- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2-1089-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00129-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilines bylas pagal ieškovės I. Š. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl solidarių prievolių pripažinimo įvykdytomis iš bendro sutuoktinių turto bei dalies ūkininko ūkio pajamų (grynojo pelno) priteisimo ir ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, bei 2022 m. rugsėjo 26 d. papildomos nutarties, kuria buvo atlygintos atsakovo V. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas V. Š. įvykdė prievoles akcinei bendrovei (toliau – AB) „Luminor bank“ (buvęs AB DNB bankas) pagal 2014 m. vasario 11 d. kredito linijos sutartį Nr. 5782368-K1 (su vėlesniais pakeitimais) ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui (buvęs AB Citadele bankas) pagal 2016 m. birželio 8 d. kredito sutartį Nr. KS03/194 iš bendrų jam ir ieškovei priklausančių lėšų, gautų 2016–2020 metais iš atsakovo vykdomos ūkininko ūkio veiklos; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo dalį jo ūkininko ūkio 2016–2020 metų pajamų (grynojo pelno), t. y. 261 185 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, buvo nutraukta šalių santuoka bei padalintas santuokoje įgytas turtas ir prievolės. Atsakovo ūkis santuokos nutraukimo byloje buvo įvertintas 0 Eur, nes jo veikloje naudotas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas buvo padalintas atskirais vienetais; ūkis priteistas atsakovui. Šalių neįvykdytos prievolės AB „Luminor bank“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal kredito sutartis buvo pripažintos jų solidariomis prievolėmis. Tačiau santuokos nutraukimo byloje į dalinamo turto balansą dėl ūkininko ūkio veiklos specifikos (didžioji dalis sėklų, trąšų, kuro, detalių ir kt. buvo gaunami be išankstinio apmokėjimo, už juos sumokant tik pardavus derlių, tokie ciklai kartojosi kiekvienais metais) nebuvo įtrauktos ūkininko ūkio pajamos už 2016–2020 metų derlių ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos išmokos, priklausiusios šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
3. Ieškovė nurodė, kad, nepareiškusi reikalavimo dėl ūkininko ūkio pajamų, gautų nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2016 metais, padalinimo, ji turėjo teisėtą lūkestį, jog atsakovas jomis padengs santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu turėtus įsipareigojimus kreditoriams, apie kuriuos ieškovė neturėjo visos informacijos, nes atsakovas vienašališkai, be jos sutikimo keitė prievolių vykdymo sąlygas. Tačiau atsakovas, įsiteisėjus teismo sprendimui santuokos nutraukimo byloje, kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti iš ieškovės 1/2 dalį jo sumokėtų sumų AB „Luminor bank“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, t. y. 177 286,81 Eur. Ieškovė pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti, kad atsakovas įvykdė prievoles šioms kreditorėms iš bendrų šalims priklausančių pajamų, 2016–2020 metais gautų iš atsakovo vykdytos ūkininko ūkio veiklos, tačiau teismas atsisakė priimti priešieškinį. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu patenkino atsakovo ieškinį, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. 2022 m. balandžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose atsakovas pareiškė dar vieną ieškinį, prašydamas iš ieškovės priteisti 21 070,73 Eur skolą, t. y. 1/2 dalį 42 141,47 Eur sumos, kurią atsakovas sumokėjo vykdydamas anksčiau neįvykdytą prievolę AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, perleistą uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“. Ši byla sustabdyta iki tol, kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės ankstesnę atsakovo inicijuotą bylą.
