęs su įrodymų vertinimu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Priešingai, kasacinis teismas pažymėjo, jog BPK 154 straipsnyje nustatytų duomenų rinkimas buvo leistas tuo pagrindu, kad byloje (past., kurioje išteisinta I. J.) buvo atliekamas tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl apysunkio nusikaltimo (dėl šios kategorijos nusikalstamų veikų BPK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė taikyti asmenų pokalbių kontrolę), taigi atitiko formalius teisėtumo reikalavimus.

31. Teisėjų kolegija savo ruožtu taip pat įvertina ikiteisminio tyrimo metu atliktos elektroninių ryšių kontrolės metu gautos informacijos atitikimą įrodymams keliamiems reikalavimams. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. gegužės 13 d. nutartimis leista ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., kiekvieną dieną, ištisą parą, klausytis I. J. ir E. M. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (1 t., b. l. 33-35, 116-119). Šioje vietoje aktualu, kad tyrimas baudžiamoje byloje buvo pradėtas ne tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, t. y. gavus Kriminalinės žvalgybos valdybos 1-o skyriaus specialistės S. M. 2020 m. vasario 13 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnė I. J. galimai klastoja dokumentus (1 t., b. l. 1-12). Prokuroras, prašymą taikyti I. J. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą bei kaupimą motyvavo tuo, kad galimai suklastoti profesinės sąjungos narių susirinkimų protokolai sudarė pagrindą I. J. tapti profesinės sąjungos skyriaus vadove, narių atstove, spręsti kitus pareigūnų interesus liečiančius klausimus, o E. M. sudarė galimybes tapti atstove delegatų susitikime. Ikiteisminio tyrimo teisėjas procesinės prievartos priemonę leido taikyti siekiant patvirtinti arba paneigti ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją, apie galimą parašų klastojimą, o faktui pasitvirtinus, nustatyti I. J. ir E. M. vaidmenį nusikalstamoje veikoje, iniciatyvumą ir kitą reikšmingą informaciją. Taigi, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis BPK 154 straipsnyje nustatytų duomenų rinkimas buvo leistas vadovaujantis tuo, kad byloje buvo atliekamas tyrimas dėl apysunkio nusikaltimo (BK 228 straipsnio 1 dalis), dėl kurio BPK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė taikyti asmenų pokalbių kontrolę, tiriant ne tik informaciją dėl dokumentų suklastojimo, bet ir siekiant nustatyti klastojusius asmenis, jų vaidmenį ir tokių veiksmų tikslus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad taikyta procesinės prievartos priemonė buvo būtina ir proporcinga siekiamiems tikslams, todėl teisėta ir pagrįsta.

32. Apklausus ikiteisminio tyrimo metu liudytojus ir I. J., 2020 m. rugpjūčio 4 d. atlikus poėmį bei gavus (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuostatus ir (duomenys neskelbtini) įstatus, I. J. (L.) prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) bei kitus dokumentus, buvo konstatuota, kad I. J. tik iš dalies atitinka BK 230 numatyto subjekto požymius, todėl ikiteisminis tyrimas dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo 2020 m. lapkričio 12 d. prokuroro nutarimu nutrauktas (1 t., b. l. 23-29). Nežiūrint į tai, teismų praktikoje išaiškinta, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas negali lemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo metu gauta informacija. Ji pripažintina tinkamu įrodymu baudžiamojoje byloje (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

33. Ikiteisminio tyrimo metu I. J. parodžius 2019 m. liepos 3 d. E. M. prašymą dėl įstojimo į (duomenys neskelbtini), išteisintoji paaiškino, kad kolegės vardu prašymą užpildė ji, tačiau pasirašė pati E. M. jos akivaizdoje lauke ant suoliuko prie (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Pastaruosius I. J. parodymus paneigia E. M. parodymai, kad ji nepasirašinėjo stojimo į profesinę sąjungą dokumentų, kuriuos atitinka Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. birželio 10 d. protokole fiksuotas E. M. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kurio metu E. M. nurodo: „yra mano parašo suklastojimas ant narystės dokumentų, kadangi pasirašiau ne aš, pasirašė mano parašu I. <...> po to strateginis planas paskirti atstove. <...> tu esi atstovė, nors nepasirašiau atstovavimo sutarties <...> aš bijau, kad mano parašu padirbtu gali būti pasirašinėjami ir kiti dokumentai“ (t. 1, b. l. 47-50). Aptarti įrodymai paneigia I. J. parodymus, kad ji turėjo leidimą pasirašyti kitų narių vardu. Šiuo atveju, kaip seka iš E. M. parodymų ir pokalbio įrašo, E. M. vardu išteisintoji pasirašinėti negalėjo, tačiau pasirašė. Akivaizdu, kad tai buvo gan įprasta išteisintosios praktika, kadangi liudytojas P. U. parodė, jog buvo leidęs I. J. pasirašyti savo vardu, kas susiję su profesinės sąjungos veikla, o ir specialistas nustatė, kad ji pasirašė daugelio profesinės sąjungos narių vardu.

