Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Automatikos sistemos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“ tretiesiems asmenims „ME-TOL“ TURIZM INSAAT NAKLIVE VE DIS.TIC.LTD.STL ir BETA ENERJI VE TEKNOLOJI, AS, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. 2024 m. sausio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta pervežimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis, jos pagrindu ieškovė nusipirko 16 vnt. transformatorių 250 kVA 10/0,4KV Dyn11 A1-A1 T2 transportavimo paslaugą iš Turkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Užsakymas patvirtintas ieškovės 2024 m. sausio 19 d. užklausa elektroniniu paštu, siųsta atsakovės atstovui R. K.. 2024 m. sausio 26 d. ieškovė iš Turkijos kompanijos BETA ENERJI VE TEKNOLOJI, A S, įsigijo 16 vnt. transformatorių už 135 520 Eur (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)).

17. Atsakovės samdytas vežėjas ME-TOL TURIZM INSAAT NAKLIYE VE DIS. TIC. LTD.STI. gabeno krovinį maršrutu iš gamintojo įmonės, esančios (duomenys neskelbtini), į ieškovės buveinę, esančią (duomenys neskelbtini). Faktinis vežėjas krovinį priėmė gabenti 2024 m. sausio 30 d. iš gamintojo įmonės. 2024 m. vasario 6 d. krovinys pristatytas ieškovės buveinės adresu. Ginčo dėl to, kad siuntėjas pateikė nesugadintą krovinį, byloje nėra.

18. 2024 m. vasario 6 d. krovinys ieškovei, adresu (duomenys neskelbtini), pristatytas sugadintas. Informacija apie tai, kad krovinys sugadintas, yra užfiksuota 2024 m. vasario 13 d. ieškovės defektiniame akte. Nurodyta, kad „atvykus transportui su pakrautu kroviniu nustatyta, kad krovinys nebuvo tinkamai pritvirtintas, ko pasekoje pervežimo metu įvyko transformatorių nepataisomi sugadinimai. Transportuojant 5 transformatoriai transportavimo metu buvo pažeisti: 1 transformatoriaus radiatoriaus korpusas ir iš jo skverbiasi alyva; nulaužtas 1 transformatoriaus alyvos užpildymo kranas ir iš jo skverbiasi alyva; 4 transformatoriai sulankstytais ir nubrozdintais bakais. Išvada: Transformatoriams taikomi labai griežti eksploataciniai reikalavimai, todėl su tokiu pažeidimu jo eksploatuoti ir realizuoti nebeįmanoma“.

20. 2024 m. kovo 13 d. ieškovės draudikas paskyrė UAB „SMART CLAIMS“ atlikti sugadinto krovinio apžiūrą, siekdamas nustatyti nuostolių mastą, dydį ir priežastis. 2024 m. kovo 29 d. UAB „SMART CLAIMS“ pateikė galutinę tyrimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal ataskaitos 7 punktą, krovinio apžiūra buvo atlikta 2024 m. kovo 14 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), t. y., ne transporto priemonėje, o ieškovės buveinės patalpose (sandėlyje). Patikrinimo metu buvo užfiksuoti šie defektai: 1. Transformatorius S.N. 126697 – pažeistas radiatorius, deformuotas korpusas; 2. Transformatorius S.N. 126689 – sugedęs radiatorius; 3. Transformatorius S.N. 126692 – alyvos įpylimo anga pažeista, nesandarus; 4. Transformatorius S.N. 126686 – deformuotas korpusas, pažeista dažų danga; 5. Transformatorius S.N. 126715 – pažeista dažų danga, alyvos prasisunkimas ties užpildymo anga; 6. Transformatorius S.N. 126716 – nesandarus. Apžiūros metu nustatyta, kad visiškai sugadinti tik du transformatoriai, o keturis galima remontuoti, remonto išlaidų suma yra 1 260 Eur + PVM. Tokiu būdu bendra nuostolių suma susideda iš dviejų transformatorių nusidėvėjimo sumos (jų vertė atėmus likutinę vertę) ir likusios keturios remonto išlaidos t. y. 17 146 Eur.