4. Ieškovė nurodė, kad situacija, kai iš jos reikalaujama atlyginti 1/2 dalį santuokos nutraukimo byloje solidariomis pripažintų neįvykdytų prievolių, nors kreditai buvo panaudoti ūkininko ūkio veikloje ir visas 2016–2020 metų pajamas iš šios veiklos gavo atsakovas, akivaizdžiai prieštarauja lygių dalių principui, kuriuo remiantis buvo padalintas šalių turtas, ir pažeidžia ieškovės turtinius interesus. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia tik nutraukus santuoką ir padalinus bendrą turtą teismo sprendimu, todėl iki santuokos nutraukimo gautos verslo pajamos (ūkininko ūkio pajamos) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovui įvykdžius šalių santuokos nutraukimo byloje solidariomis pripažintas neįvykdytas prievoles ir pareiškus reikalavimus dėl 1/2 dalies įvykdytų prievolių bei su jų įvykdymu susijusių išlaidų priteisimo iš ieškovės, jai atsirado būtinybė kelti klausimą dėl lėšų, kuriomis atsakovas įvykdė nurodytas solidarias prievoles, prigimties ir priklausomybės bei dėl ūkininko ūkio pajamų, gautų santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, paskirstymo šalims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutraukė ieškovės pateikto ieškinio pagrindu iškeltą civilinę bylą ir ieškinį paliko nenagrinėtą.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra suėjęs naikinamasis 5 metų terminas, per kurį galima prašyti atnaujinti procesą šalių santuokos nutraukimo byloje, todėl visi klausimai, susiję su bendru turtu, turi būti sprendžiami naudojantis proceso atnaujinimo institutu. Šiuo atveju nesusiklostė išskirtinė situacija, dėl kurios reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Tik santuokos nutraukimo byloje, jei bus nustatyti pagrindai atnaujinti procesą, gali būti geriausiai ir tiksliausiai įvertinti šioje byloje ieškovės keliami reikalavimai ir nustatytos aplinkybės, ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalinti, egzistavo, ar ieškovė žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimą, kodėl nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalintino turto sąrašą ir kt.
7. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas, kurį ji reiškia šioje byloje, jau yra išspręstas santuokos nutraukimo byloje. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais šalių prievolės AB „Luminor bank“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui buvo pripažintos solidariomis, buvo sudarytas bendro šeimos nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių ir pareigų balansas, atskirtos šalių pajamos ir turtas nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d., kai šalys nevedė bendro ūkio. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad po to, kai buvo inicijuota santuokos nutraukimo byla, ieškovė nusišalino nuo ūkininko ūkio veiklos ir joje nedalyvavo, šią veiklą vykdė vienas atsakovas, todėl šiuo laikotarpiu gautos pajamos negali būti pripažįstamos priklausančiomis sutuoktiniams lygiomis dalimis. Tačiau šioje byloje reiškiamas reikalavimas nėra tapatus atsakovo nurodytose civilinėse bylose Nr. e2A-683-XX/2022 ir Nr. e2-5010-1042/2022 pareikštiems reikalavimams, nes jose atsakovas, įvykdęs solidarias prievoles, prašo priteisti atitinkamas sumas iš ieškovės regreso tvarka.
8. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovui iš ieškovės 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad priimdamas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį jis negalėjo tinkamai išspręsti klausimo dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes byloje nebuvo pateikta jas pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas objektyviai negalėjo pateikti tokių įrodymų, kadangi jam negalėjo būti žinoma, kokį procesinį sprendimą priims teismas, todėl šis klausimas išsprendžiamas priimant papildomą nutartį. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, todėl jos priteisiamos iš ieškovės.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Ieškovė atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir 2022 m. rugsėjo 26 d. papildomą nutartį. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
10.1. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išimtiniais atvejais klausimai dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių gali būti sprendžiami atskiroje byloje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertina, kad tokia išimtinė situacija susiklosto tik tada, kai pasibaigia naikinamasis terminas procesui santuokos nutraukimo byloje atnaujinti, nes kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tokią išimtį sudarančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju.
10.2. Ieškovė pagrindė, kad šiuo atveju susiklostė išskirtinės aplinkybės, lėmusios poreikį spręsti klausimą dėl šalių turto padalinimo atskiroje byloje. Klausimas dėl lėšų, panaudotų dengiant solidarias prievoles AB „Luminor bank“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, priklausomybės iškilo po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, kai atsakovas, disponavęs visomis santuokos nutraukimo byloje nepadalintomis ūkininko ūkio pajamomis, atskiroje byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 1/2 šioms kreditorėms sumokėtos sumos, o teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą priešieškinį. Priešingai nei nurodė teismas, šiuo atveju negalėtų būti taikomas proceso atnaujinimo institutas, nes pirmiau nurodytos aplinkybės neegzistavo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą.
