Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei B. Š. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje G. L., R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, įteikti 2021 m. sausio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį – procesiniai dokumentai atsakovei įteikti pasirašytinai.

Trečiajam asmeniui R. P. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, įteikti 2021 m. sausio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį – procesiniai dokumentai R. P. įteikti pasirašytinai.

Trečiajam asmeniui G. L. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, įteikti 2021 m. sausio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalį – viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad akcinė bendrovė „Swedbank“ (buvusi akcinė bendrovė „Hansabankas“, toliau – AB „Hansabankas“, AB „Swedbank“) 2007 m. spalio 8 d. su G. L. bei R. P. (dabartinė pavardė – P.) pasirašė kredito sutartį Nr. 07-110256-FA, kurios pagrindu bankas suteikė 200 000 Lt kreditą, kurio paskirtis – komercinių patalpų pirkimas. Kredito gavėjai, sudarydami kredito sutartį, hipotekos būdu įkeitė parduotuvę su rūsiu, kurių vertė – 320 000 Lt. 2010 m. gruodžio 30 d. susitarimu Nr. 07-110256-FA/10-022637-FA-3 pakeista kredito sutartis, kredito mokėjimas atidėtas iki 2011 m. birželio 20 d., o 2010 m. gegužės 20 d. priedu prie hipotekos lakšto šalys sutarė, jog prievolės dydis – 202 190,93 Lt, prievolės įvykdymo terminas – 2022 m. rugsėjo 20 d. Tuo tarpu 2011 m. vasario 25 d. priedu sutarė, jog prievolės dydis – 211 559,17 Lt. B. Š. 2007 m. spalio 8 d. su AB „Hansabankas“ sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotoja B. Š. įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei kredito gavėjai ar bet kuris iš jų tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Kredito gavėjai pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimu nevykdė, todėl 2012 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė S. B. išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo siūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis solidariai iš skolininkų (kredito gavėjų). 2016 m. rugsėjo 6 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu kredito gavėjams priklausanti parduotuvė su rūsiu varžytinių metu parduota naujam turto savininkui, pardavimo suma – 28 666 Eur. Pardavus nekilnojamąjį turtą iš varžytinių, bankui iš kredito gavėjų buvo grąžinta tik dalis skolos. Atsižvelgiant į tai, jog kredito grąžinimas užtikrintas ir laidavimu, 2020 m. lapkričio 5 d. skolos apskaičiavimo dieną nustatyta, jog laiduotojos B. Š. skolos suma bankui sudarė 88 212, 68 Eur. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės dalį skolos, tai yra 10 000 Eur, tačiau pasilieka teisę vėliau reikšti ieškinį dėl likusios skolos priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalimi, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir hipotekos teisinį santykį ir laiduotojo prievolės ypatumus, pasisakė, kad CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai, tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Kai skolininkas nustatytu terminu prievolės neįvykdė, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015).

Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 10.1. punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško skolininko prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo.

Taigi nors ieškovė ir kredito gavėjai 2007 m. spalio 8 d. kredito sutartyje su pakeitimais nustatė prievolės įvykdymo terminą, tačiau laidavimo sutartimi ieškovė su laiduotoja (atsakove) aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad laidavimas galios iki visiško skolininkų prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Teismas pažymi, kad laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės prievolės pobūdį, kuri yra sulygta šalių rašytiniu susitarimu. Toks susitarimas neprieštarauja laidavimą reglamentuojančioms CK teisės normoms. Todėl nustačius, jog laiduotoja (atsakovė) laisva valia siekė šių padarinių, šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas netaikomas ir prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galioja iki bus grąžinta visa paskola. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šią išvadą, t. y. kad šalys, sudarydamos laidavimo siekė susitarti dėl terminuoto laidavimo (CK 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kredito gavėjų G. L. ir R. P. kredito grąžinimas užtikrintas tiek hipoteka įkeistu nekilnojamuoju turtu, tiek laidavimu. Priverstinio skolos išieškojimo metu varžytinėse pardavus hipoteka įkeistą turtą, kredito gavėjai pagal parduoto turto vertę grąžino tik dalį skolos. Likusi kredito grąžinimo dalis liko užtikrinta laidavimu. Pagal laidavimo sutarties 3.1 punktą šalys sutarė, jog kredito gavėjams tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjai bankui atsako kaip solidarūs skolininkai. Pagal sutarties 3.2 punktą laiduotojas bankui atsako ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjai, tai yra laiduotojas atsakingas tiek už kredito grąžinimą, tiek už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą. Pagal sutarties 3.3 punktą laiduotojas už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą atsako bankui savo turtu. Kaip matyti iš ieškovės pateikto skolos paskaičiavimo dokumento, skolos paskaičiavimo dieną (2020 m. lapkričio 5 d.) skolą sudarė 88 212,68 Eur suma. Kredito gavėjai pagal savo galimybes sumokėjo dalį skolos (priverstinai pardavus jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą – parduotuvę su rūsiu), todėl, nesant kito įkeisto turto, likusi kredito grąžinimo dalis užtikrinama laidavimu. Tai reiškia, jog bankas turi teisę prašyti kredito grąžinimo ir kitų iš sutarties kylančių mokesčių sumokėjimo iš atsakovės - laiduotojos B. Š., kuri laidavimo sutartimi įsipareigojo bankui atsakyti savo turtu. Pažymėtina, jog bankas, atsižvelgdamas į negrąžinto kredito dydį, šiuo ieškiniu prašo priteisti dalį negrąžinto kredito - 10 000 Eur.

