- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- e2-147-488/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03546-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- N. G.
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Kristina Rutkauskienė
dalyvaujant ieškovei J. V. ir jos atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovui N. G. ir jo atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei,
nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo atsakovui N. G., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. V. (toliau – ir ieškovė) kreipdamasi į teismą su ieškiniu prašo padidinti sumą, kurią atsakovas N. G. (toliau – atsakovas) moka vaikų L. G. ir L. G. išlaikymui pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-329-828/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10 p. – nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo dienos iki kiekvieno vaikų pilnametystės atsakovas moka kiekvieno jų išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį.
Ieškinyje nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-329-828/2019 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų: L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Nutraukdami santuoką šalys susitarė ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10 punkte numatė, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams įsipareigoja nuo 2020 m. birželio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 130,00 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 dienos. Ieškovė nurodo, kad priteistas išlaikymas nebeatitinka nei vaikų poreikių, nei tėvų turtinės padėties.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus bei prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo argumentai, kad santuokos nutraukimo metu ieškovei teko didesnė dalis dalintino turto, aplinkybės dėl gyvenamojo būsto remonto darbų atlikimo išlaidų, neturėtų būti vertinamos sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas pareigos dėl pilnamečio vaiko išlaikymo nėra preziumuojama ir besąlyginė. Priešingai nepilnamečių vaikų išlaikymas yra besąlyginė tėvų prievolė. Atsakovo išlaikymas daiktas neturi būti vertinama, kadangi kalbama apie nepilnamečių vaikų išlaikymą į ateitį, o ne praeitį. Atsakovo patiriamos išlaidos vaikams būnat su nepilnamečiais vaikais nėra priežastis mažinti išlaikymo dydį. Apie atsakovo sveikatos būklę pateikti duomenys yra seni, patvirtina faktą, apie ieškovo sveikatos būklę, tačiau nepatvirtina aplinkybių, kad ši sveikatos būklė yra nepataisoma. Atsakovas santuokos nutraukimo metu kreditorinius įsiskolinimus prisiėmė savo noru. Pažymi, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas 130,00 Eur išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui, susiklostė esminiai pokyčiai: nepilnamečių vaikų poreikiai lankyti būrelius, ieškovės poreikis keisti specialybę.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi, mano, jog jo teikiamas išlaikymas tokio amžiaus vaikams yra pakankamas. Ieškovė nenurodo, kokių konkrečiai vaikų poreikių tenkinimui atsakovo teikiamų lėšų nepakanka, nepateikia duomenų pagrindžiančių tai, jog nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės. Atsakovas pažymi, kad nuo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo priėmimo, praėjo 2 metai, o nuo susitarimo padidinti išlaikymą iki 130,00 Eur praėjo tik metai. Teikti nurodyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, susitarta įvertinus vaikų poreikius, į tai, kad šalims gyvenant kartu atsakovas remontavo būstą, kuriame ieškovė po skyrybų liko gyventi su vaikais, ieškovei liko visa šalims gyvenant kartu įsigyta buitinė technika, baldai. Be to, atsakovas prisiėmė visus šalių turėtus įsipareigojimus kreditoriams pagal gautas paskolas, kurios buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Šalių nepilnamečiai vaikai kas antrą savaitgalį ir dalį atostogų leidžia su tėvu, akivaizdu, jog tuo metu atsakovas juos pilnai išlaiko. Atsakovas nuolat bendrauja su nepilnamečiais vaikais, skyriumi šalys gyvena tik du metus, todėl jis įsitikinęs, kad jo teikiamo išlaikymo sumos, įvertinus vaikų amžių, jų poreikius, pilnai pakanka.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė esminių pasikeitimų, kurie gali lemti išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimą, ar savo finansinės padėties pokyčių neįrodinėja. Vaikų noras, kuris žinomas tik iš ieškovės paaiškinimų, nėra laikytinas esminiu pasikeitimu, ypač įvertinant tai, kad nėra aišku ar nepilnamečių vaikų norai yra ilgalaikiai. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog vaikas tampa vyresnis, nereiškia, kad jo išlaikymui reikia daugiau lėšų. Ieškovas dirba ir teikė šalių sutartą ir teismo sprendimu priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, o atsakovė ilgą laiko tarpą nedirba, negauna jokių papildomų pajamų. Atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skiria didesnę pajamų dalį, tuo tarpu pilnamečio vaiko išlaikymui skiria mažesnę sumą. Atsakovas prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ne tik pinigais, tačiau ir pasiima vaikus savaitgaliais, perka jiems drabužius avalynę. Pažymi, kad atsakovas patiria ir asmeninių pragyvenimo išlaidų. Ieškovės nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, todėl ieškovė gali/galėjo susirasti darbą ir pati gauti didesnes pajamas, taip prisidėti didesne dalimi prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovė neįrodė, kad dėjo visas pastangas, jog galėtų padidinti savo pajamas. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, atstovė laiko, kad padidintas išlaikymo dydis neatitiktų proporcingumo principo.
Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje dėl nepilnamečių L. ir L. G. interesų nurodė, kad įvertinus šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį bei atsižvelgiant į tai, kad vaikų poreikiai išaugę, todėl ieškovės prašomas priteisti po 200,00 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma yra protingo dydžio ir atitinka nepilnamečių vaikų poreikius.