10.3. Ieškovė nereiškė reikalavimo santuokos nutraukimo byloje padalinti ūkininko ūkio 2016–2020 metų pajamas, priklausiusias šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, siekdama, kad būtų užtikrintas prievolių kreditoriams įvykdymas. Tačiau ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad atsakovas, panaudodamas šias pajamas, padengs santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu turėtus įsipareigojimus. Jei ieškovė pareikštų tokius reikalavimus santuokos nutraukimo byloje, jos nagrinėjimas būtų užsitęsęs. Teismo procesas tęsėsi 4 metus, todėl ūkininko ūkio pajamos po kasmetinio ūkio veiklos ciklo turėtų būti tikslinamos ir dalintino pelno apskaičiavimas, atsižvelgiant į veiklos specifiką, būtų labai sudėtingas. Atsakovas santuokos nutraukimo byloje nevykdė pareigos pateikti informaciją apie dalinamą turtą ir neteikė duomenų apie ūkio veiklos rezultatus, todėl apskaičiuoti pelną buvo iš esmės neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių, ginčas, kilęs tarp buvusių sutuoktinių po sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo, susijęs su solidarių prievolių vykdymu, nagrinėtinas atskiroje byloje, neatnaujinant proceso santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu kelia santuokos nutraukimo byloje nespręstus klausimus, jų išsprendimas nekeistų santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo esmės.
10.4. Santuokos nutraukimo byloje priimtame teismo sprendime nebuvo atskirtos šalių pajamos ir turtas nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d., kai šalys nustojo vesti bendrą ūkį. 2016 m. rugpjūčio 19 d. – tai santuokos nutraukimo bylos iškėlimo data. Santuokos nutraukimo byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta, kad šalys susitarė šiai datai vertinti dalintiną turtą ir teismas padalino prievoles šalims atsižvelgdamas į tai, ar jos atsirado iki šios dienos, tačiau teismas santuokos nutraukimo byloje neatskyrė šalių pajamų nuo minėtos datos. Skundžiamoje nutartyje pateikta citata iš apeliacinės instancijos teismo nutarties yra susijusi ne su šalių pajamų ir turto atskyrimu, o su ieškovės reikalavimu priteisti kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą.
10.5. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi nutraukus santuoką; ūkininko ūkio, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovė nepretenduoja į lygią dalį ūkininko ūkio pelno. Atsižvelgdama į tai, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2016 m. rugpjūčio 19 d.) iki bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo ((duomenys neskelbtini)) atsakovas ūkio veikloje naudojo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (žemės sklypus, techniką, pastatus ir kt.) ir į tai, kad ūkininko ūkio veikloje buvo naudojama dar apie 500 ha nuomojamos žemės, ieškovė mano, kad jai iš ūkio grynojo pelno priklausė dalis, proporcinga 1/2 daliai šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypų ploto (187,47 ha), t. y. tik 21 proc. 2016–2020 metais ūkininko ūkio grynojo pelno, kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje.
10.6. Teismas priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas nesant jas pagrindžiančių įrodymų. Grįsdamas patirtas 2 500 Eur išlaidas, atsakovas pateikė 2022 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo advokatų profesinei bendrijai „Č. ir partneriai“ pervesti 5 275,60 Eur. Atsakovas nurodė, kad dalis sumos yra mokama už kitas teisines paslaugas. Atsakovas yra sudaręs mažiausiai 2 sutartis dėl teisinių paslaugų civilinės teisės, verslo teisės, darbo teisės, baudžiamosios teisės, administracinės teisės srityse suteikimo, tarp šalių vyko ne viena byla, atsakovo pasitelkti advokatai atstovauja jam vykdomajame procese. Todėl atsakovo pateikti duomenys apie atliktą pavedimą nėra pakankami siekiant pagrįsti, kad šis pavedimas yra susijęs būtent su šioje byloje teiktomis teisinėmis paslaugomis. Atsakovas nepateikė teismui advokato išrašytos sąskaitos.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašo šių skundų netenkinti. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovės teiginys, esą santuokos nutraukimo byloje nebuvo žinomos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, yra klaidingas, kadangi teismas minėtoje byloje įvertino šalių prievoles kreditoriams ir jas paskirstė. Ieškovė siekia iš naujo išnagrinėti santuokos nutraukimo byloje nagrinėtus klausimus, kurie buvo išspręsti jai nepalankiai.