34. Kad I. J. 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. sąrašuose buvo įrašiusi ne tik savo pavardę bei parašą, liudija ir 2020 m. vasario 24 d. 14.46 val. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (kalba vyras, galimai R. V. dirbančios pamainos viršininko pavaduotojas). Jo metu I. J.: „čia B. muset, žinai pakėlė jau kipišą, kad va, nes jisai, kaip neišrinko, ne pirmininku, ne taryboje, – žiūrėkit, kad nebūtų padirbtų parašų. Sakau – mes nepadirbinėjam“, vyras: „ane?“, I. J.: „nu. Ką, jis matė, kad pasirašėme, aš už kažką tai? Eik tu...“; 2020 m. vasario 25 d. 9.15 val. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu I. J.: „tegul tikrina, man tai kas. Ką aš dabar atsiminsiu, kada kaip, kas pasirašinėjo“, vyras: „tai bazaras“, I. J.: „dokumentai buvo duoti į postą, gulėjo, ką aš žinau, kas ten ką pasirašinėjo <...> įrašo nėra vaizdo ir vsio“.

35. Elektroninių ryšių kontrolės metu atsiskleidė ir dar viena aplinkybė, jog I. J. pakankamai intensyviai domėjosi ikiteisminio tyrimo eiga ir vykstančiomis apklausomis, žinojo kokius parodymus duoda apklausiami asmenys. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. birželio 10 d. protokole fiksuoto 2020 m. vasario 26 d. 15.32 val. I. J. pokalbio su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (kalba vyras, galimai R. V., pamainos viršininko pavaduotojas) metu paskambinęs vyras iš karto informuoja I. J., kad pas juos vyksta apklausa, I. J. nusistebi, kad jau „iškvietinėja“. Vyras: „KŽS‘as, aha. G. (past. D. G.) karoče buvo, sakė 2019 m. rinko Bl. ir tave“, I. J.: „aha“, vyras: „kur buvo susirinkimas, ar dalyvavai“, I. J.: „mhm“, vyras: „o kur jisai buvo?“, I. J.: „nebuvo susirinkimo, G. jau sakė buvo (keiksmažodis) susirinkime ir dalyvavo jisai. Eik tu (keiksmažodis)“, I. J. nusikeikė. Aptariamo pokalbio metu I. J. davė suprasti, jog pokalbio gali būti pasiklausoma „atėjo (past. žargonu nesamonė), aš vyrui rašiau žinutes, jisai negavo, paskambino, kas nutiko, aš negaunu žinučių, ir žiūriu, eilutė eina, jūsų žinutės įrašinėjamos“, į tai vyras: „supratau“ ir pokalbis netrukus buvo baigtas. Šis faktas aktualus vertinant po to sekusius pokalbius, turint omenyje, kad žinodama apie pasiklausymą išteisintoji pokalbį galėjo pasukti ir sau naudinga linkme. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. liepos 31 d. protokole fiksuotas 2020 m. gegužės 15 d. 16.35 val. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (kalba vyras, galimai bendradarbis V. T.) apie būsimą apklausą (1 t., b. l. 91-95). Pokalbio metu vyras: „ten išvis, tau yra skirtumas, ką aš sakysiu, ar ne?“, I. J.: „mhm“, vyras: „nes aš galvoju nu ten meluoti, jeigu tikrai padarys šitą (keiksmažodis), tai ten, nu (keiksmažodis), ten vizualiai net viskas aišku <...> man kad žinoti, ką rytoj sakyti“, į tai I. J. atsako: „ten tau nieko sakyti nereikės, duos tris lapus, pasirašysi vardą, pavardę, parašą ir ji dar pasakys, gal nori papildyti ką nors“, vyras: „nu tai va, aš apie tai ir kalbu“, I. J.: „tai pasakyk ne, nieko neturiu ką papildyti ir viskas“. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. protokole fiksuoti pokalbiai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (kalba moteris, galimai bendradarbė T. R., 1 t., b. l. 96-99). 2020 m. vasario 27 d. 15.11 val. pokalbio metu buvo aptariamos atliekamos apklausos pataisos namuose, moteris: „jeigu tokie paprasti, net sumeluoti negali, kad nu ne tavo parašas, tai sakyk, mano, nu, gal stovint pasirašiau, nu“; 2020 m. kovo 15 d. 12.42 val. pokalbio su metu I. J.: „D. (keiksmažodis), pripylė kerasino <...