24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuostolių priteisimo dėl sugadinto krovinio teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl vežėjo atsakomybės už sugadintą krovinį

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. sausio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos pervežimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijo krovinio transportavimo paslaugą iš Turkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Kadangi buvo vykdomas tarptautinis vežimas, todėl šalių pervežimo teisiniams santykiams taikytina CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta pervežimo paslaugų pirkimo–pardavimo atitinka CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkte nurodytas sąlygas (vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės) ir jai taikytina CMR konvencija. Taigi vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės klausimams spręsti nagrinėjamoje byloje taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad dėl santykių, kuriuos CMR konvencija tiesiogiai reguliuoja, šalys negali susitarti, o nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai. CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Taigi santykiai dėl pakrovimo (iškrovimo) nepatenka į imperatyvaus CMR konvencijos reguliavimo sritį, todėl tokiems susitarimams galioja sutarties laisvės principas.

32. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad krovinio krovimo ir tvirtinimo darbus atliko siuntėjas. Ginčo dėl to, kad krovinį į transporto priemonę pakrovė ir pritvirtino siuntėjas, byloje nėra.

34. Taigi nagrinėjamu atveju už krovinio pakrovimą buvo atsakingas siuntėjas, kuris ir vykdė krovinio krovimo ir jo tvirtinimo transporto priemonėje darbus, jis žinojo krovinio gamintojo nustatytus krovinio transportavimo ir tvirtinimo vežimo metu reikalavimus, krovinio specifiką, taigi iš to kylanti rizika tenka būtent siuntėjui, kuris atitinkamai parenka tinkamą krovinio tvirtinimo transporto priemonėje būdą. Ginčo byloje dėl to, kad krovinį prie transporto priemonės medinių grindų prikalė siuntėjas, byloje nėra. Šalys nebuvo susitarusios, kad krovinio pakrovimą ir tvirtinimą vykdys atsakovė, todėl, kaip ir bet koks kitas krovinys, jis turėjo būti pateiktas gabenimui tinkamai jį pakrovus ir pritvirtinus. Atsakovės įgaliotas faktinis vežėjas įsipareigojo tik pristatyti tinkamą transporto priemonę (priekabą su medinėmis grindimis) ir 22 tvirtinimo diržus ir nugabenti krovinį iki nurodytos iškrovimo vietos. Faktinis vežėjas šiuos įsipareigojimus įvykdė. Pagrįstai nurodo apeliantė, kad važtaraščio 13 langelyje (siuntėjo instrukcijos) nėra nurodyta jokių instrukcijų, kaip faktinis vežėjas turi pakrauti krovinį, ir nenurodyta jokios informacijos, jog būtent faktinis vežėjas turi pakrauti krovinį. Faktinis vežėjas nurodė, kad atliko tik pervežimo paslaugas ir visiškai nedalyvavo pakraunant prekes į transporto priemonę, niekaip nedalyvavo gabenamų prekių pakavimo, pakrovimo ir tvirtinimo procese, krovinį į transporto priemonę pakrovė ir pritvirtino siuntėjo (gamintojo) darbuotojai.

35. Atskirų įpareigojimų vežėjui krovinio pakrovimo metu šalys nenumatė, susitarimo krovinio pakrovimo ir tvirtinimo pareigą perkelti atsakovei nebuvo. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad apeliantei nurodant tarp šalių buvus susitarimą dėl krovinio pakrovimo, vežėjas turėjo pareigą tikrinti ir prižiūrėti, ar krovinys kraunamas (o kartu ir pritvirtintas) tinkamai. Remiantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika galima daryti išvadą, kad vežėjui pareiga prižiūrėti krovinio (ir atsakomybė už netinkamo pakrovimo pasekmes) pakrovimą kyla esant ne bet kokiam šalių susitarimui dėl krovinio pakrovimo, o tik tokiam, kuriame numatytos vežėjo pareigos krovinio pakrovimo metu (t. y., esant kitokiam negu bendra taisyklė susitarimui), nes, pagal bendrąją taisyklę, krovinį pakrauna siuntėjas, o nagrinėjamu atveju tokia situacija ir buvo.

39. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, kurio taikymas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, vežėjo atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas esant tai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas ir tai gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju ši rizika laikytina nustatyta, kadangi, kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinį pakrovė siuntėjas.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vien nustačius faktą, jog krovinį pakrovė siuntėjas, nors šis faktas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, tai dar nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, nurodytą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, jos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019).

41. Tačiau, jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Taigi vien tik fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019).

42. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad krovinio sugadinimą lėmė ne tik netinkamas krovinio pritvirtinimas prie grindų (įstrižai prikalant krovinį prie puspriekabės grindų), bet ir medinių polių, prie kurių buvo pritvirtintas krovinys, pagaminimas iš transportavimui netinkamos ir nesaugios medienos, kuri neatlaikė krovinio poslinkio dėl atsiradusių išcentrinių jėgų jį transportuojant, bei nepatikimo ir neužtikrinto pririšimo diržais iš viršaus.