11.2. Priešingai nei nurodo ieškovė, santuokos nutraukimo byloje buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. šalių pajamos ir turtas yra atskiri.
11.3. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas nutraukė bylą vien tik remdamasis aplinkybe, jog santuokos nutraukimo byloje nėra suėjęs naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo teikti. Teismas aiškiai nurodė, kokios sąlygos turi būti tam, kad reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje ir jas įvertinęs nustatė, kad šiuo atveju tokių aplinkybių nėra, o ieškovė reiškia reikalavimą, kuris yra išspręstas santuokos nutraukimo byloje. Ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes ieškovė siekia juo paneigti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes.
11.4. Atsakovas pakankamai pagrindė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo atsakovas detalizavo jam suteiktas paslaugas. Byloje iš esmės buvo atliktas vienas kompleksinis darbas (susipažinta su ieškiniu ir pateiktas atsiliepimas į jį), todėl pateikta detalizacija buvo pakankamai aiški. Siekdamas pagrįsti, kad bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, atsakovas pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje yra nurodyta mokėjimo paskirtis, ir advokatų profesinės bendrijos banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad mokėjimas gautas. Atsakovas neneigia, kad advokatų profesinė bendrija atstovauja jo interesams ne tik šioje byloje, todėl jai buvo sumokėta didesnė suma, nei prašoma priteisti šioje byloje. Reikalavimas pateikti visų atsakovui suteiktų paslaugų detalizaciją pažeistų sutarties konfidencialumą.
11.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad tik PVM sąskaita faktūra galėjo patvirtinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys mokėjimo įskaitymą į advokatų profesinės bendrijos sąskaitą. Vien tai patvirtina, kad PVM sąskaita faktūra egzistuoja, nes, jos nesant, juridinis asmuo negali pateisinti gautų piniginių sumų. PVM sąskaita faktūra nėra informatyvus dokumentas; joje nurodyta informacija yra analogiška kituose atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodytai informacijai. Siekdamas pašalinti iškilusias abejones, atsakovas teikia teismui advokatų profesinės bendrijos sąskaitas, kurių pagrindu buvo atliktas mokėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamose bylose yra sprendžiami klausimai, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutraukė civilinę bylą ir ieškinį paliko nenagrinėtą, bei papildoma nutartis, kuria teismas priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas, yra teisėtos ir pagrįstos. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujai pateiktų dokumentų priėmimo
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
14. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. papildomos nutarties, kuria jam buvo priteistos atstovavimo išlaidos, pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2022 m. rugsėjo 15 d. ir 2022 m. rugsėjo 26 d. advokatų profesinės bendrijos, atstovavusios atsakovo interesams šioje byloje, išrašytas sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas. Iš atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų paaiškinimų matyti, kad atsakovas, teikdamas šiuos rašytinius įrodymus, siekia paneigti ieškovės iškeltas abejones, jog, pervesdamas pinigus jo interesams atstovaujančiai advokatų profesinei bendrijai, atsakovas atsiskaitė už kitoje byloje suteiktas teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo teikiami nauji įrodymai yra susiję su šalių įrodinėjamomis aplinkybėmis ir gali turėti reikšmės siekiant tinkamai išnagrinėti byloje kilusį ginčą. Naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes jais nėra įrodinėjamos jokios naujos aplinkybės, jų turinys iš esmės atitinka kituose atsakovo pateiktuose bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose esančius duomenis. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima šiuos įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
15. Ieškovė 2022 m. spalio 26 d. taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti į bylą naują įrodymą – Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį, kuria buvo patenkintas ieškovės apeliacinis skundas, pateiktas kitoje tarp šalių vykstančioje civilinėje byloje, ir ši byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Grįsdama poreikį pateikti į bylą šį procesinį sprendimą, ieškovė nurodė, kad civilinė byla, kurioje jis buvo priimtas, yra tiesiogiai susijusi su ieškovės šioje byloje pareikštais reikalavimais – ieškovė pareiškė ieškinį šioje byloje po to, kai Šiaulių apygardos teismas minėtoje byloje patenkino atsakovo ieškinį dėl skolos priteisimo regreso tvarka. Tačiau pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismui yra suteikta teisė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti šio ieškovės teikiamo Lietuvos apeliacinio teismo priimto procesinio sprendimo.