> specialiai, kad prišikti man <...> palauk, jis dar nežino, kad kelionpinigių negaus“, moteris: „vienoje pamainoje dirba, į akis taip gražiai kalba, o už akių matai koks“. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. liepos 8 d. protokole (1 t., b. l. 51-87) užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 5 d. 9.54 val. G. B. pasakoja I. J. apie pokalbį su tyrėja dėl parašo klastojimo, klausia, ką jai sakyti, I. J. sako, kad sakytų, jog parašas yra jos (G. B.), o G. B. pasakius, jog nuo 2018 m. yra motinystės atostogose, I. J. sako, kad „tada sakyk, kad ne tavo“. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. rugsėjo 4 d. d. protokole (1 t., b. l. 120-165) fiksuotas I. J. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (kalba vyras, galimai (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos pirmininkas K. P.), kuris priekaištauja, kad I. J. mažai dirba, žmonės jos pasigenda, į ką I. J.: „supranti, mano pamaina, mano antras SVS‘as viską žino, supranti? Bet tie žmonės, K., aš tikrai tokių žmonių atstovauti, kokių jie parodymų duoda, supranti, aš atstovauti tikrai nenoriu ir neatstovausiu. Tokių žmonių, supranti, kada buvo viskas sakyta (keiksmažodis) ir skambinta...Matai, išsigando operų (keiksmažodis). Tai jūs laikykit (keiksmažodis), šitie žmonės ir laikosi, nes jų parašai, supranti? Ir (keiksmažodis), eina iki galo. O šitie, kurie (keiksmažodis) tai nu (keiksmažodis) man tokie nariai, supranti?“. Iš aptartų įrašų seka, kad I. J. rūpėjo, kokius parodymus duos asmenys, kurių parašai buvo bylai aktualiuose narių sąrašuose, kad jie kuo mažiau pasakotų apie pasirašymo aplinkybes, kad duotų melagingus parodymus. Negana to, elektroninių ryšių kontrolės metu yra užfiksuoti pokalbiai, kurie vertintini ir kaip I. J. siekis daryti poveikį liudytojams – 2020 m. gegužės 5 d. 9.54 val. G. B. pokalbį su I. J. papildo specialistės L. M. 2020 m. gegužės 7 d. tarnybinis pranešimas, kur nurodyta, kad 2020 m. gegužės 5 d. pokalbio telefonu su G. B. metu liudytoja pasakė, kad viena kolegė pasiūlė tyrėjai sakyti, kad parašas dėl profesinės sąjungos atstovų rinkimų yra jos (G. B.). Kolegės pavardės neatskleidė, nurodydama, kad jai reikės dirbti su ja dirbti ir dvejus metus studijuoti, bijo, kad kolegė jai „kaišios pagalius“ (t. 1, b. l. 45). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. liepos 8 d. protokole (1 t., b. l. 51-87) fiksuotas I. J. 2020 m. vasario 21 d. 20.02 val. pokalbis su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (kalba vyras, galimai (duomenys neskelbtini) R. J.), kurio metu I. J. nurodo, kad S. pamainoje per daug žmonių, „reikia išmesti T. (past. 2020 m. vasario 25 d. davė parodymus, kad aktualiuose sąrašuose yra ne jos parašai) <...> ji iš nedarbingumų neišlenda. Žinote, aš ją įdarbinau, padėjau jai, bet aš nenoriu, todėl, kad pamaina skundžiasi“. Aptariami duomenys atskleidžia, kad I. J. pagal pareigas ir pažintis turėjo galimybę daryti įtaką profesinės sąjungos narių interesams, kas neabejotinai galėjo paveikti apklausų metu duotus liudytojų parodymus. Vien tai, kad dėl galimo poveikio liudytojams nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų nešalina paties fakto, jog išteisintoji aktyviai domėjosi apklausomis ir bendravo apie jas su liudytojais tiek prieš apklaustas, tiek po jų, tiek aptarinėjo ir tiesiogiai su liudytoju darbine sritimi susijusius klausimus.