43. UAB „SMART CLAIMS“ ataskaitos 8 punkte nurodyta, kad žalų vertintojai UAB „SMART CLAIMS“ pateiktų gamintojo instrukcijų dėl transformatorių transportavimo 3. 1 skirsnyje aprašyta, kaip transformatoriai turi būti gabenami transporto priemonėje: „Transformatoriai turi būti tvirtai pritvirtinti viršuje ir apačioje prie sunkvežimio paviršiaus. Transformatoriaus kojelės turi būti prikaltos prie sunkvežimio apačios statmenai, o iš viršaus transformatorius turi būti tvirtai pritvirtintas naudojant kėlimo ąseles arba specialių transportavimo fiksavimo ąseles. Jei naudojami tvirtinimo diržai, įsitikinkite, kad jie netraukia ir nespaudžia gofruotų sienelių, plėtimosi rezervuaro ir silikagelio oro šalintuvo dėžės kraštų.“ Ataskaitos 4 punkte nurodyta, kad remiantis pateiktomis nuotraukomis ir patikrinimo rezultatais nustatyta, kad transformatoriai buvo iš dalies uždengti pakavimo plėvele, pritvirtinti prie medinių sijų ir sudėti vežėjo puspriekabėje, visi transformatoriai viršuje buvo sutvirtinti tvirtinimo diržais (CBP-4397).

44. Ataskaitos 8 punkte, reglamentuojančiame nuostolių priežastį, nurodoma, kad „Sprendžiant iš krovinio išsiuntimo vietoje padarytų nuotraukų, krovinys transporto priemonėje buvo pritvirtintas pagal gamintojo nurodymus. Tačiau sprendžiant iš pristatymo vietoje darytų nuotraukų galima daryti išvadą, kad transformatoriai buvo pritvirtinti prie nekokybiškų medinių polių, nes nuotraukose matyti, kad mediena įtrūkusi / sulūžusi, vinys išlindusios pro medieną ir likusios grindyse, vinys įkaltos 45 laipsnių kampu į grindis, o ne statmenai, kaip nurodyta gamintojo instrukcijose. Esant tokioms aplinkybėms, krovinio sugadinimas yra susijęs su netinkamu / nepakankamu paruošimu transportavimui ir tvirtinimu transporto priemonėje“ (CBP-4397).

45. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ataskaitoje padarytos išvados dėl žalos atsiradimo priežasties nepaneigė.

46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad vežant krovinį buvo kilusios ekstraordinarios situacijos. UAB „SMART CLAIMS“ ataskaitos 6 punkte pažymėta, kad informacijos apie eismo įvykius vežimo metu nebuvo pateikta, krovinys į paskirties vietą buvo pristatytas tomis pačiomis transporto priemonėmis, į kurias buvo pakrautas.

47. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad faktinis vežėjas galbūt pateko į eismo įvykį, apie kurį niekas nebuvo informuotas arba, tikėtina, buvo staigus stabdymas, dėl kurio mediniai poliai galėjo įtrūkti, lūžti, krovinys galėjo pasislinkti, o vinys atsirado ne statmenai, o 45 laipsnių kampu pasislinkus kroviniui (2025 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. – 41 min. 40 sek.). Faktinio vežėjo įmonės atstovas C. C. T. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, kad jokio eismo įvykio ar avarinės situacijos nebuvo, priešingu atveju būtų kvietę atsakingas institucijas, kad būtų surašytas protokolas. Nurodė, kad nebuvo nustatyta, jog buvo staigiai naudojamas stabdis (2025 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 24 min. – 1 val. 26 min.; 2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 50 sek. – 42 min. 45 sek.). UAB „SMART CLAIMS“ ataskaitą surašęs specialistas D. G. patvirtino, kad techniniu požiūriu neįmanoma, jog dėl incidento pasikeistų vinies įkalimo vieta (2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 45 sek. – 1 val. 36 min. 10 sek.).