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
17. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, yra būtina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.
18. Kaip matyti iš byloje esačių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, ieškinyje suformulavusi du reikalavimus – ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti, kad atsakovas įvykdė šalių solidarias prievoles kreditorėms AB „Luminor bank“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui iš bendrų šalims priklausančių lėšų, gautų iš 2016–2020 metais atsakovo vykdytos ūkininko ūkio veiklos; 2) priteisti jai dalį atsakovo 2016–2020 metais vykdytos ūkininko ūkio veiklos pajamų (grynojo pelno), sudarančią 261 185 Eur. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės pateiktą ieškinį, priėmė jį nagrinėti, tačiau vėliau, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutraukė ieškovės inicijuotą civilinę bylą ir paliko ieškinį nenagrinėtą. Priimdamas tokį sprendimą, teismas rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu atsisakymo priimti ieškinį pagrindu ir 293 straipsnio 3 punkte nurodytu bylos nutraukimo pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra susiję su buvusių sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais, todėl jie turėtų būti reiškiami santuokos nutraukimo byloje, taip pat kad šie reikalavimai santuokos nutraukimo byloje jau buvo išspręsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra pagrįsta tik iš dalies.
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir išspręsti kiti klausimai, susiję su jų tarpusavio turtiniais ir neturtiniais santykiais. Šioje byloje buvo padalintas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas ir jų bendros prievolės, be kita ko, nustatant, kad buvusių sutuoktinių neįvykdytos prievolės AB „Luminor bank“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal jų sudarytas kredito sutartis lieka solidariomis šalių prievolėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko iš esmės nepakeistą. Taigi, santuokos nutraukimo byloje priimti procesiniai sprendimai yra galiojantys ir saisto šalis.
20. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad, pasibaigus šalių santuokos nutraukimo bylai, teisme buvo inicijuotos kitos bylos, kuriose yra sprendžiami klausimai dėl šalių, kaip solidarių bendraskolių pagal kredito sutartis, sudarytas su AB „Luminor bank“ ir AS „Citadele banka“, tarpusavio turtinių santykių:
20.1. 2021 m. birželio 8 d. atsakovas pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš ieškovės 177 286,81 Eur skolą, susidariusią atsakovui įvykdžius šalių solidarias prievoles jų bendriems kreditoriams. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu patenkino atsakovo reikalavimus, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi panaikino šį teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šiuo metu atsakovo inicijuota civilinė byla Nr. e2-536-856/2022 nėra išnagrinėta;
20.2. 2022 m. balandžio 7 d. atsakovas pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 21 070,73 Eur skolą, susidariusią atsakovui įvykdžius šalių solidarią prievolę. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-5010-1042/2022 buvo sustabdyta iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas, priimtas ankstesniame šios nutarties papunktyje nurodytoje byloje.
21. Kaip minėta, ieškovė, formuluodama pirmąjį ieškinio reikalavimą, prašo teismo pripažinti, kad atsakovas įvykdė šalių solidarias prievoles AB „Luminor bank“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui iš bendrų lėšų, gautų atsakovui 2016–2020 metais vykdant ūkininko veiklą. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad toks jos reikalavimas yra nulemtas aplinkybių, jog atsakovas inicijavo pirmiau minėtas bylas ir reikalauja priteisti iš jos 1/2 dalį kreditoriams sumokėtų sumų, nors, ieškovės vertinimu, atsakovas įvykdė šias prievoles panaudodamas bendras abiem šalims priklausančias lėšas. Iš ieškovės procesinių dokumentų, pateiktų šios nutarties 20.1–20.2 papunkčiuose nurodytose bylose, matyti, kad ieškovė, reikšdama nesutikimą su atsakovo jos atžvilgiu pareikštais reikalavimais, kaip jų atmetimo pagrindą taip pat nurodė tai, jog atsakovas santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu pats disponavo iš ūkininko ūkio veiklos, kuriai vykdyti buvo naudojamas bendras sutuoktinių turtas, gautomis ir abiem šalims priklausančiomis pajamomis. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad, reikšdama šioje byloje reikalavimą pripažinti, jog šalių solidarios prievolės buvo įvykdytos iš jų bendro turto, ieškovė iš esmės siekia vien tik procesinių tikslų – ieškovė siekia atsikirsti į atsakovo jai pareikštus reikalavimus ir paneigti jų pagrįstumą. Ieškovė nenurodė, kaip, patenkinus šį ieškinio reikalavimą, bus modifikuotos jos subjektinės teisės ir pareigos, kokie savarankiški materialiniai, o ne procesiniai teisiniai padariniai jai dėl to kils.