36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į jau paminėtus, tačiau kitam kontekste, Įstatų punktus. Pagal Įstatų 25 punktą profesinės sąjungos delegatų suvažiavimas yra aukščiausias profesinės sąjungos valdymo organas; delegato statusą pagal pareigas turi tarybos nariai, komitetų, skyrių vadovai, kontrolės organo nariai (26 punktas); delegatų suvažiavimas yra šaukiamas ne rečiau kaip kartą per 2 metus ir likus ne mažiau kaip mėnesiui iki pirmininko, tarybos įgaliojimų pabaigos (29 punktas); delegatų suvažiavimas renka pirmininką, tarybą, kontrolės organus, nustato tarybos narių skaičių, nustato bei keičia jų kadencijos trukmę. Pirmininkas ir taryba renkami atviru balsavimu (31.3 punktas); delegatai renkami atstovauti konkrečiame delegatų suvažiavime, jų įgaliojimai nutrūksta delegatų suvažiavimui įvykus (33 punktas). Iš aptarto reguliavimo matyti, kad išrinkus I. J. profesinės sąjungos skyriaus pirmininke, jos statusas esmingai pasikeitė tuo, kad pagal pareigas ji tapo nuolatine delegate (ne renkama kiekvienu atskiru atveju), o tuo pačiu įgijo galimybę būti renkama į tarybos narius, kur ir buvo išrinkta, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Visuotinio delegatų suvažiavimo 2020 m. sausio 28 d. protokolo Nr. VA1-1(20) (9 t., b. l. 139-145). Teisėjų kolegijos vertinimu aptarta aplinkybė dar kartą patvirtina ir I. J. suinteresuotumą, kad suplanuoti rinkimai įvyktų.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, jog ne visi asmenys, kurių parašai suklastoti išreiškė nesutikimą dėl kandidatų, I. J. veiksmų pavojingumo nemenkina. Balsavimo rezultatams nuosekliai pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pritarė P. U., A. A., J. B., M. L., iš to, kad R. L., V. T. ir D. G. davė melagingus parodymus, jog pasirašė 2019 m., 2020 m. sąrašuose, taip pat galima daryti išvadą, jog pritarė balsavimo rezultatams ir vertinant jų parašų klastojimą atsietai nuo likusios visumos, būtų galima svarstyti apie menkesnį kaltininko veiksmų pavojingumą, tačiau nagrinėjamu atveju 2019 m. buvo suklastota net 13 parašų, o 2020 m. – 31 parašas, didžioji dalis liudytojų sužinoję apie savo parašų klastojimą reagavo neigiamai, o dalis net prarado pasitikėjimą pačia profesine sąjunga ir kolegomis. Be to, tai sukėlė pasekmes – rinkimai laikyti įvykusiais, išrinkti profesinės sąjungos pirmininkas, jo pavaduotojas ir atstovė, t. y. padaryta įtaka teisiniams santykiams. Dėl nurodytų priežasčių tokia veika negali būti laikoma mažiau pavojinga ar negalinčia padaryti jokios žalos, t. y. I. J. veiksmai nelaikytini mažareikšmiais.

38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek ir kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą I. J. nevisiškai tiksliai yra nurodytas nuostatų, kurie buvo pažeisti pavadinimas, t. y. nurodyta „(duomenys neskelbtini) Tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. VA3-15(19) 14 punkte“. Kita vertus nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje niekam nekilo klausimų dėl šios kaltinimo dalies. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuoroda į teisės aktus, įtvirtinančius nusikaltimo teisinius požymius, nėra esminė kaltinimo faktinė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-1073/2022), nagrinėjamu atveju ji neturi įtakos inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokioms teisinės reikšmės gynybai turinčioms aplinkybėms, t. y. dėl to nepasikeitė veikos padarymo vieta, laikas ar būdas ir nėra pagrindo manyti, kad dėl patikslintų aplinkybių gynyba galėjo būti organizuojama kitaip. Kaltinime nurodytu (duomenys neskelbtini) Tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. VA3-15(19) buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatai, tačiau formuluojant kaltinimą padarytas rašymo apsirikimas, praleidžiant nuostatų pavadinimą, todėl šis rašymo apsirikimas ištaisytinas.

39. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad I. J. nepagrįstai buvo kaltinama tuo, kad organizavo 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose narių balsavimą renkant skyriaus pirmininką ir pavaduotoją bei delegatą/atstovą. Tiek V. B., tiek ir ikiteisminio tyrimo metu I. J. parodė, jog rinkimų organizavimo klausimai buvo pavesti V. B.. Tokius parodymus patvirtina išteisintosios gynėjo apylinkės teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 19 d. Tarybos posėdžio protokolas Nr. VA3-15(19) (9 t., b. l. 136-138), kurio 4 klausimu nutarta įgalioti profesinės sąjungos narį V. B. organizuoti (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose narių susirinkimą ir jame išrinkti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad būtent jis perdavė I. J. dalyvių sąrašus surinkti parašus iš (duomenys neskelbtini) dirbusių narių, kadangi anksčiau ji buvo jų atstovė ir priešingai, nei V. B., gerai pažinojo. Iš V. B. parodymų seka, kad dalyvių sąrašai jam buvo grąžinti ir būtent jis sąrašus kartu su protokolais nuvežė į profesinės sąjungos būstinę. I. J. taip pat parodė, kad V. B. buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) dokumentaciją, todėl nariams pasirašius ir išreiškus savo valią, jis nuveždavo rinkimų sąrašus į (duomenys neskelbtini) būstinę. Taigi, aptarti įrodymai nekelia abejonių, jog tiek pagal tarybos narių nutarimą, tiek pagal faktą už byloje aktualių rinkimų organizavimą buvo atsakingas V. B., o ne I. J., todėl ši faktinė laikytina nepasitvirtinusia ir inkriminuota nepagrįstai.

40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta bei susiejus į vieną loginę grandinę visus byloje ištirtus įrodymus – bendrą suklastotų parašų kiekį; specialisto išvadą, kad didžiąją dalį įrašų darė būtent I. J.; tai, kad antrojo parašus rinkusio asmens – V. B., parašų klastojimo faktas nenustatytas, nors taip pat buvo tiriamas; liudytojų parodymus, kad jie niekam nebuvo davę sutikimo pasirašyti jų vardu ir nežino, kaip sąrašuose atrado jų pavardės; kad suklastoti buvo būtent I. J. rinkti parašai ir nenustatytas nė vieno kito asmens motyvas klastoti parašus; kad V. B. parodė, jog suklastotus parašus gavo būtent iš I. J., kuri parašus surinko per neįmanomai trumpą laiką – 3 valandas, įskaitant ir iš asmenų, kurie dirbo skirtingose pamainose ar buvo atostogose (G. B. ir K. D.), kad I. J. buvo suinteresuota rinkimų rezultatais (iš E. M. parodymų būtent išteisintoji pasiūlė jai tapti profesinės sąjungos atstove, o vėliau pranešė apie privalomą dalyvavimą susirinkime, kuriame bus renkami tarybos nariai, į kuriuos E. J. pati kandidatavo, todėl logiška, kad taip siekė užsitikrinti papildomą balsą), kad intensyviai domėjosi ikiteisminio tyrimo eiga, siekė daryti poveikį liudytojams ir kitus aptartus įrodymus, darytina neabejotina išvada, kad ne tik tą dalį parašų, kurių įrašai specialisto patvirtinti kaip daryti I. J. ranka, bet ir likusius kitus įrašus darė būtent I. J., tuo pažeisdama Įstatų 69 punkto nuostatą, kad skyriaus pirmininkas renkamas atitinkamoje įstaigoje dirbančių Profesinės sąjungos narių susirinkime paprasta balsų dauguma, bei Nuostatų 14 punkto reikalavimą, kad sprendimai, susiję su skyriaus veikla, gali būti priimami Skyriaus narių bendru sutarimu. Pasirašydama už kitus asmenis I. J. puikiai suprato tokių savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo, todėl veikdama tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

· nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) nare, turėdama tikslą užimti nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. įsteigto (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pirmininko pareigas, 2019 m. spalio 9 d. pažeisdama (duomenys neskelbtini) įstatų 69 punkte „<...> Skyriui vadovauja Skyriaus pirmininkas, kuris renkamas atitinkamoje įstaigoje dirbančių Profesinės sąjungos narių susirinkime paprasta balsų dauguma <...>„ bei (duomenys neskelbtini) Tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. VA3-15(19) patvirtintų (duomenys neskelbtini) pataisos namuose skyriaus nuostatų 14 punkte „<...> Sprendimai, susiję su skyriaus veikla, gali būti priimami Skyriaus narių bendru sutarimu. Kiekvienas Skyriaus narys turi po vieną balsą <...>„ įtvirtintą profesinės sąjungos narių balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, (duomenys neskelbtini) pataisos namų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasirašė šio susirinkimo dalyvių 2019 m. spalio 9 d. sąraše turinčių balsavimo teisę šios profesinės sąjungos narių R. L., V. S. (V. S.), E. M., A. J., S. V., A. A., A. J. (A. J.), P. U. (P. U.), K. T., A. V. (A. V.), V. T. (V. T.), O. Š., A. K. vardu, tokiu būdu suklastodama šių žmonių parašus ir atimdama šiems susirinkimo dalyviams teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią. Suklastojusi minėtą dalyvių sąrašą ir tęsdama savo nusikalstamą veiką minėtą sąrašą kaip būtiną dokumentą susirinkimo protokolo surašymui ir tokio protokolo priedą ji perdavė susirinkimo pirmininkui V. B., kuris I. J. pateikto sąrašo pagrindu 2019 m. spalio 9 d. protokolu Nr. VA3-8(19) užfiksavo, kad balsavime dalyvavo 35 nariai, iš kurių 34 balsavo už I. J. (L.) kaip pirmininko kandidatūrą, o 35 balsavo už jo kaip pirmininko pavaduotojo kandidatūrą, bei perdavė šiuos dokumentus į (duomenys neskelbtini) buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), patvirtindamas įvykusio susirinkimo ir priimtų sprendimų faktą. I. J. suklastotų dokumentų pagrindu ji tapo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pirmininke ir įgijo atitinkamą statusą, teises bei įgaliojimus, o V. B. tapo šio skyriaus pirmininko pavaduotoju ir įgijo atitinkamą statusą.

· Taip pat I. J. žinomai suklastotų dokumentų pagrindu tapusi (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pirmininke, 2020 m. sausio 10 d. pažeisdama (duomenys neskelbtini) Tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. VA3-15(19) patvirtintų (duomenys neskelbtini) pataisos namuose skyriaus nuostatų 14 punkte „<...> Sprendimai, susiję su skyriaus veikla, gali būti priimami Skyriaus narių bendru sutarimu. Kiekvienas Skyriaus narys turi po vieną balsą <...>„ įtvirtiną sprendimų priėmimo tvarką, (duomenys neskelbtini) pataisos namų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasirašė šio susirinkimo dalyvių 2020 m. sausio 10 d. sąraše turinčių balsavimo teisę šios profesinės sąjungos narių Z. S. (Z. S.), A. J., K. D., P. U., A. R., D. G., R. S., J. D. (J. D.), R. L., A. V., M. O. (M. O.), D. P., Z. S., K. P., J. B., G. B., Z. K. (Z. K.), M. L. (M. L.), A. J. (A. J.), A. D. (A. D.), A. A., A. J., A. D. (A. D.), D. B., K. T., S. P. – J., V. Š. (V. Š.), I. P., V. A., A. K. ir A. Č. (A. Č.) vardu, tokiu būdu suklastodama šių žmonių parašus ir taip atimdama šiems susirinkimo dalyviams teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią. Suklastojusi minėtą dalyvių sąrašą ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, minėtą sąrašą kaip būtiną dokumentą susirinkimo protokolo surašymui ir tokio protokolo priedą ji perdavė susirinkimo pirmininkui V. B., kuris I. J. pateikto sąrašo pagrindu 2020 m. sausio 10 d. protokolu Nr. VA2-4(20)2019 užfiksavo, kad balsavime dalyvavo 70 narių, iš kurių 69 balsavo už E. M. kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose delegato/atstovo kandidatūrą, bei perdavė šiuos dokumentus į (duomenys neskelbtini) buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), patvirtindamas įvykusio susirinkimo ir priimto sprendimų faktą. I. J. suklastotų dokumentų pagrindu E. M. tapo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose delegatu į Profesinės sąjungos visuotinį delegatų suvažiavimą.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl I. J. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos neteisingos išvados dėl nusikalstamos veikos dalyko bei visiškai netirtas dokumentų klastojimo ir I. J. kaltės klausimas. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis, kuriuo I. J. išteisinta kaip nepadariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, naikintinas ir priimtinas priešingas – apkaltinamasis nuosprendis.