Ieškinį atmesti.
Iš rašytinės bylos medžiagos, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 9 punkte numatė, kad „Tėvas nepilnamečiams vaikams L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja iki 2020 m. birželio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti kiekvienam po 105 Eur (vienas šimtas penki eurai) periodines mėnesines išmokas, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 dienos.“, o 10 punkte šalys numatė, kad „Tėvas nepilnamečiams vaikams L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nuo 2020 m. birželio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti kiekvienam po 130 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų) periodines mėnesines išmokas, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 dienos.“
Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).
CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.
Viso aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus tai, kad šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymas priteistas 2019 m. liepos 9 d. teismo sprendimu patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išlaikymas gali būti padidintas tik nustačius, kad iš esmės padidėjo vaikų poreikiai ar pasikeitė tėvų turtinė padėtis. Išlaikymas nesietinas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, tačiau vertinant vaikų poreikių pagrįstumą, atsižvelgtina ir į šį kriterijų.
Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl priteisto iš atsakovo išlaikymo padidinimo grindžia išaugusiais nepilnamečių vaikų poreikiais. Pagal ieškovės pateiktą nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, L. G. per mėnesį skirti reikia apie 450,00 Eur, t. y. 200,00 Eur maistui, 60,00 Eur rūbams, avalynei, 65,00 Eur tenkanti būsto išlaikymo dalis, 15,00 Eur higienos priemonės, 50,00 Eur žaislai, laisvalaikio išlaidos, 50,00 Eur mokymosi išlaidos, 10,00 Eur telefono išlaidos. L. G. per mėnesį reikia skirti apie 402,00 Eur, t. y. 200,00 Eur maistui, 60,00 Eur rūbams, avalynei, 65,00 Eur tenkanti būsto išlaikymo dalis, 15,00 Eur higienos priemonės, 50,00 Eur žaislai, laisvalaikio išlaidos, 12,00 Eur darželio lankymo išlaidos.
Teismas spręsdamas dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytą visą vaikui reikalingo išlaikymo dydį mažina pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nagrinėjamu atveju nepilnamečio L. G. išlaikymui teiktina suma turėtų sudaryti apie 338,80 Eur, o nepilnametės L. G. - 290,00 Eur. Ieškovė nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti patiriamų išlaidų negrindžia rašytiniais įrodymais.
Pagal nurodytas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikiamų lėšų skaičiavimą, vadovaujantis lygių dalių principu, šalims tenkančios nepilnamečio vaiko L. G. išlaikymo dalys turėtų būti po 169,40 Eur (338,80Eur/2), o nepilnamečio vaiko L. G. -145,00 Eur (290,00 Eur/2).
Formaliai ieškovė nurodo, kad nepilnametis sūnus L. G. turi sveikatos problemų susijusių su akimis, tačiau nepateikė papildomų išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo, kadangi jie lanko ugdymo įstaigas (mokyklą, darželį) bei nori lankyti papildomus būrelius, kurie yra mokami.
Teismas nesutinka su ieškovės nurodytomis nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti patiriamomis išlaidomis, kadangi ieškovė jų negrindžia jokiais rašytiniais įrodymais. Formaliai nurodo, kad padidėjo nepilnamečių vaikų poreikiai drabužiams ir maistui. Ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai būtų pasikeitę ar atsiradusios papildomos vaikų priežiūros išlaidos.
Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 430,00 Eur, kurias sudaro socialinė pašalpa ir stipendija. Ieškovė turi nedidelės vertės nekilnojamojo turto, neturi kilnojamojo turto. Gyvena artimiesiems priklausančiame būste, yra registruota Užimtumo tarnyboje, studijuoja Panevėžio kolegijoje valstybės nefinansuojamoje vietoje.
Atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Stigma“, darbo užmokestis skaičiuojamas pagal faktines darbo valandas, vidutiniškai pajamos sudaro apie 800,00 Eur (LITEKO duomenys). Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi kilnojamojo turto – automobilį (LITEKO duomenys). Byloje esančiais duomenimis atsakovas turi sveikatos problemų, turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių mėnesinės įmokos sudaro apie 214,07 Eur. Atsakovas turi kitų išlaikytinių – pilnametį sūnų I. G., kuris bylos nagrinėjimo metu mokosi automobilių mechanikos specialybės pagal bendrojo lavinimo mokymo programą kartu su profesinio mokymo programa pirmajai kvalifikacijai įsigyti, jo išlaikymui atsakovas skiria 100,00 Eur. Taip pat, atsakovas pateikė duomenis apie jo sugyventinės nėštumą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, teismas daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis nepasikeitė. Atsakovas dirba tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis dirbo nutraukdamas šalių santuoką, gauna darbo užmokestį, turi finansinių įsipareigojimų ir išlaikytinių. Ieškovės finansinė padėtis nuo šalių santuokos nutraukimo iš esmės taip pat nepagėrėjo, kadangi ieškovė nedirba, studijuoja nuolatinėse studijose.
Kadangi asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai), o ieškovė neįrodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės ir/ar pasikeitė šalių turtinė padėtis, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo padidinti priteisto išlaikymo dydžio, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2021 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo atmestinas, iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 392 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidų N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.