48. Pagal kasacinio teismo praktiką, krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014).

49. Vertinant krovinio sutvirtinimą tvirtinimo diržais, faktinio vežėjo įmonės atstovas C. C. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis buvo įpareigotas pateikti 22 diržus (2025 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 26 min. – 1 val. 37 min.). Ginčo byloje dėl to, kad faktinis vežėjas pateikė krovinio tvirtinimo diržus ir kad diržai nebuvo nekokybiški ar netinkami naudoti, nėra. UAB „SMART CLAIMS“ ataskaitos 4 punkte nurodyta, kad visi į transporto priemonę pakrauti transformatoriai viršuje buvo sutvirtinti tvirtinimo diržais (CBP-4397). Ataskaitą surašęs specialistas D. G. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad transformatoriai yra toks įrenginys, kur diržai tvirtinasi tam tikroje vietoje ir, sprendžiant iš fotografijos, atliktos siuntimo vietoje, tvirtinimo diržai buvo surišti taip, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje, diržai nebuvo nutrūkę (2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 45 sek. – 1 val. 36 min. 10 sek.). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš UAB „SMART CLAIMS“ ataskaitos 4 punkte esančių nuotraukų (pav. 1–2), atliktų krovinio siuntimo vietoje, matyti, kad krovinio tvirtinimo diržai nėra atsilaisvinę, yra tvirtai įtempti ir sutvirtinti per krovinio viršų (CBP-4397).

50. UAB „SMART CLAIMS“ ataskaitą surašęs specialistas D. G. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad krovinio tvirtinimo metodas, numatytas gamintojo, yra vertinamas dviem aspektais – užtikrinti transformatorių stabilumą puspriekabės grindų paviršiaus atžvilgiu juos prikalant ir surišant diržais per viršų taip, kad važiuojant, pavyzdžiui, žiedinėje sankryžoje dėl transformatoriaus posvyrio nebūtų ištrauktos vinys iš grindų. Specialisto vertinimu, krovinio poslinkis įvyko dėl transformatoriaus ydingo prikalimo prie transporto priemonės grindų ir polių medienos kokybės (2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 45 sek. – 1 val. 36 min. 10 sek.).

51. Taigi iš specialisto paaiškinimų ir ataskaitoje esančių nuotraukų, darytų krovinio išsiuntimo vietoje, darytina tikėtina išvada, kad krovinys tvirtinimo diržais buvo pritvirtintas tinkamai, tačiau transformatoriai pasislinko ir išjudėjo iš savo vietos dėl to, kad mediniai poliai nebuvo tinkamos kokybės ir nebuvo tinkamai pritvirtinti (prikalti) prie transporto priemonės medinių grindų. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausta liudytoja A. J. nurodė, kad sunku pasakyti, kaip tvirtinimo diržai buvo pritvirtinti, kadangi jie buvo atsilaisvinę, tačiau pastebėjo, kad tvirtinimo diržai buvo pritvirtinti ne per krovinio vidurį, o labiau į šoną. Liudytojos vertinimu, transformatorių pasislinkimui įtakos galėjo turėti avarinė situacija (staigus stabdymas, posūkis), kad krovinys atsipalaiduotų nuo tvirtinimo diržų ir pajudėtų iš vietos (2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 45 sek. – 27 min. 55 sek.).

52. Pažymėtina, kad pareigingas vežėjas turi užtikrinti krovinio saugumą kelionės metu, kadangi nuo priėmimo vežti jis yra atsakingas. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas D. G., atsakydamas į klausimą, ar transporto priemonės vairuotojas turėjo jausti šešių vienetų transformatorių pasislinkimą ir susidaužimą, nurodė, kad, vertinant pagal nuotraukas, atliktas krovinio paskirties vietoje, didelio poslinkio nebuvo, kadangi krovinį prilaikė tvirtinimo diržai ir dėl to galėjo būti susilpnintas vieno transformatoriaus smūgis į kitą, krovinys neįsirėmė į bortą, neišplėšė borto elementų (2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 45 sek. – 1 val. 36 min. 10 sek.). Faktinio vežėjo įmonės atstovas C. C. T. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad kelionės metu krovinio tikrinti negalėjo, kadangi transporto priemonė buvo užplombuota (2025 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 24 min. – 1 val. 26 min.).

53. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krovinio gabenimui pateikta ne iki galo pritaikyta transporto priemonė, todėl tarp žalos atsiradimo fakto ir atsakovės (vežėjo) veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovė turėjo pareigą pateikti tinkamą kroviniui transportuoti transporto priemonę (puspriekabę tvirtos medienos grindimis ir pervežimo reikalavimus atitinkančią tvirtinimo įrangą). Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl transporto priemonė nebuvo tinkama. Faktinio vežėjo įmonės atstovas C. C. T. patvirtino, kad pateikė reikalavimus atitinkančią transporto priemonę, t. y., transporto priemonė buvo su medinėmis grindimis, taip pat pateikė ir 22 krovinio tvirtinimo diržus (2025 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 26 min. – 1 val. 37 min.). Minėta, kad byloje ginčo dėl to, jog buvo pateikta netinkama transporto priemonė, nėra. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar siuntėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl transporto priemonės netinkamumo.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka.

55. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes dėl žalos susidarymo mechanizmo, (t. y., duomenų apie eismo įvykius ar ekstaordinarias sąlygas, buvusias krovinio vežimo metu, nėra, o staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika, faktinis vežėjas pateikė reikalavimus atitinkančią transporto priemonę, ginčo dėl krovinio tvirtinimo diržų kokybės ar netinkamumo juos naudoti nėra), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad siuntėjo veiksmai pakraunant ir tvirtinant krovinį transporto priemonėje turėjo tiesioginę įtaką krovinio sugadinimui, kartu ir žalos padarymui, ir laikytini ypatinga siuntėjo rizika, todėl atsakovo kaltės prezumpcija yra paneigiama. Atsižvelgus į tai, egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta vežėjo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė.

57. Pažymėtina, kad CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, inter alia (be kita ko), vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio vežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019).

58. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad tiek, kiek susiję su tarptautinio vežimo sutarties šalių civiline atsakomybe, išsamus teisinis reglamentavimas pasireiškia ir atsakomybės sąlygų, ir atsakomybės ribų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019).

59. CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013).

60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė imperatyvių teisės aktuose nurodytų normų nesilaikymu bei teisės aktų, kuriuose įtvirtintos pareigos vežėjui bei reikalavimai krovinio gabenimui (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies nuostatų bei KTK ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų nuostatų), reikalavimų nesilaikymu, nepagrįstai atsakovės atsakomybę pripažino pagal nacionalinės teisės aktus. Nagrinėjamoje byloje nuostoliai atsirado dėl to, kad krovinys buvo sugadintas. Atsižvelgus į tai, kad vežėjo atsakomybės už nuostolių kroviniui sukėlimą klausimai yra išsamiai reglamentuoti CMR konvencijoje, nacionalinės teisės nuostatos šios srities klausimams negalėjo būti taikomos.

61. Apeliantė, be kitų argumentų, nurodė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo turėjo būti pareikštas siuntėjui, kadangi dėl netinkamo krovinio pakrovimo / pritvirtinimo atsakomybė kyla siuntėjui, kuris atliko krovinio pakrovimo / pritvirtinimo darbus. Todėl ieškovė pareiškė ieškinį netinkamai atsakovei.

62. Vertinant šiuos apeliantės argumentus pažymėtina, kad jie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

63. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nagrinėtų apeliacine tvarka tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

64. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė, atskirsdama į ieškinio reikalavimus, nenurodė ir nesirėmė aplinkybėmis apie netinkamą ginčo šalį, šios aplinkybės nebuvo vertintos pirmosios instancijos teismo, teisėjų kolegija vadovaudamasi nurodytomis CPK normomis, minėtų apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių taip pat nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

66. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

67. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 2 420 Eurų bylinėjimosi išlaidų (1 800 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 620 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

68. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. IV ketvirtis – bruto 2 110,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimą į ieškinį taikomas 2,5 koeficientas, taigi maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį nagrinėjamu atveju sudaro 5 275,75 Eur (2,5 × 2 110,3 Eur). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, yra pagrįstas, todėl priteistinas.

69. Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą numatytas 0,1 koeficientas. 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 110,3 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2024 m. spalio 10 d. teismo posėdis truko 24 min.; 2024 m. lapkričio 20 d. teismo posėdis truko 1 val. 13 min.; 2025 m. sausio 13 d. posėdis truko 59 min.; 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdis truko 2 val.; 2025 m. vasario 11 d. posėdis truko 1 val. 48 min.; 2025 m. kovo 3 d. teismo posėdis truko 1 val. 32 min. Prašomos priteisti 620 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyto maksimalaus dydžio (0,1 × 2 110,3 Eur = 211,03 Eur (už vieną valandą)).

70. Ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

71. Apeliantė patyrė 2 322 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (1 936 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 386 Eur žyminis mokestis), pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Remiantis Rekomendacijų 8.10 punktu, už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, numatytas 1,7 koeficientas. 2024 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 335,9 Eur. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio (1, 7 ×2 335,9 Eur = 3 971, 03 Eur).

72. Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės apeliantei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą ir 386 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Automatikos sistemos“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Automatikos sistemos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme – 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Automatikos sistemos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 2 322 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt du eurus).

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.