Įvertinus aplinkybę, jog laiduotoja su kredito gavėjais už kredito sutarties nevykdymą atsako solidariai, kas reiškia, jog bankas turi teisę reikalauti skolos padengimo tiek iš laiduotojo ir kredito gavėjų, tiek iš kiekvieno atskirai, teismas sprendžia, jog ieškinio dalis dėl 10 000 Eur skolos už negrąžintą kreditą priteisimo iš laiduotojos yra pagrįsta, todėl tenkinama.

Ieškovė taip pat prašo priteisti sutartines kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių PRIME (Būsto paskolų palūkanų bazė) ir pridedant 3,628 proc. metų palūkanų dydžio Kliento kredito rizikos ir Banko pelno maržą ir kurios kiekvienų metų gruodžio 20 d. ir birželio 20 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną Banko interneto puslapyje paskelbtą šešių mėnesių PRIME (Būsto paskolų palūkanų bazė) ir pridedant 3,628 proc. metų palūkanų dydžio Kliento kredito rizikos ir Banko pelno maržą. Prašomos priteisti sutartinės kintamosios metinės palūkanos skaičiuojamos nuo prašomos priteisti 10 000 Eur kredito skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šiuo atveju nustatyta, kad laidavimo sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, kad laiduotojas bankui atsako ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjai, tai yra laiduotojas atsakingas tiek už kredito grąžinimą, tiek už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą. Prašomos priteisti palūkanos, jų dydis buvo kreditoriaus ir kredito gavėjų nustatyti 2010 m gruodžio 30 d. susitarimu, kuriuo buvo pakeista 2007 m. spalio 08 d. sudaryta kredito sutartis (šalys susitarė pakeisti ir papildyti kredito sutarties sąlygas, išdėstant naują kredito sutarties sąlygų redakciją). Specialiojoje dalyje aptartas palūkanų dydžio apskaičiavimo principas bei jų paskirtis, nurodant, kad palūkanos kintamos, kintama palūkanų dalis PRIME, marža (procentais) 6,628, palūkanų periodas – 6 mėnesiai, kredito grąžinimui nustatytas anuiteto metodas, priede išdėstytas kredito grąžinimo grafikas, pakeistas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. rugsėjo 20 d. Nustatyta, kad laidavimo sutarties 7.2 punkte laiduotoja (atsakovė) išreiškė valią, jog sutinka, kad visos kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

Nustatytų duomenų pagrindu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į kredito sutarties su pakeitimais bei laidavimo sutarties sąlygas, jog laidavimo sutarties 10.1. punkte šalys susitarė, jog sutartis galioja iki visiško skolininko prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo, teismas sprendžia, jog ši ieškinio reikalavimo dalis dėl sutartinių kintamų metinių palūkanų, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių PRIME (Būsto paskolų palūkanų bazė) ir pridedant 3,628 proc. metų palūkanų dydžio Kliento kredito rizikos ir Banko pelno maržą ir kurios kiekvienų metų gruodžio 20 d. ir birželio 20 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną Banko interneto puslapyje paskelbtą šešių mėnesių PRIME (Būsto paskolų palūkanų bazė) ir pridedant 3,628 proc. metų palūkanų dydžio Kliento kredito rizikos ir Banko pelno maržą, palūkanas skaičiuojant nuo prašomos priteisti 10 000 Eur kredito skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįsta, todėl tenkinama.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio įstatymines palūkanas, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo, yra konstatavęs, kad procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį; jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jos skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 225 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, šioje byloje sudarančios 12,26 Eur sumą, priteisiamos iš atsakovės valstybei, kadangi viršija minimalią 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priteisti iš atsakovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) skolą ieškovei akcinei bendrovei „Swedbank“, juridinio asmens kodas 1120 29651, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių PRIME (Būsto paskolų palūkanų bazė) ir pridedant 3,628 proc. metų palūkanų dydžio Kliento kredito rizikos ir Banko pelno maržą ir kurios kiekvienų metų gruodžio 20 d. ir birželio 20 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną Banko interneto puslapyje paskelbtą šešių mėnesių PRIME (Būsto paskolų palūkanų bazė) ir pridedant 3,628 proc. metų palūkanų dydžio Kliento kredito rizikos ir Banko pelno maržą, sutartines kintamąsias metines palūkanas skaičiuojant nuo prašomos priteisti 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) kredito skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ieškovei akcinei bendrovei „Swedbank“, juridinio asmens kodas 1120 29651, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei akcinei bendrovei „Swedbank“, juridinio asmens kodas 1120 29651, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Swedbank“, juridinio asmens kodas 1120 29651, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,26 Eur (dvylikos eurų 26 ct) išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.