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo procesas nėra savitikslis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, turi būti pasiektas materialusis teisinis efektas, t. y. sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).
23. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir aptartus kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės pareikštas reikalavimas pripažinti, jog atsakovas įvykdė solidarias šalių prievoles AB „Luminor bank“ pagal 2014 m. vasario 11 d. kredito linijos sutartį su vėlesniais pakeitimais ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui pagal 2016 m. birželio 8 d. kredito sutartį, negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas, kadangi šio reikalavimo patenkinimas pats savaime nesukurs ieškovei jokių materialinių teisinių padarinių. Todėl ši bylos dalis turi būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalimi kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
24. Be pirmiau aptarto reikalavimo, ieškovė ieškinyje taip pat suformulavo reikalavimą priteisti jai iš atsakovo dalį pajamų, gautų santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu 2016–2020 metais iš atsakovo vykdytos ūkininko ūkio veiklos. Ieškovė nurodė, kad šios pajamos buvo gautos naudojant šalims bendrosios nuosavybės teise priklausiusį turtą, tačiau nebuvo įtrauktos šalių santuokos nutraukimo byloje į dalinamo turto balansą atsižvelgiant į ūkininko ūkio veiklos ypatybes ir siekiant papildomai neužvilkinti bylos nagrinėjimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji turėjo lūkestį, jog atsakovas, panaudodamas minėtas pajamas, įvykdys santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu turėtas prievoles kreditoriams, tačiau atsakovas, įsiteisėjus teismo sprendimui, priimtam santuokos nutraukimo byloje, inicijavo kitas civilines bylas ir reikalauja priteisti regreso tvarka iš ieškovės, kaip solidarios skolininkės, dalį sumų, kurias jis sumokėjo atsiskaitydamas su kreditoriais, nepaisydamas to, kad jis vienas disponavo šalims priklausančiomis pajamomis. Tokios aplinkybės, ieškovės teigimu, turėtų būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškovei reikšti reikalavimus dėl santuokos nutraukimo metu nepadalinto turto paskirstymo atskiroje byloje. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad jos pareikšti reikalavimai galėtų būti nagrinėjami kitoje, ne santuokos nutraukimo byloje.
25. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad visi su sutuoktinių turtu ir jo teisiniu režimu susiję klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismo sprendimas padalinti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, jog sutuoktiniai nebeturi daugiau bendro turto, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalinimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Teismo sprendimas turto padalinimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Todėl, įsiteisėjus šalių santuokos nutraukimo byloje priimtam Šiaulių apylinkės teismo sprendimui, pakeistam Šiaulių apygardos teismo nutartimi, klausimas dėl šalių turėto bendro turto padalinimo yra laikomas visiškai išspręstu.
26. Antra vertus, kasacinio teismo nutartyse yra pripažįstama, kad praktikoje gali pasitaikyti situacijų, kai užbaigus santuokos nutraukimo bylą paaiškėja, jog šioje byloje buvo padalintas ne visas bendras buvusių sutuoktinių turtas. Tokiu atveju, pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, buvęs sutuoktinis, manantis, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras turtas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ir šis institutas ne visais atvejais yra veiksmingas siekiant apginti buvusių sutuoktinių turtines teises ir užtikrinti jiems teisę į teisminę gynybą, kadangi, sutuoktinių, nutraukusių santuoką ir neišsprendusių visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, galimybė atnaujinti procesą yra apribota civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
27. Vadovaudamasis pirmiau nurodytais išaiškinimais ir plėtodamas praktiką šiuo klausimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, konstatavo, kad tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, o tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje (kasacinio teismo nutarties 26 punktas). Tokiu būdu kasacinis teismas nustatė, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turto, visų pirma, turi būti pasitelkiamas proceso atnaujinimo institutas, savo ruožtu galimybė reikšti tokius reikalavimus savarankiškoje byloje yra taikoma tik tada, jeigu asmuo negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu dėl praleisto naikinamojo termino tokiam reikalavimui pareikšti. Nagrinėdamas tokią savarankišką bylą, teismas, pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, turi įvertinti, ar konkrečiu atveju susiklostė išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas sutuoktinių turtas ir, be kita ko, nustatyti, ar nutraukiant santuoką toks turtas egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalinti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie jo egzistavimo faktą; dėl kokių priežasčių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalintino turto sąrašą ir kt. Šias aplinkybes teismas turėtų vertinti nagrinėdamas bylą iš esmės, o tuo atveju, jeigu teismas jų nenustatytų, tai sudarytų savarankišką pagrindą atmesti ieškinį (kasacinio teismo nutarties 32, 34 punktai).
28. Naikinamasis terminas, su kurio pasibaigimu įstatyme yra siejamas galimybės teikti prašymą dėl teismo proceso atnaujinimo pasibaigimas, yra apibrėžtas CPK 368 straipsnio 2 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), kai buvo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria buvo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo sprendimas. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra praleistas įstatyme nustatytas naikinamasis terminas pateikti prašymą atnaujinti teismo procesą santuokos nutraukimo byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, vertindama, jog santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas visas bendras buvusių sutuoktinių turtas, turėjo pateikti prašymą atnaujinti procesą, o ne inicijuoti savarankišką bylą. Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl buvusių sutuoktinių turto padalinimo savarankiškoje byloje, ši bylos dalis nutraukiama vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą tuo atveju, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
29. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs iš dalies kitokius argumentus bei remdamasis kitais teisiniais pagrindais, priėmė iš esmės teisingą sprendimą dėl ieškovės inicijuotos bylos nutraukimo, todėl ši teismo nutarties dalis paliekama nepakeista. Tačiau, priėmęs sprendimą nutraukti civilinę bylą, teismas nepagrįstai, nesiremdamas jokiu įstatyme nustatytu pagrindu, kartu priėmė sprendimą palikti ieškinį nenagrinėtą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos nutraukimas, reglamentuojamas CPK 293–295 straipsniuose, ir ieškinio palikimas nenagrinėtu, reglamentuojamas CPK 296–298 straipsniuose, tai skirtingi civilinio proceso institutai, taikomi esant skirtingiems įstatyme nustatytiems pagrindams ir sukuriantys skirtingas teisines pasekmes – pašalinus aplinkybes, kurios sudarė pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka, savo ruožtu teismui nutraukus bylą, asmeniui nėra leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindų, todėl teismo nutarties dalis, kuria teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, panaikinama.
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties
30. Bendrosios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi civiliniame procese galiojantį principą, kad teismo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.
31. Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nė vienos iš bylos šalių atžvilgiu nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad susiklosčius tokiai situacijai teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
32. Šioje nutartyje jau minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovės inicijuota civilinė byla buvo užbaigta teismui ją nutraukus, todėl byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė atsakovui iš ieškovės 2 500 Eur atstovavimo išlaidų. Kaip matyti iš ieškovės atskirajame skunde išdėstytų argumentų, ieškovė neginčija aplinkybės, kad atsakovas įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismui nutraukus jos inicijuotą bylą, be to, ieškovė taip pat neginčija jo nurodyto išlaidų dydžio. Tačiau ieškovė atskirajame skunde įrodinėja, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui jo nurodytas advokato teisinės pagalbos išlaidas, kadangi atsakovas, prašydamas jas priteisti, nepateikė įrodymų, pakankamai pagrindžiančių, jog šios išlaidos buvo patirtos būtent šioje byloje. Taigi, ieškovei kilo abejonių dėl to, ar atsakovas pakankamai pagrindė savo patirtas atstovavimo išlaidas.
33. Vertinant tokius ieškovės išdėstytus argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog dalyvaujantis byloje asmuo, siekdamas, kad jam būtų atlygintos byloje patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, turi jas pagrįsti. Tokia nuostata, be kita ko, yra išdėstyta CPK 98 straipsnio, reglamentuojančio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimus, 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis turi raštu pateikti teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Aplinkybė, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos turi būti atitinkamai pagrįstos, atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, kasacinis teismas šiuo aspektu yra nurodęs, kad visais atvejais priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą yra taikomas realumo kriterijus, t. y. turi būti nustatyta, kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
34. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo tinkamai pagrįstos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo atstovas iki tol, kol byla buvo nutraukta, parengė ir pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Teismui priėmus nutartį, kuria byla buvo nutraukta, atsakovas (jo atstovas) pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir atlyginti atsakovo byloje jau patirtas išlaidas, priteisiant jam iš ieškovės 2 500 Eur. Grįsdamas aplinkybę, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos, atsakovas pateikė 2022 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymą ir sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, kad atsakovas sumokėjo 5 275,60 Eur advokatų profesinei bendrijai, atstovaujančiai jo interesams. Atsakovas savo prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas detalizavo, jog 2 500 Eur sumą jis sumokėjo už tai, kad jo atstovas susipažino su ieškovės pareikštu ieškiniu ir parengė atsiliepimą į jį, o likusi šios sumos dalis yra sumokėta už kitose civilinėse bylose suteiktas teisines paslaugas. Vadovaudamasis tokiais byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovo pasitelkta advokatų profesinė bendrija teikė jam paslaugas šioje byloje ir kad atsakovas už jas atsiskaitė, tokiu būdu patirdamas 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
35. Nors ieškovė atskirajame skunde pažymėjo, kad atsakovo pasitelkta advokatų profesinė bendrija atstovauja jo interesams ne vienoje civilinėje byloje, tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pačios savaime nesudaro pagrindo abejoti, kad atsakovas atsiskaitė su advokatų profesine bendrija už šioje byloje jam suteiktas paslaugas. Pagrindo pripažinti, kad atsakovui buvo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, nesudaro ir ieškovės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovas nepateikė kartu su prašymu atlyginti išlaidas advokatų profesinės bendrijos jam išrašytos sąskaitos. Ieškovės teigimu, nesant byloje šio dokumento, teismas negalėjo spręsti, kad atsakovas atsiskaitė būtent už šioje byloje suteiktas paslaugas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ankstesniame šios nutarties punkte nurodyti duomenys buvo pakankami atsakovo patirtoms išlaidoms pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsakovas pateikė teismui 2022 m. rugsėjo 15 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d. advokatų profesinės bendrijos jam išrašytas sąskaitas, kurių pagrindu atsakovas turėjo sumokėti jai bendrą 5 275,59 Eur (2 500 Eur + 2 775,59 Eur) sumą.
36. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui iš ieškovės buvo priteistos advokato teisinės pagalbos išlaidos, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylas apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
37. Atmetus ieškovės atskiruosius skundu, atsakovas įgijo teisę, kad būtų atlygintos jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nurodo, kad, rengdamas atsiliepimus į atskiruosius skundus, jis patyrė po 538,45 Eur bylinėjimosi išlaidų už kiekvieną iš jų. Taigi, bendra atsakovo prašoma priteisti suma sudaro 1 076,90 Eur (538,45 Eur x 2). Grįsdamas patirtas išlaidas, atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. spalio 11 d. sąskaitą, mokėjimo nurodymą ir banko sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, kad atsakovas sumokėjo jo interesams atstovavusiai advokatų profesinei bendrijai 1 076,90 Eur.
38. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 16 punktas, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, didžiausia priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šis koeficientas yra analogiškas ir Rekomendacijų 8.15 papunktyje nustatytam koeficientui, taikytinam apskaičiuojant už atskirojo skundo parengimą priteistiną sumą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, šiuo atveju apskaičiuojant didžiausias atsakovui galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas, taikytinas 2022 m. antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 780,50 Eur, o didžiausia už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma sudaro 712,20 Eur (1 780,50 Eur x 0,4). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (po 538,45 Eur kiekvienoje iš bylų) neviršija didžiausių Rekomendacijų pagrindu priteistinų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria ieškovės I. Š. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Likusią teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 076,90 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt šešis eurus devyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylas apeliacinės instancijos teisme.