Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. R., jo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą institucijai Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2016-01-06 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-47812168-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis specialistas E. R. 2015-12-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad D. R. 2015-12-27, 01.50 val., Dariaus ir Girėno g., Tauragės m., vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų išvažiuodamas iš degalinės ir naudodamas rankinį stabdį slydo šonu į pagrindinį kelią, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir aplinkinių pasipiktinimą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. 2016-01-06 nutarimu D. R. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių ir 434 EUR baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, t.y. nustato ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu ir trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar teisingai pritaikytas atsakomybę numatantis teisės aktas, taip pat išaiškina kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

D. R. apklaustas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir parodė, kad 2015-12-27 naktį automobiliu Opel Astra išvažiavo iš degalinės ,,Baltic Petrolium“. Išvažiuojant iš degalinės yra nežymus kalnelis, todėl pasukant į pagrindinį kelią esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai kažkiek slystelėjo automobilio galas. Išvažiuojant iš degalinės suko į kairę. Rankinio stabdžio tikrai nenaudojo. Važiavo vienas. Pareigūnai jį vijosi, sustojo netoli ,,Maxima“ parduotuvės, kai pamatė nežymėto policijos pareigūnų automobilio įjungtus švyturėlius. Pareigūnams viską paaiškino, tačiau jie buvo įsitikinę, kad jis naudojo rankinį stabdį. Nežino tiksliai kokiu greičiu išvažiavo iš degalinės, nes žiūrėjo į kelią, o ne į spidometrą. Galvoja, kad greitis tuo metu buvo apie 20 km/h, o kai važiavo pagrindiniu keliu apie 35 km/h. Išsukant iš degalinės nebuvo kitų eismo dalyvių.

Patrulio E. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-12-27 dirbo kartu su vyr. patruliu R. B. ir vyr. patrule K. L.. Apie 01 val. 50 min. Tauragės m., Dariaus ir Girėno g. važiuojant link Skaudvilės pusės priekyje pastebėjo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiuodamas iš degalinės ir naudodamas rankinį stabdį slydo šonu į pagrindinį kelią, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir aplinkinių nepasitenkinimą (b.l. 6).

Liudytojas E. R. parodė, kad dirba Tauragės aps. VPK, Kelių policijos skyriuje. 2015-12-27 naktį buvo sustabdytas automobilis Opel Astra. Tą naktį dirbo su R. B. ir K. L.. Dariaus ir Girėno gatvėje pamatė D. R. automobilį, nes buvo netoli įvažiavimo į degalinę. Pamatė kaip iš degalinės išvažiuoja skersas automobilis ir suka link Tauragės. Automobilis slydo per patį posūkį įvažiuojant į pagrindinį kelią. Nebuvo jokio stabdymo, vairuotojas naudojo rankinį stabdį ir slydo. Daro išvadą, kad automobilis buvo stabdomas rankiniu stabdžiu, nes kelio danga buvo sausa, greitis apie 20 km/h, priekiniai ratai varomi. Jis negali nurodyti atstumo nuo įvažiuojančio į pagrindinį kelią D. R. automobilio iki jų tarnybinio automobilio; jų automobiliui pavojaus nesukėlė, ar buvo kitų eismo dalyvių nepamena.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba Tauragės aps. VPK, Kelių policijos skyriuje. 2015-12-27 naktį dirbo su E. R. ir K. L.. Automobilis Opel Astra išvažiuodamas iš degalinės į pagrindinį kelią slydo naudojant rankinį stabdį. Opel Astra automobilio galinių šviesų nematė. Greitis buvo nedidelis, danga buvo sausa, todėl be priežasties automobilis negalėjo slysti. Jų tarnybinis automobilis buvo netoli pirmojo įvažiavimo į degalinę (apie 50 metrų atstumu), kai pamatė Opel Astra automobilį. Įvykį stebėjo iš automobilio, nes važiavo link degalinės nedideliu greičiu. Kai Opel Astra pravažiavo pagrindiniu keliu, jie iš karto apsisuko ir pasiviję sustabdė minėtą automobilį. Vairuotojas D. R. sakė, kad jo automobilį ,,užmetė“, rankinio stabdžio nenaudojo. Tarnybinio automobilio nekliudė. Degalinėje buvo keli automobiliai ir kiek toliau matėsi, kad nuo Skaudvilės parvažiuoja automobilis.

Liudytoja K. L. parodė, kad dirba kelių policijos skyriuje. 2015-12-27 Dariaus ir Girėno gatvėje nakties metu buvo stabdomas Opel Astra automobilis. Iš kolonėlės išvažiavo automobilis Opel Astra, kurio vairuotojas naudojo rankinį stabdį. Ji sėdėjo automobilio gale ir stebėjo įvykį. Kai automobilis Opel Astra slydo, jų tarnybinis automobilis buvo ties pirmu degalinės išvažiavimu ir atstumas nuo jų tarnybinio automobilio iki automobilio Opel Astra buvo gal 50-60 metrų. Opel Astra vairuotojui pajudėjus iš degalinės, jo važiavimo greitis turėjo būti nemažas, didesnis nei leistinas degalinės teritorijoje. D. R. turėjo naudoti rankinį stabdį, kad taip ,,užmestų“ automobilį, nes kelio danga buvo sausa ir neslidi. Slystantis automobilis jų eismui nesutrukdė. Tokie vairuotojo veiksmai jai sukėlė pasipiktinimą.

Policijos komisariato atstovas K. L. prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad D. R. vairavo automobilį chuliganiškai. Iš vaizdo įrašo matosi, kad kelio danga šlapia, bet tai nereiškia, kad kelio danga yra slidi. Iš ,,eismo info“ galima sužinoti apie kelio dangą. Išduota mokslo įstaigos charakteristika neturi reikšmės šiai bylai.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis Opel Astra parvažiuoja priešais policijos pareigūnų automobilį ir kad policijos pareigūnų automobilis apsisuka ir pasivijęs Opel Astra automobilį sustabdo.

Iš garso įrašo girdėti, kad pareigūnas D. R. paaiškino, jog šis chuliganiškai vairavo - traukė rankinį stabdį, kad automobilis slystų šonu. D. R. nesutiko, kad chuliganiškai vairavo, kategoriškai neigė naudojęs rankinį stabdį, paaiškino, jog buvo šlapia ir slidi kelio danga, todėl išsukant iš degalinės į pagrindinį kelią paslydo automobilio galas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1184-530/2014).

D. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo numatyto LR ATPK 124² str. 2 d. padarymą.

ATPK 124² str. 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, kuris pagal šią teisės normą yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, veiką kvalifikuojant pagal ATPK 124² str. 2 dalį būtina nustatyti, kad: 1) buvo padarytas KET pažeidimas; 2) šis KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų; 3) šis pažeidimas KET kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-902-648/2011, ATP-487-648/2012 ir kt.).

Teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad D. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

D. R. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 5, 9 punkto reikalavimus. Šiuose punktuose numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos. Kelių eismo taisyklių 5 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET taisykles ir jų laikytis. Atkreiptinas dėmesys, kad chuliganiško vairavimo pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, tačiau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą specialioji KET norma nurodyta nebuvo.

D. R. ginčija jo patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą bei tvirtina, jog jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Teigia, kad byloje nėra jokių neginčijamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas tik policijos pareigūnų prielaidomis. D. R. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek skunde ir teismo posėdžio metu, pripažino, kad jo automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galas, 2015-12-27, 01.50 val. išvažiuojant iš degalinės slystelėjo, tačiau nurodė, kad taip atsitiko ne dėl rankinio stabdžio panaudojimo, o dėl šlapios ir slidžios kelio dangos. Pažymėjo, kad specialiai automobilio rankiniu stabdžiu nestabdė ir tyčia nesudarė automobilio slydimo fakto. Analogiškas D. R. paaiškinimo aplinkybes patvirtina ir byloje esantis garso įrašas, kuriame D. R. kategoriškai neigė naudojęs rankinį stabdį. Nors policijos pareigūnai apklausti teismo posėdžio metu visi tvirtino, kad matė automobilio slydimo faktą ir buvo įsitikinę, kad automobilis paslydo tik dėl panaudoto rankinio stabdžio, nes kelio danga buvo sausa ir kitų priežasčių, kurios būtų nulėmusios automobilio paslydimą negalėjo būti, priešingai nei teigė pareigūnai vaizdo įraše užfiksuota, kad kelio danga buvo šlapia, šalikelėje matėsi pelkės bei iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prei Susisiekimo ministerijos Kelių oro sąlygų stotelių duomenų ataskaitos matosi, kad artimiausios Tauragei kelių oro sąlygų stotelės Antegluonyje 2015-12-27 01.50 val. kelio danga buvo šlapia, kelio dangos temperatūra 0 ⁰ C, santykinė oro drėgmė pakankamai didelė. Be to, nei iš policijos pareigūnų parodymų, nei iš kitos byloje esančios medžiagos neįmanoma nustatyti kokiu kampu paslydo automobilis. Iš vaizdo įrašo iš vis nematyti automobilio slydimo fakto. Policijos pareigūnas E. R. nurodė, kad nebuvo jokio stabdymo, vairuotojas naudojo rankinį stabdį ir slydo, tačiau visi policijos pareigūnai nurodė, kad nematė ar buvo užsidegę galiniai stabdžių žibintai. Bylos medžiaga ir liudytojų parodymais nustatyta, kad pareigūnų automobilis parvažiavo priešais D. R. automobilį. Visi pareigūnai apklausti teismo posėdžio metu skirtingai, t. y. subjektyviai vertino D. R. važiavimo greitį ir atstumą nuo tarnybinio automobilio iki automobilio Opel Astra. Pats D. R. nurodė, kad greitis galėjo būti apie 20 km/h, tačiau negalėjo nurodyti kokiu tiksliai greičiu išvažiavo iš degalinės, nes žiūrėjo ne į spidometrą, o į kelią. Teismas neatmeta galimybės, kad dėl eismo sąlygų D. R. automobilis galėjo paslysti net ir nenaudojant rankinio stabdžio. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. R. kėlė grėsmę eismo saugumui ir aplinkinių pasipiktinimą. Kaip jau minėta anksčiau chuliganiškos paskatos yra kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekiniantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Byloje nėra įrodymų, kad D. R. tokiu savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, tai yra savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą. D. R. vairavo nakties metu, kaip pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parodė eismas tuo metu buvo labai mažas ir jis paslydęs su automobiliu jokios kliūties niekam nesudarė, jokių pasekmių nebuvo ir negalėjo būti, nes paslydimas buvo nedidelis. Byloje kitų liudytojų, išskyrus policijos pareigūnus, nėra. Policijos pareigūnė K. L. parodė, kad jų automobiliui D. R. vairuojamas automobilis pavojaus nesukėlė. Minėtą faktą patvirtino ir liudytojas E. R.. Liudytojas policijos pareigūnas R. B. taip pat nurodė, kad D. R. vairuojamas automobilis Opel Astra tarnybinio automobilio nekliudė, tik kiek toliau matėsi nuo Skaudvilės parvažiuojantis automobilis.

Byloje nėra pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kad D. R. naudojo rankinį stabdį ir esančių duomenų nepakanka, kad D. R. automobilio paslydimas būtų vertinamas kaip tyčinis veiksmas sukėlęs grėsmę eismo saugumui bei aplinkinių pasipiktinimą. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta visų ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą kvalifikuojančių požymių. Byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad D. R. chuliganiškai vairavo, tai yra nenustatyta, kad pažeidė kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskatų, ir sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus 2016-01-06 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-47812168-16 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Tenkinti D. R. skundą.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus 2016-01-06 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-47812168-16, kuriuo D. R. nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d., ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.