42. Atsiliepime į apeliacinį skundą gynėjas atkreipė dėmesį į neteisingai nurodytą apeliacinio skundo pagrindą, t. y. prokuroras BPK 328 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo panaikinti apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują, kuriuo pripažinti I. J. kalta. Pažymėjo, kad BPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog esant BPK 328 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos nuosprendį, o ne jį panaikina. Teisėjų kolegijos vertinimu akivaizdu, jog nurodydamas apeliacinio skundo pagrindą prokuroras suklydo, tačiau prokuroro reikalavimas yra aiškus tiek iš paties skundo turinio, tiek ir iš suformuluoto reikalavimo, kuriuo prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, pripažįstant I. J. kalta dėl nusikalstamos veikos ir paskiriant siūlomą bausmę. Pastebėtina ir tai, kad nurodydamas apeliacinės instancijos galimo priimti sprendimo pagrindą suklydo ir pats gynėjas, kadangi BPK 329 straipsnis dalių neturi ir kalba apie nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindus. Akivaizdu, jog aptardamas reglamentavimą gynėjas taip pat turėjo omenyje kitą teisės normą – BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl I. J. skirtinos bausmės

43. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas numatė tris bausmių rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Skiriant bausmę I. J. teisėjų kolegija įvertina tai, kad ji padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus valdymo tvarkai, veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, taip pat įvertinamas ir pakankamai didelis suklastotų parašų kiekis, kita vertus ir tai, jog dalis profesinės sąjungos narių neprieštaravo dėl balsavimo jų vardu. I. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išteisintoji teisiama pirmą kartą (7 t., b. l. 175), dirbanti, pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2-ojo saugumo skyriaus vyriausiojo specialisto E. A. pateiktą 2020 m. lapkričio 16 d. charakteristiką, charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip ilgametė pareigūnė, atsakingai ir nepriekaištingai atliekanti tarnybą ir rodanti gerus darbo rezultatus, taktiška, pagarbi aplinkiniams (7 t., b. l. 177-178). Nurodyti I. J. apibūdinantys duomenys patvirtina, kad išteisintoji nėra linkusi nusikalsti. Vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad I. J. teisiama pirmą kartą, bei įvertinus jos nusikalstamos veikos pobūdį ir asmenybę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti I. J. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis už abi nusikalstamas veikas nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad abi nusikalstamas veikas skiria nedidelis laikotarpis, abi padarytos tuo pačiu būdu, siekiant analogiškų tikslų, už abi nusikalstamas veikas nustatytinas vienodas baudos dydis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, I. J. skirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

44. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti – kratos ir poėmio (duomenys neskelbtini) patalpose metu rasti ir paimti dokumentai: 2019 m. spalio 9 d. protokolas Nr. VA3-8(19) su 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. spalio 9 d. (2 vnt.), 2019 m. spalio 10 d. dalyvių sąrašais; 2020 m. sausio 10 d. protokolas Nr. VA2-4(20)2019 su dalyvių sąrašu; 2019 m. (duomenys neskelbtini) protokolas (neregistruotas); 2019 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose balsų skaičiavimo protokolas Nr. VA3-16(19); 6 vnt. kompaktinės plokštelės, esančios priedais prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, prie 2020 m. birželio 17 d. poėmio ir 2020 m. vasario 24 d. kratos (duomenys neskelbtini) buveinėje protokolų, saugomi prie baudžiamosios bylos esančiuose vokuose, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingi daiktai. Kiti kratos ir poėmio (duomenys neskelbtini) patalpose metu rasti ir paimti dokumentai: 2019 m. liepos 3 d. E. M. originalus prašymas; 2010 m. rugpjūčio 12 d. I. J. (L.) prašymas; (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuostatų kopija, (duomenys neskelbtini) įstatų kopija, patvirtinta (duomenys neskelbtini) susirinkime 2020 m. sausio 28 d. protokolu, (duomenys neskelbtini) įstatai be numerio, be datos (patvirtinta 2020 m. sausio 20 d. protokolas Nr.); 2019 m. gruodžio 31 d. lydraščio Nr. VA17-138(19) kopija ir originalas; 2020 m. sausio 20 d. lydraščio Nr. VA17-16(20) kopija ir originalas; 2020 m. sausio 22 d. lydraščio Nr. VA17-23(20) kopija ir originalas; 2020 m. vasario 27 d. lydraščio Nr. VA17-62(20) kopija; 2020 m. birželio 5 d. lydraščio Nr. VA17-100(20) kopija; 2019 m. spalio 16 d. lydraštis dėl profesinės sąjungos skyriaus įsteigimo su išrašu Nr. VA17-11(19), grąžintini (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

I. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. spalio 9 d. dalyvių sąrašo), ir paskirti jai 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą.

I. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. sausio 10 d. dalyvių sąrašo), ir paskirti jai 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, I. J. skirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 125 MGL (6 250 EUR) dydžio baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti – kratos ir poėmio (duomenys neskelbtini) patalpose metu rastus ir paimtus dokumentus: 2019 m. spalio 9 d. protokolą Nr. VA3-8(19) su 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. spalio 9 d. (2 vnt.), 2019 m. spalio 10 d. dalyvių sąrašais; 2020 m. sausio 10 d. protokolą Nr. VA2-4(20)2019 su dalyvių sąrašu; 2019 m. (duomenys neskelbtini) protokolą (neregistruotas); 2019 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose balsų skaičiavimo protokolą Nr. VA3-16(19); 6 vnt. kompaktines plokšteles, esančias priedais prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, prie 2020 m. birželio 17 d. poėmio ir 2020 m. vasario 24 d. kratos (duomenys neskelbtini) buveinėje protokolų, saugomus prie baudžiamosios bylos esančiuose vokuose, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingus daiktus. Kitus kratos ir poėmio (duomenys neskelbtini) patalpose metu rastus ir paimtus dokumentus: 2019 m. liepos 3 d. E. M. originalų prašymą; 2010 m. rugpjūčio 12 d. I. J. (L.) prašymą; (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuostatų kopiją, (duomenys neskelbtini) įstatų kopiją, patvirtintą (duomenys neskelbtini)susirinkime 2020 m. sausio 28 d. protokolu, (duomenys neskelbtini) įstatus be numerio, be datos (patvirtinta 2020 m. sausio 20 d. protokolas Nr.); 2019 m. gruodžio 31 d. lydraščio Nr. VA17-138(19) kopiją ir originalą; 2020 m. sausio 20 d. lydraščio Nr. VA17-16(20) kopiją ir originalą; 2020 m. sausio 22 d. lydraščio Nr. VA17-23(20) kopiją ir originalą; 2020 m. vasario 27 d. lydraščio Nr. VA17-62(20) kopiją; 2020 m. birželio 5 d. lydraščio Nr. VA17-100(20) kopiją; 2019 m. spalio 16 d. lydraštį dėl profesinės sąjungos skyriaus įsteigimo su išrašu Nr. VA17-11(19), grąžinti (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti I. J., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmokos kodas 6801) į vieną iš šių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: LT74 4010 0510 0132 4763, gavėjo bankas – Luminor Bank AB, banko kodas – 40100; LT 05 7044 0600 0788 7175, gavėjo bankas - AB SEB bankas, banko kodas – 70440; LT12 2140 0300 0268 0220, gavėjo bankas – Luminor Bank, banko kodas - 21400; LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjo bankas – „Swedbank“, AB, banko kodas – 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, gavėjo bankas – UAB „Medicinos bankas“, banko kodas – 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, gavėjo bankas – AB „Šiaulių bankas“, banko kodas – 71800. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienosTeisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė